Sausį, palyginti su gruodžiu, gyventojai optimistiškiau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas: 22 proc. tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per ateinančius metus gerės (gruodį – 17 proc.), manančiųjų, kad padėtis blogės, dalis sumažėjo šešiais punktais iki 37 procentų.

Namų ūkio finansinės padėties prognozės, palyginti su gruodžiu, taip pat buvo šiek tiek optimistiškesnės: 23 proc. gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkių finansinė padėtis gerės, 15 proc. manė, kad ji blogės (gruodį – po 20 proc.).

Per metus – sausį, palyginti su 2022 metų sausiu – vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo vienu punktu. Gyventojai šiek tiek optimistiškiau vertina namų ūkio finansines ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, blogiau – savo namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius metus.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime sausį skyrėsi vienu punktu: mieste jis buvo minus keturi, kaime – minus penki. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo trimis, kaime – penkiais punktais.

Šiemet atlikto tyrimo duomenimis, 11 proc. visų 16–74 metų Lietuvos gyventojų patikrino interneto svetainėse ar socialiniuose tinkluose matytą informaciją, tuo metu ES vidurkis siekia 23 procentus.

Tuo metu tikrovės neatitinkančią ar abejotiną informaciją Lietuvoje teigė matę 38 proc. gyventojų, bendrai ES – 47 proc. žmonių.

„Tikrinimas reikalauja pastangos. Tai reikalauja judėjimo tolyn, gilyn, kritinio mąstymo. Tie, kurie žengia šį žingsnį, jie neslysta paviršiumi“, – BNS teigė Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė Auksė Balčytienė.

Pasak jos, Eurostato duomenys atskleidžia, jog daugumos žmonių kritinis mąstymas nėra ambicingas, jie nėra reiklūs sau.

Tuo metu Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) mokslo darbuotojas Nerijus Maliukevičius pabrėžia, kad „įgūdis tikrinti informaciją nėra prigimtinis, jis yra išsiugdomas“.

Būtinas ugdymas dar mokyklose

Pasak A. Balčytienės, informacijos tikrinimas būdingas lėtam gyvenimo stiliui, o šiuo metu visuomenė yra priešingame – greito gyvenimo – poliuje.

„Nebeturime erdvių, kuriose vyktų refleksija, socialiniuose tinkluose paprasčiausiai vyksta nuomonių mūšis. Tai pastangų ieškoti ir tikrinti informacijos neprovokuoja“, – kalbėjo ekspertė.

Profesorės teigimu, siekiant geresnių rezultatų būtinas ugdymas.

„Valstybės politika šiuo atveju neabejotinai turi reikšmingą vaidmenį. Tam reikalinga strategija, kurioje būtų matomos pastangos ugdytis žmogui kaip savikritiškai asmenybei“, – tvirtino A. Balčytienė.

Socialiniuose tinkluose paprasčiausiai vyksta nuomonių mūšis. Tai pastangų ieškoti ir tikrinti informacijos neprovokuoja.

Ji taip pat pabrėžė, kad kritinis mąstymas auga visą gyvenimą ir tai yra nuolatinis procesas.

„Kritinio mąstymo ugdymas nėra vieno sektoriaus problema, tarkim švietimo, kultūros ar žiniasklaidos. Reikalinga visų šitų žinojimą, žinias ir atmintį kuriančių bei palaikančių institutų sąveika“, – sakė profesorė.

Pasak N. Maliukevičiaus, medijų raštingumas turėtų būti ugdomas nuo mažumės.

„Tos valstybės, kuriose yra žiniasklaidos raštingumo programos nuo pradinių klasių mokyklose, pavyzdžiui Suomijoje, kur mokyklose mokoma tikrinti informaciją, tai ir rodo gerus rezultatus“, – kalbėjo jis.

Politologo teigimu, ši problema yra „politinės valios klausimas“, siekiant prisiderinti prie pasikeitusios aplinkos.

„Ir tai susiję ne tik su kažkokia rusiška dezinformacija, tai susiję su informacine aplinka, kuomet socialinėse medijose gali būti ir įvairūs nusikaltimai vykdomi, ir finansinės manipuliacijos“, – dėstė N. Maliukevičius.

Sovietinio palikimo įtaka

N. Maliukevičiaus teigimu, gerus Skandinavijos šalių rezultatus galima sieti su tuo, jog šios šalys nuo seno „laikomos daugiausiai skaitančiomis“, priešingai nei pietų ar rytų Europos šalys.

Gali būti sovietmečio palikimas, kai vieša informacija buvo priimama kaip dogma, kaip duotybė, nebuvo alternatyvių medijų.

„Panašu, kad tos, kurios yra labiau skaitančios visuomenės, jos ir labiau tą informaciją tikrina“, – sakė politologas.

Pasak N. Maliukevičiaus, iš dalies Lietuvos rezultatus galima sieti su sovietmečio palikimu, ypač vyresnių žmonių tarpe.

„Gali būti sovietmečio palikimas, kai vieša informacija buvo priimama kaip dogma, kaip duotybė, nebuvo alternatyvių medijų, pliuralistinės visuomenės, kur galima buvo patikrinti tą informaciją“, – aiškino politologas.

Tuo metu A. Balčytienė atkreipė dėmesį, kad dalį visuomenės tai kaip tik paskatino ieškoti tiesos, tikrinti informaciją ir ją pateikti, kalbant perkeltine prasme.

„Per sovietmetį kaip tik buvo išugdymas gebėjimas skaityti tarp eilučių, noras turėti alternatyvias erdves. Pavyzdžiui, teatras, poezija, etnografija ir panašūs dalykai. Buvo, kas praslysdavo pro cenzūros pirštus“, – kalbėjo ji.

Vis dėlto N. Maliukevičius pabrėžė, kad nors šis rodiklis ir yra tam tikras signalas, „negalima juo apibendrinti bendro vaizdo šalyje“.

Eurostato duomenimis, po lietuvių menkiausiai internete matytą informaciją tikrina rumunai (12 proc.), lenkai (16 proc.), dažniausiai tą daro gyventojai Nyderlanduose (45 proc.), Liuksemburge (41 proc.) ir Airijoje (39 proc.).

Savotiškas rekordininkas

"Man neįdomu", – po rutina tapusių teismų procesų pareiškė gerai žinomas kaunietis.

Paskutinis teisme nagrinėtas "Rodiklio" šlovės ir žlugimo laikotarpis užtraukė jo įkūrėjui ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri atidėta trejiems metams. Teismas įpareigojo nuteistąjį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto arba rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. R.Reklaitis turi 20 dienų šiam nuosprendžiui apskųsti.

Tai devintas teismo sprendimas šiam įvairaus dydžio finansiniais žygiais liūdnai pagarsėjusiam kauniečiui. Prieš dešimt metų prasidėjo R.Reklaičio draugystė su teisėsauga ir bankroto administratoriais, kuriems teko skaičiuoti didžiausia laikytos reklamos agentūros "Rodiklis" skolas. "Kauno diena" primena, kad, paskelbus "Rodiklio" bankrotą, skaičiuota, jog ši įmonė 676 juridiniams ir fiziniams asmenims liko skolinga beveik 26 mln. litų. "Rodiklis" likviduotas 2015 m.

Galiausiai bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Atsakingu už tai – R.Reklaitis, o teismai ėmė nagrinėti vieną po kito šio veikėjo nusižengimus. Per visus vykusius teismų procesus R.Reklaičiui teko išklausyti kelis apkaltinamuosius nuosprendžius.

Regis, posakis "jei vogti – tai milijoną" galėtų tapti šio kauniečio sinonimu. Bankrutuojantis, vėl kylantis, už kažko besikabinantis, toliau veikiantis ir neskęstantis, R.Reklaitis pagarsėjo savo užsispyrimu. Naujai kuriamas veikas R.Reklaitis registruoja tuo pačiu adresu, kuriuo buvo registruotas "Rodiklis".

Pasiklydusiems teisiniuose labirintuose gali susidaryti įspūdis, kad R.Reklaitis, kad ir kiek būtų teisiamas, praslysta tiek nuteistas baudomis, tiek atidedamais laisvės atėmimais. Vien "Rodiklis" pelnė R.Reklaičiui 83 teisminius procesus.

Be atokvėpio

Chronologine tvarka R.Reklaičiui iškeltų bylų verdiktai startavo 2013 m. Tų metų liepos 5 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam buvo skirta 20 MGL dydžio bauda. Po metų tas pats teismas tokiu pačiu teisiniu principu vėl skyrė  32 MGL dydžio baudą.

2015-aisiais R.Reklaitis išgirdo tris teismų sprendimus. Balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam skirta 47 MGL dydžio bauda; birželio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu už sukčiavimą ir svetimo turto pasisavinimą jis nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams. Šioje byloje R.Reklaitis kaltintas iš Lietuvos petankės federacijos išgrobstęs daugiau nei 2,3 mln. litų.

Tų pačių metų lapkritį Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam ir vėl skirta 100 MGL bauda. Tik tąsyk teismas jau subendrino bausmę su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė buvo treji metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo, kurios vykdymas atidėtas trejiems metams. Suskaičiuota baudų suma viršijo 5 tūkst. eurų.

R.Reklaičio teismų maratonas tęsėsi. 2016 m. gegužę už dokumentų klastojimą Kauno apylinkės teismas jau bankrutavusio "Rodiklio" vadovui skyrė vienų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri buvo subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir skirta galutinė ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas ir tąsyk atidėtas trejiems metams. Skirta daugiau nei 5 tūkst bauda. Tiesa, įskaičiuota iš dalies atlikta bausmė – sumokėta 1 tūkst. eurų paskirtos baudos.

2017 m. pažymėti dar dviem sprendimais. Kauno apylinkės teismas ir vėl vertino dokumentų klastojimo atvejus, apgaulingą apskaitos tvarkymą ir teismo sprendimą bendrino su 2016 m. sprendimu ir suskaičiavo tuos pačius ketverius metus nelaisvės, kurių vykdymą atidėjo trejiems metams. Tas pats teismas po kelių mėnesių už aplaidų dokumentų tvarkymą, kaip nesąžiningam skolininkui, R.Reklaičiui skyrė baudą.

Šlovinga praeitis

2018-ieji tam tikra prasme R.Reklaičiui buvo ramūs jau vien tuo, kad neteko klausyti ne vieno teismo sprendimo, tačiau teismų slenksčius jis mynė ir toliau. "Kauno diena" rašė, kad vien Kauno apylinkės teisme vyko 35 skirtingi procesai, kuriuose dominavo R.Reklaičio pavardė.

Galiausiai 2019-ųjų balandį Kauno apygardos teismas pasisakė ir dėl didžiosios "Rodiklio" bendrovės bylos. Teismas nagrinėjo keturis turto pasisavinimo epizodus R.Reklaičio vadovavimo ir finansinių srautų "Rodiklyje" laikotarpiu. Vienas jų įvertintas 1 mln. 121 tūkst. litų (beveik 325 tūkst. eurų). Šiai sumai pagrįsti finansinių reikalų virtuozas pateikė suklastotą sąskaitą faktūrą. Kitų piniginių lėšų panaudojimo dokumentų tuometis "Rodiklio" direktorius nepateikė.

Kad ir koks būtum savo įkurtos kompanijos šeimininkas, toks veiksmas užtraukė kaltinimą pasisavinus didelės vertės bendrovės "Rodiklis" turtą. Tokį patį kaltinimą R.Reklaičiui užtraukė kasininkės išmokėti 885 tūkst. litų (256 313,71 euro). Šie pinigai buvo jam išmokėti pagal kasos išlaidų orderį, tačiau piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų R.Reklaitis buhalterei nepateikė. Pateikęs suklastotą sąskaitą faktūrą R.Reklaitis mėgino pateisinti ir iš kasos jam išmokėtus 664 tūkst. litų (192 307,69 euro).

Teismas konstatavo, kaltinamasis R.Reklaitis dėl jam inkriminuotų nusikaltimų savo kaltės nepripažino. Teisme jis dar kartą priminė, kad 1993 m. įkūrė "Rodiklį". Bendrovė stabiliai augo ir 2008–2009 m. Baltijos šalyse buvo didžiausia reklamos agentūra, kurioje dirbo virš 300 darbuotojų, apyvarta siekė 40 mln. litų (apie 15 mln. eurų).

R.Reklaitis tikino, kad, siekiant išlaikyti darbuotojus, jie buvo skatinami, buvo leidžiama bendrovės sąskaita gauti kaip atlygį už darbą kompiuterių, fotoaparatų, gręžtuvų ir kitų priemonių. Tiesa, šios kaip atlygis darbuotojams išdalytos dovanos taip pat gulė ant R.Reklaičio pečių kaip didelės vertės – daugiau nei 1,6 mln. litų (apie 474 tūkst. eurų) turto iššvaistymas.

Humaniškas požiūris

Bylos nagrinėjimo metu teisme liudijo ir buvę R.Reklaičio kolegos bei buvę "Rodiklio" darbuotojai. Liudytojai iš esmės patvirtino, kad atlyginimą jie gaudavo trejopai. Dalis atlyginimo buvo mokama pervedant į jų sąskaitas bankuose, dalis – daiktais ir paslaugomis, dar dalis – grynaisiais pinigais, taip vadinamuosiuose vokeliuose.

Teismo vertinimu, šios piniginės lėšos pagal suklastotus, tai yra tiesos neatitinkančius buhalterinius, dokumentus kaltinamojo R.Reklaičio valia buvo neteisėtai paimtos iš "Rodiklio" ir taip pasisavintos.

Teikdamas nuosprendžio motyvus, teismas kelis kartus patikslino, kad R.Reklaitis nei ikiteisminio, nei teisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. Tačiau dėl suklastotų sąskaitų faktūrų teismas jau negalėjo priimti sprendimo, nes šiai nusikalstamai veikai stuktelėjo senaties terminas.

Teismas įvertino tai, kad kaltinamasis R.Reklaitis "anksčiau nusikaltęs nebuvo, kad jo padarytos nusikalstamos veikos nėra smurtinio pobūdžio, kad jis turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, yra dirbantis ir gauna pastovias pajamas, kad bylos tyrimas ir teisminis jos išnagrinėjimas užsitęsė, kad jo sveikatos būklė nėra gera, ir daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo".

Verta priminti, kad nuo 2013-ųjų šis nuosprendis R.Reklaičiui yra devintas. Regis, niekaip nesiderina teismo formuluotė, kad R.Reklaitis "anksčiau nebuvo nusikaltęs". Deja. Teismas analizavo "Rodiklio" vadovo finansinius viražus, vykusius 2008–2009 m. Tuo metu dar nė vienas teismas nebuvo pasisakęs dėl galbūt nusikalstamų jo veikų, tad pagal laikotarpį šį teismo sprendimą galimą būtų laikyti kone pirmuoju.

Pagal valstybės teisinę politiką už pirmą kartą įvykdyta finansinį nusikaltimą neskiriamos realios bausmės, humaniškoji Lietuva tiki, kad bausmės tikslus galima pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Bausmės tikslai pasiekti?

Kita vertus, būdamas laisvėje R.Reklaitis užsiima išties pozityvias emocijas keliančia veikla. Meilę gamtai praeityje garsios reklamos agentūros įkūrėjas įprasmina inkilų paukščiams gamyba. Šių pavasario giesmininkams skirtų namelių gaminasi ne tik sau. Įvairiems inkilams išsirinkti ir įsigyti internete skirta svetainė su šio veikėjo kontaktiniu telefonu.

Vis dar gyvas 2015 m. likviduoto "Rodiklio" vardas. R.Reklaitis ir toliau siūlo visas reklamos paslaugas, konsultuoja ir primena, kad konsultacija nieko nekainuoja. Gal kiek akį rėžia tinklalapyje nurodyti partneriai, kurie egzistavimą jau lyg ir baigė: Ūkio bankas, "Lukoil".

R.Reklaitį galima pamatyti daugybėje renginių meistriškai žongliruojantį specialiu peiliuku austrėms atidaryti. Jo rūpesčiu veikia elektroninė parduotuvė, kurioje galima užsisakyti ir įsigyti įvairiausių rūšių austrių, sužinoti įdomių faktų apie austres, jų istoriją, kilmę, rūšis. Šių gurmaniškų užkandžių propaguotojas rengia ir austrių ragavimo vakarus.

R.Reklaitis ir toliau puoselėja japonų restoraną "Yakata", nors, rekvizitai.lt duomenimis, šis restoranas bankrutavo ir likviduotas dar 2017 m. R.Reklaitis vis dar užima Lietuvos galiūnų federacijos prezidento pareigas.

Likusi nedidelė finansinė 29 tūkst. eurų uodega, kurią "Sodrai" paliko bankrutavusi "Rodiklio" reklamos agentūra, taip pat netrukdo už sukčiavimą, piktnaudžiavimą, dokumentų klastojimą, aplaidžią buhalteriją, turto iššvaistymą nuteistam R.Reklaičiui.

Daugėja optimizmo

Eurostato duomenimis, 2017 m. Lietuvos sukurtas BVP siekė kiek daugiau kaip 40 mlrd. eurų, tai beveik 4 mlrd. eurų daugiau nei 2016 m. Pagal perkamąją galią šis rodiklis 2017 m. padidėjo iki 78 proc. ES vidurkio.

Ekspertai sutaria, kad tokiam augimui įtakos turėjo ne viena ir ne dvi priežastys. Pasak Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininko Andriaus Škarnulio, iki 2017 m. vidurio prie ekonomikos augimo labiausiai prisidėjo namų ūkių vartojimas – jį skatino tiek sparčiai augantys atlyginimai, tiek ir bendrai nemenkas gyventojų optimizmas dėl ateities.

"Tai, kad nemaža dalis gyventojų jau užsidėjo rožinius akinius, rodo ne tik rekordiniai paskolų portfeliai, bet ir vis aktyviau perkamos prabangos prekės. Vis dėlto šiuo metu namų ūkių vartojimo didėjimas jau yra šiek tiek nuosaikesnis, o ekonomikos augimą padeda palaikyti kiti veiksniai – prie sparčios ekonomikos plėtros šiuo metu labiausiai prisideda palanki lietuviškų prekių ir paslaugų paklausa užsienyje. Dėl jos didėja eksporto apimtis, atitinkamai Lietuvoje verslai sukuria daugiau prekių ir paslaugų", – teigė A.Škarnulis.

"Visa tai rodo, kad Lietuvos įmonės sėkmingai investuoja į gamybos pajėgumų plėtrą, automatizuoja procesus, taip pat diegia naujoves, leidžiančias efektyviau panaudoti jau turimus gamybos pajėgumus", – pridėjo jis.

Banko "Luminor" analitikė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį į tai, kad esame jauna, neseniai ekonominės struktūros transformaciją išgyvenusi šalis, į tarptautines konkurencingumo lenktynes įstojome daug vėliau nei laisvos Vakarų šalys, tad buvome priversti kliautis tik tokiais kertiniais ištekliais kaip geografinė padėtis, pigi darbo jėga, apsukrumas ir veiklumas.

"Tai padėjo mums tapti viena atviriausių ES ekonomikų, nes puikiai išnaudodami geografinę padėtį, apsukrumą ir mokėjimą veikti Rytų rinkose, pasinaudojome palankiu Rytų ir Vakarų koridoriaus vaidmeniu ir sukūrėme stiprų transporto sektorių, o pigi darbo jėga šalyje leido nesunkiai konkuruoti žemos ir vidutiniškai žemos pridėtinės vertės prekių tarptautinėse rinkose. Deja, šio ekonominės plėtros modelio galiojimas eina į pabaigą", – sakė I.Genytė-Pikčienė.

Tai, kad nemaža dalis gyventojų jau užsidėjo rožinius akinius, rodo ne tik rekordiniai paskolų portfeliai, bet ir vis aktyviau perkamos prabangos prekės.

Ne viskas taip gražu

Analitikė atkreipė dėmesį į tai, kad Rytų rinkos yra užsidariusios dėl geopolitinių priežasčių, o pigi darbo jėga tampa nebe tokia ir pigi, dėl to ateityje gali iškelti tam tikrų problemų.

"Žemos pridėtinės vertės gamybos segmentuose tampame nebekonkurencingi – ukrainiečiai, bulgarai ir rumunai gali paprastus masinius gaminius pagaminti pigiau, ką jau kalbėti apie Tolimuosius Rytus. Be to, darbo jėgos ištekliai Lietuvoje yra nedideli ir nuolat senka dėl emigracijos. Tad akivaizdu, kad iki šiol galiojusiais metodais kliautis nebegalime. Reikia keistis, rasti naują ekonomikos vystymosi modelį, kuris padėtų išlikti patraukliu žaidėju tarptautinėje arenoje", – pripažino I.Genytė-Pikčienė.

Pasak finansų viceministrės Daivos Brasiūnaitės, pagrindiniai iššūkiai siekiant stabilaus BVP augimo yra susiję su demografine padėtimi – visuomenė sensta, o darbingo amžiaus žmonių mažėja. Tai lemia šalies potencialo mažėjimą ir kelia įtampą viešiesiems finansams.

"Susidoroti su šiuo iššūkiu ir padidinti šalies potencialą padėtų darbo našumo didinimas. Tai – inovacijos, investicijos į aukštą pridėtinę vertę kuriančias technologijas, automatizavimas, efektyvus ir racionalus išteklių panaudojimas, struktūrinės švietimo ir sveikatos apsaugos sistemų reformos", – teigė viceministrė.

A.Škarnulis taip pat pastebėjo, kad didžiausi disbalansai šalies ekonomikoje yra pastebimi būtent darbo rinkoje.

"Kitas iššūkis, kuris per ateinančius keletą metų taps vis aštresnis ir galėtų lemti ekonomikos kluptelėjimą – darbo našumas ir prasta demografinė situacija. Esant prastai demografinei situacijai, darbo našumas yra tarp svarbiausių veiksnių, sudarančių sąlygas ekonomikai augti. Nors 2017 m. darbo našumas Lietuvoje ūgtelėjo, tačiau Lietuvoje įmonės ir toliau turėtų dėti dideles pastangas, diegdamos inovacijas, didindamos veiklos efektyvumą, kuris bent iš dalies sušvelnintų demografinio šoko padarinius", – perspėjo A.Škarnulis.

Kokia nauda žmogui?

Finansų viceministrė D.Brasiūnaitė atkreipė dėmesį į tai, kad vienam gyventojui tekantis BVP yra ne pats geriausias gerovės progreso matas, nes rodiklis nesuteikia informacijos apie žmonių gerovę ir visuomenės vystymosi tvarumo lygį.

"Todėl norint išsamiai įvertinti padėtį, šalia BVP, tenkančio vienam gyventojui, rodiklio paprastai vertinami ir kiti rodikliai ar iš atskirų rodiklių sukonstruoti indeksai, visų pirma atspindintys socialinį ir aplinkos vystymąsi. Pavyzdžiui, pagal Jungtinių Tautų Žmogaus socialinės raidos indeksą, kuriuo matuojama gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė, raštingumo lygis, švietimo lygis ir pragyvenimo lygis, Lietuva patenka į labai aukšto išsivystymo šalių grupę ir užima 37 vietą iš 188 šalių", – teigė D.Brasiūnaitė.

Pasak I.Genytės-Pikčienės, kylantis sukuriamas BVP, tenkantis vienam gyventojui, yra viena iš kategorijų, leidžiančių įvertinti šalies sveikatą ir gyventojų gerovę. Jei šis rodiklis nuolat auga, valstybė, šiurkščiai tariant, sugeba vis daugiau uždirbti.

"Paprastam žmogui šios lenktynės pasireiškia besikeičiančia ekonomine aplinka, gerėjančiu pragyvenimo lygiu, platesnėmis veiklos ir uždarbio galimybėmis, – kalbėjo analitikė. – Juk BVP augimas reiškia vis didesnes sukuriamų prekių ir paslaugų apimtis, parduodamas šalies viduje ir užsienyje, tai verčia verslą įdarbinti vis daugiau ir daugiau žmonių, kelti atlyginimus ir visaip kitaip motyvuoti savo darbuotojus. Be to, didėjantis BVP per verslo sumokamus mokesčius generuoja biudžeto pajamų augimą, visa tai leidžia politikams didinti darbo užmokestį švietimo, krašto, sveikatos apsaugos, policijos ir pan. darbuotojams, kelti pensijas ir socialines išmokas."

Žvelgiant į artimiausius metus, pasak A.Škarnulio, šalies ekonomika turėtų išlaikyti augimo tempą, tačiau jis, prognozuojama, bus šiek tiek lėtesnis nei 2017 m., kai augimas siekė 3,9 proc. Panašias tendencijas matysime ir kainų atžvilgiu – 2017 m. kainos ūgtelėjo 3,7 proc., o 2018 ir 2019 m. prognozuojamas atitinkamai 2,7 ir 2,2 proc. augimas.

"Tokiu tempu kylančios kainos gerokai atsiliktų nuo darbo užmokesčio augimo, tai yra gera žinia gyventojams – jų realios pajamos didės, o finansinė situacija turėtų toliau stiprėti", – prognozavo A.Škarnulis.

Tam antradienį pritarė 83 Seimo nariai, o susilaikė 11 parlamentarų.

MVPD parodys, kiek per mėnesį žmogui reikia lėšų, norint patenkinti minimaliausius prekių bei paslaugų poreikius. Šis dydis bus taikomas apskaičiuojant socialines išmokas, šalpos pensijas, tikslines kompensacijas ir valstybės remiamų pajamų dydžius.

Pavyzdžiui, bazinė socialinė išmoka, dabar siekianti 38 eurus, negalės būti mažesnė nei 16 proc., šalpos pensija – 54 proc., tikslinės kompensacijos – 47 proc., o nuo kitų metų iki 122 eurų didėjančios valstybės remiamos pajamos – 50 proc. praėjusių metų MVPD.

MVPD kasmet bus apskaičiuojamas vadovaujantis minimalaus maisto produktų rinkinio struktūra, vidutinėmis mažmeninėmis maisto prekių kainomis, vidutinės metinės infliacijos prognoze ir namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis.

Teismą pasiekė kaltinamojo prašymas atidėti posėdį dėl ligos, kurią patvirtino medicininė pažyma. Posėdyje taip pat dėl ligos nepasirodė ir prokurorė. R.Reklaitį ginantis advokatas Ričardas Girdziušas negalėjo teismui patikslinti, kiek laiko jo ginamasis sveiks.

Pirmosios reklamos agentūros "Rodiklis" įkūrėjas R.Reklaitis kaltinamas turto pasisavinimu, turto iššvaistymu, dokumentų klastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu.

Visi šie kaltinimai paremti "Rodiklio" kulminacijos ir nuopuolio metu vykdytu R.Reklaičio samprata paremtu verslo modeliu. Šioje byloje R.Reklaičiui teks atsakyti už "Rodiklio" gyvenimą ir mirtį. Skaičiuojama, kad "Rodiklis" liko skolingas valstybei apie 7 mln. litų (apie 2 mln. eurų).

Jau prieš keletą metų "Rodiklis" kaip verslo subjektas buvo išbrauktas iš įmonių sąrašų. Kauno apygardos teismas pripažino, kad reklamos agentūros bankrotas buvo tyčinis. Bankroto administratoriams ėmus dėlioti machinacijų schemą paaiškėjo, kad R.Reklaitis sukūrė net aštuoniolikos įmonių grupę, kurios priešakyje buvo dabar jau bankrutavęs "Rodiklis".

R.Reklaičio kontroliuojamos bendrovės, pasinaudodamos įstatymuose esančiomis spragomis, vengė mokėti mokesčius, "aukodamos" pinigus savo vadovaujamoms viešosioms įstaigoms, sporto komandoms ir federacijoms. Taip buvo sumažinama arba netgi visiškai išvengiama mokestinė prievolė.

Tačiau šie juodojo sąrašo punktai nieko nereiškia prieš norą veikti. Taip greičiausiai nusprendė ir R.Reklaitis. "Rodiklis" gyvas, gyvas ir senasis kompanijos šūkis "Myliu kaip mamą "Rodiklio" raklamą". Tik visa tai – virtuali prekyba paslaugomis.

Kad nuramintų save, dar prisimenantieji užsilikusias R.Reklaičio skolas, galėtų svajoti, kad interneto portalas vystys veiklą ir didysis machinatorius po truputį ims mažinti įsiskolinimus. Reikėtų įvertinti R.Reklaičio, net ir prikaustyto ligos patale, pastangas, gurmaniškų patiekalų gerbėjams socialiniuose tinkluose priminti apie artėjantį savaitgalį ir galimybę laimėti net dešimt austrių.

Staigmena: jūs skolingi

Trakų rajone gyvenantiems Aukštadvario gimnazijos pedagogams Reginai ir Jonui Monkevičiams (R.Reklaičio mama Regina ištekėjo antrą kartą – red.past.) viena diena tapo šaltu dušu. Sutuoktiniams grėsė visiškai prarasti turtą – jie sužinojo esantys laiduotojai 400 tūkst. litų banko kreditui gauti.

"Sužinojome tik tada, kai gavome ieškinį. Iki to laiko nieko nežinojome. Sužinojome, kad mes esame skolingi", – nenoriai apie nemalonią situaciją kalbėjo R.Reklaičio mama.

2007 m. bendrovė "Reklamos medžiagos" iš SEB banko paėmė 400 tūkst. litų paskolą apyvartinėms lėšoms. Ji buvo užtikrinta R.Reklaičio tėvų laidavimu – įsipareigojant įkeisti gyvenamąjį namą Aukštadvaryje.

Bendrovė "Reklamos medžiagos" buvo įkurta ją atskiriant nuo garsiojo R.Reklaičio kūdikio "Rodiklio". "Reklamos medžiagos" gauna banko kreditą medžiagoms, kurias bendrovei skolon parduoda tas pats "Rodiklis" ir tos pačios medžiagos įkeičiamos bankui. Kažkur girdėta schema?

"Rodiklio" ir jo prigimdytų rodikliukų mozaiką dėlioję bankroto administratoriai, greičiausiai tik išgirdę tokią verslo schemą, nesunkiai identifikuotų autorių. Iki praėjusių metų kovo narplioję "Rodiklio" tyčinio bankroto niuansus bankroto administratoriai kalbėjo, kad šis verslininkas nenuilsdamas steigė bendroves, ėmė kreditus, užstatydamas, ką galėjo, o dažniausiai – ko negalėjo.

Klastotojas neaiškus

"Reklamos medžiagų" paskolos gavimo istorijoje šokiruoja ne tai, kad R.Reklaičio tėvai rizikavo namu Aukštadvaryje dėl sūnaus verslo, o tai, kad esą jų pasirašyta laidavimo sutartis iš tikrųjų buvo suklastota. Aukštadvaryje gerai žinomi pedagogai nė nenutuokė, kad nuo 2007 m. yra užsinėrę kilpą ant kaklo.

Ekspertai nustatė, kad sutartyje suraityti parašai visai ne R. ir J.Monkevičių. Deja, atlikus ekspertizę, nustatyti, kas suklastojo R.Reklaičio tėvų parašus, nepavyko. Po ekspertų atsakymo, kad laidavimo sutartyje ne Monkevičių parašai, R.Reklaičio tėvai galėjo ramiau atsipūsti.

Sukčiavimo ir klastojimo debesis pakibo virš R.Reklaičio galvos. "Nesukčiavau. Perėmiau įmonę, ką radau – tą radau. Niekuo niekada neprisidėjau, kad tas kreditas būtų gautas apgaule", – poziciją teisme dėstė sukčiavimu ir klastojimu kaltinamas R.Reklaitis.

Laiduotojas – garantas

Tiesa, į banką dėl paskolos "Reklamos medžiagoms" kreipėsi tuometis direktorius Gintautas Karazija. Jis bankui pateikė pasirašytą laidavimo sutartį. Per baigiamąsias kalbas teismo posėdyje prokurorė Rita Čivinskaitė išdėstė, kad Monkevičiai paneigė pasirašę laidavimo sutartį, o direktorius G.Karazija patvirtino, kad laidavimo sutartį gavo iš R.Reklaičio.

Gerokai švelniau į G.Karazijos liudijimus siūlė pažvelgti R.Reklaičio gynėjas Ričardas Girdziušas. Esą G.Karazija tiksliai nepasakė, kad sutartį gavo iš R.Reklaičio. "Gal iš R.Reklaičio", - maždaug tokią citatą atminė gynėjas.

Bet kuriuo atveju R.Reklaičio mama ir patėvis apie tapimą laiduotojais nieko nežinojo. Teismuose dažnas atvejis, kad laiduotojas būna geras pažįstamas, galintis garantuoti už laiduojamajį asmenį.

"Mes su juo tais klausimais nediskutuojame. Mano vyras pas Robertą ar pas kurį kitą kažkada yra dirbęs, o aš tai nieko nežinau. Kiekvienas žmogus turi savo darbą, ir mes nesikišame į vaikų verslus", – pareiškė R.Monkevičienė.

Kaltino banką

Bendrovė "Reklamos medžiagos" pergyveno kelis pavadinimų keitimus. Buvo "Advilis", "Adgino vizija". Pasak banko atstovės, kai buvo pradelstas kreditorinis atsiskaitymas, būtent R.Reklaitis paprašė nevykdyti priverstinio pinigų išieškojimo ir pasižadėjo pats mokėto po 5 tūkst. litų kas mėnesį.

Pagal šį susitarimą buvo atlikti tik du mokėjimai. Negrąžinto kredito dalį banko atstovai jau skaičiuoja eurais – 105 116 eurų iš 115 848 eurų paimto kredito. "Adgino vizijos" direktoriumi R.Reklaitis tapo 2011 m.

R.Reklaičio gynėjas bandė aiškinti, kad anuomet išduodant kreditus esą nebuvo aiškios tvarkos. Gynyba atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusio asmens – šiuo atveju banko – didelis neatsargumas sukėlė tokius išgyvenimus. Esą banko darbuotojai turėjo įsitikinti, ar laidavimo sutartį pasirašo tikrai tie žmonės.

Išgelbėtų senatis

Šiuo metu banke jau nedirbantis žmogus pasisakė, kad laidavimas buvo tiesiog formalumas, o jis paprasčiausiai pasitikėjo paskolos atėjusiu prašyti G.Karazija.

R.Reklaičio gynėjas atkreipė dėmesį, kad R.Reklaičiui inkriminuojami nusikaltimai nėra sunkūs, paskola paimta prieš aštuonerius metus, o tai reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas – jau skaičiuojama senatis.

R.Reklaičiui senatis būtų gelbėjimo ratas, nes vadinamosios petankės byloje jis išvengė realios laisvės atėmimo bausmės. Apkaltinamasis nuosprendis atidarytų R.Reklaičiui laisvės atėmimo vietų vartus.

Nubankrotino ir gaivina?

"Galbūt visus klaidina skambėjęs šūkis "Myliu kaip mamą "Rodiklio" reklamą". Susidaro įspūdis, kad R.Reklaitis už viską atsakingas", – kalbėjo advokatas R.Girdziušas.

Toks įspūdis mažai klaidingas, mat skambioji reklama – gyva. Virtualioje erdvėje "Rodiklis" ir toliau siūlo visas reklamos paslaugas Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Palangoje, Alytuje. Net nereikia labai ieškoti atsakingojo. Prie skaipo nurodyta R.Reklaičio pavardė, skelbiamas jo telefono numeris. Internete siūlomos tos pačios paslaugos, kuriomis kadaise garsėjo "Rodiklis".

"Kauno diena" rašė, kad 2015 m. kovą "Rodiklis" kaip bendrovė išregistruota. Bankroto byla "Rodikliui" buvo iškelta 2009 m., o 2012 m. balandį Kauno apygardos teismo nutartimi "Rodiklio" bankrotas pripažintas tyčiniu.

Tai kad "Rodiklis" gyvas, neleidžia pamiršti Kaune vienas po kito kylantys reklaminiai stendai apie jo siūlomą "reklamą visiems laikams". Didelių dydžių stendai plevėsuoja tai šalia Vytauto Didžiojo tilto, tai Europos prospekte.

Interneto puslapio rodiklis.lt atgimimo autorius net nesivargino keisti kadaise garsėjusio ir skaudžiai bankrutavusio "Rodiklio" logotipo. Naujoji imperija statoma ne ant pamatų griuvėsių, o ant gerai atmintin įsirėžusio fundamento.

Procesai nesibaigė

Didžiojo machinatoriaus vardą pelniusio R.Reklaičio skolų kupra įspūdinga. Bankroto administratoriams dėliojant paskutiniuosius taškus buvo skaičiuojama, kad reklamos kūrimo ir gamybos bendrovė "Rodiklis", kuriai vadovavo R.Reklaitis, 400 kreditorių paliko per 25 mln. litų skolų: apie 13 mln. litų bankams, apie 12 mln. litų "Sodrai" ir kitoms valstybinėms institucijoms, apie 2 mln. litų žmonėms.

"Rodiklis", "Vardiklis", R.Reklaičio reklamos biuras, "Advilio reklamos miestas", "Rodiklio reklama", "Jakata", "Radijo reklama", "Pajūrio radijas" – tai tik keletas įmonių pavadinimų, kurių veikloje R.Reklaitis užėmė toli gražu ne paskutinį vaidmenį.

R.Reklaičio veiklos specifiką analizuojantiems ir Baudžiamojo kodekso straipsnius taikantiems teisėsaugininkams jau nekyla abejonių, kad tose įmonėse, su kurių veikla, valdymu, finansais tiesiogiai buvo susijęs R.Reklaitis, yra gausybė su įstatymais prasilenkiančių faktų.

Šiuo metu Kauno apygardos prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame įtarimai pareikšti R.Reklaičiui, – dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumento suklastojimo ar suklastoto dokumento panaudojimo arba realizavimo.

"Kauno apygardos prokuratūros prokurorai yra kontroliavę daugiau baudžiamųjų bylų, kuriose dominavo R.Reklaitis arba bendrovės, susijusios su R.Reklaičiu. Minėtos bylos yra baigtos arba prijungtos prie kitų bylų", – informavo Kauno apygardos prokuratūros atstovė spaudai Erika Bogusevičiūtė.

Lygtinis teistumas

Prieš metus Kauno apygardos teismas R.Reklaitį pripažino kaltu dėl Lietuvos petankės federacijos milijonų pasisavinimo. Teismas skyrė verslininkui pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant trejiems metams. Nuspręsta konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytus beveik 700 tūkst. eurų.

R.Reklaitis kaltintas, kad 2006–2008 m., veikdamas tyčia ir turėdamas nusikalstamą tikslą – sukčiaujant įgyti didelės vertės svetimą turtą, apgaule savo ir kitų naudai įgijo Lietuvos petankės federacijai priklausiusius 2, 130 mln. litų (per 600 tūkst. eurų).

Jis kaltintas, kad 2009–2010 m. iš federacijos kasos ir banko sąskaitos asmeniniams tikslams paėmė 262 tūkst. litų (apie 76 tūkst. eurų), juos išleido, o išlaidų nepagrindė pateisinančiais dokumentais.

Viso proceso metu R.Reklaitis savo kaltę neigė ir tvirtino minimų pinigų akyse neregėjęs. 2015 m. birželio 15 d. nuosprendžio R.Reklaitis neskundė. Jis įsiteisėjęs. Šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla R. Reklaičio atžvilgiu.

Buvęs garsus Kauno verslininkas Robertas Reklaitis jau nuteistas už svetimo turto pasisavinimą, tačiau, atrodo, ir toliau linkęs mulkinti žmones. R.Reklaičio neatbaido ir tai, kad bet kada lygtinis teistumas gali būti pakeistas – tuomet jis atsidurtų už grotų.

Neatiduoda skolos

Iš pirmo žvilgsnio R.Reklaitis gyvena tvarkingą lygtinai nuteistojo gyvenimą. Šių metų birželį jam skirta pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama dar viena byla. R.Reklaitis lankosi teismo posėdžiuose.

Tačiau, atrodo, nors ir nemažai gyvenimo kirčių patyrė, kadaise originalios reklamos pradininkas, garsios reklamos bendrovės "Rodiklis" įkūrėjas neketina keisti savo įpročių.

10 tūkst. eurų – suma, kurios per trejus metus R.Reklaitis nesugebėjo atiduoti savo geram bičiuliui Vytautui Dzingulevičiui.

Tačiau net ir ši iš pirmo žvilgsnio gana banali ir gyvenimiška istorija įsuka į R.Reklaičiui būdingos aferos pinkles. Tie 10 tūkst. eurų nėra paprasta buitinė skola su rašteliu arba be jo. Po šiais pinigais slypi akcijos, dar kvėpavusių R.Reklaičio įmonių bankrotai ir ant kitų pečių kabinama atsakomybė.

Žadėjo šviesią ateitį

Tarp V.Dzingulevičiaus turimų dokumentų yra vekselis, kuriame nurodytas skolos grąžinimo terminas – 2015 m. birželio 1 d. Surašytas jis 2012 m. Tuo metu jau nebuvo jokia paslaptis, kad R.Reklaičio sukurta reklamos imperija žlunga. Viešumon lindo viena po kitos meistriškai suktos šio reklamos aso machinacijos.

"Skolindamas pinigus žinojau, kad jis turi problemų su teisėsauga. Žinojau ir apie Petankės federacijos reikalus. Mes buvome bičiuliai nuo studijų laikų. Aš tiesiog pasielgiau žmogiškai", – pasakojo V.Dzingulevičius.

Jis pasakojo ne kartą perklausęs bičiulio: ar neapgausi? R.Reklaitis esą tvirtino, kad jau ko ko, bet V.Dzingulevičiaus tai jau tikrai neketina apmauti. Juolab kad draugiški santykiai siejo ne tik abu vyrus. Bendrauta ir šeimomis. Kas kitas supras ir parems ištikus bėdai, jei ne bičiulis.

"Tuo metu, kai skolinau jam pinigus, situacija buvo apverktina. Jis atvažiuodavo pas mane, prikraudavau pilną bagažinę malkų, kad turėtų kuo pasikurti ir nesušaltų jo šeima. Atvažiuodavo duše nusiprausti, nes jam buvo visai prastai. Kaip draugas draugą gelbėjau. Tokia buvo situacija", – dėstė V.Dzingulevičius.

R.Reklaitis draugui pasakojo, kad jei nepaskolins pinigų, jis žlugs, bus įkištas į kalėjimą. "Pagalvojau – trys vaikai. Tai kažkaip žmogiškai ir pasielgiau. Be to, jis labai šviesiai piešė ateitį. Tikino, kad išsispręs reikalai su teisėsauga, kuriamos naujos nepriekaištingai veikiančios įmonės, jis kaip tik tuo metu užsiėmė austrėmis", – anuometę situaciją dėstė V.Dzingulevičius.

R.Reklaitis giedojo įprastą visiems machinatoriams giesmelę: "Bus tų užsakymų, bus tų šaibų, tuoj gražinsiu viską."

Pateikė garantą

Nieko nuostabaus, kad V.Dzingulevičius, skolindamas pinigus R.Reklaičiui, jautėsi ganėtinai ramiai dar dėl kitos priežasties. "Tuo metu jis savo vardu negalėjo turėti įmonių, todėl paprašė manęs leisti, kad tos įmonės būtų užrašytos mano vardu", –  situaciją atskleidė V.Dzingulevičius. R.Reklaitis pabrėžė, kad įmonių akcijų perrašymas yra skolos garantas.

V.Dzingulevičius tvirtina, kad jam nebuvo reikalinga nei Všį "Advilio reklamos miestas", nei UAB "Jakata". Tačiau priėmė pasiūlymą – kaip skolos garantą perimti įmonių akcijas. V.Dzingulevičius tvirtina dar pasitikslinęs, ar tikrai neturės problemų su tomis įmonėmis, tačiau buvo nuramintas, kad bendrovės "švarios".

Gyvenimas tekėjo savo vaga. Vyrai palaikė draugiškus santykius ir toliau bendravo šeimomis, mėgavosi naujojo R.Reklaičio verslo vaisiais. Kaip tik skolos paėmimo metais R.Reklaitis sutelkė bene visą savo dėmesį į austrių verslą.

"Esu Robertas, austrių mylėtojas ir jų vartojimo kultūros puoselėtojas. Baigiau austrių kursus Prancūzijoje ir esu sertifikuotas jų atidarymo bei paruošimo vartoti specialistas", – viešumą pasiekė štai tokio pobūdžio R.Reklaičio pranešimai apie jo naująją aistrą.

"Ir pas mane namuose atidarinėdavome tas austres, kai buvo geri santykiai. Tuos trejus metus iki nustatytos skolos grąžinimo datos bičiuliavomės, kartu keliavome, plaukiojome baidarėmis, draugavome šeimomis, kartu šventėme gimtadienius", – pasakojo V.Dzingulevičius.

Pažadai subliūško

Šiemet vasarį staiga buvo paskelbtas VšĮ "Advilio reklamos miestas" bankrotas. V.Dzingulevičius tvirtina, kaip šios įmonės formalus savininkas pernelyg nesusikrimto, nes bendrovės statusas neužtraukia atsakomybės vadovui.

Artėjo ir vekselyje numatyta skolos grąžinimo data, kuri kardinaliai pakeitė bičiulių santykius. "Nori susipykti – paskolink pinigų. Taip ir nutiko. Jis tvirtino, kad viską žino, ir aiškino, kad pinigų neturi ir negrąžins. Tiesiai šviesiai – negrąžins", –  rankomis skėstelėjo V.Dzingulevičius.

Iki šio kategoriško R.Reklaičio pareiškimo buvo aferistams įprasti mėginimai nustumti užgriuvusią problemą. Dažnai svetur keliaujančiam V.Dzingulevičiui bičiulis įkišo banko kortelę ir nurodė PIN kodą. Nuramino, esą po kelių dienų į sąskaitą įkris pinigai, todėl bičiulis juos galės išgryninti Vokietijoje be jokių rūpesčių.

Tačiau taip neatsitiko. "Renku tą PIN kodą ir paaiškėja, kad jis netinkamas. Skambinu Robertui, bet jis neatsiliepia. Grįžęs prašau paaiškinimo, tačiau jis mane apkaltina, kad užblokavau kortelę", – pirmuosius R.Reklaičio mėginimus išsisukti prisiminė V.Dzingulevičius.

Liepto galas

R.Reklaitis tempė skolos grąžinimą, kol galiausiai V.Dzingulevičius kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB "Jakata".

Teismui V.Dzingulevičius nurodė esantis vienintelis bendrovės akcininkas, kartu – ir tai, kad yra nominalus akcininkas, o faktinis bendrovės savininkas ir direktorius yra R.Reklaitis.

Nurodė ir tai, kad akcijų perėmimas buvo R.Reklaičio skolos grąžinimo garantas. Apie tai, kad bendrovės "Jakata" padėtis prasta, nominalusis akcininkas V.Dzingulevičius sužinojo tik tada, kai R.Reklaitis atsisakė grąžinti skolą, nes jam neaktualu turėti prastai besilaikančios bendrovės akcijų.

Pasak V.Dzingulevičiaus, R.Reklaitis atsisakė jam pateikti bendrovės dokumentus apie bendrovės turtą, skolas, kreditorius ir skolininkus, taip pat finansinės atskaitomybės dokumentus. "Jis paaiškino, kad Valstybinė mokesčių inspekcija padarė poėmį, todėl visi dokumentai pas juos", – buvusio bičiulio manevrą perpasakojo V.Dzingulevičius.

Viešai prieinamoje erdvėje V.Dzingulevičius rado jį pribloškiančią informaciją – beveik 17 tūkst. eurų skola "Sodrai", aukšta bendrovės kreditavimo rizika, kuriai esant nerekomenduojama su "Jakata" turėti verslo ir kreditavimo reikalų.

Tiki savo melu

R.Reklaičio pirmagimio "Rodiklio" bankroto administratoriai, analizuodami įmonės vadovo žingsnius ir turėdami karčios patirties bendraujant su juo pačiu, yra minėję, kad jis savo verslą kūrė visiškai negalvodamas apie padarinius. Esą, imdamas kreditus, jis negalvojo, kaip reikės juos grąžinti.

V.Dzingulevičius pritarė susidarančiam įspūdžiui apie R.Reklaitį, kad pastarasis tiki tuo, ką daro. "Jis tiki savo melu, – patikslino V.Dzingulevičius. – Jis meistras. Bendravimo meistras. Įtikinėti moka tikrai gerai."

Net ir po "Rodiklio" bankroto, reikalų su teisėsauga ir mėginimo reabilituotis žongliruojant pasiekimais austrių atidarymo srityje, atrodo, kad R.Reklaitis netapo atsargesnis.

Naujas reveransas

Atsidūrus skirtingose barikadų pusėse, R.Reklaitis atsiskleidė ir dar kitomis spalvomis. V.Dzingulevičių nustebino policijos tyrėjo skambutis. Pareigūnas paaiškino, kad V.Dzingulevičius nurodytas tarp įtariamųjų, kurie galėjo supjaustyti R.Reklaičio automobilio padangas.

Pasirodo, R.Reklaitis kreipėsi į policiją, nes Kačerginėje prie namų rado supjaustytas savo automobilio padangas.  V.Dzingulevičius tvirtina, kad įvykio metu buvo užsienyje. Į įtariamųjų sąrašą įtrauktas V.Dzingulevičius pareigūnams papasakojo, kad R.Reklaitis yra užsitraukęs ne vieno rūstybę.

"Sakoma, kad iš buvusio priešo gali neblogas draugas išeiti, tačiau iš buvusio draugo dažniausiai jau niekas nebeišeina", – draugystės su R.Reklaičiu patirtimi dalijosi V.Dzingulevičius.

Verslo vojažai

Bendrovė "Rodiklis" neegzistuoja apie metus. Tačiau didžiojo machinatoriaus vardą pelniusio R.Reklaičio skolų kupra įspūdinga. Bankrutavusi reklamos kūrimo ir gamybos bendrovė "Rodiklis", kuriai vadovavo R.Reklaitis, 400 kreditorių paliko per 25 mln. litų skolų: apie 13 mln. litų bankams, apie 12 mln. litų "Sodrai" ir kitoms valstybinėms institucijoms, apie 2 mln. litų privatiems asmenims.

Civiline tvarka teisme buvo įrodyta, kad "Rodiklis" vykdė neteisėtas operacijas. Teismas netgi priteisė žalą, tačiau tuo viskas ir baigėsi. Nei bankroto administratoriui, nei antstoliams nepavyko rasti pinigų ar R.Reklaičio turtų.

R.Reklaičio verslo ypatumus analizavę bankroto administratoriai per kelerius metus trukusią procedūrą turėjo progos įsitikinti, kad šio Kauno verslininko mąstymas ir idėjos turėjo vienintelį tikslą – kaip apgauti. Jei jau pinigai atsidūrė verslininko kišenėje, jie tapo jo nuosavybe.

Niekas tiksliai ir nežino, kiek firmų buvo ir yra R.Reklaičio žinioje. Žinomos tos, kuriose jis neslėpė savo pavardės. R.Reklaičio verslą analizavę teisėsaugininkai pripažino, kad visų įmonių, kurias valdant dalyvavo R.Reklaitis, veikloje yra faktų, kad lėšos buvo naudojamos apeinant įstatymus ir neatmetami lėšų iššvaistymo ar pasisavinimo epizodai.

Petankės federacijos milijonai

Kauno apygardos teismas birželio 15 d. kaltu pripažino Petankės federacijos steigėją R.Reklaitį, kuris kaltintas nusikalstamu būdu įgijęs beveik 700 tūkst. eurų federacijos lėšų.

R.Reklaičiui skirta pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams, taip pat nuspręsta konfiskuoti nusikalstamu būdu gautus 692 tūkst. eurų.

R.Reklaitis kaltintas, kad 2006–2008 m., veikdamas tyčia ir turėdamas nusikalstamą tikslą – sukčiaujant įgyti didelės vertės svetimą turtą, apgaule savo ir kitų naudai įgijo Lietuvos petankės federacijai priklausiusius 2 mln. 130 tūkst. litų (per 600 tūkst. eurų).

Taip pat jis kaltintas, kad 2009–2010 m. iš federacijos kasos ir banko sąskaitos asmeniniams tikslams paėmė 262 tūkst. litų (apie 76 tūkst. eurų), juos išleido, o išlaidų nepagrindė pateisinančiais dokumentais.

Aiškinantis bylos aplinkybes negalėjo nestebinti momentais, kai buvo kalbama apie prizus petankės varžybų nugalėtojams. Tais atvejais kai petankės varžybose nugalėdavo "Rodiklio" komanda, prizai būdavę itin dosnūs. Tačiau aiškėjo ir tai, kad pamaloninti saldžiais pinigais, nugalėtojai turėdavo juos gražinti apsukriajam machinatoriui. Jei varžybose sublizgėdavo priešininkų komanda, prizai būdavo itin kuklūs.

Kaltinamasis savo kaltę neigė, teigdamas, kad šių nusikalstamų veikų nepadarė, federacijos piniginių lėšų apgaule savo ir kitų asmenų naudai neįgijo ir nepasisavino. Tačiau teismas šiuos jo parodymus vertino kaip gynybos versiją ir atmetė, nes jie paneigti byloje ištirtais įrodymais.

Nesijaučia kaltas

R. Reklaitis neneigia skolos buvusiam bičiuliui V.Dzingulevičiui, tačiau bankroto bylos iškėlimą "Yakatai" vertina kaip padorumo ribos peržengimą ir svaidosi įvairiais epitetais.

"Tai seniausias japonų restoranas Lietuvoje, su savo tradicijomis. Tai irgi kažką sako", – bandė aiškinti R.Reklaitis.

Buvęs "Rodiklio" vadovas iš dalies patvirtina V.Dzingulevičiaus papasakotą 10 tūkst. eurų skolos ir "Yakatos" akcijų perrašymo istoriją. Tačiau R.Reklaitis mini gerokai ilgesnį jų finansinių sandorių laikotarpį nei nuo 2012 m.

"Mes turėjome daug panašių sandorių. Aš skolinau jam, jis – man. Abu iš to turėdavome naudos ir visada rasdavome kompromisą dėl skolos grąžinimo", – dėstė R.Reklaitis.

Buvusio bičiulio mestus kaltinimus, kad vengė atiduoti skolą, maustė įduodamas galimai neveikiančią banko kortelę R.Reklaitis neigia. Esą vienas toks kartas buvo, tačiau buvo ir tokių kartų, kai pinigai iš tikrųjų būdavo atiduodami tokiu būdu.

"Kam reikėjo bankrotinti firmą ir atimti man galimybę atiduoti tą skolą. Aš nesakiau jam, kad neturiu ir negrąžinsiu, bet kai sužinojau, kad "Yakatai" iškeltas bankrotas, tada pasakiau, kad negalėsiu grąžinti, nes neturėsiu kaip", – blogiuko įvaizdžio bandė kratytis R.Reklaitis.

Ostapu Benderiu Lietuvoje nominuotas R.Reklaitis ir toliau žėrė savo pastebėjimus: "Teismo sprendimu paėmiau 2 mln. eurų Petankės federacijos pinigų ir dar nubėgau pas V.Dzingulevičių ir išprašiau 10 tūkst.eurų."

R.Reklaitis neabejoja, kad buvęs bičiulis galėjo elgtis kitaip. Per antstolį galėjo išsireikalauti tos sumos.

Per pokalbį R.Reklaitis ne kartą bandė mesti dėmę ant buvusio bičiulio, vadindamas jį bedarbiu ir kitais epitetais.

Tačiau R.Reklaitis nesugebėjo paaiškinti, kaip būtų grąžinęs skolą, nes pokalbio metu neslėpė "Yakatoje" esant "nestebuklingai finansinei padėčiai".

Vasario antroje pusėje žlugusios reklamos agentūros vadas Robertas Reklaitis išgirs teismo nuosprendį už sumanytą pinigų plovimo schemą, kurią teisėsaugininkai lygina su garsiojo Ostapo Benderio machinacijoms.

Neslėpė jaudulio

Pusketvirtų metų – tokią laisvės atėmimo bausmę R.Reklaičiui už sukčiavimą ir turto pasisavinimą per baigiamąsias kalbas Kauno apygardos teisme pasiūlė valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras. Iki lemiamo teismo verdikto praeityje klestėjusiam verslininkui liko laukti apie mėnesį.

"Jaudinuosi. Tokiose vietose negali nesijaudinti, tačiau jaudinuosi nepamesdamas proto – juk neužsikasi žemėmis, – apie būseną išgirdus, kada teismas paskelbs nutartį, pripažino R.Reklaitis. – Teismo procesas vyko taip, kaip ir maniau, ir tik jam spręsti, pasisavinau tas dideles lėšas ar ne." Teisėsaugininkams verslininkas įkliuvo, nes, propaguodamas petankę Lietuvoje, įdiegė įdomias finansines schemas.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos tyrėjai, bendradarbiaudami su Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais, išsiaiškino, kad per kelerius metus R.Reklaitis apgaule įgijo 1,7 mln. litų, o jo sutuoktinė ir dar vienas jam artimas asmuo – apie 350 tūkst. litų.

Be to, R.Reklaitis įtariamas neteisėtai pasisavinęs iš Lietuvos petankės federacijos daugiau nei 260 tūkst. litų, kuriuos paėmė iš kasos ir negrąžino.

Žarstė paramą

Buvęs reklamos asas pripažino, kad daugelį dabar stebina tokios pinigų sumos, tačiau "Rodiklio" klestėjimo laikais esą tai nebuvo protu nesuvokiami pinigai.
"Tuo metu uždirbome daug pelno, todėl daug ką ir rėmėme. Visi remia dėl prekės ženklo. Petankė – ne tik žaidimas, bet ir rutulių pardavimas, maitinimas", – interesą Lietuvoje mažai populiariai sporto šakai bandė aiškinti R.Reklaitis.

Teisiamųjų suolo minkštumą išbandęs verslininkas nuklydo į rožinės praeities prisiminimus, kai Kaune beveik nė vienas kultūros renginys esą nepraėjo be jo vadovaujamos bendrovės paramos. Sportui "Rodiklis" taip pat buvo dosnus. "Rėmėme ir "Žalgirio" krepšinio klubą, futbolą", – vardijo bankrutavusios reklamos gigantės vadas.

Ir šalia tokių sporto ryklių – petankė. Kiek 2006 m. Lietuvoje iš vis buvo žinančių apie tokią sporto šaką? Kiek buvo aistringų petankės žaidėjų? R.Reklaičio tokie klausimai neišmuša iš vėžių. "Prancūzijoje pagal populiarumą tai – trečia sporto šaka", –  pareiškė itin dosniai petankės čempionus lepinęs verslininkas.

Pats žaidė ir pats rėmė

Tiesa, Kauno apygardos teismas beveik metus nagrinėjo ne R.Reklaičio pastangas išpopuliarinti petankę, o painias finansines schemas.

"Aš tų pinigų nepaėmiau", – apie jam inkriminuotus kaltinimus teigė R.Reklaitis.

Tyrėjai nubraižė paprastą ir kartu genialią machinacijos schemą: R.Reklaitis subūręs bendraminčius, įsteigė Lietuvos petankės federaciją. Jis pats nuo federacijos įsteigimo dirbo konsultantu, valdė aštuoniolika Kauno bendrovių paaukotas paramos lėšas.

Tyrimo metu nustatyta, kad ši federacija organizuodavo atvirus tarptautinius petankės turnyrus Lietuvoje ir dalyvaudavo renginiuose užsienyje, kuriuose žaisdavo ir R.Reklaitis kartu su savo komandos nariais.

Kas galėtų pagalvoti, kad ši nepriekaištinga fasadinė kuklios petankės pusė ims dominti įstatymo sargus. Niekas nedraudžia pačiam būti federacijos kūrėju, pačiam žaisti, pačiam remti trečią pagal populiarumą sporto šaką Prancūzijoje.

Tačiau po šia kilnia uždanga, kaip įtariama, žarstytasi įspūdingo dydžio piniginiais prizais.

Klastos šleifas

FNTT duomenimis, sėkmingai pasirodžius turnyruose, R.Reklaičiui ir jo draugams už "pasiektus aukštus sportinius rezultatus", suklastojus dokumentus atgaline data, būdavo parengiami Lietuvos petankės federacijos prezidiumo sprendimai, direktoriaus įsakymai apie esą skirtus piniginius prizus. Taip pat buvo klastojami buhalterinės apskaitos dokumentai, imituojantys piniginių prizų išmokėjimą R.Reklaičiui ir jo komandos žaidėjams.

Šie "prizininkai", kurių dauguma dirbo R.Reklaičio valdomose bendrovėse, už pasiektus aukštus sportinius rezultatus varžybose būdavo pamaloninami šimtais tūkstančių litų, o kiti varžybų nugalėtojai ir prizininkai būdavo apdovanojami tik diplomais ir simboliniais prizais.

FNTT tyrėjai atskleidė, kad piniginiais prizais paskatinti žaidėjai į asmenines banko sąskaitas pervestus pinigus išgrynindavo ir atiduodavo R.Reklaičiui, pastarasis tai neigia.

Apie veiklą neatvirauja

Prieš dešimtmetį reklamos lydere vadinto "Rodiklio" vadovas nebuvo linkęs atvirauti, kuo užsiima šiuo metu. Pusę lūpų prasitarė, kad tęsia veiklą reklamos srityje. "Darai tai, ką moki geriausiai", – neišsišoko R.Reklaitis.

Dar visai neseniai jo bankrutavusios firmos reklamos šūkis tebeskambėjo vienos radijo stoties bangomis, kurios akcininku taip pat buvo tapęs R.Reklaitis ir kurią ištiko toks pat likimas kaip "Rodiklį".