„Prašome ką nors žinančių ar mačiusių Neringos gyventojų ir svečių pagalbos, suteikiant informacijos apie asmenis, kurie galėjo sugadinti medines skulptūras“, – prašo policija.

Turinčius informacijos prašoma susisiekti telefono numeriu 870062006 arba rašyti el.paštu neringospk@policija.lt arba arturas.nostys@policija.lt

Kaip skelbia Klaipėdos apskrities policija, sekmadienį, apie 15.42 val., gautas pranešimas, kad Neringoje, Juodkrantėje, ant Raganų kalno, vyras kirviu kapoja skulptūras.

Į įvykio vietą atvykę pareigūnai rado dvi galimai kirviu apgadintas skulptūras.

Įtariamasis nustatomas, surinkta medžiaga dėl svetimo turto sugadinimo.

Neringosmuziejai.lt skelbia, kad Raganų kalnas yra unikalus medinių skulptūrų muziejus Juodkrantėje, čia eksponuojami velniai, raganos ir kiti tautosakos herojai, atveriantys lankytojams šios vietos gamtinę-mistinę dvasią.

Raganų kalno medinių skulptūrų ekspozicija Juodkrantėje – vienas labiausiai lankomų turistinių objektų Neringoje.

1979 m. buvo surengta Lietuvos tautodailininkų pirmoji kūrybinė stovykla, išdrožtos 25 medinės skulptūros ir jomis papuoštas kalnas.

Taip atsirado unikalus Juodkrantės medinių skulptūrų parkas, jame įrengta lietuvių liaudies pasakų ir legendų personažų ekspozicija (projekto autoriai skulptorius S. Šarapovas ir architektas A. Nasvytis).

Vienoje Raganų kalno dalyje (šviesiojoje) palei vingiuotą taką (ilgis – 1,5 km, suformuotas aplink Eglių slėnį) sustatyti pasakų veikėjus (milžinė Neringa, dvylika brolių, juodvarniais lakstančių ir jų sesuo Elenutė, žvejys Kastytis ir kita) vaizduojantys drožiniai ir jų kompozicijos, kitoje (tamsiojoje) – slibinai, raganos ir velniai.

Nuo 1979 m. sukurta (beveik kasmet atvyksta meistrai, restauruoja senas skulptūras, išdrožia naujų) daugiau kaip 100 medinių figūrų (kai kurios su kalvių darbo pagražinimais).

Raganų kalnas yra Kuršių nerijos nacionaliniame parke.

Surengtame tradiciniame simpoziume medines skulptūras atnaujina Valentas Butkus, Dalius Udrakis, Rimantas Zinkevičius ir Jonas Vaicekauskas. Pastarieji du yra ir kelių ekspozicijos skulptūrų autoriai.

Raganų kalne iš viso pastatytos 96 skulptūros. Prieš porą metų šio išskirtinio Juodkrantės objekto šeimininkė – Neringos muziejai – menininkų simpoziumus, skirtus trapiems medžio dirbiniams puoselėti, papildė dar viena iniciatyva: sumanė perkelti visą ekspoziciją į virtualią erdvę.

Sukurtoje interneto svetainėje galima rasti interaktyvų projekto žemėlapį su išsamia informacija apie skulptūras bei jų nuotraukomis, audiogidu bei skulptorių interviu.

Tekstai bei audiogido informacija pateikiama lietuvių, anglų bei vokiečių kalbomis – kad susipažinti su ekspozicija galėtų ir svečiai iš užsienio. Svetainė pritaikyta ir specialiųjų poreikių turintiems interneto vartotojams.

„Raganų kalno ekspozicija įkopė į penktą dešimtį – viskas sukurta vietos entuziastų ir kūrybingų tautodailininkų pastangomis. Siekiame tęsti šią tradiciją bei prie jos prisidėti moderniomis priemonėmis. Šiomis dienomis, kai daugelis įpratę keliauti su išmaniaisiais telefonais, mūsų parengtas gidas yra visada po ranka. Natūralu, kad svetainės lankomumas ypač išauga turizmo sezonu, vasarą, tačiau, daugėjant kelionių po Lietuvą, ir pats Raganų kalnas, ir jam skirtas virtualus gidas tampa vis populiaresni visais metų laikais“, – teigė Neringos muziejų vadovė Lina Motuzienė.

Raganų kalnas – nuo seno žmonių susibūrimų ir tradicinių švenčių, vėliau – pasivaikščiojimų vieta buvęs išskirtinis Kuršių nerijos gamtos objektas prieš keliasdešimt metų įkvėpė girininką Joną Stanių originaliai iniciatyvai papuošti jį medžio skulptūromis.

1979 m. į pirmąją kūrybinę stovyklą susirinkę liaudies meistrai išdrožė 25 skulptūras.

Projektui vadovavo skulptorius Steponas Šarapovas ir architektas Algimantas Nasvytis. 1979–1981 m. surengti trys tokie simpoziumai, kurių metu 50 medžio meistrų ir kalvių sukūrė dar 71 skulptūrą, įkvėptą lietuviškos etninės kultūros palikimo.

Draudimas lankyti ekspoziciją galios pirmadienį ir antradienį, kol bus vykdomi atrankiniai sanitariniai miško kirtimai ir kenkėjo pažeistos medienos išvežimas.

Pasak Neringos savivaldybės, tokių priemonių būtina imtis siekiant sustabdyti sparčiai plintantį pavojingo medžių liemenų kenkėjo – žievėgraužio tipografo – plitimą Juodkrantės sengirėje.

Kaip informavo Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninis padalinys, vykdant darbus gali kilti grėsmė Raganų kalno ekspozicijos lankytojams, tad nuspręsta lankymąsi teritorijoje uždrausti. Draudimą žymi įspėjamosios juostos ties pagrindiniais patekimais į ekspoziciją.

Raganų kalnas – 42 metrų aukščio parabolinė kopa Juodkrantėje, garsi tautodailės skulptūrų parku, jis įrengtas 1979 metais. Nuo 1995-ųjų jis paskelbtas geomorfologiniu gamtos paminklu.

„Medinės Raganų kalno skulptūros jau gali būti vadinamos ilgaamžėmis, tačiau be profesionalų priežiūros jos vargu ar atlaikytų reguliarią metų laikų kaitą, – sakė įstaigos „Neringos muziejai“ direktorė dr. Lina Motuzienė. – Šįkart per simpoziumo savaitę bus atnaujintos skulptūrų detalės, planuojama nuvalyti samanas, puvinį, impregnuoti medieną ir atlikti kitus kosmetinius darbus, kad menininkų kūriniai dar ilgai džiugintų kurorto svečius.“

Raganų kalno 40-mečio proga „Neringos muziejai“ dalijasi faktais apie šio išskirtinio gamtos parko istoriją bei dabartį. Beje, jis svečiams atviras visus metus, o apsilankyti ten galima nemokamai.

Padalytas į dvi dalis

Raganų kalnas su skulptūrų ekspozicija – darnus gamtos ir žmonių kūrinys, padalytas į dvi dalis: šviesiąją ir tamsiąją. Šviesiojoje dalyje prie plataus tako galima sutikti žinomus lietuviškų pasakų veikėjus, įkūnijančius tradicines vertybes bei primenančius Kuršių nerijos istorijos akcentus. Tai milžinai Neringa ir Naglis, dvylika brolių, juodvarniais lakstančių, žvejys Kastytis. Toliau kelias siaurėja, tamsėja: ten buriasi slibinai, pro pragaro vartus žengia Liuciferis bei raganos su velniais. Maršruto ilgis – 1,5 km.

Juodkrantės klimatas medžio skulptūroms nėra labai palankus. Tačiau Neringos muziejininkai įsitikinę, kad išsaugoti išskirtinį kompleksą – garbės reikalas: jau beveik du dešimtmečius čia reguliariai rengiami medžio drožėjų simpoziumai, kurių metu skulptūros rūpestingai restauruojamos.

Ypatingas gamtos kūrinys

Raganų kalnas – vieta, įdomi ne vien dėl žmogaus rankomis sukurtų medžio skulptūrų. Visas kalnas, kuris atrodo tarsi būtų specialiai supiltas ekspozicijai su pasivaikščiojimų maršrutu, iš tiesų yra išskirtinis Kuršių nerijos gamtos kūrinys – 42 m aukščio ištęstos pasagos formos, vadinamoji parabolinė, kopa.

Anksčiau nuo kopos viršaus buvo matomi smėlynai, tačiau ilgainiui jos šlaitai apaugo pušimis. Tai – vienas iš nedaugelio Kuršių nerijoje išlikusių sengirės plotų. Didžioji Raganų kalno skulptūrų dalis išdėstyta aplink vaizdingąjį Eglių slėnį (vok. Tannental) – natūralų miško amfiteatrą.

Iš užmaršties prikelta tradicija

Šioje vaizdingoje vietovėje sukurti meninę ekspoziciją po atviru dangumi XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje paskatino tuomet dar atsargus istorinės Juodkrantės praeities gaivinimas.

XIX a. Kuršių nerija dėl savo kraštovaizdžio, anuomet čia sukurtų poilsio tradicijų bei populiarumo buvo lyginama su Prancūzijos Rivjeros pakrante. Sumanių vietos gyventojų pastangomis Juodkrantė iš mažo žvejų kaimelio per kelis dešimtmečius virto europinio lygio kurortu, kurio aukso amžius tęsėsi iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Ji garsėjo ne vien puošniomis vilomis, maudyklomis bei gydyklomis, restoranais bei parduotuvėmis, bet ir pasivaikščiojimo takais miške.

Be to, dabar dažniau Raganų kalnu vadinamas objektas pirmiausia žinomas kaip Jono kalnas: XIX a.–XX a. pradžioje Mažosios Lietuvos gyventojai čia kasmet švęsdavo Jonines. Iki pat Pirmojo pasaulinio karo čia susirinkdavo muzikantai ir chorai iš Tilžės, Rusnės, Klaipėdos. Pasakota, esą ypatingos atmosferos kalnas nuo neatmenamų laikų buvęs ne tik žmonių, bet ir velnių bei raganų susibūrimų vieta.

Kūrė kelerius metus

Įkvėptas pasakojimų apie Juodkrantės ir kalno praeitį, vietos girininkas Jonas Stanius sumanė ją atgaivinti skulptūrų pavidalu.

1979 m. į pirmąją kūrybinę stovyklą, kuri buvo surengta Tarptautinių vaikų metų proga, susirinkę liaudies meistrai sukūrė 25 skulptūras. Projektui vadovavo skulptorius Steponas Šarapovas ir architektas Algimantas Nasvytis.

1979–1981 m. surengti iš viso trys tokie simpoziumai, kurių metu 50 medžio meistrų ir kalvių sukūrė dar 71 skulptūrą. Įkvėpimo kūrėjai sėmėsi iš lietuvių etninės kultūros paveldo – pasakų, tautodailės.

„Instagram“ žvaigždė

Šiandien Raganų kalnas – vienas lankomiausių ir dažniausiai fotografuojamų Vakarų Lietuvos turistinių objektų.

„Nuotraukų iš Raganų kalno gausu ne tik praėjusių dešimtmečių asmeniniuose fotoalbumuose, bet ir socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, vien „Instagram“ galima rasti šimtus keliautojų viešai publikuotų nuotraukų, kuriose užfiksuoti originalieji kalno personažai“, – sakė dr. L.Motuzienė.

Vienas lankomiausių Vakarų Lietuvos turizmo objektų rugpjūčio 30-ąją sulauks specialistų komandos: tądien prasidedančio simpoziumo metu medžio skulptoriai atnaujins ekspozicijos kūrinius ir paruoš juos šaltajam sezonui.

„Medinės Raganų kalno skulptūros jau gali būti vadinamos ilgaamžėmis, tačiau jos vargu ar atlaikytų reguliarią metų laikų kaitą be profesionalų priežiūros, – sakė įstaigos „Neringos muziejai“ direktorė dr. Lina Motuzienė.

Pasak jos, per simpoziumo savaitę bus atnaujintos skulptūrų detalės, planuojama nuvalyti samanas, puvinį, impregnuoti medieną ir atlikti kitus kosmetinius darbus, kad menininkų kūriniai dar ilgai džiugintų kurorto svečius.

Raganų kalnas su skulptūrų ekspozicija – darnus gamtos ir žmogaus kūrinys, padalytas į dvi dalis: šviesiąją ir tamsiąją. Šviesiojoje dalyje prie plataus tako galima sutikti žinomus lietuviškų pasakų veikėjus, įkūnijančius tradicines vertybes bei primenančius Kuršių nerijos istorijos akcentus. Tai milžinai Neringa ir Naglis, dvylika brolių, juodvarniais lakstančių, žvejys Kastytis. Toliau kelias siaurėja, tamsėja: čia buriasi slibinai, pro pragaro vartus žengia Liuciferis bei raganos su velniais. Maršruto ilgis – 1,5 km.

Juodkrantės klimatas medžio skulptūroms nėra labai palankus. Tačiau Neringos muziejininkai įsitikinę, kad išsaugoti išskirtinį kompleksą – garbės reikalas: jau beveik du dešimtmečius čia reguliariai rengiami medžio drožėjų simpoziumai, kurių metu skulptūros rūpestingai restauruojamos.

Raganų kalnas – įdomi vieta ne vien dėl žmogaus rankomis sukurtų medžio skulptūrų. Visas kalnas, kuris atrodo tarsi būtų specialiai supiltas ekspozicijai su pasivaikščiojimų maršrutu, iš tiesų yra išskirtinis Kuršių nerijos gamtos kūrinys – 42 m aukščio ištęstos pasagos formos, vadinamoji parabolinė, kopa.

Anksčiau nuo kopos viršaus buvo matomi smėlynai, tačiau ilgainiui jos šlaitai apaugo pušimis. Tai – vienas iš nedaugelio Kuršių nerijoje išlikusių sengirės plotų. Didžioji Raganų kalno skulptūrų dalis išdėstyta aplink vaizdingąjį Eglių slėnį – natūralų miško amifiteatrą.

Sukurti šioje vaizdingoje vietovėje meninę ekspoziciją po atviru dangumi XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje paskatino tuomet dar atsargus istorinės Juodkrantės praeities gaivinimas.

XIX a. Kuršių nerija dėl savo kraštovaizdžio, tuomet čia sukurtų poilsio tradicijų bei populiarumo buvo lyginama su Prancūzijos Rivjeros pakrante. Sumanių vietos gyventojų pastangomis Juodkrantė iš mažo žvejų kaimelio per kelis dešimtmečius virto europinio lygio kurortu, kurio aukso amžius tęsėsi iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Ji garsėjo ne vien puošniomis vilomis, maudyklomis bei gydyklomis, restoranais bei parduotuvėmis, bet ir pasivaikščiojimo takais miške.

Be to, dabar dažniau Raganų kalnu vadinamas objektas pirmiausia žinomas kaip Jono kalnas: XIX-XX a. pr. Mažosios Lietuvos gyventojai čia kasmet švęsdavo Jonines. Iki pat Pirmojo pasaulinio karo čia susirinkdavo muzikantai ir chorai iš Tilžės, Rusnės, Klaipėdos. Pasakota, esą ypatingos atmosferos kalnas nuo neatmenamų laikų buvęs ne tik žmonių, bet ir velnių bei raganų susibūrimų vieta.

Įkvėptas pasakojimų apie Juodkrantės ir kalno praeitį, vietos girininkas Jonas Stanius sumanė atgaivinti juos skulptūrų pavidalu.1979 m. į pirmąją kūrybinę stovyklą, kuri buvo surengta Tarptautinių vaikų metų proga, susirinkę liaudies meistrai sukūrė 25 skulptūras. Projektui vadovavo skulptorius Steponas Šarapovas ir architektas Algimantas Nasvytis. 1979-1981 m. surengti iš viso trys tokie simpoziumai, kurių metu 50 medžio meistrų ir kalvių sukūrė dar 71 skulptūrą. Įkvėpimo kūrėjai sėmėsi iš lietuvių etninės kultūros paveldo: pasakų, tautodailės.

Šiandien Raganų kalnas – vienas lankomiausių ir dažniausiai fotografuojamų Vakarų Lietuvos turistinių objektų.

„Nuotraukų iš Raganų kalno gausu ne tik praėjusių dešimtmečių asmeniniuose fotoalbumuose, bet ir socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, vien „Instagram“ randame šimtus keliautojų viešai publikuotų nuotraukų, kuriose užfiksuoti originalieji kalno personažai“, – sakė dr. L. Motuzienė.

Medinių skulptūrų atnaujinimo simpoziumą finansuoja Neringos savivaldybė.

Raganų kalnas svečiams atviras visus metus, o apsilankyti jame galima nemokamai.

Profesorius ir režisierius iš JAV – pirmasis amerikietis, kuriantis dokumentinį filmą apie Raganų kalną Juodkrantėje. Režisieriui Frankui Barnas (Frank Barnas) ši vieta unikali, nes, pasak jo, JAV nėra nė vienos medinės skulptūros, kuri stovėtų po atviru dangumi – skulptūras nuniokotų žmonės arba gamta. Rugsėjo 10-30 dienomis prof. F. Barnas kartu su Klaipėdos universiteto (KU) žurnalistikos studentais ir dėstytojais kūrė dokumentinį filmą apie Raganų kalną Juodkrantėje.

Sudėtingos gamtinės sąlygos

Raganų kalne stovinčios skulptūros amerikietį dokumentinių filmų kūrėją stebina dėl dviejų aspektų: jos, kaip kultūrinis paveldas, pasakoja čia gyvenusių žmonių istorijas bei yra įdomios kaip objektai, kurie išlieka tokiomis gamtos sąlygomis. Prof. F. Barnas nauja buvo ir tai, kad prieš 36 metus Juodkrantės Raganų kalne išdygusios 25 medinės skulptūros iki šiol išliko. Šiandien Juodkrantės Raganų kalne – jų per 80. Paradoksalu tai, jog šioje vietoje yra pačios sudėtingiausios gamtinės sąlygos medžio dirbiniui. „Raganų kalnas yra tarp dviejų vandenų, iš kurių kyla garai, rūkas, toje vietoje – pastovi drėgmė, kuri skulptūroms yra itin kenksminga. Tai yra sunkiausios sąlygos, kokios gali būti medžio dirbiniui“, – tikina dokumentiniame filme kalbintas Lietuvos tautodailininkų sąjungos vadovas Jonas Rudžinskas.

Kaip per tiek laiko skulptūros išliko veikiamos sudėtingų gamtos sąlygų, dokumentiniame filme aiškinasi profesorius ir režisierius Frankas Barnas.

Stebėjosi unikalumu

Profesorius F. Barnas stebėjosi Raganų kalno skulptūrų unikalumu. Jam buvo nauja ir tai, kad visi kūriniai turi savo reikšmę ir sukūrimo istoriją. Apie jas dokumentiniame filme pasakos Juodkrantės gyventoja, buvusi mokytoja Aldona Balsevičienė; apie skulptūrų kūrimą ir jų restauraciją kalbės Lietuvos tautodailininkų sąjungos vadovas Jonas Rudžinskas. Filme bus ir šiek tiek mistikos – bioenergoterapeutas Arvydas Daškus atskleis, kuo neįprasta ir antgamtiška yra Raganų kalno vieta. Apie etnologijos reikšmę Raganų kalne kalbės KU Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros profesorius Rimantas Balsys.

Kūrybinė grupė – tarptautinė

Komandoje dirba Klaipėdos universiteto žurnalistikos studentai, padedami Medijų laboratorijos darbuotojų. Kūrybinė grupė padėjo organizaciniais ir techniniais klausimais, derino ir ėmė interviu, rinko archyvinę medžiagą. Dokumentinio filmo kūrybinėje grupėje prof. F. Barnas – ne vienintelis užsienietis. Komandoje – studentas iš Rumunijos Adrianas Nicolae Laichici. Jis yra atvykęs pagal „Erasmus+“ mainų programą, taip pat prisideda prie filmo kūrimo projekto. Adrian filmą išvers į rumunų kalbą.

Projektas finansuojamas Fulbright fondo lėšomis. Dalinai projektą finansuoja Klaipėdos universitetas, pasinaudota Šernų šeimos lėšomis. Projekto įgyvendinimui sąlygas sudaro KU Socialinių mokslų fakultetas.

Būsimas tarptautinių filmų festivalių dalyvis

Filmas kuriamas tarptautiniam festivaliui „The BEA Festival of Media Arts“, kuriame režisierius Frankas Barnas tikisi aukščiausio šio filmo įvertinimo. Kad dokumentinis filmas apie Raganų kalną pasiektų daugiau tarptautinių kino festivalių, tuo JAV rūpinsis Valdosta universiteto profesorė Marie Elliot, kuri bus šio filmo montažo režisierė. Filmas bus baigtas montuoti gruodžio pradžioje, tačiau jau galima pamatyti KU Medijų laboratorijoje praktiką atlikusių studentų sukurtą dėmesį traukiantį filmą apie tai, kaip buvo filmuojamas dokumentinis filmas apie Raganų kalną.

Į Juodkrantę susirinkę tautodailininkai baigia atnaujinti Raganų kalno skulptūras. Skulptoriai sako, kad anksčiau medines skulptūras itin naikinusį grybą pavyko suvaldyti, todėl šiemet daugiausia dėmesio skyrė visiškai sunykusioms skulptūrų detalėms atkurti.

Viename iš labiausiai lankomų objektų Neringoje – „Raganų kalne“ – eksponuojamos 79-ios medinės skulptūros, daugiausia vaizduojančios lietuvių pasakų herojus, ypač daug – raganų ir velnių. Tačiau po atviru dangumi stovinčios skulptūros dūla – teigiama, kad be nuolatinės tautodailininkų pagalbos jos seniai būtų sunykusios. Ypač daug nerimo kėlė įsimetęs užkrečiamas grybas, skulptūras sparčiai pūdęs iš vidaus.

„Žinot, tas grybas, buvo toks specifinis – iš vidaus, iš šerdies einantis. Betepant reikalai pagerėjo. Bet puvimas vyksta, tai – pastovus reiškinys“, – sako skulptorius Jonas Vaicekauskas.

Suvaldžius grybą, šiemet skulptoriai galėjo atnaujinti daugiau skulptūrų nei ankstesniais metais. Penki Raganų kalne besidarbuojantys šiauliečiai tikina daugiau ar mažiau prisilietę prie visų eksponatų – nuo vienų pakako tik nuvalyti samanas, konservuoti, kitur teko šalinti puvinius,  atkurti visiškai sunykusias detales. Pasak skulptorių, atkurti kitų autorių kūrinių dalis buvo bene sunkiausia, nes dažnai originalų nėra net nuotraukų.

„Jeigu būtų nuotrauka, tai turbūt atkurti būtų dar sunkiau, nes tada tikrai savo nieko nebegali įdėt, o daryt taip, kaip yra. Bet vis tiek sudėtinga, vis tiek turi būti ne savimi“, – sunkumus apibūdina skulptorius Egidijus Žilinskas.

Neringos istorijos muziejus, kuriam priklauso Raganų kalno skulptūros, joms atnaujinti iš savivaldybės biudžeto šiemet gavo 14 tūkst. litų – kone dvigubai daugiau nei ankstesniais metais. Tačiau plėsti ekspoziciją naujomis skulptūromis, kaip norėtų, to toli gražu nepakanka. Muziejus keliskart siūlė simboliškai apmokestinti Raganų kalno lankymą, tačiau savivaldybės pritarimo negauna iki šiol.

„Manytume, kad aplanko kiekvienas, kuris atvažiuoja į Kuršių neriją – tai būtų virš 700 tūkst. žmonių. Na, jeigu ir 200 tūkst. aplankytų arba mes gautume pinigus, būtų labai daug“, – skaičiuoja Neringos istorijos muziejaus direktorė Eleonora Regina Jonušienė.

Pirmieji kūriniai Raganų kalne įkurdinti prieš 35-erius metus. Kai kurių būklė, pasak skulptorių, beviltiška, todėl, neplečiant ekspozicijos naujais kūriniais, ji neišvengiamai mažės.