„Romanui diagnozuota pūslinė keratopatija – ragenos sudrumstėjimas, išsivystęs po maždaug prieš 30 metų atliktos kataraktos operacijos, – apie paciento būklę pasakoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė prof. Reda Žemaitienė. – Palaipsniui jo matymas prastėjo, tapo neryškus, galiausiai liko tik šviesos jutimas dėl paburkusios ir drumstėjančios ragenos.“

Kaip praneša Kauno klinikos, ragenos transplantacija tapo vienintele galimybe Romanui ir vėl gerai matyti.

Pacientas prisimena, kad regėjimas suprastėjo ir akies diskomfortas pasireiškė prieš kiek daugiau nei du metus. „Kreipiausi į savo šeimos gydytoją Šiauliuose, o ji, pastebėjusi, kad liga progresuoja, nukreipė konsultacijai į Kauną“, – pasakoja vyras. Romanas prisimena, kad prof. R. Žemaitienės pasiūlymas atlikti ragenos transplantaciją jam atrodė lyg stebuklas. „Nežinojau, kad tokios operacijos yra įmanomos – iškart sutikau ir laukiau tinkamo ragenos donoro“, – prisiminimais dalijasi Romanas.

„Iki tam tikros ligos stadijos galima atlikti pažangesnę ir pacientui žymiai lengvesnę ragenos sluoksnių transplantaciją, t. y. endotelinę keratoplastiką, kuri ir buvo atlikta Romanui, – apie ragenos transplantacijas Kauno klinikose pasakoja profesorė. – Vėlesnėje stadijoje galima atlikti tik kiaurinę, t. y. visų ragenos sluoksnių transplantaciją, kuri gerokai keičia ir ilgą laiką riboja įprastą pacientų gyvenimo kokybę“.

Palaipsniui jo matymas prastėjo, tapo neryškus, galiausiai liko tik šviesos jutimas dėl paburkusios ir drumstėjančios ragenos.

Transplantacijos operaciją atlikusi prof. R. Žemaitienė teigia, kad viskas vyko sklandžiai, procedūra truko apie valandą ir jau pirmosiomis dienomis pastebėti daug žadantys rezultatai. „Noriu pabrėžti, kad ragenos transplantacijos operacijos trukmė būna labai įvairi, priklausanti nuo papildomai atliekamų reikalingų intervencijų. Dažnai vyresnio amžiaus pacientams, persodinant rageną, atliekama ir kataraktos operacija kartu su dirbtino lęšio implantacija, –  apie operacijų trukmę pasakoja profesorė. – Kartais prireikia atlikti ypatingai sudėtingas rekonstrukcines operacijas, kai keičiamas jau anksčiau implantuotas dirbtinas lęšis nauju, atliekama rainelės plastika, vitrektomija – tokio pobūdžio operacijos gali trukti keletą valandų“.

Norint užtikrinti sklandžią operacijos eigą, joje dalyvauja didelė medikų komanda: chirurgas, asistentas, instrumentatorė, operacinės slaugytoja ir anesteziologų komanda. Iki operacijos ypatingai didelį darbą nuveikia Kauno klinikų Audinių banko darbuotojai.

Kauno klinikų Audinių banko vadovė, gydytoja oftalmologė dr. Aurija Kalasauskienė teigia, kad potencialų ragenų donorą suranda ir jų komandą informuoja Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatoriai ar Kauno klinikų Organų donorų koordinatorių komanda. Dažnai ir pačios Audinių banke dirbančios slaugytojos ieško potencialių donorų. „Slaugytojos ne tik suranda potencialų ragenos donorą, bendrauja su jo artimaisiais dėl donorystės galimybės, bet ir pačios atlieka ragenų eksplantacijas, tuomet jas tiria, apdoroja ir prireikus pristato į operacinę transplantacijai“, – pasakoja dr. A. Kalasauskienė.

Ji priduria, kad būna ir tokių situacijų, kai tinkamas ragenos donoras randamas ne tik Kauno klinikose, bet taip pat ir Kauno ligoninėje – šį gruodį slaugytojos surado ir paruošė pirmąsias ragenas iš dviejų audinių donorų.

Pacientas Romanas po atliktos ragenos transplantacijos jaučiasi puikiai ir džiaugiasi jau dabar žymiai geresniu regėjimu. 

Kauno klinikų Akių ligų klinikoje ragenos transplantacijos atliekamos jau beveik 50 metų. 2021 metais Kauno klinikose pasiektas rekordas – atliktos 57 ragenos persodinimo operacijos, o tai sudarė net 84 proc. visos Lietuvos ragenos transplantacijų. 2022 metais jau atliktos 40 ragenos transplantacijos.

„Nebegalėjau skaityti ir vairuoti, pasikeitė ir mano gyvenimo kokybė. Jaudinausi, kad nepavyks išsaugoti regėjimo, tačiau gydytojai nuramino, kad transplantavus rageną, galima išsaugoti kairiąją akį“, – prisimena Algirdas.

Apsilankius pas gydytoją oftalmologą, vyrui diagnozuotas rageninis aklumas, sukeltas ragenos distrofijos, taip pat amžinė geltonosios dėmės degeneracija, uždaro kampo glaukoma ir katarakta. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, rageninis aklumas yra ketvirta pagal dažnumą aklumo priežastis pasaulyje. „Ši liga dažniausiai atsiranda dėl ragenos distrofijos – paveldimos ligos, kuri pasireiškia ne iš karto po gimimo, o tik prabėgus keliems metams ar dešimtmečiams, – pasakoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė prof. Reda Žemaitienė. – Kol kas vienintelis regos atstatymo būdas, diagnozavus šias ligas, yra ragenos transplantacija.“

Nebegalėjau skaityti ir vairuoti, pasikeitė ir mano gyvenimo kokybė. Jaudinausi, kad nepavyks išsaugoti regėjimo, tačiau gydytojai nuramino, kad transplantavus rageną, galima išsaugoti kairiąją akį.

Rudenį Kauno klinikose Algirdui atlikta sluoksninė endotelio keratoplastika (ragenos transplantacija), o prieš tai – kataraktos operacija. „Ši operacija, sergant ragenos ligomis, dažnai yra iššūkis gydytojams, tačiau delsti negalėjome, nes laukiant transplantacijos, progresuojanti katarakta ir uždaro kampo glaukoma galėjo sukelti rimtas komplikacijas ir negrįžtamą aklumą, – kalba prof. R. Žemaitienė. – Džiaugiamės, kad kataraktos operacija praėjo be komplikacijų, o po jos Algirdas greitai sulaukė ir donorinės ragenos.“

Gydytoja oftalmologė sako, kad šiuo metu paciento akies būklė – puiki. „Gydytojas gali įvertinti operacijos rezultatą anksčiau nei pacientas, – pabrėžia profesorė. – Po atliktos transplantacijos regėjimas grįžta po kelių dienų, tačiau Algirdas nė minutei nesuabejojo mūsų komandos atliktu darbu. Šiandien siūlų, likusių po ragenos persodinimo operacijos, jau nėra, pacientas gali skaityti ir savarankiškai bei kokybiškai gyventi.“

Algirdas džiaugiasi po transplantacijos grįžusiu regėjimu. „Po operacijos vaizdas akyse pradėjo ryškėti ir dabar matau puikiai, bandau net vairuoti. Man transplantacija – tarsi gydytojų sukurtas stebuklas, – neslepia vyras. – Jaučiuosi dėkingas prof. Redai Žemaitienei ir visai Akių ligų klinikos komandai už atliktą operaciją ir rūpestį. Neabejoju, kad gydytojai padarė viską, ką galėjo geriausiai.“

„Nors COVID-19 infekcijos sukelta pandemija turėjo įtakos ragenos transplantacijoms visame pasaulyje, Kauno klinikoms 2020 m. buvo sėkmingi. Čia atliktos 36 ragenos transplantacijos, o tai yra gerokai daugiau ragenos persodinimo operacijų nei ankstesniais metais“, – pastebi prof. R. Žemaitienė.

Rageninis aklumas yra trečia pagal dažnumą aklumo priežastis pasaulyje, kurio išgydymui reikalinga persodinti rageną ar ragenos sluoksnius.

Kauno klinikų pacientė Valė atsimena, kad dešine akimi ji matydavo silpniau jau nuo studijų laikų: „Visą savo gyvenimą dirbau gydytoja ir pirmiausiai rūpinausi pacientais, tik po to savimi. Akinius užsidėjau tik būdama 56-erių metų, nors tam tikrą diskomfortą su viena akimi jaučiau net ir po to, kai pradėjau juos nešioti.“

Pacientė pasakoja, jog toliau blogėjant regėjimui ji vėl apsilankė pas gydytoją ir išgirdo nemalonias žinias – moteriai buvo nustatyta ragenos liga, kurią išgydyti galima tik persodinant rageną, o tiksliau – tam tikrus ragenos sluoksnius. „Po transplantacijos jaučiuosi gerai, manau, kad viskas praėjo sklandžiai. Didelio jaudulio nejaučiau, nes pasitikiu čia dirbančiais specialistais, matau, jog pacientams yra taikomi naujausi gydymo metodai ir džiaugiuosi nuoširdžiu jų darbu“, – teigia moteris.

Akinius užsidėjau tik būdama 56-erių metų, nors tam tikrą diskomfortą su viena akimi jaučiau net ir po to, kai pradėjau juos nešioti.

„Pasluoksninės endotelinės keratosplastikos atliekamos, kuomet pažeisti ir neatsistato vidiniai ragenos sluoksniai, užtikrinantys pastovų ragenos skaidrumą. Esant šių ragenos struktūrų pažeidimui ir sutrikus funkcijai, skystis iš priekinės akies kameros skverbiasi į kitus ragenos sluoksnius, kurie paburksta, o procesui užsitęsus – negrįžtamai sudrumstėja. Todėl labai svarbu, kad operacija būtų atliekama laiku, kol visa ragena nesudrumstėjusi. Šiandien, atsižvelgiant į dabartines specialistų pasirengimo ir šiuolaikinių technologijų galimybes, viskas priklauso tik nuo donorinės medžiagos“, – akcentuoja profesorė Reda Žemaitienė. Kaip rašoma pranešime spaudai, šios operacijos Lietuvoje atliekamos tik Kauno klinikų Akių ligų klinikoje.

Siekiant tobulinti transplantacijų metodiką ir operaciją atlikti dar saugesniu būdu, Akių ligų klinikos specialistai buvo apmokyti operacijos naujovių. Kol kas donorinės ragenos persodinimas yra vienintelis gydymo būdas aklumo, kurį sukelia sudrumstėjusi ragena, galimybė.

Gydytoja pabrėžia, kad vienas sudėtingiausių šios operacijos momentų – donorinio ragenos audinio paruošimas: „Tokio tipo operacijose siekiama, kad persodinamas donorinės ragenos sluoksnis būtų kuo plonesnis, idealiu atveju – mažiau 100 mikrometrų storio. Saugiam ir tiksliam šio etapo atlikimui naudojama speciali dirbtinė akies priekinė kamera, kurios pagalba sukuriamas tam tikras spaudimas po ragena. Priklausomai nuo turimos donorinės ragenos storio, pasirenkamas reikalingas pjūvio gylis. Tuomet specialiu pjaunančiu instrumentu atskiriami paviršiniai ragenos sluoksniai nuo vidinių. Tik vidiniai donorinės ragenos sluoksniai pritvirtinami prie paciento ragenos, atliekant tam tikras manipuliacijas.“

Atlikus keratoplastiką naująja metodika, pacientas jaučiasi panašiai kaip po kataraktos operacijos: operuotos akies neskauda, ji neašaroja, nebijo šviesos. Po operacijos pacientui vos dvi dienas rekomenduojama laikytis tam tikro režimo.

Ragenos transplantacija yra viena dažniausiai atliekamų transplantacijos procedūrų. Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė prof. Reda Žemaitienė pasakoja, kad prasidėjus pasluoksninių ragenų transplantacijai arba kitaip – pasluoksninių keratoplastikų erai – ir sukūrus efektyvias technologijas bei operacines metodikas, stebimas nuolatinis tokių operacijų skaičiaus augimas pasaulyje.

Pasaulyje kasmet atliekama beveik 200 tūkst. ragenos transplantacijų. Lietuvoje šiuo metu per 100 žmonių laukia donorinės ragenos. 2018 metais Lietuvoje buvo atliktos 44 keratoplastikos.

Lietuvoje pirmąją ragenos endotelio transplantaciją prieš 3 metus atliko Kauno klinikų gydytojas oftalmologas prof. Vytautas Jašinskas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose pirmąkart Lietuvoje atlikta ragenos vidinio sluoksnio (endotelio) persodinimo operacija.

Unikali operacija grąžino galimybę matyti abiem akimis 64 metų Vitalijui iš Skuodo, kuriam ragenos komplikacijos prasidėjo po dešiniosios akies kataraktos operacijos. Vienintelis būdas, kuris galėjo išgelbėti regą pažeista akimi, buvo ragenos transplantacija. Operaciją atlikęs Akių ligų klinikos vadovas profesorius Vytautas Jašinskas šios technikos mokėsi Nyderlanduose – Roterdame veikiančiame centre, kuris specializuojasi ragenų transplantacijos srityje.

Dar vienai Akių ligų klinikos pacientei, 57 metų kaunietei Danguolei, Nyderlandų centre jau anksčiau operuotos abi akys. Moteriai, kuri serga paveldima progresuojančia ragenos distrofija, vienos akies endotelio transplantacija atlikta praėjusių metų kovą, antrosios akies – prieš keturis mėnesius. Danguolė iš tėvo giminės paveldėjo ligą, pažeidžiančią vidinį ragenos sluoksnį, kuris atsakingas už ragenos skaidrumą. Pažeista ragena paburksta, joje susidaro pūslelės, todėl pablogėja regėjimas ir vienintelis būdas jį sugrąžinti – ragenos persodinimas. Moteris iki operacijos matė kaip per rūką, o dabar džiaugiasi galėdama vairuoti net ir vakare. Ji neslepia, kad ragenų transplantacijos padėjo atgauti gyvenimo džiaugsmą.

Pasak prof. V. Jašinsko, endotelio transplantacija atliekama tuomet, kai dėl ligos būna pažeistas tik vidinis ragenos sluoksnis. Operacijos metu tausojami sveiki akies audiniai, transplantuojamas tik dėl įvairių ligų pakitęs ragenos endotelis. Iki šiol Lietuvoje buvo atliekamos tik kiaurinės transplantacijos, kurių metu persodinami visi ragenos sluoksniai, o siūlai pašalinami tik praėjus metams po operacijos. 

Pasaulyje ragenos endotelio transplantacijos atliekamos nuo 2008 metų. Besiūlė operacijos technika mažiau traumuoja akį, mažesnė atmetimo tikimybė, pacientui nereikia skirti stiprių imunitetą slopinančių hormoninių vaistų, pakanka tik lašų ar tepalų akims. Gijimas ir reabilitacija trunka trumpiau, todėl žmogus greičiau grįžta į įprastą gyvenimo ritmą. Atskirai panaudojant endotelį ir likusius ragenos sluoksnius, regą galima išgelbėti dviem pacientams.

„Šioje chirurgijoje smulkmenų nėra“, – atkreipia dėmesį prof. V. Jašinskas. Ragenos storis – apie 0,5 mm, o jos vidinis sluoksnis vos 30 mikronų storio. Tad ypatingo meistriškumo reikalauja prieš pat transplantaciją atliekamas ragenos sluoksnių atskyrimas ir persodinamo audinio, kuris keturiskart plonesnis už plauką, paruošimas. Ligos pažeistas audinys operacijos metu, chirurgui virtuoziškai manipuliuojant oro ir vandens srovelėmis, pakeičiamas voratinklio plonumo donoro ragenos endoteliu.

Ragenos transplantacija – įprastas ragenos pažeidimų sukelto apakimo gydymo būdas. Šiuo metu Lietuvoje ragenos persodinimo laukia 123 pacientai. Pernai šalyje atliktos 49 ragenų transplantacijos. Per metus Kauno klinikų Akių ligų klinikoje atliekama 25–30 akių ragenų transplantacijų – tiek, kiek dovanojama ragenų, nors poreikis yra gerokai didesnis. Pasaulinės statistikos duomenimis, 100 tūkstančių gyventojų kasmet turėtų būti atliekama 10–13 ragenų transplantacijų.

Praėjusiais metais šalyje atlikta 161 transplantacija, daugiausia persodinta inkstų, pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras.

Jo duomenimis, atliktos 84 inkstų transplantacijos (iš jų 7 iš gyvo donoro), 53 ragenų, 13 kepenų, devynios širdies, viena širdies-plaučių komplekso, viena kasos-inksto komplekso transplantacijos.

2013 metais gauti iš viso 107 pranešimai apie potencialius donorus, 2012 metais tokių buvo 97. Iš gautų pranešimų 50 buvo efektyvūs donorai, prieš metus - 41.

Kaip rodo Transplantacijo biuro statistika, po truputį mažėja prieštaravimų paaukoti organus donorystei. Pernai sulaukta 32 prieštaravimų, užpernai jų buvo 40.