Rinkimų agitacija būtų galima tik darbuotojų atostogų metu.

Tokį pasiūlymą Seime svarstomam Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektui įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas.

Šiuo metu dokumento projekte įtvirtintas draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi valstybės, savivaldybių ir Europos Sąjungos (ES) institucijose, įstaigose ar organizacijose arba organuose. Taip pat šiose institucijose draudžiama pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi arba valstybės, savivaldybių ar ES institucijų finansiniais ar kitais resursais bandyti paveikti rinkėjų valią.

Tačiau, anot L. Kasčiūno, dažnai pasitaiko atvejų, kai kitų nuosavybės formų (ne valstybės, savivaldybių ES institucijų, įstaigų ar organizacijų arba organų) juridiniuose asmenyse dirbantys darbuotojai rinkimų agitacijos laikotarpiu darbo metu atvirai vykdo rinkimų agitaciją, lanko potencialius rinkėjus, užsiima kita su rinkimais susijusia veikla.

Seimo narys L. Kasčiūnas pastebi, kad tokie veiksmai nėra ribojami teisinėmis priemonėmis. „Susiklosčiusi praktika šioje srityje yra ydinga, kadangi įstatymai numato nemažai garantijų asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis. Pavyzdžiui, nuo išdirbto laiko skaičiuojamas darbo stažas reikšmingas senatvės pensijai gauti, nuo darbo stažo priklauso kasmetinių atostogų trukmė, išeitinių išmokų dydis ir pan. Tai yra nepagrįsta, nesąžininga ir neteisinga, kada darbuotojams, kurie darbo laiku neatlieka darbo funkcijų, o vykdo rinkimų agitaciją, yra taikomos visos teisinės pasekmės, susijusios su darbo santykiais taip, tarsi jie įprastai vykdytų darbines funkcijas“, – sako pasiūlymo autorius L. Kasčiūnas.

Jei Seimas pritartų, Rinkimų kodekse būtų įtvirtinta, kad „valstybės, savivaldybės ir Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ar organizacijų arba organų, taip pat verslo, komercijos bei kitų privačių įstaigų ar įmonių darbuotojams draudžiama vykdyti rinkimų agitaciją tose institucijose, įstaigose, organizacijose arba organuose ar įmonėse nustatytu oficialiu darbo laiku, išskyrus atvejus, kai rinkimų agitacija vykdoma darbuotojų atostogų metu.“

Birželio 7 d. Seimas po svarstymo pritarė Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektui.

Šis dokumentas nustatys Seimo, prezidento, savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą tvarką, rinkimų politinių kampanijų finansavimo pagrindus ir tvarką, Vyriausiosios rinkimų komisijos, kitų rinkimų komisijų statusą, veiklos principus.

Lydintis politinių partijų įstatymas reglamentuos juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra politinė partija arba politinis komitetas, steigimą, veiklą, teises, reorganizavimo ir likvidavimo ypatumus, politinių partijų ir politinių komitetų finansavimo ir finansavimo kontrolės tvarką.

Rinkimų kodeksą Seimas ketina priimti kaip konstitucinį įstatymą. Siekiant pakeisti jo normas, vėliau pakeitimai galės būti priimami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma, t. y. reikės surinkti ne mažiau kaip 85 balsus.

Į šios savaitės ketvirtadienio Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę įrašytas Rinkimų kodekso priėmimas.

Rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios, t. y. nuo 2020 m. spalio 24 d. 1 val. iki balsavimo pabaigos spalio 25 d. 20 val. Šis draudimas galioja taip pat ir socialiniuose tinkluose skleidžiamai politinei reklamai.

Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių ir garsinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.

Informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už ar prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, nėra laikoma rinkimų agitacija.

Per antrąjį rinkimų turą rinkėjai turės užbaigti formuoti naujos sudėties Seimą. Išrinkus 3 Seimo narius vienmandatėse apygardose pirmajame rinkimų ture, pakartotinis balsavimas nebebus organizuojamas trijose apygardose: Antakalnio, Medininkų ir Šalčininkų-Vilniaus. 

Antrasis Seimo rinkimų turas vyks spalio 25 d.

Pagal Konstituciją Lietuvos parlamentą sudaro 141 Tautos atstovas, renkamas ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimo narių rinkimų tvarką nustato Seimo rinkimų įstatymas.

„Šeštadienį pirmą nakties įsigalioja agitacijos draudimas ir galioja iki sekmadienio 20 val. vakaro, agitacijos draudimo nebelieka užsidarius apylinkėms“, – BNS sakė L. Matjošaitytė.

Rinkimų agitacija, neatsižvelgiant į jos būdus, formas ir priemones, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus išorinę politinę reklamą, iškabintą iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui.

Pasak VRK vadovės, agitacijos draudimo metu negalima skelbti naujų agitacinių įrašų socialiniuose tinkluose, keisti profilio nuotraukų į agitacinio pobūdžio, taip pat ir dalintis senais įrašais. Iki draudimo paskelbtų įrašų, straipsnių šalinti nereikia.

„Viskas, kas paskelbta iki agitacijos laikotarpio pradžios, neturi būti pašalinta, jei buvo straipsniai  išspausdinti, tikrai jų šalinti nereikia, jei įrašai buvo paskelbti, jų šalinti nereikia, bet neturi būti naujai dalinamasi tais įrašais, komentuojama, dirbtinai keliamas susidomėjimas ankstesniais agitacinio pobūdžio įrašams“, – pažymėjo VRK vadovė.

Neturi būti naujai dalinamasi tais įrašais, komentuojama, dirbtinai keliamas susidomėjimas ankstesniais agitacinio pobūdžio įrašams.

Ji primena, kad agitacijos draudimas galioja visiems. „Visiems galioja agitacijos draudimas – ir kandidatams, politinės kampanijos dalyviams, taip pat ir rinkėjams, todėl tikrai reikėtų atkreipti dėmesį, kad tai tylos laikotarpis, kai nereikėtų vykdyti agitacijos“, – sakė L. Matjošaitytė.

Pasak VRK vadovės, komisija rinkimų dieną stebės viešąją erdvę ir socialinius tinklus, kad nebūtų pažeidimų.

Rinkimų agitacijos draudimo pažeidimas šiuo laikotarpiu asmenims užtraukia baudą nuo 140 iki 300 eurų, komisijų nariams, stebėtojams – nuo 300 iki 1150 eurų.

Bauda žiniasklaidai už neleistiną agitaciją draudimo laikotarpiu užtraukia baudą nuo 2700 iki 6 tūkst. eurų.

Negalės priimti aukų

Nuo šeštadienio, spalio 10-osios, politinės kampanijos dalyviai nebegalės priimti aukų, išskyrus numatytas išimtis, primena Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Jei kandidatai dalyvaus antrame rinkimų ture, jie patys (jei yra savarankiški) ar partija (jei kandidatas yra atstovaujamasis) aukas vėl galės priimti nuo spalio 12 d. iki antrojo turo agitacijos draudimo pradžios – spalio 24 d. 1 valandos nakties. 

Kaip informuoja VRK, pasibaigus agitacijos laikotarpiui, kai nebegalima priimti aukų, lėšas į kampanijos sąskaitą gali pervesti tik: savarankiški politinės kampanijos dalyviai (partijos ir kandidatai) – tik į savo politinės kampanijos sąskaitą. Tai reiškia, kad politinės partijos lėšų į kandidatų sąskaitas pervesti nebegali; atstovaujamieji politinės kampanijos dalyviai – į jiems atstovaujančios partijos politinės kampanijos sąskaitą tik jų interesais prisiimtiems įsipareigojimams padengti.  

Taip pat pažymima, kad iki politinės kampanijos finansavimo ataskaitos pateikimo VRK, išsikėlę kandidatai lėšų likutį turės pervesti į valstybės biudžetą, o politinės partijos ir jų iškelti kandidatai – į politinės partijos sąskaitą (išskyrus politinės kampanijos sąskaitą).

Kaip numato  Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas, pasibaigus rinkimų (referendumo) agitacijos kampanijos etapui, aukas politinei kampanijai priimti draudžiama.

Savarankiškas politinės kampanijos dalyvis į savo politinės kampanijos sąskaitą, atstovaujamasis politinės kampanijos dalyvis į jam atstovaujančio savarankiško politinės kampanijos dalyvio sąskaitą lėšas prisiimtiems įsipareigojimams padengti gali pervesti iki politinės kampanijos finansavimo ataskaitos pateikimo VRK.

„Parašė savo nuomonę kaip privatus asmuo, kiekvienas pilietis gali tai padaryti. Būtų labai keista, jeigu agituotų už kokį nors konservatorių arba liberalą. Tiesiog išsakė savo nuomonę apie 8 metus dirbančią Seimo narę“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.

Premjero teigimu, žmona jaučia dėkingumą R. Tamašunienei dėl to, kad ši stengėsi spręsti bendruomenės problemas.

Būtų labai keista, jeigu agituotų už kokį nors konservatorių arba liberalą.

„Jeigu skaitytumėte postą, tai reikėtų dar kartą perskaityti, labai aiškiai parašyta, už ką – už nuolatinį priminimą savivaldybei dėl gyventojų bendruomenėje esančių problemų“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.

Kiek vėliau premjeras dar kartą pakartojo, kad tai yra žmonos privati agitacija, tačiau ir pats paragino balsuoti už R. Tamašunienę.

„Aš galiu tik nuo savęs pridėti, jeigu kalbame apie rinkimus, – taip, aš irgi vertinu labai gerai Seimo narės darbą ir Nemenčinės apygardos gyventojus kviečiu balsuoti už R. Tamašunienę“, – sakė S. Skvernelis.

Jis pripažino, kad „valstiečiai“ kai kuriose apygardose sąmoningai nekelia savo kandidatų, kur kandidatūras yra iškėlę koalicijos partneriai.

„Dar kartą pabrėžiu – ministrė R. Tamašunienė, būdama ir Seimo narė, balsuoja ir atstovauja tos apygardos visų gyventojų interesams, nepriklausomai nuo to, ar tai yra ministro vyras, žmona, pusbrolis, ar dar kažkieno“, – teigė S. Skvernelis, paaiškinęs, kad R. Tamašunienė minėtoje apygardoje yra bendra „valstiečių“ ir LLRA-KŠS kandidatė Seimo rinkimuose.

ELTA primena, kad antradienį privačioje feisbuko grupėje „Upės slėnis“ S. Skvernelė paskelbė įrašą, raginantį Seimo rinkimuose balsuoti už R. Tamašunienę.

„Tiesiog pasinaudosiu proga ir paprašysiu, kad vienmandatėje rinkimų apygardoje balsuotumėte už R. Tamašunienę. Kodėl tai darau, nes tai yra tas žmogus, kuris nuolat primindavo mūsų kelio problemas Vilniaus raj. savivaldybės darbuotojams. Jos pastangų dėka mes turime šiandien dalį asfalto“, – rašė S. Skvernelė, įvardijusi įrašą „neatlygintine politine reklama“.

Pasirodo, Seimo narys Bronius Bradauskas prieš pat rinkimus Elektrėnų kultūros centre rinkėjams suorganizavo nemokamą Vytauto Šiškausko koncertą. Išsidabinę senjorai plūdo nemokamai paklausyti Vytauto Šiškausko šlagerių. Šis koncertas buvo pavadintas Broniaus Bradausko atsisveikinimu su rinkėjais.

Bet užtat į Broniaus vietą Kaišiadorių–Elektrėnų rinkimų apygardoje – koks sutapimas – eina jo sūnus Dainoras, kas buvo aiškiai pasakyta koncerte nuo scenos.

„Sūnus tegul kandidatuoja, o aš čia 20 metų koncertus duodu“, – jokio pažeidimo neįžvelgė pats B. Bradauskas.

Tačiau tarp Vytauto Šiškausko šlagerių koncerte kartkartėmis vis skambėjo: kur jūsų rankos, už ką balsuosit?

„Taigi, man atrodo, Bronius Bradauskas turi labai gražų sūnų“, – rinkėjams aiškino dainininkas Vytautas Šiškauskas.

Sūnus tegul kandidatuoja, o aš čia 20 metų koncertus duodu.

Rinkėjų papirkinėti pagal įstatymą negalima. Negalima jiems dalinti nemokamų dovanų, negalima kviesti į nemokamus koncertus.

Elektrėnų kultūros rūmuose paties Dainoro Bradausko nebuvo. Bet, pasirodo, čia jau yra antrasis Bradausko ir Šiškausko koncertinio turo koncertas. Pirmajame, vykusiame Kaišiadoryse, dalyvavo abu Bradauskai – ir tėtis, ir sūnus. KK2 apie tai turi įrodymus iš „Facebooko“.

Bet, pasak Bradausko, rinkėjų savo vaikui jis neperka. Koncertinis turas neva vykdomas dėl neįgalių žmonių. Norima juos pralinksminti.

„Koks čia papirkinėjimas. Labdara. Ar rinkimai, ar ne rinkimai. Šiaip tai aš per savo kadenciją išleidau apie 800 tūkst. litų“, – sakė B. Bradauskas.

Bradausko koncerto organizatorė Birutė Grybauskienė iš tiesų vadovauja asociacijai „Ištiesk gerumo ranką”. Tačiau dar 2015 metais ji kartu su socialdemokratų partija bandė patekti į Seimą.

Beje, informacija apie vykstantį koncertą buvo slapta. Plakatai Elektrėnuose nekabėjo, informacija apie šventę ėjo iš lūpų į lūpas.

Daugiau įspūdžių iš nerinkiminio rinkiminio koncerto – šį pirmadienio vakarą, 19.30 val., laidoje KK2 per LNK.

Tokius įstatymų pakeitimus VRK siūlo savo veiklos ataskaitoje, įvertinusi trejų šiemet vykusių rinkimų – savivaldos, prezidento ir Europos Parlamento – praktiką.

Kelia agitacijos draudimo klausimą

Vienas svarstymui teikiamų siūlymų yra agitacijos draudimo atšaukimas. Šiuo metu Lietuvoje įstatymai draudžia rinkimų agitaciją iki jų likus 30 valandų ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus iki draudimo iškabintą išorinę politinę reklamą.

VRK vadovė Laura Matjošaitytė sako, kad dėl socialinių tinklų specifikos vargiai įmanoma sukontroliuoti juose skleidžiamą politinę reklamą, taip pat kelia klausimą dėl skirtingų agitacijos sąlygų per išankstinį balsavimą ir rinkimų dieną.

VRK vadovė Laura Matjošaitytė, I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

„Šioje vietoje mes galvojame ir apie socialinius tinklus. Socialiniuose tinkluose skelbiama ypač daug politinės reklamos ir agitacijos draudimo laikotarpiu, komisija nėra pajėgi sugaudyti kiekvieną politinės reklamos atvejį“, – BNS komentuodama siūlymus sakė VRK vadovė.

Anot jos, taip pat kyla klausimas, ypač iki penkių dienų ištęsus išankstinį balsavimą, dėl skirtingo agitacijos reguliavimo: per išankstinį balsavimą ribojimų nėra, o rinkimų dieną bei išvakarėse – draudžiama viskas.

„Diskutavome su komisijos nariais, ypač kai išankstinis balsavimas vyko penkias dienas, tuo laikotarpiu galima rinkimų agitacija, o rinkimų dieną lyg ir viskas taip pat vyksta, bet agitacija draudžiama. Tai reikėtų arba tuos dalykus suvienodinti, arba išvis atsisakyti agitacijos draudimo ir palikti tik agitacijos draudimą balsavimo patalpoje ir aplink ją“, – sakė VRK pirmininkė.

Politologas: siūlymas – logiškas

Vilniaus universiteto politologas Mažvydas Jastramskis sako sutinkantis su VRK argumentacija, kad agitacijos draudimas tampa sunkiai įgyvendinamas, o ir mažai logiškas.

„Aš sutikčiau su VRK argumentacija, kad žiūrint iš praktinio požiūrio taško tas draudimas tampa gana tuščias, sunkiai įgyvendinamas, turint omenyje socialinius tinklus, ir kartais labai sudėtinga pamatyti, kur yra asmeninė žmogaus nuomonė, o kur reklama, agitacija“, – BNS sakė M. Jastramskis.

Žiūrint iš praktinio požiūrio taško tas draudimas tampa gana tuščias, sunkiai įgyvendinamas.

Politologas taip pat teigė nematantis priežasčių, kodėl rinkimų agitacija neturėtų būti leidžiama iki pat rinkimų pabaigos.

„Mažokai logikos leisti visą rinkimų laikotarpį reklamą, partijoms skirti laiką diskusijų laidose, o dvi dienas būtent prieš rinkimus negalima. Turint omenyje, kad vienas demokratijos pagrindinių elementų yra laisvi, sąžiningi, konkurencingi rinkimai, tegu konkurencija vyksta iki rinkimų dienos“, – kalbėjo M. Jastramskis.

Pasak L. Matjošaitytės, kitose valstybėse agitacijos klausimai reguliuojami įvairiai: kai kuriose yra vadinamasis tylos laikotarpis, agitacijos draudimas, kai kuriose – ne.

VRK pirmininkės vertinimu, svarbiausia užtikrinti, kad visa politinė reklama būtų deklaruota bei apmokėta iš teisėtų šaltinių. Įstatymai riboja tiek didžiausias galimas kampanijos išlaidas, tiek aukas.

„Yra ir „tylos laikotarpis“ – 24 valandos iki rinkimų, ne 30 valandų, kaip mes turim, yra tokių valstybių kaip Didžioji Britanija, kur rinkimų dieną galima ir prie apylinkės dalyti lankstinukus“, – kalbėjo L. Matjošaitytė.

„Svarbiausia, kad visa reklama būtų deklaruota, apskaityta, nurodyta finansinėse ataskaitose ir apmokėta iš teisėtų šaltinių“, – pažymėjo VRK vadovė.

Siūlo dviejų dienų išankstinį balsavimą

VRK ataskaitoje taip pat siūloma grįžti prie dviejų dienų išankstinio balsavimo – jis buvo ištęstas iki penkių dienų per gegužės mėnesį vykusius prezidento, Europos Parlamento rinkimus bei referendumus. Seime taip pat svarstomas siūlymas iki penkių dienų pratęsti išankstinį balsavimą Seimo rinkimuose.

Anksčiau visuose rinkimuose iš anksto balsuota dvi dienas – trečiadienį ir ketvirtadienį.

Pasak VRK vadovės, rinkimų komisijų nariams sudėtinga išeiti iš savo tiesioginio darbo tokiam laikotarpiui, ypač privačiame sektoriuje, be to, jie praranda atostogas.

„Mes diskutavome su komisijų nariais po prezidento rinkimų, jie išsakė pageidavimą dirbti trumpesnį laiką balsuojant iš anksto, nes žmonėms iš savo pagrindinio darbo reikia išeiti atostogų, kuomet reikėjo išeiti du kartus po penkias dienas, tai yra dešimt darbo dienų, jie prarado  pusę atostogų, ir iš tiesų žmonės jaučia skriaudą“, – kalbėjo L. Matjošaitytė.

„Sudėtinga su darbdaviu suderinti, kad jis išleistų penkių dienų atostogų, o po poros savaičių – dar penkių dienų atostogų. Jeigu dar viešajame sektoriuje lanksčiau į tai žiūrima, privačiame sektoriuje žmonės susiduria su dideliais rūpesčiais“, – tvirtino VRK vadovė.

Dar vienas iš siūlymų yra atsisakyti popierinių dokumentų: kandidatai pareiškinius dokumentus rinkimų komisijoms teiktų tik elektroniniu būdu, taip pat būtų galima atsisakyti ir savivaldybės tarybos mandato.

Komisija taip pat mato pagrindą nustatyti užstatą referendumo iniciatyvinėms grupėms. Jos pinigus atgautų tik surinkusios tam tikrą skaičių parašų, pavyzdžiui, 20 proc. nustatyto skaičiaus.

Pasak VRK, tai leistų užkardyti galimus piktnaudžiavimo atvejus, kai referendumo iniciatyva registruojama numanant, kad ji nesulauks visuomenės pritarimo, būtų sutaupytos lėšos parašų rinkimų lapų spausdinimui, privalomiems debatams eteryje.

Dėl veiksmingesnės rinkėjų papirkimo prevencijos siūloma įtvirtinti, kad rinkėjų papirkimas visais atvejais yra laikomas šiurkščiu rinkimų įstatymo pažeidimu.

Be to, VRK nuomone, visi vienmandatėse apygardose kandidatuojantys asmenys turi būti laikomi tik savarankiškais politinės kampanijos dalyviais – šiuo metu jie gali būti atstovaujami partijos.

Dalis politikų pritaria

Dalis politikų pasisako už Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) siūlymą atsisakyti agitacijos draudimo likus 30 valandų iki rinkimų, bet yra ir matančiųjų galimų grėsmių.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis teigia, kad išpopuliarėjus socialiniams tinklams „prasmės tame draudime gal ir neliko“.

„Pasikeitus situacijai, kada vis daugiau agitacijos vyksta būtent internetu, socialiniuose tinkluose, gal tas draudimas ir nebeturi tokios praktinės prasmės. Iš tikrųjų žmonės sprendimus turbūt pasidaro anksčiau ir ta viena diena nieko nenulemtų“, – BNS sakė R. Karbauskis.

„Jei bus tokie pasiūlymai, juos galim tikrai nagrinėti ir svarstyti, nes daug prasmės tame draudime nebeliko“, – teigė „valstiečių“ vadovas.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis tvirtino, kad likus mažiau nei metams iki rinkimų „pavojinga siūlyti ir svarstyti rinkimų organizavimo pakeitimus, kurie gali turėti įtakos rinkimų rezultatams“.

„Yra daug neproporcingų ribojimų, kuriuos pirmiausiai susikūrė pati VRK savo taisyklėmis ir įstatymų interpretacijomis, kaip, pavyzdžiui, socialinių tinklų įrašų ribojimas. Tačiau agitacijos ribojimų prieš pat rinkimus atsisakymas gali sukelti daug neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, visiškai nebeliks laiko prieš pat balsavimą paskelbus melagingą informaciją, į ją atsakyti“, – BNS sakė G. Landsbergis.

Anot jo, reikia įvertinti, kiek toks pakeitimas duotų naudos, o kiek padarytų žalos, išanalizuoti tarptautinę praktiką.

„Kol to nėra, siūlymui pritarti būtų sudėtinga“, – teigė konservatorių vadovas.

Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas VRK siūlymą vadino racionaliu. Anot parlamentaro, su dabartiniu reguliavimu politinio pobūdžio įrašus socialiniuose tinkluose skelbiantys žmonės padaromi potencialiais pažeidėjais.

„Mano manymu, racionalus siūlymas nuimti šitą ribojimą, nepadaryti potencialiais pažeidėjais kandidatų, turėti mažiau ginčų, mažiau skundų ir apriboti ne laike, o erdvėje, kad 50 metrų nuo balsavimo vietos nebūtų jokių renginių, agitacijos. Visiems bus paprasčiau“, – BNS sakė E. Gentvilas.

Socialdemokratų darbo partijos frakcijos seniūnas Rimantas Sinkevičius laikėsi pozicijos, kad dabartinės tvarkos keisti nereikėtų.

„Aš galvoju, kad tylos režimas yra gerai, jis skirtas pamąstymui, pagalvojimui. Aš manau, kad turėtų likti, kaip yra. Tie pakeitimai, kurie siūlomi, ką jie duoda teigiamo? Vis tiek prieš rinkimus reikia šiek tiek nusiraminti ir susikaupti, pailsėti nuo agitacijos“, – BNS teigė R. Sinkevičius.

Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas iš viso siūlė balsavimą perkelti iš sekmadienio į šeštadienį. Anot jo, tuomet ir agitacijos draudimas nebūtų aktualus.

„Aš sakyčiau, kad reikia balsavimą daryti ne sekmadienį, o šeštadienį. Argumentas paprastas – duoti pailsėti rinkimų komisijų nariams. Sekmadienį vyksta balsavimas, o per naktį žmonės skaičiuoja balsus, būna pavargę, o pirmadienį eina į darbą. Perkėlus rinkimus, ir agitacijos draudimas savaime išnyktų“, – aiškino parlamentaras.

Pagal įstatymą, jokia agitacija negalima nuo šeštadienio 1 val. iki sekmadienio 20 val., kai uždaromos balsavimo apylinkės.

Tuo metu leidžiama tik išorinė politinė reklama, iškabinta iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) teigimu, rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu jokių vaizdo ir garso rinkimų agitacijos priemonių, išskyrus tas, kurias išleido VRK, negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.

Rinkimų agitacija nelaikoma informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už arba prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą.

Rinkimų agitacijos draudimo pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 140 iki 300 eurų ir rinkimų komisijų nariams, kitiems atsakingiems asmenims, taip pat rinkimų ar referendumo stebėtojams – nuo 300 iki 1150 eurų.

Šis administracinis nusižengimas, padarytas visuomenės informavimo priemonėse, užtraukia baudą viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų vadovams arba kitiems už viešosios informacijos skleidimą ar visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingiems asmenims nuo 2700 iki 6000 eurų.

Sekmadienį Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos rinkimų apygardose vyks antrasis rinkimų turas į tris laisvas vietas Seime, nes čia anksčiau išrinkti politikai mandatų atsisakė.

Pagal įstatymą, jokia agitacija negalima nuo šeštadienio 1 val. iki sekmadienio 20 val., kai uždaromos balsavimo apylinkės.

Tuo metu leidžiama tik išorinė politinė reklama, iškabinta iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) teigimu, rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu jokių vaizdo ir garso rinkimų agitacijos priemonių, išskyrus tas, kurias išleido VRK, negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.

Rinkimų agitacija nelaikoma informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už arba prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą.

Rinkimų agitacijos draudimo pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 140 iki 300 eurų ir rinkimų komisijų nariams, kitiems atsakingiems asmenims, taip pat rinkimų ar referendumo stebėtojams – nuo 300 iki 1150 eurų.

Šis administracinis nusižengimas, padarytas visuomenės informavimo priemonėse, užtraukia baudą viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų vadovams arba kitiems už viešosios informacijos skleidimą ar visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingiems asmenims nuo 2700 iki 6000 eurų.

Sekmadienį Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos rinkimų apygardose bus renkami Seimo nariai į tris laisvas vietas, nes čia anksčiau išrinkti politikai mandatų atsisakė.

Žirmūnuose išrinkta Aušra Maldeikienė tapo europarlamentare, rinkimai Gargždų ir Žiemgalos apygardose rengiami, nes čia išrinkti Seimo nariai „valstietis“ Bronius Markauskas ir liberalas Vitalijus Gailius atsisakė mandatų dėl mero pareigų.

Dėl Seimo nario mandato sostinės Žirmūnų apygardoje varžosi vienuolika, Gargždų apygardoje – dešimt kandidatų, o Pakruojį, Joniškį ir dalį Šiaulių rajono apimančioje Žiemgalos apygardoje – šeši politikai.

Įtatymas draudžia rinkimų agitaciją iki rinkimų bei referendumų pradžios likus 30 valandų ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos.

Agitacijos draudimas prasidėjo šeštadienį 1 val. nakties ir truks iki sekmadienio 20 val., išskyrus išorinę politinę reklamą, iškabintą iki prasidedant šiam draudimui.

Rinkimų agitacija nelaikoma informacija apie vykstančius rinkimus bei referendumus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose ar referendumuose, balsuoti už arba prieš.

Rinkimų ar referendumo agitacijos draudimo pažeidimas šiuo laikotarpiu asmenims užtraukia baudą nuo 140 iki 300 eurų, komisijų nariams, stebėtojams – nuo 300 iki 1150 eurų.

Bauda žiniasklaidai už neleistiną agitaciją draudimo laikotarpiu užtraukia baudą nuo 2700 iki 6 tūkst. eurų.

Sekmadienį Lietuvoje vyksta prezidento rinkimai bei du referendumai: dėl dvigubos pilietybės galimybių išplėtimo bei Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121.

Įstatymas draudžia rinkimų agitaciją, iki jų pradžios likus 30 valandų ir rinkimų dieną, iki balsavimo pabaigos. Tad šis penktadienis - paskutinė diena, kai kandidatai ir jų rėmėjai gali agituoti prieš sekmadienį vyksiančius Respublikos prezidento rinkimus ir referendumus dėl Konstitucijos 12 ir 55 straipsnių pakeitimų.

VRK primena, kad rinkimų agitacija, neatsižvelgiant į jos būdus, formą ir priemones, draudžiama nuo gegužės 11 d. 1 val. nakties iki gegužės 12 d. 20 val., išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, kuri iškabinta iki prasidedant šiam referendumo agitacijos draudimui ir kurios pašalinimas susijęs su sudėtingais veiksmais.

Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių vaizdinių ir garsinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.

Rinkimų, referendumo agitacija nelaikoma informacija apie vykstančius rinkimus, referendumą, jų svarbą Valstybės ir Tautos gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose ar referendume, balsuoti už arba prieš kandidatą, referendumui teikiamo sprendimo priėmimą.

VRK išplatintame pranešime teigiama, kad už rinkimų ar referendumo agitacijos draudimo pažeidimą, likus 30 valandų iki Respublikos prezidento rinkimų ir referendumų dėl Konstitucijos 12 ir 55 straipsnių pakeitimų pradžios, taip pat rinkimų dieną, numatoma bauda asmenims nuo 140 iki 300 eurų ir rinkimų komisijų ar referendumo komisijų nariams, kitiems atsakingiems asmenims, taip pat rinkimų ar referendumo stebėtojams - nuo 300 iki 1 150 eurų.

Už rinkimų ar referendumo agitacijos tvarkos pažeidimą skiriama bauda asmenims nuo 60 iki 140 eurų, rinkimų komisijų ar referendumo komisijų nariams, kitiems atsakingiems asmenims, taip pat rinkimų ar referendumo stebėtojams - nuo 200 iki 870 eurų ir politinės kampanijos dalyviams ar politinių partijų, kurios yra politinės kampanijos dalyvės, pirmininkams - nuo 300 iki 1 050 eurų.

Už administracinį nusižengimą, jeigu dėl to rinkimai ar referendumas pripažinti negaliojančiais, skiriama bauda asmenims nuo 300 iki 1 450 eurų, rinkimų komisijų ar referendumo komisijų nariams, kitiems atsakingiems asmenims, taip pat rinkimų ar referendumo stebėtojams - nuo 850 iki 5 800 eurų ir politinės kampanijos dalyviams ar politinių partijų, kurios yra politinės kampanijos dalyvės, pirmininkams - nuo 1 500 iki 5 800 eurų.

Už nusižengimą, padarytą visuomenės informavimo priemonėse, numatoma bauda viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų vadovams arba kitiems už viešosios informacijos skleidimą ar visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingiems asmenims nuo 2 700 iki 6 000 eurų.