Įtaką daro jungdami žmones

Daugelis galvoja, esą mažos mūsų šalies pasiuntiniai negali daryti įtakos ES politikai, kad viską sprendžia tik didžiausių sąjungos šalių atstovai.

Pasirodo, kur kas mažesnis nei kituose balsavimuose rinkėjų aktyvumas renkant EP narius būdingas ir didžiosioms Europos valstybėms.

A. Kubilius savo bei kolegų pavyzdžiu klaipėdiečiams įrodė, jog net keli šalies atstovai gali daryti įtaką visai Europos politikai.

Pirmąją karo Ukrainoje dieną iš daugiau nei 30 šalių jis subūrė plačią parlamentarų koaliciją „Vieningai už Ukrainą“, kurios nariais tapo per 400 nacionalinių parlamentų narių. Tai buvo įtikinantis pavyzdys, kad svarbiausia – gebėti burti bendraminčius ir dirbti kolektyviai.

„Pirmas mūsų laimėjimas, vos prasidėjus karui Ukrainoje, buvo sustabdyti rusiškų dujų pirkimą Europoje ir griežtų sankcijų įvedimas Rusijai. Įtikinti vokiečius atsisakyti rusiškų dujų nebuvo lengva, bet tai padaryti pavyko. Vien pamojuoti vėliavėle neužtenka, reikia gebėti jungti žmones ne tik savo, bet ir kitose frakcijose“, – vieną ryškiausių savo darbų paminėjo A. Kubilius.

Jis įsitikinęs, kad būdami europiečiai Lietuvos žmonės privalo norėti konkrečios politikos, todėl balsuodami už kandidatus į EP turėtų tinkamai pasirinkti.

Trūksta žinojimo

Ne kiekvienas mūsų šalies žmogus žino, ką veikia europarlamentarai.

Susitikdama su žmonėmis Lietuvoje R. Juknevičienė patyrė – neretai galvojama, jog 11 išrinktų mūsų šalyje europarlamentarų drauge atstovauja Lietuvai. Todėl tenka aiškinti, jog Europos Parlamentas pagrįstas politinėmis grupėmis, formuojamomis iš partijų.

R. Juknevičienė drauge su trimis partijos kolegomis priklauso Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai ELP, kurią sudaro per 170 narių, ir yra jos pirmininko pavaduotoja, atsakinga už užsienio politiką ir saugumą.

A. Kubilius yra EP užsienio reikalų komiteto narys bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto narys, EP delegacijos (Euronest) parlamentinėje asamblėjoje pirmininkas, be to, yra parlamentinės delegacijos į Ukrainą narys.

Lygindamas šį darbą su patirtimi dirbant Lietuvoje ministru pirmininku, A. Kubilius pripažino, kad darbas EP yra intensyvesnis.

Jaunimas prašo balso

Pokalbis su klaipėdiečiais buvo gyvas, europarlamentarų pasakojimas apie nuveiktus ir dirbamus darbus džiugino ir vertė norinčiuosius paklausti kelti rankas.

Klausimai stebino ir rodė klausytojų gyvenimiškas bei politines nuostatas, ne kiekvienu atveju sutampančias su svečių. Europarlamentarai nevyniojo žodžių į vatą, tiesiai ir atvirai polemizavo su klausytojais.

I. Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinio salėje, kur vyko susitikimas, buvo nemažai jaunų žmonių. Pasirodo, jiems taip pat rūpi politika. Apie tai bylojo merginos klausimas apie galimybę Lietuvoje balsavimo teisę suteikti jaunuoliams nuo 16 metų.

R. Juknevičienė pripažino, kad tai būtų teigiamas sprendimas, ir apie tai mūsų šalies jaunuoliai jau diskutavo Seime. Europarlamentarei patinka Norvegijos patirtis, kur mokyklose 16-mečiams privalomi susitikimai su politikais.

Likus dviem savaitėms iki rinkimų, tokio amžiaus paaugliai balsuoja, nors jų balsai nėra įskaičiuojami, bet yra skelbiami viešai. Taip jauni žmonės turi galimybę išreikšti savo požiūrį, o svarbiausia, taip mokosi dalyvauti politikoje.

Publikacija parengta bendradarbiaujant su ELP frakcija EP.

Daug žmonių išsigando dėl sienos saugumo.

Jie sako ir rašo maždaug taip: jeigu taip lengvai pabėgo, tai gali kas nors taip pat lengvai ir pas mus atbėgti.

Mergaitės likimas, Rusijos spec. tarnybų vaidmuo, padedant jam pabėgti, nėra tiek analizuojami, kiek sienos saugumas.

Tačiau, kai jau praeina pirmasis išgąstis, pravartu įjungti loginį mąstymą, prasiturtinti žinias apie tai, kaip tos sienos apskritai veikia.

O loginis mąstymas sako paprastai: Lietuva savo sienas saugo būtent nuo atbėgančių – ateinančių ar atvažiuojančių, atplaukiančių ar atskrendančių pas mus. Dar visai neseniai  buvo daug straipsnių apie taip vadinamus ichtiandrus, kurie upe plukdydavo kontrabandą iš Karaliaučiaus pas mus. Dabar apie tai beveik nebegirdžiu, todėl darau išvadą, kad pradėjo veikti stebėjimo kamerų sistema.

Rusijos gi pusė tą pačią sieną saugo panašiu principu – nuo patekimo iš išorės. Tai, kad šis atvejis buvo kitoks, kad vyras su kūdikiu iš karto buvo priglaustas be jokio perspėjimo jam pažeidus sienos liniją upėje, rodo atvejį buvus ypatingą.

Logika sako paprastai: jie jo laukė ir apie jį žinojo.

Tarnybų orientavimas į išbėgančius iš šalies būdingas diktatūroms. SSRS laikais buvo saugomasi norinčių išbėgti iš komunistų kalėjimo.

Todėl galiu tik pakartoti, ką jau rašiau ir vakar: palyginti pabėgimo atvejį su galimais atbėgančiais priešais iš kitos sienos pusės – visiškai nelogiška.

Juk jei pasieniečiai sureagavo per dvi minutes nuo signalo iš vaizdo kameros į plaukiantį per Rusijos sieną, tai išsilaipinti nepastebėtiems gumine valtimi pas mus – neįmanoma. Jie iš karto būtų sulaikyti mūsų teritorijoje. Skirtingai nuo galimybių sulaikyti išbėgantį. Ties Baltarusijos siena pavyko, nes ten visai kitokia geografija, pastatyta fizinė siena.

Būtent todėl tokie palyginimai yra nelogiški.

Ar šis atvejis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui?

Kelia, bet ne todėl, kad tas vyras pabėgo iš šalies.

Išvada paprasta: visi keisti suverenai, maršistai, juvenalinių justicijų apologetai yra Kremliaus dėmesio centre.

Vaiko, Lietuvos piliečio pagrobimas – kriminalinis nusikaltimas, o grėsmė nacionaliniam saugumui yra tai, kad Rusijos žvalgybos veikia mūsų teritorijoje per štai tokius žmones, kad galima numanyti, jog tai ne vienintelis toks veikėjas.

Išvada paprasta: visi keisti suverenai, maršistai, juvenalinių justicijų apologetai yra Kremliaus dėmesio centre. Jau vien žinojimas, su kuo jie, sumažina tokiems galimybes manipuliuoti žmonių protais.

Nors ir suprantant motinos tragediją, praradus vaiką, man šios abi istorijos apie norinčius į Baltarusiją ir Rusiją išvežti lietuvius, yra kaip tik naudingos Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Kodėl?

Todėl, kad gal bus mažiau naivumo apie tai, kokioje terpėje veikia Kremliaus čiuptuvėliai.

Tai, kad veikia tokioje primityvioje terpėje, rodo ir didžiosios dalies visuomenės atsparumą.

Nors, atskleidžia ir kitą pusę – sudėtingesnę.

Chaosą ir įtampas, nerimą, emocijas demokratinėje visuomenėje sukelti nėra sudėtinga.

Kai įsijungia emocijos, loginis mąstymas išsijungia.

Tokio efekto ir siekiama.

Juk taip jau buvo ne kartą. Tik keletą tokių operacijų priminsiu iš atminties: emocinė ataka prieš tuometinio Vilniaus banko indėlininkus Pakso rinkimų kampanijos metu, „Chevron von!“ akcija su Karbauskio šešėliu behind, abu referendumai dėl atominių (ypač antrasis), Venckienės mergaitės istorija, kai buvo įjungtas net „Russia today“ su žinia apie tai pasauliui ir daug kitų.

Tad visus tokius įvykius turime analizuoti, iš jų mokytis, auginti savo pačių atsparumą, padedant vieni kitiems susivokti.

– Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola ir Ursula von der Leyen sureagavo – pasmerkė tai, kas vyksta Ukrainoje. Sakė, kad reaguos Rusijos atžvilgiu. Ko galime tikėtis? Naujų sankcijų?

– Sankcijos jau kaip ir baigia išsisemti. Tų sankcijų, kurios galėtų iš esmės keisti situaciją, kaip ir nebelikę. Dabar svarbiau yra tai, apie ką kalbame – apie sankcijų apėjimą. Kalbame apie tai, kad per Turkiją, Kazachstaną Rusija arba jų verslas, žmonės sugeba persiregistruoti savo įmones bei per ten vykdyti importą ir atvežti prekes. Kitas dalykas – į sankcijų netiesioginį paketą. Kalbame, kad dabar svarbiausias dalykas – specialus tribunolas V. Putinui ir Rusijai. Kuris turėtų būti įsteigtas todėl, kad apskritai buvo pradėta šita karinė agresija. Čia yra nelengvas darbas. Kai kurios valstybės dar prie to nepribrendę. Čia būtų didžiausias sankcionavimas arba žinia V. Putinui. Dar yra visiems akivaizdūs ginklai. ES įvyko lūžis ir mąstymuose, ir konkrečiuose sprendimuose, kada buvo pirmą kartą istorijoje tokioms šalims kaip Ukraina skirti pinigai ginklams įsigyti. Bet to per maža. Reikia didinti. Čia atsiremiama į daug kitų dalykų: energetikos krizę, taip vadinamą V. Putino žiemą, į tai, kad V. Putinas jau bando įjungti savo mygtukus, ypač Vakarų valstybėse, kad keltų žmonių nepasitenkinimą, kad žmonės nustotų remti Ukrainą – daugybė iššūkių.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše: 

– Keičiasi net ir tie, kurie, galima sakyti, buvo sustabarėję. Net ES užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrelis dabar, galima sakyti, kalba lietuvių politikų žodžiais. Bet tam reikėjo labai daug laiko?

– Tam reikėjo kelių dalykų: pačiam patirti tą pažeminimą, kurį jis patyrė būdamas  Maskvoje, kur atvažiavo su atvira širdimi. Jis yra socialistas, iš Ispanijos kairiųjų, kur kairieji visada turėjo švelnesnį požiūrį į Rusiją. Jo pozicija yra labai griežta ir stipri nuo pat vasario 24 d. Žinome, kad jo atstovai lankosi tuose forumuose, kuriuos organizuoja ir Andrius Kubilius dėl Rusijos, Ukrainos. Kur ir mes pasisakome. Mūsų pasisakymų nemaža dalis dabar gulasi ir į vyriausiojo įgaliotinio tekstus. Tikrai yra įvykęs didžiulis pokytis. Svarbu, kad tik dabar Vakarų pasaulis nedarytų naujų klaidų ir neišsigąstų. 

Svarbu, kad tik dabar Vakarų pasaulis nedarytų naujų klaidų ir neišsigąstų. 

– Pakalbėkime apie NATO. Kiek skrenda raketos, tiek V. Zelenskis sako: „Uždarykime oro erdvę virš Ukrainos“. Bet J. Stoltenbergas vis atkerta, kad visos šalys įsitrauks į lokalų konfliktą?

– Žiūrėkime labai praktiškai ir realiai. Vienintelė šalis, kuri gali uždaryti erdvę – tik JAV. Galbūt iš dalies Didžioji Britanija galėtų prie to prisidėti. Kalbėjimas, kad NATO gali kaip institucija priimti tokį sprendimą, tikrai nėra realu. Nebent patys amerikiečiai nuspręstų tą daryti.

– Ar tai iš tikrųjų lemtų tiesioginį įsitraukimą į konfliktą?

– Jau tas įsitraukimas vienoks ar kitoks yra. Todėl, kad NATO šalys labai stipriai remia Ukrainą. Jeigu ne NATO konkrečių šalių karinė parama, šiandien Ukrainos nebebūtų. Plius dar ES ir kitų valstybių pinigai padedant funkcionuoti šitai valstybei. O dar kiek tų pinigų reikės ateityje. Pas mus kartais per daug yra to Vakarų keikimo. Bet Vakarai iš tikrųjų daro tiek daug.

ES biudžetas nėra toks, kokį kartais įsivaizduojame.

Dėl oro erdvės uždarymo. Patys ukrainiečiai sako: „Duokit mums pakankamai oro gynybos sistemų ir mes patys susitvarkysime“. Šito, aišku, reikia. Ir kitas dalykas, ko reikia – ilgo vidutinio nuotolio raketos tam, kad padėtų vykdyti bent jau tokį užkardymą. Ukrainai to reikia dėl to, kad Rusija žinotų, kad paleistos raketos  paleidėjai iš Juodosios jūros arba iš bombonešių kur nors iš Rusijos  ar Baltarusijos teritorijos gali būti sunaikinti. Tai yra du ukrainiečiams svarbiausi dalykai, kalbant apie ginkluotę. Čia irgi kalbame apie tai. Tik Europos Parlamentas nėra ta institucija, kuri gali skirti. Mes galime stumti arba spausti Europos komisiją skirti dar daugiau pinigų kariniams įsigijimams. Tai – atskira tema. ES biudžetas nėra toks, kokį kartais įsivaizduojame.

– Nemažai lėšų buvo nukreipta į Ukrainos atstatymą. Bet kai smūgiuoja raketos, atsiranda problema, kad žmonės palieka Ukrainą bėgdami į Lenkiją, Lietuva dabar laukia 25 tūkst. pabėgėlių. Ar gali būti taip, kad atstatymui skirtos lėšos bus nukreiptos šiai problemai spręsti?

– Visoms problemoms reikės lėšų. Atsiremiame į tai, kad labai svarbu išsaugoti nesugriuvusią Europos ekonomiką. Daug strėlių lekia į Vokietiją, dėl jos pozicijos. Daug kas pripažįsta, kad buvo padarytos didelės klaidos santykiuose su V. Putinu, energetinė priklausomybė. Bet Vokietijos pramonė, pinigai į ES yra bene pagrindiniai. Lygiai taip pat į Ukrainos atstatymą gali būti pagrindiniai. Taigi, čia yra daug susijusių dalykų. Ir tie sugriovimai, kuriuos dabar sąmoningai vykdo V. Putinas, parodo, jog jie to ir nori: kad žmonės bėgtų, kad ES būtų dar daugiau iššūkių, dar daugiau nepasitenkinimo, kad nepasitenkinimas elektros kainomis, kad  ES valstybėse virstų vyriausybės, kad rastųsi visokių gražulių ir puidokų  (tokių yra visose šalyse ir gal net daugiau nei Lietuvoje). Šis velnio planas bandomas įgyvendinti V. Putino rankomis. Nėra kitos išeities – turime tą atlaikyti.

Todėl inicijuojami kreipimaisi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą ir į Tarptautinį Tribunolą dėl Putino ir jo režimo nusikaltimų žmogiškumui ir karo nusikaltimų.

– Kovo 11-ąją švenčiame jau 32-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines. Kokias sąsajas įžvel-giate su šiandienine geopolitine situacija?

– Šiandieniniame geopolitiniame kontekste apima vienareikšmis jausmas – kaip gerai, kad mes tai padarėme! Jau tada supratome, jog valstybės atkūrimas nesibaigia Kovo 11-osios akto priėmimu. Valstybės architektai iš karto galvojo apie kitus žingsnius – įstojimą į NATO ir į Europos Sąjungą (ES). Nesunku nuspėti, kas būtų su mumis dabar, jeigu Lietuva nebūtų NATO ir ES narė.

Kelias į Nepriklausomybės atkūrimą nebuvo rožėmis klotas. Nebuvo taip, kad vienu piršto spragtelėjimu visi pabalsavo „už“. Buvo ir besipriešinančių, ir protestuojančių.

Kai dabar Sausio 13-ąją ar Vasario 16-ąją švilpiama, baubiama – man tai nieko naujo. Buvo ir tada rėkiančių prieš Lietuvos Nepriklausomybę. Ir prieš NATO, ir prieš Europos Sąjungą.

– Kokių veiksmų ėmėsi Europos Parlamentas dėl pagalbos Ukrainai?

– Norėčiau pabrėžti, kad esu nustebinta Vakarų pasaulio vienybės, tarpusavio veiksmų derinimo, NATO atsako Rusijai. Įvyko tektoninis geopolitinis lūžis. Europoje ir pasaulyje beveik nebeliko valstybių, kurios įvairiomis priemonėmis neremtų Ukrainos kare su Rusija.

Pirmą kartą ES savo lėšomis perka ginkluotę Ukrainai. Tam skirta 500 mln. eurų ir tai yra kažkas neįtikėtino. Prieš porą savaičių būtume apie tai net nepagalvoję. Kitokia bus ir Ukraina, nes jos žmonių krauju ginama teisė tapti ES nare yra visus įtikinantis argumentas.

Dar vasarį įvyko Europos Parlamento posėdis, kuriame Ukrainai buvo skirta 1,2 milijardo eurų. Taip pat kovo pradžioje Europos Parlamentas surengė neeilinę sesiją, kurioje priėmė Rusijos karinius veiksmus prieš Ukrainą smerkiančią rezoliuciją su atitinkamomis sankcijomis Rusijai. Ukraina krauju pasirašė pareiškimą narystei ES. Manau, jog ES suteiks jai aiškią narystės perspektyvą.

Įvyko tektoninis geopolitinis lūžis. Europoje ir pasaulyje beveik nebeliko valstybių, kurios įvairiomis priemonėmis neremtų Ukrainos kare su Rusija.

Atsiprašau ukrainiečių ir visų kitų, kad buvau per silpna įtikinti savo draugus Vakaruose, kad Putinas yra didžiausia grėsmė ir kad didžiausia provokacija yra ne mūsų narystė NATO, o nepakvietimas į NATO ir ES. Apie tai kalbėjome nenuilsdami.

Šiandien mes liudijame Putino pabaigos pradžią. Kada ji ateis, negaliu pasakyti. Žinau tik, kad turime padaryti viską savo galioje, kad ta pabaiga ateitų greičiau.

– Buvote krašto apsaugos ministrė. Galite pasidalinti įžvalgomis, ko siekia V. Putino režimas? Kodėl tapo įmanomas Europos šantažas karu?

– Dar 2000 metais Putinas atėjo į valdžią, turėdamas aiškų tikslą – sunaikinti bet kokius demokratijos daigus Rusijoje, antra – atkurti imperiją ir susilpninti Vakarus, trečia – atkirsti JAV nuo Europos žemyno ir suskaldyti ES. Prielaida Putinui taip elgtis – Europos energetinė priklausomybė nuo Rusijos dujų.

Lietuvoje mes tą seniai supratome, dar prie Andriaus Kubiliaus vyriausybės, kai 2012 metais buvo pradėtas įgyvendinti suskystintųjų dujų terminalo projektas. Daug kas tada rėkė prieš dujų laivą-saugyklą „Independence“.

Dabar visiems akivaizdu, ką reiškia energetinė priklausomybė nuo Rusijos. Rusija manipuliuoja ir dujų tiekimu į Europą, ir dujų kainomis. Kai didžiausios ES valstybės Vokietijos per 40 procentų vartojamų dujų rusiškos, didelės galimybės yra manipuliacijoms ir šantažui. Vokietija tik dabar sustabdė „Nord Stream-2“ dujotiekio paleidimą.

Dar tada, kai buvau krašto apsaugos ministrė, matėme, kaip Putinas telkia pajėgas prie mūsų sienų, tobulina ginkluotę. Jau tada su partneriais Pentagone kalbėjome, jeigu NATO narės Europoje ir toliau nieko nedarys, jeigu nedidins savo karinių biudžetų, tai jau 2019 metais Putinas galėjo būti pasirengęs blickarui, kad išbandytų, ar NATO reaguotų. Todėl Baltijos šalyse atsirado partnerių daliniai, valstybės skyrė didesnes biudžeto dalis krašto apsaugai, todėl perėjome prie šauktinių šaukimo į kariuomenę ir šiandien mes jau taip lengvai nebepaimami.

Tai, kas vyksta šiandien, tai ne tik karas prieš Ukrainą, tai ataka prieš mus, prieš Europą, jos saugumo sistemą. Putino režimas testuoja ES vienybę, testuoja NATO.

– Kaip Lietuva atrodo ES kontekste?

– Galiu tvirtai pareikšti, kad Lietuva tarp kitų Rytų ir Vidurio Europos valstybių, ES narių, atrodo puikiai. Mes daug nužengėme per narystės Europos Sąjungoje metus. Lietuva, žvelgiant iš Vakarų perspektyvos, yra sėkmės istorija. Pas mus, kaip ir kitose šalyse, yra nepatenkintų savo valdžia žmonių, bet Lietuva dėl savo pozicijos turi svorį ir yra vertinama.

Oponentams galiu priminti, kad tarpukariu Lietuva laikėsi neutraliteto. 1940 metų birželį buvo nuostata: niekur nesikiškime, neerzinkime Rusijos, draugaukime. Ir kuo viskas baigėsi? Buvome okupuoti.

Aš didžiuojuosi Lietuva, didžiuojuosi, kad daugelis žmonių suprato, kas yra kas.

Dabar mes niekaip negalime likti nuošalyje nuo to, kas vyksta geopolitinėje erdvėje. Mūsų vertybinė užsienio politika iš tiesų yra pragmatinė politika, nes mums naudinga, kad šalia mūsų būtų normalūs santykiai su normaliomis demokratinėmis valstybėmis.

Ar pati prieš 32 metus galėjau įsivaizduoti, kad dirbsiu Europos Parlamente, kad Lietuva bus NATO ir ES narė – tai didžiulis šuolis! Lietuva yra pavyzdys Ukrainai, o ir Rusijos tautai, įkalintai kalėjime ir nuodijamai perkeltine ir tiesiogine prasme, kaip Aleksejus Navalnas.

– Ko linkite švenčiant Kovo 11-ąją?

– Kovo 11-osios išvakarėse linkiu eiti Kovo 11-osios keliu – laisvės, nepriklausomybės, demokratijos keliu. Europos keliu.

Visiems linkiu taikos. Darykime visi tai, ką galime savo srityje. Padėkime Ukrainai tuo, kuo galime. Aš didžiuojuosi Lietuva, didžiuojuosi, kad daugelis žmonių suprato, kas yra kas.

Mes iš šio karo taip pat išeisime stipresni, bet tam reikia visokeriopos pagalbos – ir aukoti pinigus toms institucijoms, kurios padeda Ukrainai, tam reikia padėti ir mūsų Vyriausybės struktūroms ir nevyriausybinėms organizacijoms. Džiaugiuosi, kad lietuviai tai daro. Vyksta labai svarbus informacinis-dezinformacinis karas. Lietuviai įsijungia į Rusijos puslapius, kur savo įrašais skelbia tiesą. Tačiau dar laukia daug įtemptų darbų.

Linkiu visiems gyventi taikoje, nors šis linkėjimas nėra teisingas. Taikos jau nebėra, nors nesvarbu, kad ne mus bombarduoja. Bet skauda ir mums.

Jos kandidatūrai buvo pritarta bendru sutarimu. Parlamento kadencijos viduryje pasikeitus jo vadovybei iš naujo rengiami komitetų pirmininkų ir vicepirmininkų rinkimai.

EP narė R. Juknevičienė šio pakomitečio vicepirmininke tapo praėjusių metų birželį, ji yra atsakinga už pirmininkavimą posėdžiams pirmininkui negalint, taip pat ji prisidės formuojant posėdžių darbotvarkę.

„Dėkoju kolegoms už pasitikėjimą ir galimybę toliau tęsti darbus“, – sakė EP narė.

Dėkoju kolegoms už pasitikėjimą ir galimybę toliau tęsti darbus.

R. Juknevičienė buvo šiame komitete parengto pranešimo „dėl ES kibernetinės gynybos pajėgumų būklės“ šešėlinė pranešėja.

Saugumo ir gynybos (SEDE) pakomitečio tikslas – sudaryti sąlygas vykti viešai diskusijai dėl visų ES veiksmų bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) srityje, ypač institucijų, pajėgumų ir operacijų aspektais, bei vykdyti nuodugnią jų parlamentinę kontrolę. SEDE pakomitetis aktyviai dalyvauja formuojant ES politiką saugumo ir gynybos klausimais. SEDE pakomitečio veiklos dėmesio centre santykių su strateginiais partneriais – pirmiausia su NATO ir Jungtinėmis Tautomis bei trečiosiomis šalimis, kurios remia daugiašališkumą ir tarptautinę tvarką taikos labui – plėtojimas.

Pakomitetyje yra 30 EP narių.

– Su kokiais konkrečiai pasiūlymais dėl sankcijų Baltarusijai į posėdį atėjo Lietuva?

– Lietuva pasiūlė kuo greičiau priimti penktąjį sankcijų paketą. Taip pat Europos Parlamente kalbėjome, kad reikia įvesti sankcijas už neteisėtą žmonių gabenimą, tai yra už kontrabandą žmonėmis. Europos Taryba jau pritarė tam, kad būtų išplečiama sankcijų taikymo sritis. Pirmą kartą istorijoje į sankcijų taikymo sąrašą bus įrašytas ir žmonių panaudojimas politiniais tikslais. Tai labai svarbu ir šitas, kiek žinau, įrašymas įsigalioja iš karto nuo jo priėmimo. Dėl sankcijų penktojo paketo – tai bus apie 30 žmonių, mano žiniomis, naujai įtraukta iš įvairių sričių ir dar reikės techninio darbo, kad šis paketas įsigaliotų. Politiškai jau pritarta, bet dar reikės savaitės ar dviejų, kol jis įsigalios.

– Ar sankcijos daugiau nukreiptos į konkrečius žmones ar tai sankcijos šalies mastu?

– Kalbama ir apie aviacijos linijas, gal ne šiame pakete, gal po to, kai įsigalios platesnis sankcijų taikymo spektras. Atėjo laikas kalbėti apie tribunolą Lukašenkai ir iš esmės Europos Sąjunga turėtų daugiau politinės valios rodyti ir bandyti kardyti šį režimą, nes jis pažeidžia daugybę tarptautinių konvencijų: ir žmonių kankinimo konvenciją, ir migrantų kontrabandos dalykus, kur tarptautinės sutartys draudžia tuo užsiimti. Aš manau, kad čia dar toli gražu ne pabaiga. 

Be Kremliaus žinios tokio hibridinio karo Lukašenka nebūtų pradėjęs.

– Ar sankcijos bus pakankamos, kad Baltarusija nustotų stumti per sieną nelegalius migrantus?

– Žinoma, kad sankcijų nepakanka, jų reikės dar daugiau, bet jau tai gerai yra, kad vieningumas Europos Sąjungoje tikrai yra didelis ir reikia neužmiršti, kad už to stovi Putinas. Be Kremliaus žinios tokio hibridinio karo Lukašenka nebūtų pradėjęs. Ką sumąstė Kremlius, čia, matyt, daug platesnio masto dalykas. Reikia stebėti ir tai, kas vyksta prie Ukrainos rytinių sienų. Stebime didžiulę dezinformacijos kampaniją, kurią Baltarusijai padeda vykdyti Kremliaus struktūros. Jau nebegalima atskirti Lukašenkos, kad čia yra vien tik Lukašenka. 

– Viena–dvi savaitės kol sankcijos įsigalios. Stebėdama, kas vyksta prie Lenkijos sienos, jūs galvojate, kad mes dar turime laiko laukti vieną–dvi savaites?

– Tai nereiškia, kad sankcijos yra viskas. Tai yra politinė ir praktinė žinia. Jau ir NATO yra kartu su mumis. Ne viskas yra skelbiama, kas yra daroma. Esu tikra, kad NATO dalyvauja visu pajėgumu, padėdamas Lietuvai, Lenkijai, Latvijai. Manau, kad neatsitiktinai yra pasirinkta ir geografiškai vieta ties vadinamuoju Suvalkų koridoriumi, jautriausioje NATO vietoje. Geopolitiškai pasirinkta vieta tokiam situacijos eskalavimui. 

– Sankcijos ne visada veikia ir nei Baltarusija, nei Rusija savo pozicijų nekeičia. Ką dar be sankcijų konkrečiai būtų galima padaryti, kad būtų sustabdyta migrantų krizė?

– Aš nesutinku, kad sankcijos neveikia. Jos veikia, taip nesinervintų nei Kremlius, nei Lukašenka ir neorganizuotų tokių akcijų, jei tos sankcijos neveiktų. Jie puikiai supranta, kad dar ne visas jų arsenalas išnaudotas. O be sankcijų – tai fizinio barjero statymas pasienyje su tokiais diktatoriais, užkardymas tokių veiksmų, kurie leistų panaudoti migrantus ateityje. Jei dabar Europos Sąjunga nesustabdys šios hibridinės atakos ir pasiduos, tai tada gali būti taip, kad Europos Sąjunga atrodys labai silpna ir tokioms diktatūroms kils didelės pagundos Europos Sąjungą arba atskiras jos šalis ir toliau kankinti šitokiais būdais. 

Plačiau – reportaže.

Kreipdamasi į susirinkusius EP narė pažymėjo, kad šios organizacijos veikla yra ypač reikšminga istorinės atminties išsaugojimo kontekste, taip pat yra svarbi Europos Parlamente veikiančios europarlamentarų grupės „Europos atminčiai“ partnerė.

„Noriu padėkoti jos atstovams už veiklą sujungiant Rytų ir Vakarų istorinę atmintį Europoje. Augant istorinės dezinformacijos lavinai, dabar kaip niekad svarbu prisiminti savo istoriją ir saugoti istorinę tiesą“, - teigė R. Juknevičienė.

Europos atminties ir sąžinės platforma jungia vyriausybines ES Šalių narių institucijas ir nevyriausybines organizacijas, dirbančias totalitarinių režimų tyrimo, dokumentavimo, švietimo ir visuomenės supratimo stiprinimo srityse.

Europos atminties ir sąžinės platforma yra nevyriausybinė tarptautinė organizacija, kuri buvo įsteigta 2011 m. spalio 14 d. Prahoje. Steigėjai yra 20 institucijų, užsiimančių totalitarizmo istorijos tyrimais, iš 12-kos Europos Sąjungos valstybių. Šiuo metu ji vienija 62 viešąsias ir privačias institucijas ir organizacijas iš valstybių.

Lietuvoje šiai organizacijai priklauso Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimų centras ir Tarptautinių nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimų įvertinimo centras.

„Manau, kad A. Lukašenka pats daro viską, kad gautų pagal nuopelnus“, – sakė R. Juknevičienė.

Ji aptarė, kokios sankcijos galėtų būti taikomas prieš A. Lukašenkos režimą: „Labiausiai mūsų politinėje grupėje kalbama apie sankcijas dėl skrydžių, dėl to, kad šalys, kurios padeda aptarnauti tą kontrabandą žmonėmis, kad prasidėtų rimta klaba ir kad kuo greičiau būtų sankcionuojama „Belavia“ ir visa tai, kas susiję su skrydžiais į Minską“.

„Sunku pasakyti, kas Minską paveiktų. Vis tiek kas nors jį paveiks, čia – ilgalaikis procesas, nemanau, kad čia yra artimiausių dienų klausimas. Bet tai, kad kai kurios Europos Sąjungos (ES) valstybės naudoja lėktuvus „Belaviai“, irgi nėra normalu.  Tai, kad „Belavia“ bendradarbiauja ne su ES valstybėmis – visiškai nenormalu. Ką jau kalbėti apie skrydžius iš Turkijos, Stambulo. Skrydžiai jau ne tik iš Irako, bet iš kitų valstybių, taigi pasaulis platus. Čia, žinoma, viena iš detalių. Apskritai A. Lukašenką reikėtų izoliuoti“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

„Ir, žinoma, daugelis kalba apie tai, kad už A. Lukašenkos stovi V. Putinas. Be V. Putino paramos, be patarimų tokie dalykai nebūtų daromi“, – tikino Europos Parlamento narė.

Iš kairės: Alikasandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. / Scanpix nuotr.

„Yra paskelbtas karas, yra daug nerimo, kad ta situacija nebūtinai gerės. Nežinia, ką Kremlius sumąstė, kokį čia karą sumąstė. Jau dabar matome, kad jie labai aktyviai įsikišo su pagalba skleidžiant dezinformaciją, padėdami A. Lukašenkai kariauti informacinį karą, įsikišo Sergejus Lavrovas, siūlo A. Lukašenkai mokėti pinigus ir pan. Reikia nusiteikti, kad esmė yra tie du režimai – A. Lukašenkos ir V. Putino“, – šnekėjo ji.

R. Juknevičienė paneigė mintis, kad Minskas savo elgesiu yra priekyje mūsų ir Europos: „Vis tiek galutinis rezultatas bus toks, kad tie režimai žlugs. A. Lukašenka žlugs. Klausimas, kiek dar bus aukų ir bėdų. Aišku, kad situacija bloga, aišku, kad A. Lukašenka buvo nepakankamai nubaustas po 2020 metų rinkimų – dėl to sutinku. Gali būti, kad dėl to ir mokame tam tikrą mokestį“.

A. Lukašenka apskritai nė kelių dienų neišgyventų, nebūtų valdžios uzurpatoriumi, jei nebūtų paramos iš Kremliaus.

Pasak Europos Parlamento narės, tai, kad Europos lyderiai kalbasi su Rusija, kad ši spręstų Baltarusijos migrantų krizę, yra įrodymas, kad viską organizuoja Kremlius, o ne Minskas: „Bent jau aš esu iš tų, kurie tuo tiki, tiksliau, esu įsitikinus – čia ne tikėjimo klausimas, tą rodo faktai. A. Lukašenka apskritai nė kelių dienų neišgyventų, nebūtų valdžios uzurpatoriumi, jei nebūtų paramos iš Kremliaus“.

R. Juknevičienė pakomentavo, kaip reikėtų spręsti migrantų krizę: „Tas bėdas reikia spręsti taip, kaip sprendžia Lietuva, Lenkija – tiesiog atsitverti ir kovoti su šita krize, hibridine ataka. Gaila, turiu pripažinti, kad dauguma kairiųjų politikų Europos Parlamente visiškai neadekvačiai supranta situaciją, jie kalba apie visai kitus dalykus. Pagal juos, turime atsiverti ir priimti visus. Aš suprantu, gaila žmonių, tačiau jie kategoriškai nepritaria nei neįsileidimo politikai, nei sienų statymui. Tačiau jau yra daug blaivaus vertinimo, kad nėra kito kelio kaip sienos statymas“.

„Mes turime reikalą ne su kokiu nors vienadieniu režimu. Prisiminkime Sovietų Sąjungą – tai truko ilgai. Mes patys buvome okupuoti 50 metų, tas Šaltasis karas vyko tikrai labai ilgai. Nusiteikime būtent tokiai situacijai. Klausimas, kokios strategijos bus laikomasi – ar dialogo su nusikaltėliais, ar taip, kaip buvo Šaltojo karo laikais, sulaikymo strategijos. Tas laikas, kada tie režimai žlugs, ateis anksčiau ar vėliau, bet šiandien mes turime pasiruošti ilgalaikiam stovėjimui, gynybai ir baigti turėti kokių nors iliuzijų. Čia – ne laimėjimai ir pralaimėjimai. Buvo panašiai kalbama ir Šaltojo karo metu, kad reikia pradėti bendrauti, nes mes pralaimime. Nepralaimime. Pralaimės V. Putinas. Ilgalaikėje perspektyvoje šitos diktatūros pralaimės, Europoje jų tiesiog iš principo negalės būti“, – teigė ji.

Kreipimąsi inicijavusi Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė teigia, kad vis didesnį nerimą kelia Europoje vykstantis kibernetinis šnipinėjimas.

„Kinijos vykdoma dezinformacija, akademinė cenzūra ir politinis kišimasis per socialinius tinklus ir žiniasklaidos organizacijas kelia nerimą visoje Europoje ir jos kaimynystėje. Todėl raginame Europos Komisiją sustiprinti bendradarbiavimą ES lygiu ir nustatyti vienodus standartus ir požiūrį į nepatikimos informacijos bei komunikacijos technologijų naudojimą“, – pažymi R. Juknevičienė

Kinijos vykdoma dezinformacija, akademinė cenzūra ir politinis kišimasis per socialinius tinklus ir žiniasklaidos organizacijas kelia nerimą visoje Europoje ir jos kaimynystėje.

Lietuvos nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) šį rugsėjį paskelbė ataskaitą, kurioje išreiškė susirūpinimą dėl saugumo, privatumo ir žodžio laisvės klausimų, susijusių su Kinijoje pagamintų išmaniųjų mobiliųjų telefonų „Xiaomi“ ir „Huawei“ naudojimu. NKSC ataskaita rodo platesnę Kinijoje gamintojų išmaniųjų telefonų ir mobiliųjų technologijų keliamą riziką. ES ir jos šalys narės pripažįsta, kad kyla kibernetinio saugumo ir privatumo rizikos, susijusios su Kinijos investicijomis į kritinę ES infrastruktūrą, o ypač – su 5G technologija.

Be to, neseniai pasirodė informacija apie Prancūzijoje vykusią seriją kibernetinių atakų, kurias atliko su Kinijos vyriausybe glaudžiai susijusi APT31 grupė. Š. m. liepą Prancūzijos kibernetinio saugumo agentūra ANSSI paskelbė, kad didelis WI-FI rauterių tinklas buvo naudojamas vykdant „žvalgybą ir atakas“.

Kaip pranešė konservatorių EP narių biuras, tai pirmas kartas, kai Lietuvos atstovė užims vicepirmininkės pareigas EPP frakcijos struktūrose.

Balsuojant R. Juknevičienė buvo tarp penkių kandidatų, gavusių daugiausiai balsų iš 11 kandidatų. R. Juknevičienę į šia pareigas delegavo Šiaurės ir Baltijos valstybių europarlamentarų delegacijos.

„Esu iš proeuropietiškos valstybės. Už manę balsavę žmonės yra už stiprią ir vieningą Europos Sąjungą. Tai yra ir man suteiktas mandatas ELP frakcijoje – šeimoje, kuriai didžiuodamasi priklausau beveik 30 metų“, – pranešime cituojama R. Juknevičienė.

Europos liaudies partijos frakcija, į kurią įeina Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija, yra didžiausia Europos Parlamento politinė grupė, vienijanti 179 europarlamentarus iš 26 ES valstybių narių.

ELP frakcijos prezidiumą sudaro pirmininkas ir 10 vicepirmininkų.