„Jeigu kalbėsime apie statybų sektorių. Tai šiandien Vilniaus mieste projektai lėtai juda, leidimai sunkiai eina. Manau, kad čia dėl pasikeitimų savivaldybėje ir naujų sistemų. Bet ką tai reiškia? Mes jau senai skaičiavę, kad vienas įdėtas euras į statybas, valstybei grįžta puse euro mokesčiais. Šiandien dienai sustabdyta projektų ir neduota leidimų už kokį milijardą eurų“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė R. Dargis.

„Manyčiau, kad ko šiandien reikėtų daugiau, tai iš valdžios supratimo, kas yra ta ekonomika ir kaip ji veikia“, – pridūrė jis.

Finansų ministerija vasario pradžioje paskelbė, kad 2024 m. sausio mėnesį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai gavo 7,9 proc. mažiau pajamų nei tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. Visgi, verslininkas abejoja, kad vien remiantis šiais duomenimis galima daryti prognozes apie likusius 2024 metus.

„Aš nedaryčių į tolį einančių išvadų dėl vien sausio mėnesio. Jis visą laiką būna toks lėtesnis. Po pirmo ketvirčio pamatysime, kaip čia viskas atrodo“, – teigė jis.

„Be abejonės, kad šiandien tendencijos mūsų NT sektoriuje labai priklauso – kad ir kaip žmonėms galėtų atrodyti keista – nuo globalių procesų. (...) Mūsų prognozė – kad parduosime būstų daugiau nei 2023 metais, bet kokio nors didžiulio stebuklo, kol nesusitvarkys geopolitinės sąlygos, nebus. Gal atsiras bent jau prognozuojamo aiškumo, kas bus toliau“, – portalui „Verslo žinios“ sakė R. Dargis.

Anot jo, prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų Europos investuotojai atsitraukė nuo Centrinės bei Rytų Europos, o šio regiono fondai pradėjo gauti vis daugiau gerų pasiūlymų aplinkinėse valstybėse – Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje.

„Mes pasinaudojome situacija ir apsipirkome. Kita vertus, susidomėjimas Lietuva labai sumažėjo, beveik sustojo“, – teigė „Eikos“ valdybos pirmininkas.

– Jūs siūlote mokestį gynybai. Skamba įdomiai, klausimas, kas jį mokėtų ir kam tie pinigai būtų skiriami?

– Be abejo, ką mes šiandien stebim Ukrainoj, skaudu kalbėt apie tai, bet tai didžiulė laboratorija, kaip valstybė ir visuomenė priešinasi bandymui juos okupuoti. Matydami visus tuos pliusus, kaip Ukraina laikosi, aiškiai suvokiam, kad ir mums reikia stiprinti tą atsparumą. Visada, kai atsiranda kažkokie svarbūs dalykai valstybėj, ne vienas atvejis jau yra buvęs ir nepriklausomybės laikotarpiu, kad specialūs mokesčiai atsirasdavo. Vienas jų – nelaimingų [atsitikimų] draudimo mokestis, kurį mes įvedėm specialiai, jeigu įmonės nesugeba aprūpinti žmonių po nelaimės, draudimu pasirūpina valstybė. Puikiai žinote kelių mokestį, kuris yra imamas nuo akcizo, specialiai formuojamas kelių fondas, iš kurio yra remontuojami keliai. Tokiu būdu, aš manyčiau, galėtų būti specialus mokestis šiandien stiprinti mūsų gynybą, nes žmonės labai daug aukoja pinigų tiek Ukrainos visuomenei, tiek jų ginkluotosioms pajėgoms. Mes patys irgi dešimtimis tūkstančių jau esame paaukoję.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kiek kalbėjau su verslininkais, ar galėtų būti toks mokestis specialus šiandien stiprinti mūsų gynybinius pajėgumus, gavau pritarimą. Sako, be abejo, kad toks dalykas turėtų būti svarstomas ir mes turim juos stiprinti, nes vienareikšmiškai aišku yra, kad pirmos minutės, pirmos pasipriešinimo dienos turės būti parodytos iš valstybės. Niekas mūsų negins, jeigu mes patys savęs neginsim ir tam mes turim turėti atitinkamus pajėgumus. Mes matom priešo armiją, matom jų žingsnius, matom jų galimybes ir, mano įsitikinimu, mes turim stiprinti savo galimybes lygiai taip pat, kad mes galėtume atsilaikyti dar užtikrinčiau prieš ateinant NATO kariuomenės palaikymui, nes to mums tikrai reikės. Be abejo, čia toks platus dalykas. Apie visuomenės pasiruošimą kalbėti tokių „karštų“ įvykių akivaizdoje…kalba eina ne vien tik apie ginklus.

Man įstrigo epizodas, kad Kremliuje yra aiškinamasi, kur dingo 5 milijardai, kurie buvo mesti Ukrainos visuomenės protų plovimui. Aš iš karto pabandžiau modeliuoti, kiek milijardų yra mesta į Baltijos šalis. Manau, kad mūsų analitiniams gebėjimams, lygiai taip pat, kaip ir ginklams, reikia papildomų lėšų, papildomų investicijų, kad mes galėtume kovoti efektyviai su ta propaganda, kuri vyko, vyksta ir vyks ateityje kol mes turėsim tokius „įtemptus“ kaimynus.

Pasiruošimas tokiems dalykams turėtų apimti daug daugiau: visuomenės gebėjimą priešintis, fizinį pasiruošimą, aktyvų rezervą. Puikus pavyzdys – Suomija, kuri, nebūdama NATO nare, puikiai ruošia šalį ir žmones, kad galėtų atlaikyti intervencijas, kurias jau gyvenime yra patyrusi.

– Ar jie turi tokį mokestį, kaip jūs kalbate, nes kol kas girdžiu, kad tai yra visiškai nauja idėja. Gal jūs žinote, kokiose šalyse toks mokestis egzistuoja?

– Ne, aš to neanalizavau, turėtume pasižiūrėti, ar jau yra tokie dalykai. Vien tik palyginimui, suomiai turi apie 300 tūkst. aktyvaus rezervo žmonių. Aišku, ten 5,5 mln. gyventojų, tai pagal mastelį mes turėtume turėti apie 150 tūkst. paruoštų rezervistų, jeigu kas atsitiktų mūsų valstybei.

Rusijai kariauti keliais frontais neįmanoma, niekas nėra tokių karų laimėjęs.

Sąveika tarp pafrontės valstybių: Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos, Čekijos, Vengrijos turėtų būti žymiai aktyvesnė dėl to, kad karo veiksmai, pirmos reakcijos pafrontės valstybėse turi būti labai aiškūs, detalūs ir skubūs planai, kaip reikėtų reaguoti.

Aš netikiu, kad šiandieninių įvykių akivaizdoje bus puolama Lietuva arba NATO dėl to, kad po to veiksmų plano, kurį parodė Rusija šiandien, NATO turi savo veiksmų ir atoveiksmių planą. Rusijai kariauti keliais frontais neįmanoma, niekas nėra tokių karų laimėjęs, bet niekada nežinom, kaip pasibaigs. Jeigu pasibaigs kažkokiu tarpiniu finišu, turiu omeny, kad agresorius sustos, pasiims kokias nors žemes, mes niekada nežinosim, kas bus toliau. Man atrodo, reikia rimtai pasiruošti savo šalies gynybai.

– Kaip jūs galvojate, ar visuomenė pritartų tokiam mokesčiui, apie kurį jūs kalbate? Su verslu jūs jau kalbėjotės, kelias nuomones turit.

– Aš manau, kad visuomenė šiandien jau labai aiškiai supranta, kad, jeigu mes pakelsim savo užpakalius nuo sėdmaišių, ir pasirūpinsim rimčiau savo šalies gynyba ir pasiruošimu agresijai, mes tikrai galėsim apginti savo valstybę. Manau, kad čia yra principo klausimas.

– Kokias dar pamokas iš Ukrainos konflikto jūsų manymu turėtų išmokti Lietuva?

– Reikėtų, kad būtų daugiau žmonių aktyviam rezerve, daugiau žmonių, pasiruošusių fiziškai atmušti agresiją, fizinis pasiruošimas.

Kaip brutaliai beskambėtų, bet tik jėga sutikusi pasipriešinimą, supranta savo ir kitų veiksmus. Kalbėtis apie tai, kad mes už taiką, nebeužtenka ir šiandien mes turime turėti labai aiškų veiksmų planą „kas bus, jeigu“. 

„Šalia visų mokesčių mums reikia turėti šalies gynybai savo mokestį, ir aš manau, kad jeigu mes pradėtume kalbėti apie tai, nemažai žmonių tai paremtų. Ko reikėtų vengti, tai kalbų apie mokesčių didinimą, bet apie mokestį gynybai derėtų pasakyti. Manau, kad šiandien ir pritarimas bei palaikymas būtų nemažas visuomenėje, vis tik mes turime būti pasirengę žymiai rimčiau atlaikyti tokius dalykus (galimą karą – ELTA). Manyčiau, kad apie tai šiandien reikia kalbėti“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė R. Dargis.

ELTA primena, kad vasario 24 d. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, valdantieji prakalbo apie spartesnį gynybos finansavimo didinimo ir valstybės biudžeto tikslinimo poreikį

Ketvirtadienį Seimas po pateikimo bendru sutarimu pritarė valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo projektui, sudarančiam sąlygas valstybės vardu skolintis papildomas lėšas šalies saugumui ir gynybai stiprinti. Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės teigimu, papildomos lėšos padės užtikrinti, kad reikalingi projektai būtų pradėti įgyvendinti jau dabar.

„Pakeitimas leistų tuoj pat Krašto apsaugos ministerijai leisti įgyvendinti tuos projektus, kurie yra sudėlioti eilėje ir galėtų būti greitai paleisti absoliučia suma. Tai reiškia, kad Krašto apsaugos ministerijos asignavimai prie to, kas jau šiais metais suplanuota, prie 1 mlrd. 200 mln., papildomai būtų skirta gynybos reikmėms 300 mln. eurų“, – Seimo posėdyje kalbėjo premjerė.

Įstatymo projekte siūloma patikslinti nuostatą, suteikiančią teisę Krašto apsaugos ministerijos asignavimus atitinkamai numatyti ne iki 2,05, kaip buvo pirminiame biudžeto projekte, bet iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto.

Kasmetiniame reitinge toliau rikiuojasi Lietuvos banko vadovo pavaduotojas Raimondas Kuodis, pagrindinis „Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numavičius, koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas, bendrovės „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas Vladas Algirdas Bumelis, ekonomistas Romas Lazutka ir buvęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

Ekspertų apklausą delfi.lt užsakymu atliko žurnalas „Reitingai“. Vadinamajame elito nuomonės tyrime gegužės – birželio mėnesiais buvo apklausti 893 žmonės, įskaitant politikus, žurnalistus, verslininkus ir kultūros atstovus.

Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas atkreipė dėmesį, kad ši apklausa atlikta dar iki tol, kol R. Dargį Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento pareigose pakeitė Vidmantas Janulevičius, o V. Sutkus pasitraukė iš verslo konfederacijos vadovo pareigų dėl teisėsaugos pareikštų įtarimų.

„Šie du dalykai apklausoje nebuvo įvertinti“, – sakė jis

Visuomenės apklausoje pirmoji vieta skirta A. Avuliui, antroji – N. Mačiuliui, o trejetuką užbaigia R. Dargis.

Lietuvos įtakingiausius žmones portalas delfi.lt renka šeštus metus iš eilės.

„Aš palaikyčiau sprendimą pervesti betarpiškai į sąskaitą, kad būtų palaikomos žmonių galimybės atsiskaityti už vaikų mokslus, komunalinius patarnavimus, nusipirkti maisto ir taip toliau“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė R. Dargis.

Pasak jo, šioje situacijoje sprendimai turėtų būti priiminėjami greičiau.

„Mano siūloma versija, kad, jei žmogus mokėjo mokesčius visus 2019 metus, turėjo darbą, (reikia. – ELTA) visiems, kurie dabar dėl krizės neteko pajamų, į sąskaitą mokėti 700 eurų. Aišku, jeigu jo atlyginimas buvo 620 ar 630 eurų, tai nereikėtų viršyti šitos sumos, bet iš esmės tie, kurie mokėjo mokesčius, turėjo darbo vietą pagal sutartį, turėtų gauti paramą iš valstybės tiesiai į sąskaitą“, – sakė jis.

„Ne visos (verslo. – ELTA) šakos yra uždarytos, bet palaikyti tuos, kurie sunkiausioje situacijoje šiandien yra, man atrodo būtina. Kaip ir verslą, kuris yra sunkiausioje situacijoje, padėti jam 2–3 mėnesius, palaikyti jų įsipareigojimus, ir tokiu būdu turėsime ką atkurti, kai krizė baigsis“, – pridūrė R. Dargis.

Paslaugų sektorius krizės gali neatlaikyti

Pasak R. Dargio, sudėtingiausia dabartinę krizę bus atlaikyti paslaugų sektoriui.

„Turbūt vis tiek reikia kalbėti apie paslaugų ir prekybos verslus, nes (…) gamybos įmonės veikia. (…) Be abejonės, jei pavyks stabilizuoti viruso kilimo kreivę. (…) Nenoriu tikėti, kad dabar viskas greitai atsitiks iki Velykų, bet, išeinant iš karantino, po truputį, su tam tikru modeliu, manau, kad ir parduotuvės galėtų veikti, karantino pabaigoje galėtų pradėti veikti ir restoranai su aiškiai apibrėžta galimybių zona“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė jis.

„Natūralu, kad šitie dalykai turės pradėti veikti, nes žmonės, užrakinti karantine, išbūti ilgai negalės. Su viešbučiais bus sudėtingiau, nes ten reikia atkurti srautus keliautojų“, – pridūrė R. Dargis.

Jo teigimu, sunkiausiai krizę turėtų atlaikyti paslaugų sektorius.

„Paslaugų sektorius (gali neatlaikyti šios krizės. – ELTA). Man baisiausia, kad jie visiškai uždaryti, neturi jokių pajamų (…), dabar jų ateitis labai miglota“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Penktadienį Ekonomikos ir inovacijų ministerija pranešė, kad sunkumų dėl koronaviruso patiriantys smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai gali teikti paraiškas „Invegai” dėl atidėtų paskolų ar finansinės nuomos mokėjimų palūkanų kompensavimo. Finansų įstaigai atidėjus paskolos ar finansinės nuomos mokėjimą, įmonėms bus kompensuota 100 proc. palūkanų, kurias reikėtų mokėti atidėjimo laikotarpiu.

Nuo balandžio 5 dienos į Užimtumo tarnybą dėl 257 eurų siekiančios fiksuotos išmokos gali kreiptis dirbantieji savarankiškai ir dėl karantino negalintys vykdyti savo veiklos.

Paprastumo moko estai

Lūkesčių apklausose beveik 40 proc. įmonių vadovų nestabilią verslo aplinką įvardija kaip pagrindinę riziką plėtrai. Ir tai, anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio, visiškai nenuostabu – skaičiai kalba patys už save.

"2019 m. buvo priimti 17 748 nauji teisės aktai, o 8 090 teisės aktų buvo pakeisti. Iš turinčių įtakos verslo aplinkai teisės aktų pernai priimti 2 946 nauji ir pakeista 3 119. Pernai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas keistas devynis kartus. Sprendimai, kurie tiesiogiai susiję su verslu, yra priimami skubos tvarka, neįvertinus jų padarinių ir nesitariant su verslu. Tad kalbėti apie prognozuojamą verslo aplinką tikrai negalime", – teigė pašnekovas.

Be to, mokesčių sistema Lietuvoje yra paini ir sudėtinga, o mokesčiai – santykinai dideli. Tai, remiantis gerąja valstybių praktika, neatitinka mažos ir augančios šalies specifikos.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausiosios ekspertės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, kiekviena šalis mokesčių sistemos modelį renkasi pagal vadinamąjį socialinį kontraktą – pagal tai, kiek ir kokių viešasis sektorius gyventojams turėtų siūlyti viešųjų paslaugų. Vienos šalys savo ūkį linkusios tvarkyti per viešąjį sektorių, kuo didesnį lėšų perskirstymą, o kitos – priešingai: jos valdžią įsivaizduoja, kaip bazinių paslaugų užtikrintoją, o visas likusias paslaugas teikia privatus sektorius.

Pavyzdžiui, Skandinavijos valstybėse, kaip pasakojo pašnekovė, yra išvystytas platus viešųjų paslaugų sektorius, tad šiose šalyse taikomi didesni mokesčiai, reikalingi toms paslaugoms išlaikyti. Tuo metu Airijoje ar Šveicarijoje mokesčių sistema yra lakoniška ir šiose šalyse yra daugiau galimybių į viešųjų paslaugų sektorių įsiterpti privačiam sektoriui.

Vis dėlto net ir šalyse, kuriose perskirstymo lygis yra aukštas, mokesčiai, anot I.Genytės-Pikčienės, negali kilti iki itin aukšto lygio. Teorinė Lafero kreivė byloja, kad kylant mokesčiams, biudžeto pajamų surinkimas didėja tik iki tam tikro taško. Peržengus ribą, tiek gyventojai, tiek verslas mokesčių pradeda vengti, netgi imasi iškeldinti iš šalies savo ekonomines veiklas. Taigi, kylant tarifui, biudžeto pajamos pradeda mažėti. Todėl mokesčių sistema turi būti optimali, subalansuota ir ne pernelyg apkraunanti. Tačiau Lietuva nepasižymi nė vienu šių bruožų.

Ekspertės vertinimu, Lietuvai būdingi ne tik santykinai dideli mokesčiai, bet ir gremėzdiška mokesčių sistema. Norėdama išlikti konkurencinga šalis esą turėtų siekti paprastos, lengvai suprantamos bei stabilios mokesčių sistemos – būtent tokią taiko estai.

"Net ir turėdami pragmatišką mokesčių sistemą su vienu tarifu jie sugeba į biudžetą surinkti daugiau mokestinių pajamų, įgyvendinti didesnį perskirstymą ir atitinkamai pasiūlyti aukštesnės kokybės viešąsias paslaugas visose srityse: švietimo, sveikatos apsaugos ir kituose sektoriuose. Net ir neskirdama šioms sritims daugiau, palyginti su BVP, lėšų, ši šalis sugeba pasiekti puikius rezultatus. Tai rodo, kad mes, turintys panašią istoriją ir išgyvenę panašius iššūkius, paprasčiausiai dar nesugebame surinktų pajamų išnaudoti optimaliai", – įsitikinusi I.Genytė-Pikčienė.

Jos manymu, Lietuvai, kuri vis dar išgyvena pereinamąjį laikotarpį, yra besivejanti šalis, ilgą laiką išgyvenusi emigracijos procesus ir turinti didžiulį interesą pritraukti užsienio investuotojų, būtina sukurti palankią terpę verslui ar aktyviems gyventojams reikštis, realizuoti savo idėjas. Vien tai Lietuvai gali padėti laimėti konkurencinę kovą su kitomis šalimis, mat daug pranašumų, palyginti tiek su Vakarais, tiek kitomis Centrinės Europos valstybėmis, šalis neturi.

Svarbiausia būtų sutvarkyti viešojo sektoriaus lėšų panaudojimą, jo efektyvumą – tuomet su tais pinigais, kuriuos suneša mokesčių mokėtojai, galima pasiekti daug aukštesnių kokybinių rezultatų.

Lėšas suvalgo aparatas

I.Genytės-Pikčienės vertinimu, labai nemažai lėšų Lietuvoje yra iššvaistoma, o tai sukuria visuomenės nepasitikėjimą ir smukdo motyvaciją mokėti mokesčius. Dėl to Lietuvoje, palyginti su Estija ar Vakarais, šešėlis yra didesnis.

"Svarbiausia būtų sutvarkyti viešojo sektoriaus lėšų panaudojimą, jo efektyvumą – tuomet su tais pinigais, kuriuos suneša mokesčių mokėtojai, galima pasiekti daug aukštesnių kokybinių rezultatų. Kol mes neišeisime iš to užburto nepasitikėjimo rato, manau, būtų labai kenksminga reikšmingai didinti mokesčius. Nes kol nėra pasitikėjimo, tol ir reikalauti aukštos mokesčių moralės yra paprasčiausiai akiplėšiška", – sakė LLRI ekspertė.

Ji priminė, kad prieš keletą metų darbą pradėjusi Vyriausybė žadėjo efektyvinti viešąjį sektorių: atlikti švietimo, aukštojo mokslo, sveikatos apsaugos sektorių, valstybės valdymo aparato reformas. Tačiau jos nebuvo įgyvendintos ir neefektyvaus viešojo sektoriaus organizmo išlaikymas pareikalauja vis daugiau lėšų.

"Tai kaip pilti vandenį į kiaurą kibirą. Kai viešojo sektoriaus paslaugų spragos bus užkamšytos, galbūt nebereikės nei progresinių mokesčių, nei kitų keistų mokestinių iniciatyvų, kurios komplikuoja visą mokestinę sistemą ir gyvenimą tiek smulkiam verslui, tiek ateinantiems investuotojams, – sakė I.Genytė-Pikčienė. – Šitie namų darbai turėjo būti padaryti ne vakar ar užvakar, bet valios tam nėra – jeigu ir atsiranda iniciatyvų Vyriausybėje, tai jos užgęsta Seime, nes politikai gyvena ne ilgalaikėmis strategijomis, o politinio ciklo ritmais. Dėl to politikams, pavyzdžiui, sunku uždaryti mokyklą regione, nors ji seniai nekuria pridėtinės vertės mokiniams, o tik imituoja švietimo procesus ir kainuoja mokesčių mokėtojams. Tokių spragų yra kiekvienoje srityje – Lietuva neatitinka vidutinių ES rodiklių ir pagal mokytojui tenkančių mokinių skaičių, vienam pacientui tenkančių gydytojų skaičių ir t.t."

Reikia mažinti šešėlį

Paklaustas, ar mokesčių didinimas nestabdo ekonomikos augimo, nes gyventojams lieka mažiau laisvų lėšų, kurias galėtų išleisti prekėms ir paslaugoms, banko "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad vienareikšmio atsakymo nėra. Svarbu tai, kokie mokesčiai didinami ir iki kokio lygio, taip pat nuo surenkamų lėšų panaudojimo.

"Akivaizdu, kad jei padidinus mokesčius eksportuotojai tampa mažiau konkurencingi arba visai nekonkurencingi užsienio rinkose, jiems sunkiau pritraukti žmogiškąjį kapitalą, tai ir trumpuoju, ir ilguoju laikotarpiu padariniai būtų neigiami. Jeigu mokesčiai didinami ir surinktos lėšos yra naudojamos neskaidriai, neefektyviai bei neatsakingai, tai tokioje aplinkoje dažnai ir įmonės, ir gyventojai yra linkę vengti mokestinės naštos tiek legaliomis, tiek nelegaliomis priemonėmis. Tada, didėjant mokesčiams, didėja ir šešėlinė ekonomika. Bet negalima teigti, kad visais atvejais didesni mokesčiai yra blogis. Neužmirškime, kad akcizų pagrindinė funkcija dažniausiai yra ne papildyti biudžetą, o pakeisti gyventojų elgseną, taršos mokesčiais bandoma mažinti taršių prekių ir paslaugų vartojimą. Tokių mokesčių didinimas gali nepatikti gyventojams ir verslo atstovams, bet ir trumpuoju, ir ilguoju laikotarpiu jis gali turėti teigiamos įtakos sveikatingumui, aplinkosaugai ir pan.", – aiškino pašnekovas.

Vis dėlto vienas esminių Lietuvos mokesčių sistemos bruožų, anot ekonomisto, yra tai, kad su gana dideliais, palyginti su kitomis ES šalimis, mokesčių tarifais į biudžetą surenkama gana nedaug mokesčių.

"Dažnai politikai ir kai kurie ekonomistai bado pirštu, kad Lietuvos biudžeto perskirstymas siekia tik apie 30 proc. BVP, kai ES vidurkis yra arčiau 40 proc. Bet jie užmiršta pasakyti, kad to priežastis yra ne maži mokesčių tarifai, o didelis mokesčių vengimas, didelė šešėlinė ekonomika. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl nesurenkama lėšų į biudžetą, yra PVM atotrūkis, kuris, Europos Komisijos skaičiavimu, siekia daugiau nei milijardą eurų – tiek nesurenkama vien PVM mokesčio. Tai yra geras pavyzdys, kaip reikia ieškoti lėšų, norint papildyti biudžetą, t.y. mažinant mokesčių vengimą, stabdant kontrabandą, o ne didinant mokesčių tarifus", – įsitikinęs N.Mačiulis.

Anot jo, tuščių pakelių tyrimai rodo, kad cigarečių kontrabanda pastaraisiais metais padidėjo: jei prieš porą metų surūkytos nelegalios cigaretės sudarė 17 proc., tai dabar – 21 proc., nors Latvijoje ir Estijoje šis rodiklis tuo pačiu metu mažėjo.

"Tai reiškia, kad didindami akcizus nesugebame sėkmingai kovoti su kontrabandos srautais. Mokesčių politika, kai nedidinamos pastangos kovoti su šešėline ekonomika, o tiesiog bandoma dar labiau padidinti mokesčių tarifus, yra neefektyvi ir žalinga. Siekiama, kad tie gyventojai ir įmonės, kurios moka ir taip didelius mokesčius, sumokėtų dar daugiau", – sakė N.Mačiulis.

Robertas Dargis

Klesti populizmas

Ekspertai pastebi, kad biudžeto surinkimas yra tapęs bemaž svarbiausiu tikslu – svarbesniu ir už siekį sukurti palankią mokestinę sistemą, o tai esą byloja apie ribotą politikų požiūrį.

"Problema susijusi su tuo, kad planuojamas vienų metų biudžetas ir štai kitų metų biudžete yra tam tikri pažadai, tam tikri lūkesčiai, tačiau lėšų neužtenka, todėl keičiama mokesčių sistema. Tai yra labai primityvus ir neatsakingas mokesčių sistemos keitimas – tiek valstybės finansų išlaidas, tiek pajamas reikia planuoti ilgesniam laikotarpiui, nes mokesčių funkcija yra ne tik surinkti lėšų į biudžetą, ne tik perskirstyti lėšas, bet ir nesugriauti ateities vertės kūrimo potencialo, nesugadinti investicinės aplinkos", – pabrėžė N.Mačiulis.

Pašnekovas priminė, kad tirs Nobelio premijos laureato įvardytus mokesčių sistemos kūrimo principus: paprastumą, efektyvumą ir teisingumą. Ekonomisto vertinimu, Lietuvoje dažnai ne remiamasi šiais principais ar gerąja kitų šalių praktika, o prabėgomis ieškoma, kokį mokestį, neišprovokuojant labai didelio rinkėjų nepasitenkinimo, būtų galima padidinti ar sukurti, kad biudžetas pasipildytų vienu kitu papildomu euru.

Pirmiausia mokestiniai pakeitimai ar reforma turi paskatinti žmones galvoti apie savo ateitį.

Stebint praėjusių metų biudžeto formavimo laikotarpį, labiausiai, I.Genytės-Pikčienės vertinimu, nerimą kėlė tai, kad mokestinė sistema tapo įrankiu laimėti politinius žaidimus, todėl ji buvo "ganėtinai dažnai darkoma".

"Šios Vyriausybės kadencijos pradžioje buvo įvykdyta grandiozinė mokesčių reforma ir tarsi buvo padėtas taškas tolimesniems rimtesniems pakeitimams. Tačiau, net nepasibaigus kadencijai, vėl sulaukėme mokestinės sistemos pakeitimų. Jie daromi, siekiant labai trumpalaikių tikslų, netgi dėl priešrinkiminio populizmo. Kai stuburinė mokesčių sistema, kurios stabilumas yra labai reikšmingas tiek smulkiajam ir vidutiniam verslui, tiek ateinantiems investuotojams, panaudojama trumpalaikiams tikslams, tikrai einama klystkeliu", – sakė pašnekovė.

I.Genytės-Pikčienės manymu, pastarieji mokestiniai pakeitimai – tiek progresiniai mokesčiai, tiek papildomi "keisti automobilių registracijos, bankų ir kiti mokesčiai", – yra mokestinės sistemos iškraipymai.

Mokestinės blogybės

R.Dargis taip pat atkreipė dėmesį, kad, priimant sprendimus dėl mokesčių sistemos pakeitimo ar mokesčių įvedimo, svarbiausia numatyti tikslus, kurių ketinama siekti bent artimiausius 5 ar 10 metų.

"Jei siekiame tik surinkti biudžetą, tai jokie pakeitimai ar reforma neduos siekiamo efekto. Permainos turi nubrėžti valstybės ekonominio augimo ir konkurencingumo perspektyvą, – sakė LPK prezidentas. – Pirmiausia mokestiniai pakeitimai ar reforma turi paskatinti žmones galvoti apie savo ateitį. Kol mes neturėsime aiškaus ryšio tarp to, ką žmogus sumoka į biudžetą ir kokią mato naudą, tol jokia reforma nebus vainikuota sėkme. Tai turi dalį žmonių paskatinti imtis savo verslo – ji turi tapti paskata žmogui veikti ir elgtis ekonomiškai naudingiau sau. Ji turi sąlygoti žmonių mokestinę elgseną."

O N.Mačiulis kaip vieną didžiųjų mokestinės sistemos blogybių įvardijo įstatymuose "prikaišiotas lengvatas", kuriomis naudojasi siauros visuomenės grupės, kartais gaunančios ir labai dideles pajamas. Šioms lengvatoms, anot jo, dažniausiai nėra jokio aiškaus ekonominio ar socialinio pagrindo, todėl tai, ekonomisto manymu, yra akivaizdus diskriminavimas.

"Jei mokesčio tarifas diferencijuojamas tik pagal sektorių, o ne kitokius kriterijus, tuomet tai prieštarauja bet kokiems teisingumo principams. Atsimenu, praėjusių metų vasarą premjeras su Prezidentu netgi sukirto rankomis, kad tvirtinant 2020 m. biudžetą bus naikinamos lengvatos, peržiūrimas jų pagrįstumas. Tačiau tai ir liko tik rankų sukirtimu, nes šiame kontekste niekas iš esmės nepasikeitė", – sakė ekonomistas.

Įvairioms pramonės ir verslo šakoms atstovaujanti ekspertų komisija, apibendrinusi ekspertų išvadas, skyrė 49 aukso ir 8 sidabro medalius. Pasak medalius įmonių vadovams įteikusio energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, laikinai einančio ir ekonomikos bei inovacijų ministro pareigas, įmonių pasiekimai svarbūs visai Lietuvai.

„Įmonių pasiekimai rodo, kad turime didelį eksporto potencialą. Jie neša svarbią žinią – nors esame maži, esame inovatyvūs, sugebame pagaminti išskirtinės kokybės ir inovatyvumo gaminius, kurie yra pripažįstami ne tik Lietuvoje. Turime kuo didžiuotis – ne tik istorija ir turtinga valstybes praeitimi, bet ir tuo, ką kuriame dabar. Šie gaminiai ir paslaugos puikiai reprezentuoja Lietuvą“, – pranešime cituojamas ministras Ž. Vaičiūnas.

LPK prezidentas Robertas Dargis pasidžiaugė, kad apdovanojimams yra pristatomas vis platesnis spektras mūsų pramonės ir paslaugų. Praėjusiais metais konkurse dalyvavo produktai ir paslaugos iš 15-os ūkio šakų, o šiais metais savo produkciją pristatė 25-ios šalies ūkio šakos.

„Vis įvairesnis produktų ir paslaugų ratas rodo, kad mūsų verslas plečia savo galimybių ribas, nepaisant įvairių iššūkių tiek vidaus, tiek globaliose rinkose. Verslas demonstruoja tvirtą stuburą ir išlieka konkurencingas. Daugelis naujų produktų atsiranda naujų technologijų ir inovacijų dėka ir, manau, jeigu gebėsime ir toliau koja kojon žengti su technologijų naujovėmis, tai tiek Lietuvos, tiek užsienio vartotojus kasmet stebinsime naujais produktais ir paslaugomis“, – sakė R. Dargis.

Konkurso „Lietuvos metų gaminys“ pagrindinis tikslas – didinti aukštos kokybės lietuviškos produkcijos konkurencingumą, pristatyti ir įtvirtinti šalies pramonės produkciją, prekes ir paslaugas vietiniam ar tarptautiniam vartotojui, skatinant rinktis kokybišką lietuvišką produktą, taip vystant Lietuvos verslo plėtrą.

Aukso medaliai įteikti  maisto pramonės alkoholinių gėrimų, konditerijos, žuvies, duonos, grūdų, pieno, alaus, mėsos ir kitų gaminių grupėse, taip pat mašinų ir įrenginių pramonės, statybos ir statybinių medžiagų, ekologijos ir aplinkosauginės pramonės, ekologijos ir aplinkosauginės, medienos perdirbimo, baldų ir popieriaus pramonės grupėse bei paslaugų grupėje.

Susumavus elito balsus, jie atitinkamai surinko 715, 687 ir 659 balsus. Lyginant su pernai, D. Grybauskaitė galutiniame sąraše išlaikė lyderės poziciją, R. Jakilaitis pakilo iš ketvirtosios į antrąją, R. Dargis – iš šeštosios į trečiąją vietą.

Įtakingiausiųjų penketuke – ir Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis (650 balsų), „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis (579 balsai).

Dešimtuke toliau rikiuojasi krepšinio treneris Šarūnas Jasikevičius, premjeras Saulius Skvernelis, žurnalistas Andrius Tapinas, prezidentas Gitanas Nausėda, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Apklausą delfi.lt užsakymu žurnalas „Reitingai“ atliko birželio 20 – liepos 20 dienomis, iš viso apklausta 1013 asmenų.