Vyriausybei patvirtinus ir pateikus svarstyti Seimui įstatymų pakeitimus, reglamentuojančius skirtingų lyčių asmenų partnerystę ir paprastesnį santuokos nutraukimą, Lietuvos notarų rūmai primena sociologinių tyrimų duomenis, palankius tokiems siūlymams.

Trejus metus iš eilės Lietuvos notarų rūmai sociologinių tyrimų įmonėse „Rait“ ir „Vilmorus“ užsakė tyrimus, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti gyventojų požiūrį į galimybę užregistruoti skirtingų lyčių asmenų (sugyventinių) partnerystę ir santuokos nutraukimą notariniu keliu, kai nėra ginčo.

2014 metų lapkritį atliktos apklausos duomenimis, respondentai žymiai pozityviau negu 2013 metais žiūrėjo į siūlymus registruoti skirtingų lyčių asmenų (sugyventinių) partnerystę: 54 proc. vertino teigiamai arba greičiau teigiamai (2013 metais - 37 proc.), 9 proc. – patenkinamai (2013 metais - 14 proc.), 27 proc. – neigiamai arba greičiau neigiamai (2013 metais - 36 proc.), 10 proc. neatsakė.

2012 metais pritariančiųjų skirtingų lyčių sugyventinių partnerystės registravimui buvo tik 28 procentai.

Paklausti, kaip vertina siūlymus, kad notarai Lietuvoje turėtų teisę nutraukti santuoką, kai nėra ginčo teigiamai arba greičiau teigiamai atsakė 69 proc. respondentų (2013 metais - 64 proc., 2012-aisiais - 61 proc. respondentų).

Estijoje ir Latvijoje jau keleri metai notarai turi teisę nutraukti santuoką, kai nėra ginčo ir nepilnamečių vaikų, o Estijoje notarai gali įforminti santuoką. 2014 metais Estijoje buvo priimtas Civilinės partnerystės įstatymas, nustatantis nuo lyties nepriklausančias taisykles dėl nuolat kartu gyvenančių partnerių santykių arba civilinės partnerystės įregistravimo. Todėl tos pačios lyties poros gali įregistruoti savo santykius pas notarą ir gauti šių santykių teisinę apsaugą.

Lietuvoje absoliuti dauguma respondentų kategoriškai nepritaria vienos lyties asmenų partnerystės ar santuokos įteisinimui.

Per metus Lietuvos verslui nepavyko iškovoti palankesnio vartotojų vertinimo. Dauguma gyventojų verslą toliau laiko nesąžiningu – šiuo metu taip mano 65 proc., tai vos vienu procentiniu punktu mažiau nei 2013 m.

Tačiau apsispręsdami įsigyti prekes ar paslaugas, per metus vartotojai tapo kur kas tolerantiškesni. Tokias tendencijas rodo ryšių su visuomene agentūros „Nova media“ užsakymu atlikto visuomenės pasitikėjimo verslu tyrimo rezultatai.

Sužinoję, kad įmonėje atlyginimai mokami vokeliuose, 2013 m. toliau jos paslaugas ar prekes būtų pirkę 57 proc., o 2014 m. tokių vartotojų dalis išaugo net vienuolika procentinių punktų – iki 68 proc. Taip pat įmonei patekus į teisėsaugos ar kontroliuojančių valstybės institucijų akiratį, 2013 m. toliau būtų pirkę jos prekes ar paslaugas 36 proc., o 2014 m. – jau 46 proc. Tačiau vartotojai tapo jautresni didelio masto darbuotojų atleidimams – sužinoję tokią informaciją 2013 m. toliau paslaugas ar prekes būtų pirkę net 68 proc., o 2014 m. – jau tik 56 proc.

„Verslo sąžiningumo vartotojų akyse augimas, prieš porą metų buvęs veržlus, šiandien stoja – 2011 m. Lietuvos įmonių sąžiningumu abejojo 84 proc., 2012 m. tokių buvo 74 proc, 2013 m. – 66 proc. Kritiškumas verslo atžvilgiu savaime nėra neigiamas, tačiau kur kas svarbiau, kokią reakciją jis iššaukia. Šiandien akivaizdu, jog nestokodami kritikos verslo įvaizdžiui, vartotojai pirkdami tampa atlaidesni neigiamai informacijai apie galimus nusižengimus“, – sako ryšių su visuomene agentūros „Nova media“ vyresnysis partneris Arijus Katauskas.

Nors vartotojai darosi nuolaidesni, sužinoję apie nepriimtiną veiklą palyginus daug vartotojų verslą baustų pačiu skausmingiausiu būdu – nustotų pirkti prekes ar paslaugas. Jautriausiai klientai reaguotų į neigiamą informaciją apie paslaugų ir prekių kokybę – net 69 proc. nustotų pirkti sužinoję, kad įmonės viena iš produktų linijų pašalinta iš prekybos dėl kenksmingų medžiagų, 59 proc. nustotų pirkę, sužinoję neigiamus kitų vartotojų atsiliepimus apie paslaugas ar produktus, 48 proc. tai darytų sužinoję, kad įmonė buvo nubausta dėl klaidinančios reklamos.

„Neigiama informacija apie paslaugas ar prekes, kuri tiesiogiai susijusi su vartotoju, neabejotinai turi didžiausią poveikį vartotojų elgsenai. Dauguma gyventojų patys atsisakytų konkrečios įmonės prekių ar paslaugų, tačiau dalis savo pavyzdžiu skatintų sekti ir kitus. Tai dar kartą pabrėžia būtinybę verslui, siekiančiam ilgalaikių rezultatų, ne tik organizuoti savo veiklą, tačiau kartu atkreipti ypatingą dėmesį į svarbių įvykių nušvietimą viešojoje erdvėje“, – sako A. Katauskas.

Pasak A. Katausko, akivaizdu, jog informacija apie įmones ir jų veiklą gali turėti tiesioginės įtakos vartotojų elgesiui, taigi, ir verslo rezultatams. Tačiau šioje sąveikoje, siekiant vartotojų palankumo, visų pirma komunikacija yra tai, ką verslas daro, o ne tai, ką sako.

Pasitikėjimo verslu ir vartotojų elgesio nuomonės tyrimą viešųjų ryšių agentūros „Nova media“ užsakymu jau ketverius metus iš eilės atlieka tyrimų bendrovė „RAIT“. 2014 m., 2013 m., 2012 m. ir 2011 m. „Omnibus“ metodu apklausti 1004 15-74 metų Lietuvos gyventojai.

Trys iš keturių gyventojų nesiruošia euro įvedimui, atskleidė banko „Danske Bank“ užsakymu atlikta tyrimų bendrovės RAIT apklausa.

Gyventojų paklausus, kaip jie ruošiasi naujai valiutai, 75 proc. respondentų nurodė, kad nesiruošia. Dar 14 proc. apklaustųjų teigė besidomintys, kaip litus reikės keisti į eurus, parodė apklausa.

„Nerimauti dėl to, kad gyventojai vangiai ruošiasi naujajai valiutai dar nereikėtų, tačiau patartume pradėti galvoti apie savo poreikius – pavyzdžiui, gyventojams, norintiems išvengti eilių, rekomenduojame turimus grynuosius litus įnešti į sąskaitą banke. Tuomet sausio 1-ąją jie automatiškai bus konvertuoti į eurus“, – pranešime spaudai cituojama „Danske Bank“ Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorė Jūratė Nedzinskienė.

Pasak. J. Nedzinskienės, mintyse reikėtų pradėti vertinti pirkinių sumas eurais, su naująja valiuta supažindinti vaikus.

Apklausa atskleidė, kad gyventojai dar nėra linkę keisti santaupų – tik 3 proc. apklaustųjų teigė pradėję keisti litus į eurus. Anot J. Nedzinskienės, gyventojai turi sukaupę itin daug grynųjų centų – juos gyventojams patariama nešti į Lietuvos banko kasas, įsikūrusias trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kur jie nemokamai keičiami į litus.

„Tai paprasčiausias būdas atlaisvinti vaikų taupykles nuo centų“, – teigia J. Nedzinskienė.

8 proc. gyventojų domisi, kaip atskirti tikrus eurus nuo netikrų.

„Įdomu, jog apklausoje domėjimusi euru išsiskyrė mažesnių apskričių gyventojai – Tauragės, Alytaus ir Telšių, o pasyviausi buvo didžiųjų apskričių gyventojai. Aktyviausiai tuo, kaip litus keisti į eurus domėjosi aukštesnių pajamų, gaunantys bent 1100 litų vienam šeimos nariui, gyventojai, taip pat senyvo amžiaus – 65-74 metų gyventojai“, – pranešime cituojama J. Nedzinskienė.

Gyventojų pasiteiravus, kada žada keisti savo grynuosius litus į eurus, 51 proc. respondentų nurodė, kad šiuo metu apie tai negalvoja. 20 proc. respondentų grynuosius keisis banke arba pašte po sausio 1 dienos, 17 proc. nurodė planuojantys litus įnešti į sąskaitą prieš euro įvedimą ir po sausio 1 dienos. Dar 7 proc. nurodė neturintys ar nelaikantys grynųjų pinigų.

Grynųjų litų keitimui į eurus rečiausiai ruošėsi nedirbantys, moksleiviai ir studentai, respondentai gyvenantys kaimiškose vietovėse ar rajonuose.

RAIT tiesioginio interviu būdu rugpjūtį apklausė 1 tūkst. Lietuvos gyventojų.