-
Sankryžoje sužibo šviesoforas: pokyčiai tik po publikacijos 8
Pokyčių sulaukta tik po publikacijos portale.
Apie spūstis, kurios tęsdavosi iki Kauno gatvės vidurio, savivaldybės darbuotojai pripažino žinoję seniai, tačiau vis svarstė, ką daryti.
Įrengus naują šviesoforą, žalios spalvos signalas leisdavo vairuotojams pasukti iš Kauno gatvės į kairę, tuo pat metu sukantieji į dešinę, į Šilutės plentą, turėdavo be reikalo deginti degalus varikliuose.
Galbūt iš šio šviesoforo visi tikėjosi daugiau.
Šalia esančio Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato darbuotojai teikė siūlymą naikinti ne vieną dešimtį automobiliams stovėti skirtų vietų ir tą gatvės dalį paversti eismo juosta.
Reikalo ėmėsi ir savivaldybės Transporto skyrius. Tą kartą skyriaus vedėjas Rimantas Mockus tikino, kad šviesoforo darbą reikėtų tobulinti.
"Tai – faktas. Aš manyčiau, kad atsiradusi žalia sekcija viską išspręstų. Taip, sankryža veikia, bet korekcijos juk galimos. Pralaidumas šioje vietoje turi būti pagerintas. Galbūt iš šio šviesoforo visi tikėjosi daugiau. Paprastų žaliųjų rodyklių dabar nekabiname, reikia koreguoti šviesoforo reguliavimą. Mes visi norime, kad naujas daiktas veiktų gerai", – paaiškino R.Mockus.
Tokiam sprendimui įgyvendinti užteko savaitės. Penktadienį Kauno gatvės ir Šilutės plento sankryžoje buvo įrengta papildoma sekcija.
Savivaldybės pranešime teigiama, kad specialistai ir toliau stebės situaciją naujai įrengtoje šviesoforinėje sekcijoje ir, esant poreikiui, priims sprendinius, kurie pagerintų šviesoforinės sankryžos pralaidumą.
-
Po publikacijos – prokurorų reakcija: P. Gražuliui baigiasi katino dienos? 136
Portalas jau rašė, kad nors parlamentarui pradėta garsioji byla dėl prekybos poveikiu Generalinėje prokuratūroje buvo nutraukta, kai kurie politikai svarsto, kad dabar, prisiekus naujiems parlamentarams, ją vėl būtų galima atnaujinti.
Byla sustabdyta po to, kai tuomečiai Seimo valdantieji nepritarė panaikinti skandalais garsėjančio savo kolegos teisinės neliečiamybės.
Prieš ketverius metus, liepos pabaigoje, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai atliko kratas, poėmius bei kitus proceso veiksmus vienos maisto gamyba užsiimančios bendrovės patalpose, taip pat Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje.
Kratos vyko šios tarnybos direktoriaus Jono Miliaus kabinete ir P. Gražulio darbo kabinete parlamente bei gyvenamosiose patalpose Seimo viešbutyje.
Turimi duomenys tuomet leido įtarti, kad šios bendrovės vadovai, norėdami, jog įmonė išvengtų nuobaudų, kurios paprastai taikomos aptikus darbų saugos, pakavimo, ženklinimo, higienos ar kitus pažeidimus, savo neteisėtų tikslų siekė neva papirkdami įvairius atsakingus specialistus arba asmenis, galinčius tokiems specialistams daryti poveikį.
O P. Gražulis nuo 2015 m. gegužės iki 2017 m. vasario, esą veikdamas vienos uždarosios bendrovės interesų labui ir siekdamas turtinės naudos, galbūt piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi. Dėl to, kaip teigta, valstybė patyrė didelę žalą.
Po praėjusios savaitės portalo publikacijos Generalinė prokuratūra vakar paskelbė, kad generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Seimą pakartotinai, prašydamas leisti patraukti Seimo narį P. Gražulį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
P. Gražulis: eisiu antrą kartą sėst už Lietuvą
P. Gražulis BNS teigė neabejojantis, kad šįkart parlamentarai panaikins jo neliečiamybę.
Kaip teigia BNS, teisėsaugos bylą parlamentaras ir toliau vadina politiniu susidorojimu.
„Žinau, kad panaikins. Galiu pasakyti taip – eisiu antrą kartą sėst už Lietuvą. Sovietmečiu sėdėjau, dabar antrą kartą sėdėsiu, nes vėl tapom sovietine Lietuva“, – BNS pirmadienį sakė P. Gražulis.
Jis sako nežinantis, kuo yra kaltinamas.
„Aš pats nežinau, už ką esu kaltinamas. Buvau kaltinamas, kad kažkokia listerija buvo, pasirodo, jos nebuvo. Kuo dabar kaltinamas, tiesiog nesuprantu, nežinau“, – BNS teigė Seimo narys.
BNS žiniomis, P. Gražulis tvirtina, kad byla siekiama su juo politiškai susidoroti, o taip pat Seimo narys savo kaltės nepripažįsta.
-
Po dienraščio publikacijos pradėti tyrimai 1
Lygiai prieš tris savaites dienraštyje pasirodė straipsnis apie nesugaunamąją nusikaltėlę, kuri plėšia senolius. Įsiprašo į jų namus apsimetusi gydytoja, socialine, dujų ar elektros tinklų darbuotoja ir apgaulės būdu išvilioja, o paskui tiesiog iš rankų išgriebia senolių santaupas ir pabėga ("Senolių tyko "buhalterė", 2016 12 01) .
Įtariamąją nukentėjusieji apibūdina vienodai – apie 60 metų amžiaus, nedidelio ūgio, tamsiaplaukė, apkūni, veikiausiai rusakalbė, bet puikiai kalbanti lietuviškai.
Dienraščio duomenimis, nuo nusikaltėlės per pastaruosius trejus metus nukentėjo keliasdešimt asmenų.
Po publikacijos paaiškėjo, kad nuo 2014 m. pagal spaudoje aprašytas nusikalstamas veikas policijoje iš viso buvo pradėta 15 ikiteisminių tyrimų.
Tačiau visos šios bylos buvo nutrauktos, nusikaltimai iki šiol neišaiškinti.
Žurnalistams iškėlus informaciją į viešumą, iniciatyvos ėmėsi ir prokurorai.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra, išanalizavusi turimų tyrimų faktines aplinkybes, įžvelgė, kad visos nusikalstamos veikos – pagal jų padarymo būdą, nusikaltime dalyvavusių asmenų skaičių, jų išvaizdą bei kitus požymius yra panašios, ir išskyrė dvi nusikalstamų veikų grupes, pagal jas sujungė į du atskirus ikiteisminius tyrimus.
Tolimesnio tyrimo metu ir bus tikrinama dienraštyje minima informacija.