Šeštadienį startavusiu erdvėlaiviu į TKS atskrido pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja, patyręs rusų kosmonautas Olegas Novickis ir JAV astronautė Tracy Dyson (Treisi Daison).

„Sojuz MS-25“ prisijungė prie TKS“, – sakoma „Roskosmos“ pranešime.

O. Novickis ir M. Vasilevskaja orbitoje praleis 14 dienų ir namo sugrįš erdvėlaiviu „Sojuz MS-24“ su JAV astronaute Loral O'Hara (Loreil O'Hara), o T. Dyson kosmose praleis 184 dienas.

Ketvirtadienį „Sojuz MS-25“ startas paskutinę minutę buvo atidėtas, tad kilo naujų klausimų dėl Rusijos kosmoso programos patikimumo. Tai buvo dar viena nesėkmė Rusijos kosmoso programai, kurią persekioja finansinės problemos, skandalai, korupcija ir gedimai.

TKS, tapusi tarptautinio bendradarbiavimo po Šaltojo karo simboliu, dabar, tvyrant įtampai dėl Maskvos karo Ukrainoje, yra viena iš nedaugelio likusių Rusijos ir Vakarų bendradarbiavimo sričių. NASA ir jos partneriai tikisi toliau eksploatuoti orbitoje skriejančią stotį iki 2030 metų.

NASA sustabdžius savo daugkartinių erdvėlaivių programą, rusiški „Sojuz“ beveik dešimtmetį  buvo vieninteliai erdvėlaiviai astronautams skraidyti tarp Žemės ir TKS, tačiau dabar JAV pradeda naudotis privačiomis „SpaceX“ raketomis ir kapsulėmis, ir Rusijos monopolija pilotuojamiems skrydžiams į kosmosą baigėsi.

„TKS rusiškojo segmento modulyje „Nauka“ įvyko aušinimo skysčio nuotėkis iš išorinio (atsarginio) radiatoriaus kontūro, kuris į stotį buvo pristatytas 2012 metais“, – „Telegram“ pranešė „Roskosmos“, leisdama suprasti, kad pavojaus orbitinei laboratorijai nėra.

Praėjusį mėnesį du rusų kosmonautai ir amerikiečių astronautas, metus praleidę TKS, grįžo į Žemę.

Trys vyrai praėjusiais metais rusų „Sojuz“ erdvėlaiviu keliavo į TKS, o jų misija turėjo trukti tik šešis mėnesius.

Tačiau dėl mažo meteorito smūgio į „Sojuz“ įvyko aušinimo skysčio nuotėkis ir Maskva turėjo išsiųsti kitą raketą be įgulos.

Tuomet rusai ir amerikiečiai išsiuntė įgulą, kuri turėjo juos pakeisti.

Trijulė metus praleido TKS tvyrant didelei įtampai tarp Vašingtono ir Maskvos dėl karo Ukrainoje.

Tai viena iš nedaugelio sričių, kuriose JAV ir Rusija tęsia bendradarbiavimą.

Du rusų kosmonautai ir vienas amerikiečių astronautas trečiadienį grįžo į Žemę iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“.

„Roskosmos“ kosmonautai Sergejus Prokopjevas ir Dmitrijus Petelinas bei NASA astronautas Francisco Rubio (Frankas Rubijus), TKS praleidę metus, nusileido netoli Žezkazgano Kazachstane“, – sakė „Roscosmos“.

Agentūra teigė, kad astronautus gabenęs erdvėlaivis „Sojuz MS-23“ Žemę pasiekė 11 val. 17 min. Grinvičo (14 val. 17 min. Lietuvos) laiku.

Skrydis surengtas tvyrant didelei įtampai tarp Vašingtono ir Maskvos dėl pastarosios surengtos invazijos į Ukrainą.

NASA astronautė Loral O'Hara (Loreil Ohara) ir rusų kosmonautai Olegas Kononenka bei Nikolajus Čubas pakilo „Roskosmos“ erdvėlaiviu „Sojuz MS-24“ 20 val. 44 min. vietos (18 val. 44 min. Lietuvos) laiku.

40-metė L. O'Hara TKS praleis šešis mėnesius, o 59-erių O. Kononenka ir 39-erių N. Čubas – metus. Nei L. O'Hara, nei N. Čubas anksčiau nėra skridę į kosmosą, tačiau jie keliauja kartu su kosmonautu veteranu O. Kononenka, kuris į kosmosą skrido jau keturis kartus.

Trijulė turėtų pasiekti kosminę stotį po maždaug trijų valandų skrydžio.

Pakilimas įvyko po to, kai praėjusį mėnesį žlugo pirmoji Rusijos Mėnulio misija per beveik 50 metų.

Orbitinė stotis yra viena iš nedaugelio JAV ir Rusijos bendradarbiavimo sričių, nes jų ryšiai smarkiai pašlijo po to, kai Maskva pernai pradėjo puolimą Ukrainoje.

O. Kononenka ketvirtadienį per spaudos konferenciją prieš skrydį užsiminė apie įtampą, sakydamas, kad „kitaip nei Žemėje“ kosmonautai ir astronautai kosmose rūpinasi vieni kitais.

„Mes ten girdime vieni kitus, suprantame vieni kitus ir esame labai jautrūs savo santykiams, – kalbėjo jis. – Mes visada rūpinamės vieni kitais.“

L. O'Hara savo ruožtu gyrė TKS palikimą ir sakė, kad ji suartina šalis.

„Džiaugiuosi galėdama įžengti į stotį ir pamatyti įgulos draugus, kurie mūsų laukia“, – pridūrė ji.

N. Čubas sakė, kad kelionė į kosmosą buvo jo vaikystės svajonė ir kad šiam tikslui pasiekti jis paskyrė visą savo gyvenimą.

Rusijos kosmonautai Dmitrijus Petelinas ir Sergejus Prokopjevas bei NASA astronautas Frankas Rubio (Frankas Rubijas) 2022-ųjų rugsėjį į TKS skrido kapsule „Sojuz MS-22“.

Buvo planuota, kad jie grįš namo tuo pačiu erdvėlaiviu, tačiau gruodžio viduryje iš jo pradėjo sunktis aušinimo skystis po to, kai į jį atsitrenkė, JAV ir Rusijos kosmoso pareigūnų nuomone, mažas meteoroidas.

Vasario 24-ąją Rusija planuoja išsiųsti gelbėjimo erdvėlaivį „Sojuz MS-23“.

Prieš įvykstant nuotėkiui, buvo numatyta, kad trijulė į Žemę sugrįš 2023-ųjų kovo 28 dieną.

Tačiau antradienį „Roskosmos“ savo pareiškime nurodė, jog jų sugrįžimas „šiuo metu planuojamas 2023-ųjų rugsėjį erdvėlaiviu „Sojuz MS-23“.

TKS misijos paprastai trunka šešis mėnesius, tačiau „Roskosmos“ pridūrė, kad ilgesnis buvimas kosmose nekelia jokio pavojaus įgulos narių sveikatai, ir pridūrė, kad jie teigiamai priėmė žinią apie misijos pratęsimą.

2021-aisiais rusas Piotras Dubrovas ir amerikietis Markas Vande Hei (Markas Vande Hėjus) taip pat praleido metus TKS, kai jų misija buvo pratęsta, teigiama išplatintame pranešime.

Anksčiau šį mėnesį gelbėjimo kapsulės „Sojuz“ paleidimas buvo atidėtas po to, kai iš kitos su TKS susijungusios Rusijos kapsulės „Progress MS-21“ taip pat nutekėjo aušinimo skysčio, ir tai sukėlė susirūpinimą.

Antradienį „Roskosmos“, remdamasi nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriuose matomos skylės kapsulės išorėje, įskaitant radiatorių ir saulės baterijas, teigė, jog nuotėkis įvyko dėl „išorinio smūgio“.

Po to, kai beveik prieš metus Rusija pasiuntė savo karius į Ukrainą , o Vakarai įvedė Rusijai sankcijas, kosmoso klausimai tebėra reta Maskvos ir Vašingtono bendradarbiavimo sritis.

TKS pradėjo veikti 1998-aisiais, kai po Šaltojo karo „kosmoso lenktynių“ sustiprėjo JAV ir Rusijos bendradarbiavimas.

Nuo 7-o dešimtmečio Rusija astronautus ir kosmonautus į kosmosą skraidina senstančiomis, bet, kaip teigiama, patikimomis „Sojuz“ kapsulėmis.

Bet pastaraisiais metais Rusijos kosmoso programa susidūrė su daugybe problemų, dėl kurių buvo prarasta palydovų ir transporto priemonių.

J. Borisovas, paskirtas „Roskosmos“ vadovu anksčiau šį mėnesį, šią savaitę sakė prezidentui Vladimirui Putinui, jog buvo priimtas sprendimas po 2024 metų pasitraukti iš TKS projekto ir sutelkti dėmesį į Rusijos orbitinės stoties kūrimą.

JAV kosmoso agentūra NASA ir jos partneriai tikisi, kad prieš 24 metus pradėjusi veikti TKS galės veikti iki 2030 metų, bet naujausias Rusijos pareiškimas privertė suabejoti šiuo planu.

Penktadienį kalbėdamas per televiziją J. Borisovas sakė, kad Rusija po 2024 metų pradės pasitraukimo iš TKS programos procesą, bet konkretus laikas „priklausys nuo Tarptautinės kosminės stoties būklės“.

Pasak jo, Rusija iš savo TKS segmento pasitrauks tik iškėlusi atskirą orbitinę stotį.

„Tarptautinės kosminės stoties darbo pabaiga ir Rusijos stoties darbo pradžia neabejotinai turėtų būti sinchronizuotos“, – sakė J. Borisovas ir pridūrė, kad Rusijos pasitraukimas gali trukti iki dvejų metų.

Rusija jau yra pradėjusi projektuoti naująją stotį, bet kosmoso programos pareigūnai nenurodė, kad ji galėtų būti paleista.

Tarptautinė kosminė stotis, tapusi tarptautinio bendradarbiavimo po Šaltojo karo simboliu, dabar yra viena paskutinių Rusijos ir Vakarų bendradarbiavimo sričių, santykiams pašlijus dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje.

Rusijos pareiškimas paskatino spėliones, kad tai vienas iš Maskvos bandymų spausti Vakarus sušvelninti dėl karo Ukrainoje jai įvestas sankcijas.

J. Borisovo pirmtakas Dmitrijus Rogozinas praeitą mėnesį sakė, kad Maskva derybose dėl galimo TKS darbo pratęsimo sutiktų dalyvauti tik tuo atveju, jeigu JAV atšauktų sankcijas Rusijos kosmoso pramonei.

J. Borisovas teigė, kad jo agentūros sprendimas su politika nesusijęs.

„Politinio aspekto čia nėra, ir nemanau, kad turėtų būti, – sakė „Roskosmos“ vadovas. – Tarptautinė kosminė stotis praturtino mokslą žiniomis apie Žemę ir visatą, taip pat visus mus suvienijo. Tokie projektai turėtų būti atskirti nuo politikos. Man labai gaila, kad mūsų bendri kosmoso projektai, svarbūs visai žmonijai, įgyja politinį atspalvį. Tai neteisinga.“

NASA pareigūnai sakė dar negavę kolegų Rusijoje oficialios pozicijos šiuo klausimu. NASA vadovas Billas Nelsonas (Bilas Nelsonas) savo pranešime rašė, kad jo agentūra įsipareigojusi užtikrinti saugų TKS darbą iki 2030 metų ir toliau „kurti ateities pajėgumus, kad būtų užtikrintas mūsų didelio masto dalyvavimas žemojoje orbitoje aplink Žemę.“

Dmitrijus Rogozinas buvo atleistas iš kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovo pareigų. Ši valstybinė agentūra prižiūri šalies kosmoso programą ir raketas gaminančias įmones, kosmodromus ir įvairius kitus objektus.

D. Rogoziną pakeitė premjero pavaduotojas Jurijus Borisovas, iki šiol buvęs atsakingas už gynybos pramonę. J. Borisovo pareigos buvo perduotos  pramonės ministrui Denisui Manturovui, kuriam taip pat suteiktas vicepremjero postas.

D. Manturovas ministru dirbo nuo 2012 metų ir yra laikomas V. Putinui itin artimu veikėju. Jis lydi prezidentą per daugelį kelionių į užsienį ir šalies viduje.

Šis perskirstymas atliktas pasirodžius spėlionių, kad J. Borisovas bus atleistas iš pareigų, kurias ėjo ketverius metus, dėl Rusijos ginkluotės programos trūkumų ir nepakankamų pajėgumų, ypač išryškėjusių per šalies karą Ukrainoje.

J. Borisovas kai kuriuos trūkumus neseniai pripažino, sakydamas, kad gynybos pramonei derėjo būti aktyvesnei kuriant ir gaminant karinius dronus.

„Manau, pavėlavome diegdami dronus“, – jis sakė duodamas vieną interviu valstybinei televizijai.

J. Borisovo paskyrimas į svarbias „Roskosmos“ vadovo pareigas rodo, kad jis ne visiškai prarado pasitikėjimą, nepaisant ginkluotės vystymo problemų.

Kol kas nebuvo paskelbta, kur dirbs D. Rogozinas, vadovavęs „Roskosmos“ nuo 2018 metų ir pagarsėjęs prieš Vakarus nukreipta retorika.

Šio šimtmečio pradžioje D. Rogozinas vadovavo vienai nacionalistinei partijai ir pagarsėjo dėl savo nusistatymo prieš imigrantus. Vėliau jis buvo paskirtas Maskvos pasiuntiniu prie NATO.

2011 metais D. Rogozinas buvo paskirtas vicepremjeru, atsakingu už gynybos ir kosmoso pramonę. Šias pareigas jis ėjo, kol V. Putinas jį paskyrė vadovauti „Roskosmos“.

Kai kurios Rusijos žiniasklaidos priemonės spėliojo, kad D. Rogozinas nėra praradęs V. Putino malonės ir gali gauti kitas svarbias pareigas, pavyzdžiui, prižiūrėti Maskvos kontroliuojamas teritorijas pietų ir rytų Ukrainoje.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė, kad nebuvo jokių skundų dėl D. Rogozino vadovavimo „Roskosmos“. Jis pridūrė, kad D. Rogozinas bus paskirtas į naujas pareigas, bet daugiau detalių nepateikė.

„Kontaktas yra!!!“ – tviteryje parašė „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas.

„Roskosmos“ paskelbtuose vaizduose matyti, kaip rusiškas TKS segmentas 16 val. 29 min. Lietuvos laiku buvo papildytas nauja dalimi, susijungusia su į Žemę nukreipta tarnybinio modulio „Zvezda“ jungtimi.

Modulis bus visiškai integruotas į kosmoso stotį tik po kelių mėnesių ir ne vieno kosmonautų išėjimo į atvirą kosmosą.

Rusiškos raketos „Proton“ gabentas modulis „Nauka“ buvo pasiųstas į orbitą praėjusią savaitę iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane.

Startą atidžiai stebėjo Europos kosmoso agentūra (ESA), nes kartu su moduliu į kosmosą pakilo ir „European Robotic Arm“ – pirmoji robotinė ranka, kuri galės veikti rusiškame TKS segmente.

Modulis „Nauka“, kuris išvertus iš rusų reiškia „mokslas“, daugiausia bus naudojamas tyrimams ir laboratorinės įrangos laikymui.

„Nauka“ taip pat suteiks daugiau saugojimo vietos ir naujų vandens bei deguonies regeneravimo sistemų, taip pat pagerins gyvenimo sąlygas rusiškame TKS sektoriuje dirbantiems kosmonautams.

Daugiafunkcinis laboratorinis modulis „Nauka“ buvo suprojektuotas dar praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio viduryje. Tuomet buvo planuota, kad jis taps rusų kontrolinio modulio „Zaria“ atsargine įranga.

Vėliau jis buvo iš naujo suprojektuotas kaip mokslinis modulis, bet tapo dar vienu iš Rusijos kosmoso projektų, įstrigusių dėl finansavimo trūkumo ar biurokratinių procedūrų.

Iš pradžių buvo numatyta, kad 20 tonų sveriantis „Nauka“ – vienas didžiausių TKS modulių – bus paleistas 2007 metais, tačiau dėl įvairių problemų startas buvo keliskart atidėtas.

Nors praėjusią savaitę surengtas skrydis buvo sėkmingas, „Nauka“ per savo aštuonių dienų kelionę į TKS susidūrė su keliomis „menkomis kliūtimis orbitoje“, pranešė Europos kosmoso agentūra.

„Nauka“ pakeičia ilgą laiką veikusį susijungimo modulį „Pirs“, kuris su TKS susijungė 2001 metais kaip laikinas priedas, bet buvo eksploatuojamas du dešimtmečius.

Užleisdamas vietą „Nauka“, „Pirs“ anksčiau šią savaitę atsiskyrė nuo stoties ir sudegė Žemės atmosferoje, o jo liekanos nukrito į Ramųjį vandenyną.

„Angara“ yra pirmoji sunkioji nešančioji raketa, sukonstruota Rusijoje po Sovietų Sąjungos subyrėjimo.

Valstybinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ paskelbė, kad naujos kartos raketa „Angara A5“ buvo 5 val. 50 min. Grinvičo (7 val. 50 min. Lietuvos) laiku sėkmingai paleista iš Plesecko kosmodromo Rusijos šiaurėje, nešdama krovinio maketą.

Po starto praėjus 12 min. 28 sek. „orbitinis blokas, sudarytas iš viršutinės pakopos „Briz M“ ir kosminio aparato krovinio maketo, atsiskyrė nuo nešėjos trečiosios pakopos“, sakoma „Roskosmos“ pranešime.

Agentūros vadovas Dmitrijus Rogozinas pasveikino šią žinią, per „Twitter“ paskelbęs raketos nuotrauką ir parašęs: „Ji skraido, velniai rautų!“

Sunkiosios „Angara“ ankstesnis startas įvyko 2014 metų gruodžio pabaigoje. Lengvesnės modifikacijos raketa buvo išbandyta tų metų liepą..

„Angara“, pavadinta į Baikalo ežerą įtekančios Sibiro upės vardu, yra pirmoji iš nešančųjų raketų, sukurtų po Sovietų Sąjungos subyrėjimo.

Šios klasės raketos turi paleisti 7-ame dešimtmetyje sukonstruotas raketas „Proton“, kurias leidžiant pastaraisiais metais įvyko keletas apmaudžių nesėkmių.

Prezidentas Vladimiras Putinas viliasi, kad naujos nešančiosios raketos padės atgaivinti Rusijos kosmoso pramonę ir sumažins priklausomybę nuo kitų buvusių sovietinių respublikų.

Pareigūnai sako, kad „Angara“ ekologiškesnė už jos pirmtakę, nes yra varoma deguonimi ir žibalu, pakeitusiu anksčiau naudotą itin toksišką heptilą.

Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija nurodė, kad šiuo metu „betarpiško pavojaus nėra“, informavo naujienų agentūra „Bloomberg“.

NASA pridūrė, kad oro nuotėkis iš TKS buvo užfiksuotas dar 2019 metų rugsėjį, bet dabar ši problema paaštrėjo.

Anksčiau ketvirtadienį Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ sakė naujienų agentūrai „Interfax“, kad TKS įgulos nariai penktadienį laikinai pereis į Rusijos modulį „Zvezda“, kad patikrintų oro slėgio pokyčius amerikietiškajame stoties segmente.

„Buvimo Rusijos segmente laikotarpiu [tris dienas] įgula suplanavusi vykdyti įprastus darbus. Jokio pavojaus įgulai ir stočiai nėra“, – sakoma „Roskosmos“ pranešime.

Agentūra pridūrė, kad tokia procedūra yra numatyta stoties veiklos aprašuose ir yra bendras TKS JAV ir Rusijos segmentų valdymo grupių sprendimas.