-
Pagarsėjusiam sukčiui – teismo malonė: trylika kartų teistas M. Žalimas atgavo laisvę 14
Teismo sprendimu, jam skirta intensyvi priežiūra trijų mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad jis namuose privalo būti 22 valandas per parą, o nuo 13 iki 15 valandos nuo namų gali nutolti ne daugiau kaip dviejų kilometrų atstumu, išskyrus su gydymu ar baudžiamuoju procesu susijusius atvejus.
M. Žalimas taip pat įpareigotas dėvėti apykoję, nebendrauti su kitais įtariamaisiais ir sumokėti 20 tūkst. eurų užstatą.
Savo prašyme prokuroras siekė M. Žalimą suimti trims mėnesiams.
Apie tai BNS informavo teismo atstovė Vaiva Milkeraitienė. Anot jos, teismas nenustatė, kad byloje būtų duomenų, jog M. Žalimas galėtų bėgti ar slėptis, taip pat ir to, kad jis galėtų bandyti naikinti įrodymus, paveikti liudytojus ar kitus įtariamuosius.
„M. Žalimas yra dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su sužadėtine, su kuria augina mažametį vaiką, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad įtariamasis Lietuvoje nėra saistomas glaudžiais šeiminiais ar socialiniais ryšiais“, – rašoma teismo nutartyje.
„Duomenų, kad įtariamasis turi patikimų ryšių užsienyje. kas didintų jo pabėgimo, pasislėpimo galimybę, kad anksčiau būtų pasislėpęs (...) ar būtų paskelbta jo paieška, nėra. Prokuroro teigimu, įtariamasis yra teistas užsienio valstybėse, tačiau, teismo manymu, tai nesudaro pagrindo teigti, kad jis šiose valstybėse turi artimų ryšių“, – priduriama joje.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ikiteisminiame tyrime jau atlikta daugiau kaip 30 kratų, apklausti liudytojai ir įtariamieji bei nėra jokių duomenų, kad M. Žalimas „būtų bandęs trukdyti procesui ar atlikęs kitų neleistinų veiksmų“. Anot teismo, jis bendrauja su teisėsauga ir teikia paaiškinimus.
„Nors šioje proceso stadijoje dar nėra žinoma, ar įtariamasis iš tiesų padeda ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti galimai padarytas nusikalstamas veikas, tačiau nėra patikimų duomenų ir apie tai, kad jis teikia melagingus parodymus, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės“, – pabrėžė teismas.
Atsakydamas į prokuroro argumentus, teismas taip pat pažymėjo, kad vien tai, jog ikiteisminiame tyrime yra keli įtariamieji, nereiškia, kad jie neabejotinai derins pozicijas ir trukdys procesui.
„Kitu atveju suėmimą tokiu pagrindu būtų galima skirti kiekviename ikiteisminiame tyrime, kuriame yra bent keli įtariamieji. Tokią išvadą būtina pagrįsti surinktais duomenimis, tačiau teismui tokių duomenų nebuvo pateikta“, – pažymima nutartyje.
Įtariamasis yra teistas užsienio valstybėse, tačiau, teismo manymu, tai nesudaro pagrindo teigti, kad jis šiose valstybėse turi artimų ryšių.
Teismas taip pat įvertino tai, kad nors įtariamasis anksčiau yra teistas už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, tai savaime nereiškia, kad jis padarė ir šį nusikaltimą.
Ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti Kauno apygardos prokuratūra pirmą kartą į teismą kreipėsi kovo pradžioje, prašydama M. Žalimą suimti trims mėnesiams, tačiau šis prašymas buvo patenkintas tik iš dalies ir skirtas suėmimas dviejų savaičių laikotarpiui.
Prašymą dėl suėmimo nagrinėjusi teisėja Audronė Levinskienė tuomet BNS sakė, kad dviejų savaičių terminas buvo pasirinktas kaip tarpinis variantas, kuriuo buvo nepažeistos nei įtariamojo teisės, nei viešasis interesas.
Prokuratūra tuomet siekė, kad būtų suimti ir dar trys įtariamieji šiame tyrime, tačiau suėmimas mėnesiui buvo skirtas tik vienam iš jų – Rolandui Mažrimui.
Dar dviem įtariamiesiems buvo skirti 20 tūkst. eurų užstatai, rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir bendravimo su kitais įtariamaisiais apribojimai.
Teisėsauga mėnesio pradžioje pranešė apie ikiteisminį tyrimą dėl stambaus masto pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, šiame tyrime sulaikyti penki asmenys, tarp kurių – ir energetikos srityje veikiantis verslininkas Rimandas Stonys.
Rimandas Stonys/Redakcijos montažas
R. Stonys yra vienintelis iš įtariamųjų, kurio suėmimo prokuratūra nesiekė.
Anot Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, per kelis mėnesius ši organizuota bendrininkų grupė, pasinaudodami dyzelino ir aliejaus pirkimo bei pardavimo schema galėjo išvengti apie 1,1 mln. eurų PVM ir akcizo mokesčio prievolės.
Pagrindiniu nusikalstamos veiklos organizatoriumi teisėsauga laiko anksčiau trylika kartų už įvairius finansinius teistą M. Žalimą.
FNTT teigimu, įtariamas sukčiavimo schemos organizatorius dėl panašių nusikaltimų teisėsaugai yra žinomas nuo 1994 metų. Anksčiau jis ne kartą teistas už stambaus masto sukčiavimą pridėtinės vertės mokesčiu prekiaujant degalais, metalu, mediena, statybinėmis medžiagomis ir dėl to ne vienus metus praleidęs įkalinimo įstaigose.
„Teismas, priimdamas apkaltinamuosius nuosprendžius, jau 2011 metais konstatavo, kad analogiškų nusikaltimų darymas yra tapęs neatsiejamu įtariamojo gyvenimo būdu bei pragyvenimo šaltiniu. Šiuo metu FNTT atlieka dar tris ikiteisminius tyrimus dėl sunkių nusikaltimų valstybės finansų sistemai, susijusius su šiuo asmeniu, dar kelios bylos nagrinėjamos teismuose“, – anksčiau skelbė tarnyba.
R. Stonys yra Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) savininkas, anksčiau jis kontroliavo bendrovę „Dujotekana“, ji buvo viena didžiausių Rusijos koncerno „Gazprom“ dujų importuotojų Lietuvoje.
Žurnalo TOP duomenimis, R. Stonio turto vertė 2019 metais siekė 70 mln. eurų.
-
Sukčiavimu kaltinamas R. Stonys: atliekamą tyrimą vertinu kaip nesusipratimą 18
„Teisėsaugos atliekamą tyrimą vertinu kaip nesusipratimą. Tikiu, kad pareigūnai atliks tokiais atvejais būtinus veiksmus, išsiaiškins visas tyrimui svarbias aplinkybes ir panaikins visus įtarimus ne tik man, bet ir Kauno termofikacijos elektrinės darbuotojams“, – komentare BNS sakė KTE savininkas R. Stonys.
Jis pabrėžė, kad tiesiogiai nedalyvauja KTE veikloje ir nežino visų sandorių subtilybių, tačiau sulaukęs Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) įtarimų pasidomėjo bendrovės prekyba dyzelinu ir aliejumi, nes būtent šie sandoriai buvo nurodyti kaip tyrėjams keliantys įtarimų. Verslininkas sako, kad juose nemato nieko neteisėto ar įtartino.
„Net ir žinodamas, kad būtent dėl šių sandorių teisėsauga atlieka tyrimą, nieko neteisėto ar įtartino juose nematau. Kauno termofikacinė elektrinė iš Latvijos bendrovės įsigyja dyzelinį kurą ir jį parduoda mažmeninės degalų prekybos bendrovėms. Tiek kuro įsigijimai, tiek pardavimai yra realūs, kuro tiekimas vyksta per akcizinius sandėlius, kuriuose vykdoma itin griežta kuro apskaita“, – tvirtino R. Stonys.
Jo teigimu, visais atvejais kuras pristatomas galutiniams pirkėjams, apmokėjimai vyksta per banką, sumokamos ir gaunamos sumos yra deklaruotos, sumokami visi mokesčiai.
Tikiu, kad pareigūnai atliks tokiais atvejais būtinus veiksmus, išsiaiškins visas tyrimui svarbias aplinkybes ir panaikins visus įtarimus.
„Bendrovė taip pat prekiauja ir techniniu aliejumi. Šie sandoriai taip pat yra realūs, visi apmokėjimai vyksta per banką, aliejų gabena respektabili pervežimo bendrovė, visas Kauno elektrinės nuperkamas ir perparduodamas aliejus yra pristatomas į Rygos uostą ir išsiunčiamas galutiniam gavėjui į Daniją“, – aiškino R. Stonys.
Jis sakė esąs įsitikinęs, kad visos bendrovės, su kuriomis prekiauja KTE, yra veikiančios.
„Šios bendrovės yra registruotos PVM mokėtojų registre, jos deklaruoja dideles apyvartas, be to, visais atvejais tiek dyzelinis kuras, tiek aliejus yra realiai pristatomi. Kita vertus, negaliu 100 proc. garantuoti, kad šios bendrovės tinkamai apskaito visus sandorius ir iš jų gautas lėšas, tačiau aš šių dalykų negaliu kontroliuoti, tai jų vidaus reikalai“, – tvirtino R. Stonys.
Jis pripažino, kad dyzelino tiekimas bei techninio aliejaus eksportas nėra pagrindinė KTE veikla, tačiau įmonė mato galimybę iš jų užsidirbti.
„Elektrinė vykdo įvairias veiklas, kurios bendrovei neša pelną. (...) Iki šio laiko šios veiklos buvo pelningos, per praėjusius metus bendrovė gavo apie 130 tūkst. eurų pelno. Tikimės, kad ateityje šios veiklos bendrovei generuos dar didesnius pelnus“, – sakė R. Stonys.
Verslininkas į BNS klausimus atsakė raštu.
Rimandas Stonys/A. Aleksandravičiaus nuotr.
FNTT kovo pradžioje pranešė, kad per kelis mėnesius organizuota bendrininkų grupė, pasinaudodami dyzelino ir aliejaus pirkimo bei pardavimo schema galėjo išvengti apie 1,1 mln. eurų PVM ir akcizo mokesčio prievolės.
Kauno apylinkės teismo kovo 4 dienos sprendimu dviem savaitėms suimtas pagrindiniu sukčiavimo schemos organizatoriumi laikomas Mindaugas Žalimas, o kitas įtariamasis grupės narys Rolandas Mažrimas – vienam mėnesiui. Teismas neskyrė suėmimo Linui Marijui Vaitkevičiui bei Dariui Daugalui ir skyrė jiems švelnesnes kardomąsias priemones.
Mindaugas Žalimas/Vytauto Petriko, freepik.com nuotr.
R. Stonys yra vienintelis iš įtariamųjų, kurio suėmimo prokuratūra nesiekė. Pasak jo, jis pažįsta KTE darbuotojus, kurie minimi teisėsaugos pranešime.
„Taip pat pažįstu vieną asmenį, su kuriuo bendrovė (KTE – BNS) buvo sudariusi agentavimo sutartį, kurios pagrindu šis asmuo bendrovei ir pasiūlė klientus aliejaus prekybai. Kitų asmenų, minimų pranešime apie įtarimą, asmeniškai nepažįstu“, – BNS tvirtino R. Stonys.
Konkrečių asmenų, kurie minimi pranešime apie įtarimus, R. Stonys neįvardijo.
R. Stonys anksčiau jis kontroliavo bendrovę „Dujotekana“, ji buvo viena didžiausių Rusijos koncerno „Gazprom“ dujų importuotojų Lietuvoje. Žurnalo TOP duomenimis, R. Stonio turto vertė 2019 metais siekė 70 mln. eurų.
-
R. Stonį įklampino aferistas? 38
Galėjo nežinoti
Antradienio vakarą viešąją erdvę sudrebino žinia, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno valdybos pareigūnai sulaikė KTE savininką Rimandą Stonį su būriu neįvardytų asmenų.
Kaune po apklausos pareigūnų lydimas iki tarnybinio automobilio R.Stonys į LNK žinių klausimą, dėl ko yra sulaikytas, atsakė nežinantis, tik pridūrė, kad "visiškai be reikalo". Klausiamas, ar jam pareikšti įtarimai, R.Stonys atsakė: "Nieko nekomentuosiu."
Informuoti šaltiniai BNS patvirtino, kad verslininkas buvo sulaikytas tyrime dėl pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo schemos su degalais. BNS žiniomis, R.Stonys tyrime yra įtariamasis, tačiau "Kauno dienos" šaltinių teigimu, jis apie suregztą aferą galėjo ir nežinoti.
Kalbama, kad KTE savininkas R.Stonys galėjo ir nežinoti apie jo elektrinėje suregztą aferą. (Tomo Raginos nuotr.)
FNTT vakar patvirtino, kad nusikalstama veika atskleista bendradarbiaujant su Valstybine mokesčių inspekcija. Po kratų sulaikyti penki įtariamieji, tarp jų ir galimas organizatorius – trylika kartų teistas už panašius finansinius nusikaltimus M.Žalimas.
Jis dirigavo KTE suregztai aferai. Į elektrinę buvo įdarbinti trys ar keturi jo aplinkos žmonės. Paskui per su M.Žalimu ar jo sūnumi susijusias įmones į KTE atkeliaudavo degalai. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, per pastaruosius septynerius metus įtariamieji, siekdami sumažinti Lietuvoje registruotai bendrovei, prekiaujančiai naftos produktais, privalomą mokėti pardavimo PVM ir akcizo mokestį, siekiantį virš 1,1 mln. eurų, surezgė nusikalstamą schemą – imitavo aliejaus pirkimo–pardavimo sandorius tarp penkių Lietuvos ir užsienio bendrovių, kurios, tyrimo duomenimis, jokios veiklos nevykdo.
Analogiškų nusikaltimų darymas yra tapęs neatsiejamu įtariamojo gyvenimo būdu ir pragyvenimo šaltiniu.
30 kratų
Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje pareigūnai iš FNTT padalinių, policijos bei Viešojo saugumo tarnybos atliko per 30 kratų. Per jas paimta įvairių tyrimui reikšmingų daiktų ir dokumentų.
Tyrimo metu taip pat apribotas įmonių ir fizinių asmenų turtas galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti.
FNTT atstovų teigimu, įtariamas sukčiavimo schemos organizatorius dėl panašių nusikaltimų teisėsaugai yra žinomas nuo 1994 m. Anksčiau jis ne kartą teistas už stambaus masto sukčiavimą pridėtinės vertės mokesčiu prekiaujant degalais, metalu, mediena, statybinėmis medžiagomis ir dėl to ne vienus metus praleidęs įkalinimo įstaigose.
Pastaraisiais metais, anot FNTT, nusikalstamos veikos darytos prekiaujant naftos produktais.
"Teismas, priimdamas apkaltinamuosius nuosprendžius, jau 2011 m. konstatavo, kad analogiškų nusikaltimų darymas yra tapęs neatsiejamu įtariamojo gyvenimo būdu ir pragyvenimo šaltiniu. Šiuo metu FNTT atlieka dar tris ikiteisminius tyrimus dėl sunkių nusikaltimų valstybės finansų sistemai, susijusius su šiuo asmeniu, dar kelios bylos nagrinėjamos teismuose", – rašoma tarnybos pranešime.
Suimtas dviem savaitėms
Kauno apylinkės teismas trečiadienį M.Žalimą leido suimti dviem savaitėms.
Kaip BNS informavo teismo atstovė Vaiva Milkeraitienė prokuroras prašė M. Žalimą suimti trims mėnesiams, tačiau teismas šį prašymą tenkino iš dalies – skyrė suėmimą iki kovo 18 dienos.
Anot V. Milkeraitienės, svarstant įtariamojo suėmimo klausimą, M. Žalimo gynėjas nurodė, kad nėra jokių pagrįstų duomenų apie jam inkriminuojamą nusikaltimą, su teisėsauga jis bendradarbiauja, atsako į visus klausimus.
Taip pat teismui jis pažymėjo, kad M. Žalimas turi mažametį vaiką, kuriuo rūpinasi ir nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl slėptis ir bėgti neturėtų.
Nutartyje teismas pažymėjo, kad byloje yra duomenų, jog M. Žalimas padarė nusikalstamas veikas, kuriomis yra įtariamas.
"Nustatyta, kad įtariamasis anksčiau yra padaręs ne vieną analogišką nusikalstamą veiką, tame tarpe ir užsienio valstybėje, naują nusikalstamą veiką padarė organizuotoje bendrininkų grupėje, galimai padarė didelę žalą valstybei, todėl yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs, slėpsis, trukdys procesui, gali klastoti daiktus ir dokumentus", – rašoma teismo nutartyje.
Senos istorijos
Milijonai – į kišenę, valstybei – centai, ir tai su sąlyga, jei pareigūnams pavyksta jų aptikti. Tokiu "verslu" ne vienus metus verčiasi M.Žalimas. Prieš ketverius metus skaičiuota, kad jis sugebėjo nugvelbti daugiau nei 10 mln. eurų.
"Kauno diena" yra rašiusi, kad trylika kartų teistas M.Žalimas, atrodo, yra patologinis sukčius, nes, vos užtrenkęs įkalinimo įstaigos duris, vėl griebiasi ankstesniojo amato. Ir kodėl gi ne – iki šiol Temidė jam buvo maloninga.
2017 m. Akmenės apylinkės teisme paviešintas tryliktas nuosprendis mažeikiškiui M.Žalimui.
Jis buvo ganėtinai švelnus: už sukčiavimą panaudojant suklastotas sąskaitas faktūras ir kartu su bendrais pasisavinus beveik 53 tūkst. eurų PVM, jam buvo skirta ketverių metų nelaisvės bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams. Tiesa, M.Žalimas taip pat buvo įpareigotas per bausmės atidėjimo laikotarpį padengti įsiskolinimą valstybei – 1,9 mln. eurų. Teisėjos malonę sukčiams galima iš dalies pateisinti, tai pabrėžiama ir nuosprendyje. Mat teisme buvo nagrinėjami net dešimties metų senumo įvykiai.
Kita vertus, teismo procesas ne vien dėl kaltinamųjų kaltės nepagrįstai užsitęsė. Būtent šios aplinkybės, kaip įprasta teismų praktikoje, leidžia švelninti bausmę.
Tačiau teisiamas M.Žalimas buvo ne šiaip eilinis pilietis. 2011 m. Klaipėdos miesto apylinkės teismo jis už sukčiavimą, dokumentų klastojimą, neteisėtą juridinio asmens veiklą ir pasikėsinimą padaryti neteisėtą veiklą – klastojant PVM sąskaitas faktūras pasisavinta maždaug 180 tūkst. eurų PVM, buvo nuteistas net vienuolika metų ir šešis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat iš jo priteista sumokėti beveik 2 mln. eurų, kuriuos jis pasisavino nesumokėdamas PVM. Apeliacinis teismas bausmę sušvelnino net penkeriais metais, o 2013-ųjų gegužę Marijampolės apylinkės teismas M.Žalimą lygtinai paleido iš pataisos įstaigos neatlikus bausmės.
Dar daugiau, 2006-aisiais, kai M.Žalimas darė nusikaltimus, jis buvo lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos ir turėjo neišnykusį teistumą.
Sukčiavimo rekordas
2016-ųjų gruodį FNTT Šiaulių apygardos valdyboje buvo baigtas kriminalinės žvalgybos tyrimas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo stambiu mastu ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Pasirodo, lygtinai paleistas iš įkalinimo vietos M.Žalimas ėmėsi įprastos veiklos. Vykdydamas individualią veiklą, siekdamas savo ar kitų naudai išvengti didelės vertės mokėtino PVM, į apskaitą galbūt įtraukė realiai neįvykusias pirkimo ūkines finansines operacijas daugiau kaip už 12 mln. eurų, o vykdydamas prekybą naftos produktais, buhalteriniuose dokumentuose įrašydavo, kad jie parduoti bendrovėms, kurios realiai jokios veiklos nevykdė – taip buvo išvengta sumokėti PVM.
Pareigūnai 2014–2015 m. fiksavo mažiausiai penkis epizodus, kai M.Žalimas, jo sūnus Martynas ir dar aštuoni asmenys išvengė maždaug 8,7 mln. eurų PVM. Ši suma pretenduoja į PVM grobstymo rekordą.
Kriminalinės žvalgybos duomenys rodo, kad finansinės operacijos buvo vykdomos pasitelkus ne tik veiklos nevykdančias bendroves, kurioms vadovavo gyvenamosios vietos neturintys asmenys. Į sukčiavimo schemas buvo įtraukta ir Vilniuje registruota, tačiau veiklą Mažeikiuose vykdanti UAB "Grudita". Šios pervežimais ir naftos produktų prekyba užsiimančios bendrovės direktorius – M.Žalimo sūnus Martynas, tačiau, pasak tyrėjų, surinkta informacija leidžia daryti išvadą, kad faktiškas vadovas ir savininkas buvo tėvas.
Minėtas skandalingoje VSD pažymoje
Žurnalo TOP duomenimis, R.Stonio turto vertė 2019 m. siekė 70 mln. eurų.
R.Stonys yra Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) savininkas, anksčiau jis kontroliavo bendrovę "Dujotekana", kuri buvo viena didžiausių Rusijos koncerno "Gazprom" dujų importuotojų Lietuvoje.
"Dujotekana" nuo 2008 m. "Gazprom" dujas importavo per Šveicarijos bendrovę "LT Gas Stream" – sutartis su ja turėjo galioti iki 2020 m., tačiau 2018 m. rudenį bendrovė ją nutraukė ir ieškojo naujų verslo galimybių. Buvę R.Stonio verslo partneriai teigė, kad jis kontroliuoja tarpininkę "LT Gas Stream".
2017 m. skelbta, kad KTE ir viena didžiausių Kinijos energijos gamintojų "Datang International Power Generation" sutarė steigti bendrą įmonę, kuri Kaune statytų naują 120 mln. eurų vertės apie 150 MW galios dujų kogeneracinę elektrinę. Tačiau projektas taip ir nebuvo įgyvendintas.
2019 m. birželį skelbta, kad KTE savininkas R.Stonys taikiai susitarė su Kipre registruota įmone "Restoni Trading" dėl 8 mln. eurų skolos grąžinimo.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), 2006 m. atlikdamas VSD veiklos tyrimą, pareikalavo, kad departamentas jiems pateiktų 12 analitinių pažymų, neva atskleidžiančių verslo, interesų grupių daromą įtaką politikams ir valstybės tarnautojams. Buvę VSD vadovai tą padaryti atsisakė, motyvuodami galiojančiais teisės aktais.
2010 m. R.Stonys pareiškė, kad paviešinus VSD pažymas ir paskelbus jose minimų asmenų pavardes bus galima pradėti bylinėjimąsi teismuose.
"Jei bus paminėtos pavardės, bus galimybė tęsti teismines procedūras dėl šmeižto. Bus įdomu pasiaiškinti, kokiu pagrindu buvo renkama informacija apie mane, kaip buvo įteisintas sekimas ir pokalbių klausymasis. Kodėl į tas pažymas įtraukti asmenys, su kuriais buvau susitikęs ir kurie nieko bendra neturi su mano verslu", – "Lietuvos rytui" tuomet sakė R.Stonys.
Verslininkas pabrėžė, kad šiose pažymose Generalinė prokuratūra "du kartus neįžvelgė nusikaltimo sudėties".
Šaltinis: BNS
-
Pagrindiniu PVM sukčiavimo organizatoriumi laikomas M. Žalimas suimtas dviem savaitėms 9
Kaip BNS informavo teismo atstovė Vaiva Milkeraitienė prokuroras prašė M. Žalimą suimti trims mėnesiams, tačiau teismas šį prašymą tenkino iš dalies – skyrė suėmimą iki kovo 18 dienos.
Kiek anksčiau trečiadienį teismas visiškai tenkino prokuroro prašymą ir leido mėnesiui suimti kitą įtariamą šios organizuotos grupės narį Rolandą Mažrimą.
Anot V. Milkeraitienės, svarstant įtariamojo suėmimo klausimą, M. Žalimo gynėjas nurodė, kad nėra jokių pagrįstų duomenų apie jam inkriminuojamą nusikaltimą, su teisėsauga jis bendradarbiauja, atsako į visus klausimus.
Taip pat teismui jis pažymėjo, kad M. Žalimas turi mažametį vaiką, kuriuo rūpinasi ir nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl slėptis ir bėgti neturėtų.
Nutartyje teismas pažymėjo, kad byloje yra duomenų, jog M. Žalimas padarė nusikalstamas veikas, kuriomis yra įtariamas.
„Nustatyta, kad įtariamasis anksčiau yra padaręs ne vieną analogišką nusikalstamą veiką, tame tarpe ir užsienio valstybėje, naują nusikalstamą veiką padarė organizuotoje bendrininkų grupėje, galimai padarė didelę žalą valstybei, todėl yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs, slėpsis, trukdys procesui, gali klastoti daiktus ir dokumentus“, – rašoma teismo nutartyje.
Prašymą dėl suėmimo nagrinėjusi teisėja Audronė Levinskienė BNS sakė, kad dviejų savaičių terminas buvo pasirinktas kaip tarpinis variantas, kuriuo buvo nepažeistos nei įtariamojo teisės, nei viešasis interesas.
Nustatyta, kad įtariamasis anksčiau yra padaręs ne vieną analogišką nusikalstamą veiką, tame tarpe ir užsienio valstybėje.
Anot teisėjos, posėdis dėl suėmimo baigėsi tik trečiadienį po septintos vakaro, o ketvirtadienį, prieš aštuonias ryto, jau baigėsi M.Žalimo 48 valandų laikino sulaikymo terminas.
„Čia yra tarpinis variantas, kur nepažeisti niekieno interesai. Vien tik padaryti formalų veiksmą ir skirti, kaip prokuroras prašo, tris mėnesius, aš negaliu“, – BNS sakė A. Levinskienė.
Jos teigimu, pagrįstų duomenų skirti M. Žalimui suėmimą yra, tačiau privaloma užtikrinti ir jo teises, todėl per tokį trumpą laiką priimti griežčiausią kardomąją priemonę būtų neteisinga.
„Čia tam, kad išsaugoti tiek ir pačio įtariamojo interesus ir taip, tiek ir viešąjį interesą. Susiklostė labai nepalanki situacija, tačiau klausimą reikėjo išspręsti greitai ir operatyviai“, – sakė teisėja.
„Kovo 18 dieną aš dirbsiu su kardomosiomis priemonėmis ir būtent aš pratęsiu šį terminą“, – pridūrė ji.
Dar dviem iš įtariamųjų, kurių suėmimo klausimas turėtų būti išspręstas artimiausiu metu, siekiama vieno ir dviejų mėnesių suėmimo.
V. Milkeraitienė BNS informavo, kad teismas atmetė prokuroro prašymus skirti suėmimą Linui Marijui Vaitkevičiui bei Dariui Daugalui ir skyrė jiems švelnesnes kardomąsias priemones – 20 tūkst. eurų užstatą, kurių dalį jų atstovai jau sumokėjo, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir bendravimo su kitais įtariamaisiais apribojimą.
Anot jos, suėmimas yra griežčiausia kardomoji priemonė, kurios skyrimui L.M.Vaitkevičiaus atžvilgiu teismas pagrindo nematė, todėl skyrė švelnesnes kardomąsias priemones.
„Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikta daugiau kaip 30 kratų, paimti dokumentai, jau apklausti kiti įtariamieji, apklausti ir liudytojai. Įtariamasis nurodė, kad jis yra suinteresuotas paaiškinti visas jam žinomas aplinkybes ir padėti ikiteisminiam tyrimui. Taip pat nėra jokių duomenų ir apie tai, kad įtariamasis anksčiau būtų bandęs trukdyti procesui ar atlikęs kitus neleistinus veiksmu“, – sakė teismo atstovė.
Nagrinėjant prokuratūros prašymą D. Daugalo atžvilgiu, teismas atsižvelgė į tokias pačias aplinkybes ir į tai, kad jis bendrarbiauja su teisėsauga bei pats anksčiau pateikė ieškomus dokumentus.
Teisėsauga trečiadienį pranešė apie ikiteisminį tyrimą dėl stambaus masto pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, šiame tyrime sulaikyti penki asmenys, tarp kurių – ir energetikos srityje veikiantis verslininkas Rimandas Stonys.
R. Stonys yra vienintelis iš įtariamųjų, kurio suėmimo prokuratūra nesiekia.
Rimandas Stonys/Redakcijos montažas
Anot Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, per kelis mėnesius ši organizuota bendrininkų grupė, pasinaudodami dyzelino ir aliejaus pirkimo bei pardavimo schema galėjo išvengti apie 1,1 mln. eurų PVM ir akcizo mokesčio prievolės.
Pagrindiniu nusikalstamos veiklos organizatoriumi teisėsauga laiko anksčiau trylika kartų už įvairius finansinius teistą M. Žalimą.
FNTT teigimu, įtariamas sukčiavimo schemos organizatorius dėl panašių nusikaltimų teisėsaugai yra žinomas nuo 1994 metų. Anksčiau jis ne kartą teistas už stambaus masto sukčiavimą pridėtinės vertės mokesčiu prekiaujant degalais, metalu, mediena, statybinėmis medžiagomis ir dėl to ne vienus metus praleidęs įkalinimo įstaigose.
„Teismas, priimdamas apkaltinamuosius nuosprendžius, jau 2011 metais konstatavo, kad analogiškų nusikaltimų darymas yra tapęs neatsiejamu įtariamojo gyvenimo būdu bei pragyvenimo šaltiniu. Šiuo metu FNTT atlieka dar tris ikiteisminius tyrimus dėl sunkių nusikaltimų valstybės finansų sistemai, susijusius su šiuo asmeniu, dar kelios bylos nagrinėjamos teismuose“, – anksčiau skelbė tarnyba.
R. Stonys yra Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) savininkas, anksčiau jis kontroliavo bendrovę „Dujotekana“, ji buvo viena didžiausių Rusijos koncerno „Gazprom“ dujų importuotojų Lietuvoje.
Žurnalo TOP duomenimis, R. Stonio turto vertė 2019 metais siekė 70 mln. eurų.
-
Stambaus masto PVM sukčiavimo tyrimas: organizatorius – 13 kartų teistas sukčius 23
FNTT duomenimis, per pastaruosius septynis mėnesius bendrininkų grupė, įtariama, siekdama sumažinti Lietuvoje registruotai energetikos bendrovei, prekiaujančiai naftos produktais, privalomą mokėti pardavimo pridėtinės vertės ir akcizo mokesčius, siekiančius per 1,1 mln. eurų, galėjo vykdyti nusikalstamą schemą – imitavo aliejaus pirkimo ir pardavimo sandorius tarp penkių Lietuvos bei užsienio bendrovių, kurios, tyrimo duomenimis, jokios veiklos nevykdo.
Iš viso tyrimo metu 85 pareigūnai iš FNTT padalinių, policijos bei Viešojo saugumo tarnybos atliko per 30 kratų Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje, paėmė įvairių tyrimui reikšmingų daiktų ir dokumentų.
Tyrimo metu taip pat apribotas įmonių bei fizinių asmenų turtas, galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti.
Pasak tarnybos, įtarimai pateikti ir, kaip manoma, šios veiklos organizatoriui, anksčiau jau 13 kartų teistam už finansinius nusikaltimus. Portalo kauno.diena.lt žiniomis, tai – pagarsėjęs finansinis sukčius Mindaugas Žalimas.
FNTT teigimu, įtariamas sukčiavimo schemos organizatorius dėl panašių nusikaltimų teisėsaugai yra žinomas nuo 1994 metų. Anksčiau jis ne kartą teistas už stambaus masto sukčiavimą pridėtinės vertės mokesčiu prekiaujant degalais, metalu, mediena, statybinėmis medžiagomis ir dėl to ne vienus metus praleidęs įkalinimo įstaigose.
Pastaraisiais metais, anot FNTT, nusikalstamos veikos darytos prekiaujant naftos produktais.
„Teismas, priimdamas apkaltinamuosius nuosprendžius, jau 2011 metais konstatavo, kad analogiškų nusikaltimų darymas yra tapęs neatsiejamu įtariamojo gyvenimo būdu bei pragyvenimo šaltiniu. Šiuo metu FNTT atlieka dar tris ikiteisminius tyrimus dėl sunkių nusikaltimų valstybės finansų sistemai, susijusius su šiuo asmeniu, dar kelios bylos nagrinėjamos teismuose“, – rašoma tarnybos pranešime.
Kaip jau rašėme 2017 metais, kad M. Žalimas už sukčiavimą panaudojant suklastotas sąskaitas faktūras ir 53 tūkst. eurų PVM pasisavinimą Akmenės apylinkės teisme buvo nuteistas lygtine ketverių metų laisvės atėmimo bausme.
M. Žalimui tai buvo jau tryliktasis apkaltinamasis nuosprendis – 2011 metais Klaipėdos apylinkės teismas jį už sukčiavimą, dokumentų klastojimą, neteisėtą juridinio asmens veiklą ir pasikėsinimą padaryti neteisėtą veiką nuteisė 11 metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme bei įpareigojo sumokėti valstybei beveik 2 mln. eurų, kuriuos jis pasisavino nesumokėdamas PVM.
Vėliau šią bausmę penkeriais metais sutrumpino Lietuvos apeliacinis teismas, tad į laisvę M. Žalimas grįžo 2016 metais.
R. Stonys yra Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) savininkas, anksčiau jis kontroliavo bendrovę „Dujotekana“, ji buvo viena didžiausių Rusijos koncerno „Gazprom“ dujų importuotojų Lietuvoje.
Rimandas Stonys/A. Aleksandravičiaus nuotr.
Žurnalo TOP duomenimis, R. Stonio turto vertė 2019 metais siekė 70 mln. eurų.
