Kazachstano policija savo „Telegram“ kanale pranešė, kad Rusijos pilietis buvo suimtas Almatoje balandžio 11 dieną po to, kai atskrido lėktuvu iš Maskvos.

Policijos pranešime teigiama, kad šis vyras „nuo 2023 metų rugsėjo buvo tarptautiniu mastu ieškomas dėl neteisėto Tadžikistano piliečių ir asmenų be pilietybės verbavimo dalyvauti ginkluotuose daliniuose, konfliktuose ar karinėse operacijose trečiosiose šalyse“.

Rusijos pilietis buvo suimtas praėjus trims savaitėms po išpuolio Pamaskvės koncertų salėje „Crocus City Hall“, į kurią įsiveržę užpuolikai nužudė mažiausiai 143 žmones.

Maskva teigia, kad pagrindiniai įtariamieji dėl šio išpuolio, už kurį atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybe“ (IS) pasivadinusi grupuotė, yra Tadžikistano piliečiai.

Tadžikistanas, kuriame gyvena 9,7 mln. žmonių, po 1992–1997 metais siautusio pilietinio karo, kuriame dalyvavo ir islamistų kovotojai, kovą su terorizmu paskelbė vienu iš savo prioritetų.

Kalnuotą šalį, kuri taip pat yra patyrusi kelis išpuolius, už kuriuos atsakomybę prisiėmė IS, tebekamuoja tarpvalstybiniai susirėmimai pasienyje su Afganistanu, kuriuose dalyvauja džihadistų grupuotės.

Šių metų pradžioje prezidentas Emomalis Rachmonas pareiškė, kad, turimais duomenimis, nuo 2015 metų prie IS prisijungė 2 300 tadžikų.

Jis tuomet sakė, kad „ekstremistų propaganda“ yra nutaikyta į „jaunus žmones, kurie vyksta dirbti į užsienį“.

Apie milijoną tadžikų kasmet vyksta dirbti į Rusiją.

Pažeidžiamais migrantais taip pat naudojasi Rusijos kariuomenė – būta daug pranešimų apie Centrinės Azijos gyventojus, kurie verbuojami kovoti prieš Ukrainą.

Kaip ketvirtadienį pranešė Kauno teritorinė muitinė, atlikdami iš Rusijos per Kybartų kelio postą įvažiavusio, tranzitu per Lietuvą žuvies produktų krovinį gabenusio, krovininio automobilio muitinę kontrolę, automobilio kabinoje, po keleivio sėdyne, specialiai įrengtoje slėptuvėje, muitininkai rado neteisėtai gabenamus vaistus.

Aptikus kontrabandinius vaistus, paaiškėjo, kad automobilio kabinoje buvo paslėpti 2045 vienetai įvairių vaistinių preparatų pakuočių – „Omeprazol“, „Tetraciklin“, „Loratadin-Verteks“, „Azitromicin“, „Nimesulid“, „Diklofenak“, „Erinitl“.

Taip pat apie 620 vienetų tuščių vaistinių preparatų pakuočių. Bendra jų vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – 3032 eurų.

Nurodoma, kad muitinės pareigūnai sulaikė vaistus ir automobilį. Pažeidėjui surašytas prekių sulaikymo protokolas.

Už šią kontrabandą vairuotojui gresia piniginė bauda, nelegaliai gabentų vaistinių preparatų ir automobilio konfiskavimas.

Kaip ketvirtadienį pranešė teismas, LAT kolegija tenkino Generalinės prokuratūros prokuroro kasacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo 2022-ųjų kovą paskelbtą apkaltinamąjį nuosprendį R. Nasyrovui.

Bylos duomenimis, 2019 metais vieno Rusijos banko akcininkas R. Nasyrovas už kyšį siekė gauti daugkartines Šengeno vizas sau ir savo sūnui.

Vilniaus apylinkės teismas užpernai R. Nasyrovą pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu ir skyrė jam galutinę 13,7 tūkst. eurų baudą.

Tuo metu Vilniaus apygardos teismas pernai birželį R. Nasyrovą išteisino kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis teismas kartu išteisino ir tuomet jau mirusį buvusį Lietuvos ambasadorių Rusijoje Rimantą Šidlauską, kaltintą prekyba poveikiu ir neteisėtu vizų išdavimu dviem Rusijos piliečiams.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

LAT, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą kasacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis pripažino įrodymais ir jais vadovavosi.

Galutine ir neskundžiama nutartimi Rusijos pilietis lieka nuteistas dėl prekybos poveikiu ir turės sumokėti pirmosios instancijos teismo jam skirtą baudą.

2022-ųjų lapkritį Rusijos programišiai įvykdė kibernetinę ataką prieš svarbią Australijos sveikatos priežiūros bendrovę „Medibank“.

Po to, kai „Medibank“ atsisakė sumokėti daugiamilijoninę išpirką, įsilaužėliai pradėjo skelbti privačius sveikatos įrašus tamsiajame internete.

Per vieną didžiausių šalies istorijoje duomenų apsaugos pažeidimų programišiai gavo prieigą prie maždaug 9,7 mln. klientų, įskaitant Australijos ministrą pirmininką Anthony Albanese'ą (Entonį Albanizį), medicininių duomenų.

Australijos žvalgybos agentūros seniai įtarė, kad už minimos atakos, anksčiau preliminariai sietos su programišių grupe „REvil“, stovi rusai.

Po pusantrų metų trukusio tyrimo Australija antradienį žengė retą žingsnį ir paskelbė asmens, kurį laiko atsakingu, tapatybę: tai – Rusijos pilietis A. Jermakovas.

„Tai pirmas kartas, kai Australijos vyriausybė nustatė kibernetinį nusikaltėlį ir pritaikė tokio pobūdžio kibernetines sankcijas, ir jis nebus paskutinis“, – žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Clare O'Neil (Kler Onil).

„Šie žmonės yra bailiai ir niekšai. Jie slepiasi po technologijomis, o šiandien Australijos vyriausybė sako, kad, kai tik užsimanysime, mes atskleisime, kas jūs esate, ir pasirūpinsime, kad atsakytume“, – pridūrė ji.

Nutekinti duomenys buvo pasirinkti taip, kad padarytų kuo didesnę žalą. Pirmiausia buvo paskelbti įrašai, susiję su piktnaudžiavimu narkotikais, lytiškai plintančiomis infekcijomis ir abortais.

Pirmą kartą įvardijome jį visame pasaulyje. Dabar jo tapatybę gali pamatyti kiekviena agentūra visame pasaulyje.

Ministrės teigimu, kibernetinė ataka prieš „Medibank“ buvo viena didžiausių, kokią kada nors yra patyrusi Australija.

„Mes visi tai išgyvenome, tiesiogine prasme milijonai žmonių, iš kurių buvo atimti asmeniniai duomenys apie juos pačius, jų šeimos narius ir žiauriai patalpinti internete, kad juos galėtų matyti kiti“, – sakė C. O'Neil.

„Žingsnis teisinga linkme“

Po „Medibank“ atakos Australija sugriežtino kibernetinio saugumo įstatymus ir pažadėjo, kad jos žvalgybos agentūros imsis aktyvių veiksmų prieš įsilaužėlius.

Tamsiajame internete įsilaužėliai paskelbė atsakymą į šį sprendimą, teigdami, kad „mes visada laikomės duoto žodžio“.

33 metų A. Jermakovui, kuris internete naudojosi slapyvardžiais „blade_runner“ ir „JimJones“, bus taikomas draudimas atvykti ir griežtos finansinės sankcijos, pareiškė užsienio reikalų ministrė Penny Wong (Peni Vong).

„Tai reiškia, kad turto suteikimas jam, naudojimasis jo turtu ar sandoriai su juo yra nusikalstama veika, už kurią baudžiama laisvės atėmimu iki 10 metų“, – žurnalistams nurodė ji.

Skelbiama, kad 2022 metais Rusijos valdžios institucijos likvidavo „REvil“ po to, kai įsilaužėlių grupė iš maisto pramonės konglomerato „JBS Foods“ išsireikalavo 11 mln. JAV dolerių (10 mln. eurų) išpirką.

Australijos vyriausybė patvirtino, kad A. Jermakovas buvo „REvil“ narys.

Monašo universiteto kibernetinių nusikaltimų ekspertas Nigelas Phairas (Naidželas Fairas) teigė, kad įrodyti, kas surengė ataką, kibernetinio saugumo srityje yra vienas sunkiausių dalykų.

„Tikėtina, kad tai neatgrasys kitų tarptautiniu mastu veikiančių kibernetinių nusikaltėlių nuo atakų prieš Australijos organizacijas ar asmenis, tačiau tai yra žingsnis teisinga linkme“, – sakė ekspertas.

Pasak Australijos gynybos ministro Richardo Marleso (Ričardo Marlzo), šalies žvalgybos agentūros, padedamos JAV nacionalinio saugumo agentūros ir Jungtinės Karalystės agentūros GCHQ, susekė A. Jermakovą.

„Jermakovas neturi anonimiškumo, – sakė jis.

„Pirmą kartą įvardijome jį visame pasaulyje. Dabar jo tapatybę gali pamatyti kiekviena agentūra visame pasaulyje“, – pridūrė ministras. 

Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis (VSAT), Sekmadienio naktį kelyje Seinai–Lazdijai ties Akmenių kaimu (Lazdijų rajone) Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai patikrinti stabdė į Lietuvą iš Lenkijos atvykstantį automobilį „Audi A5 Sportback“ su vokiškais valstybinio numerio ženklais. Juo važiavo dviese: vairavo 24-erių Rusijos pilietis, turintis nuolatinį leidimą gyventi Vokietijoje, šalia sėdėjo Vokietijos pilietis.

Paaiškėjo, kad automobilį vairavęs vyras vairuotojo pažymėjimo neturi, kadangi jo niekada nėra įgijęs.

Tikrindami automobilį ir jame esančius daiktus, jo daiktadėžėje pasieniečiai rado smulkinimui skirtą malūnėlį, kurio viduje buvo žalios spalvos, įtariama, augalinės kilmės narkotinės medžiagos, likučiai, skleidžiantys specifinį kvapą.

Atliekant keleivio asmens apžiūrą, jo šortų kišenėje aptiktas plastikinis maišelis su žalios spalvos, įtariama, augalinės kilmės specifinio kvapo narkotine medžiaga.

Tikrindami informaciją apie 2023 m. laidos automobilį „Audi A5 Sportback“ duomenų bazėse, VSAT pareigūnai išsiaiškino, kad rugsėjo 10 d. jo paiešką paskelbė Vokietijos policija.

VSAT Varėnos pasienio rinktinėje pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl didelės vertės turto įgijimo arba realizavimo nusikalstamu būdu, dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandos ir dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Griežčiausia bausmė už šias nusikalstamas veikas – laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Ikiteisminius tyrimus organizuoja ir kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras

Be to, už tai, kad automobilį vairavo neįgijęs tokios teisės, Rusijos piliečiui  buvo skirta 300 eurų administracinė bauda, kurią jis jau sumokėjo.

Antradienį teismas leido Rusijos pilietį suimti trims mėnesiams, Vokietijos pilietį – dviem.

Automobilis „Audi A5 Sportback“ laikinai saugomas Kalvarijos pasienio užkardoje.

Pasijuto tremtiniu

„Niekuo nesu prasižengęs, visada buvau geras. Staiga pasidariau blogas ir turiu būti išvarytas iš Kauno, kur užaugo mano vaikai ir anūkai. Ką reikės pasakyti anūkams, kaip jie tai supras, išgyvens ir priims. Rusijoje neturiu artimųjų. Tik Sakartvele gyvena 90 metų sesuo. Kur man dabar dėtis?“ – „Kauno dienai“ sakė 57 metus Kaune pragyvenęs pensininkas Arnoldas Karakujumšiantsas (Karakuyumchyants).

Likimo smūgio 87 metų senolis sulaukė neseniai, kai jis atliko per daugelį metų rutina tapusią procedūrą: apsilankė MD Kauno skyriuje, kad jam būtų pratęstas leidimas gyventi Kaune.

Daugiau kaip pusę amžiaus gyvendamas Kaune yra gavęs penkis tokius leidimus. Tačiau po paskutinio apsilankymo jo laukė gniuždanti žinia apie išsiuntimą iš šalies.

Esminis klausimas

Duobę senoliui iškasė anketoje esantis klausimas: kam priklauso Krymas – Rusijai ar Ukrainai?

Jis atsakė: Rusijai. Ir dabar labai gailisi. Jei būtų buvęs gudresnis, o tokių, tikėtina, yra, būtų taip neatsakęs ir išvengęs rimtų nemalonumų.

„Situacija dabar tokia, kad bet kada gali atvažiuoti pareigūnai, paimti jį ir išvežti į pabėgėlių centrą. Viskas. Leidimas gyventi Lietuvoje panaikintas, socialinių garantijų – jokių. Į ligoninę, pas gydytojus gali pakliūti tik už pinigus. Jam 87 metai, todėl reikia nuolatinės priežiūros“, – „Kauno dienai“ sakė kauniečio interesus siekiantis apginti advokatas Ruslanas Mazurovas. A. Karakujumšiantsui nepalankų MD sprendimą jis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Padariniai: A. Karakujumšiantso likimą gali pakeisti atsakymas į klausimą, kam priklauso Krymas. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Įžvelgia grėsmių

MD sprendimas panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje motyvuojamas tuo, kad šių metų vasarį MD gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) raštą, kuriame nurodyta, kad vadovaudamasis Įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties VSD atliko A. Karakujumšiantso keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą.

Toks elgesys prieštarautų mūsų demokratinėje valstybėje propaguojamoms vertybėms, elementariam humaniškumui.

VSD pažymoje akcentuojama, kad A. Karakujumšiantsas, pildydamas MD pateiktą klausimyną, nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. VSD vertinimu, A. Karakujumšiantsas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos vykdomai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai, anot VSD, rodo, kad jis remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

MD vertinimu, nors A. Karakujumšiantsas nuo 1987 m. nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau visus šiuos metus nesikreipė dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo natūralizacijos tvarka. Tai suponuoja prielaidą, kad A. Karakujumšiantsas nelojalus valstybei, kurioje ilgus metus gyvena.

Naudojo rusų kalbą

Be to, pažymima, kad pildydamas MD pateiktą klausimyną į klausimus A. Karakujumšiantsas atsakė nevalstybine (rusų) kalba, todėl galima daryti išvadą, kad A. Karakujumšiantsas valstybinės kalbos nemoka arba moka ją nepakankamai gerai, kad gebėtų užpildyti dokumentą, o tai charakterizuoja jį kaip asmenį, stokojantį pagarbos valstybinei kalbai, valstybės institucijai ir Lietuvos Respublikai apskritai.

Daroma išvada, kad sąmoninga A. Karakujumšiantso pozicija, priskiriant neteisėtai okupuotą Krymą Rusijos Federacijai rodo Rusijos karinių veiksmų, apimančių ypač žiaurius karo nusikaltimus žmogiškumui prieš Ukrainos žmones, pripažintinus Ukrainos tautos genocidu, palaikymą.

A. Karakumjanšiantsui nepalankiose išvadose sakoma, kad tokią poziciją deklaruojantis asmuo akivaizdžiai kelia grėsmę Lietuvos visuomenės rimčiai ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Be to, pažymėtina, kad Rusijos Federacijos režimui palankumą reiškiantis asmuo Rusijos jėgos struktūrų gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais.

Atsižvelgus į tai, pabrėžiama, kad A. Karakumjanšiantsui leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus ir nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais ir užkardyti galinčias kilti grėsmes.

Vadina nesusipratimu

Į fatališkai pasibaigusį apsilankymą MD A. Karakujumšiantsą lydėjęs sūnus Garis tikino, kad tėvo atsakymas į anketoje jam pateiktą klausimą absoliučiai nieko neatspindi, neparodo jo lojalumo ar nelojalumo Lietuvai, o išvados dėl tėvo padarytos remiantis prielaidomis.

Pasak sūnaus, tėvas nesuprato klausimo dėl Krymo esmės, galbūt net nesusiejo to klausimo su aktualiu kontekstu. Panašiai kalbėjo ir advokatas R. Mazurovas.

„De jure ar de facto priklauso? Galbūt buvo sunku suprasti“, – sakė R. Mazurovas.

Atvyko iš Sakartvelo

Paties A. Karakujumšiantso tvirtinimu, jam nepalankios išvados yra nepagrįstos, iškreipiančios realybę. Jis tvirtino niekada niekur nenusižengęs, visada buvęs lojalus ir papasakojo, kaip apsigyveno Kaune ir kas jį dabar sieja su miestu.

„Pagal tautybę aš esu armėnas, bet mano visi protėviai yra iš Sakartvelo, iš gyvenvietės, esančios netoli Armėnijos sienos. Aš  gimiau Azerbaidžiane, mokyklą baigiau Sakartvele, buvau pašauktas į kariuomenę. Paskui mokiausi karinėje mokykloje Odesoje, paskui vėl trejus metus tarnavau. Įstojau į Kyjivo inžinerinės aviacijos mokyklą. Kai ją baigiau, jau turėjau kapitono laipsnį. Tada, 1966-aisiais, mane nusiuntė į Kauną, kur gyvenu iki šiol. Visą laiką dirbau Sraigtasparnių gamykloje, buvau vienas iš vadovų. 95 proc. gamyklos darbuotojų buvo civiliai asmenys, tik vadovai buvo karininkai. 1987 m., būdamas papulkininkiu, buvau išleistas į atsargą“, – pasakojo tremties grėsmės slegiamas garbaus amžiaus vyras.

2016 m. mirė jo žmona – anglų kalbos mokytoja. Ji buvo Lietuvos pilietė. Palaidota Vainatrakio kapinėse. A. Karakujumšiantsui tai brangi vieta.

„Mano žmona taip pat buvo armėnė, kilusi iš Sakartvelo. Paskutinis jos gyvenimo etapas Kaune buvo labai sunkus. Žmonai buvo pripažintas pirmos grupės neįgalumas, nuo 2009 m. kasdien ją veždavau į dializės procedūras“, - pasakojo pašnekovas.

Ryšiai: A. Karakujumšiantso žmona, Lietuvos pilietė, palaidota Vainatrakio kapinėse. Vyrui tai labai brangi vieta. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Jo abu vaikai gimė Sakartvele, bet užaugo, mokslus baigė Lietuvoje, čia ir gyvena.

„Kai atsikrausčiau į Kauną, man skyrė butą, tada čia atvyko visa šeima. Vaikai baigė mokyklas Kaune, sūnus turi tuomečio Kauno politechnikos instituto baigimo diplomą, duktė baigė tuometį Šiaulių pedagoginį institutą. Kaip minėjau, aš armėnas, bet dėl tuomečių realijų esu Rusijos pilietis, nors Rusijoje net neturiu artimųjų. Kai prasidėjo nepriklausomybės periodas, buvau Kaune, išėjau į atsargą turėdamas papulkininkio laipsnį. Niekada niekam Lietuvoje nesu kėlęs problemų. Tačiau dabar staiga tapau blogas. Kai man tiek metų, esu labai priklausomas nuo savo vaikų pagalbos, prašau neatskirti manęs nuo jų… Save laikau lojaliu žmogumi, mano vaikai ir mano žentas – visi yra Lietuvos piliečiai, anūkai mokosi lietuviškoje mokykloje. Manau, sprendimas mane ištremti – nesusipratimas. Šioje situacijoje reikia žmoniškumo. Ką aš padariau, kad mane dabar ištremia“, – kalbėjo sugniuždytas senolis.

Pasigenda pagrįstumo

MD sprendimą nepratęsti leidimo gyventi Lietuvoje skundžiantis advokatas R. Mazurovas tvirtina, kad sprendimas yra neproporcingas, nehumaniškas, pažeidžiantis esmines žmogaus teises.

Vilniaus apygardos administraciniam teismui skirtame skunde pabrėžiama, kad ginčijamas sprendimas yra priimtas remiantis prielaidomis, neturint pakankamų ir patikimų duomenų.

„Sprendime pateikta informacija neatitinka tikrovės, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos priimtoms normoms ir taisyklėms. Visų pirma, sprendimas iš esmės paremtas vienu vieninteliu faktu – tuo, kad pareiškėjas, pildydamas MD klausimyną, nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Vien nurodytu faktu niekaip logiškai negalima pagrįsti išvados, kad A. Karakujumšiantsas gali kelti kokią nors grėsmę Lietuvos Respublikai“, – pabrėžiama skunde.

Advokatas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant dėl pavojaus valstybės saugumui negali būti remiamasi vien tik prielaidomis, spėjimais ir įtarimais.

Pasigenda faktų

Pasak teisininko, sprendimas turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu.

„Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nors skundžiamame sprendime nurodyta, kad jis gali būti potencialus priešiškos valstybės verbavimo taikinys, toks teiginys neatitinka jokių protingumo kriterijų, nes pareiškėjui jau yra 87 metai. Taigi tokia Migracijos departamento prielaida neatitinka ir teismų praktikos keliamo realios ir akivaizdžios grėsmės valstybės saugumui kriterijaus“, – tvirtinama skunde.

Teisininko aiškinimu, Migracijos departamento argumentai, kad A. Karakujumšiantsas nemoka lietuvių kalbos, nesistengė gauti Lietuvos Respublikos pilietybės ir tai rodo jo nepagarbą valstybei, yra nepagrįsti.

„Niekas negali būti verčiamas mokytis kalbų, keisti pilietybę ir pan. Tai jokiu būdu neįrodo tokių asmenų nepagarbos Lietuvos Respublikai. Ir savaime suprantama, kad tai negali kelti jokios grėsmės valstybės saugumui. Visą gyvenimo Lietuvoje laiką pareiškėjas laikėsi Lietuvos Respublikos įstatymų, gyveno šioje valstybėje teisėtai, turėdamas nuolatinį leidimą gyventi. Panaikinus leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, A. Karakujumšiantsas privalės išvykti į Rusijos Federaciją, kurios pilietis yra. Šioje valstybėje jis neturi jokio turto, artimųjų. Taip jis praras ryšį su vaikais, kurių priežiūra ir globa dėl amžiaus jam yra būtina. Toks elgesys prieštarautų mūsų demokratinėje valstybėje propaguojamoms vertybėms, elementariam humaniškumui. Be to, A. Karakujumšiantsui išvykus į Rusijos Federaciją, jo vaikai negalėtų įgyvendinti LR Konstitucijoje 38 str. įtvirtintos pareigos globoti senatvėje savo tėvą“, – pabrėžiama skunde.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Nuodugnumas nebūtinas

Savo paaiškinimus ir komentarus dėl sprendimo A. Karakujumšiantsui nepratęsti leidimo gyventi Lietuvoje, pateikė VSD ir MD.

VSD paaiškinime rašoma: „Pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Teisės aktai neapibrėžia grėsmės valstybės saugumui sąvokos ar baigtinio grėsmių valstybės saugumui sąrašo – vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, teismų praktiką ir pan. Sprendimus dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo / panaikinimo, užsieniečio įtraukimo į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, sąrašą priima Migracijos departamentas, įvertindamas visas susijusias aplinkybes, įskaitant ir VSD vertinimą.

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka minėto įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ reikalavimus. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant asmens atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad užsieniečio pažiūros gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.“

MD paaiškinimas: „Informuojame, kad Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos priima sprendimus individualiai, išnagrinėjęs kiekvieno atvejo aplinkybes ir atsižvelgęs į gaunamą kitų kompetentingų institucijų – Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos – informaciją.

Jūsų užklausoje minimam asmeniui Migracijos departamentas priėmė sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, vadovaudamasis Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis ir turima informacija, kuri nėra vieša.

Abejoti šios svarbiausios valstybės institucijos, atsakingos už grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, neturime jokio pagrindo.

Papildomai informuojame, kad nuo 2021 m. pradžios dėl to, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai atsisakytų išduoti ar pakeisti leidimų laikinai gyventi Lietuvoje skaičius yra 327.“

„(Aleksejus) Moskaliovas buvo sulaikytas...Rusijos policijos prašymu“ ir šiuo metu yra kalinamas Baltarusijoje, pranešė Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos atstovė spaudai, kurią citavo Rusijos naujienų agentūros.

Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovo spaudai Giedriaus Mišučio, į Lietuvą jis bandė atskristi sekmadienį iš Stambulo.

Jo teigimu, A. Kaminskas pareigūnams pateikė nebegaliojantį Lietuvos pasą, o po to bandė patekti į šalį su Rusijos pasu. To padaryti A. Kaminskui nepavyko dėl rudenį Lietuvoje ir kitose regiono šalyse įvestų atvykimo apribojimų Rusijos piliečiams.

„Atlikus visus formalumus, pasieniečiai minėtą į Lietuvą neįleistą asmenį išsiuntė atgal reisu į Stambulą“, – BNS pirmadienį sakė G. Mišutis.

Apie tai, jog A. Kaminskui panaikinta Lietuvos pilietybė, Vidaus reikalų ministerija paskelbė anksčiau gruodį. Sprendimas argumentuotas tuo, kad vyras tapo Rusijos piliečiu ir neturi teisės į daugybinę pilietybę.

Kaip skelbė LRT tyrimų skyrius, A. Kaminskas yra susituokęs su Rusijos piliete Jelena Kaminskas, buvusia Šebunova. Ji yra buvusi Rusijos gynybos ministro S. Šoigu draugė, turinti su juo du bendrus vaikus. Patys Kaminskai turi du savo vaikus.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras teismui su kaltinamuoju aktu perdavė baudžiamąją bylą, kurioje leidimą gyventi Lietuvoje turinčiam Rusijos piliečiui bei vienam Kauno gyventojui pareikšti kaltinimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti.

Dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis kaltinimai pareikšti ir dviem šilutiškiams.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Rusijos pilietis beveik pusę kilogramo narkotinės medžiagos – kanapių – galėjo įsigyti pernai lapkritį iš Kaune gyvenančio pažįstamo asmens.

Po Kauno mieste įvykusio neteisėto sandorio vyras automobiliu vyko namo, tačiau pakeliui buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie jo automobilyje rado gabenamus kvaišalus.

Įtariama, kad šias narkotines medžiagas jis ketino platinti kitiems asmenims. Pareigūnai, patikrinę kaltinamojo automobilį bei atlikę kratą jo namuose rado ir daugiau kvaišalų – apie 30 gramų neteisėtai laikomų kanapių.

Nepaisant to, Rusijos pilietis toliau vykdė nusikalstamas veikas. Tyrimo metu gauta duomenų, kad iš minėto vyro šių metų kovą kvaišalų galėjo įsigyti du Šilutėje gyvenantys vyrai. Vienas jų galimai įsigijo daugiau nei 20 gramų, o kitas – beveik 15 gramų kanapių.

Policijos pareigūnai, kovo mėnesį atlikę kratą Rusijos piliečio namuose, rado neteisėtai laikomos narkotinės medžiagos – kanapių. Kratos metu taip pat rastas ir šaunamasis ginklas bei didelis kiekis – 130 vnt. – šaudmenų, kuriems laikyti leidimo kaltinamasis neturėjo.

Užsienio šalies piliečiui pareikšti kaltinimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti bei dėl neteisėto jų disponavimo be tikslo platinti.

Jis taip pat privalės atsakyti ir dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis.

Kaune gyvenančiam vyrui kaltinimai pareikšti dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, o abiem šilutiškiams –  dėl neteisėto jų disponavimo be tikslo platinti.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Ar išsaugos vertybes?

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą dėl pilietybės suteikimo amerikiečiui E.Snowdenui, gimtinėje apkaltintam šnipinėjimu. Rugsėjo 26 d. paskelbtame dekrete E.Snowdeno pavardė yra tarp kitų 72 asmenų, kuriems Rusijos prezidentas suteikė pilietybę.

Tiesa, skandalingasis amerikietis Rusijoje gyvena jau daugiau kaip devynerius metus. Pilietybės prašymą jis pateikė dar 2020 m. lapkritį.

Kai prašėsi Rusijos pilietybės, buvęs Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) pareigūnas su žmona Lindsey Mills laukėsi vaiko. E.Snowdenas pabrėžė, kad jis ir jo žmona išliks amerikiečiais ir auklės savo sūnų pagal Amerikos vertybes, įskaitant laisvę reikšti savo nuomonę.

Didysis pabėgimas

E.Snowdenas išgarsėjo 2013 m., kai žurnalistams perdavė informaciją apie NSA vykdomą plataus masto sekimą.

Kadangi Edwardas netarnavo Rusijos kariuomenėje, neturi karinės tarnybos praktikos ar patirties, jam netaikoma šaukimo į karinę tarnybą tvarka.

Nuo 2009 m. jis dirbo iš išorės samdomu IT darbuotoju NSA biure Havajuose. Dirbdamas šį darbą E.Snowdenas turėjo prieigą prie didelės apimties visiškai slaptų NSA duomenų ir dokumentų, įskaitant susijusius su pasaulinių interneto ryšių stebėjimo programomis, kurios iki tol nebuvo žinomos visuomenei.

Kai 2013 m. sausį E.Snowdenas anonimiškai susisiekė su dokumentinių filmų režisiere Laura Poitras, o 2013 m. vasarį – su žurnalistu Glennu Greenwaldu, jis nukopijavo kone 2 mln. slaptų bylų. 2013 m. gegužę E.Snowdenas išskrido į Honkongą, iš kur išsiuntė slaptus dokumentus pirmiausia laikraščiams „Washington Post“ ir „The Guardian“, kurie 2013 m. birželio 6 d. pagaliau paviešino šią istoriją ir paskelbė dalį slaptų dokumentų, iš pradžių neatskleisdami E.Snowdeno tapatybės.

Pentagono teigimu, E.Snowdenas pagrobė 1,7 mln. slaptų bylų, kuriose dauguma dokumentų susiję su „gyvybiškai svarbiomis JAV armijos, karinio laivyno, jūrų pėstininkų ir oro pajėgų operacijomis.

JAV amerikietis už akių buvo apkaltintas šnipinėjimu ir valstybės turto vagyste. Už įslaptintos informacijos atskleidimą jam gresia iki 30 metų kalėjimo.

E.Snowdenas aiškino prieš paviešindamas kruopščiai išanalizavęs kiekvieną dokumentą, norėdamas įsitikinti, ar jo paviešinimas yra svarbus visuomenės interesams.

Pirmąją žurnalistams perduotų dokumentų porciją amerikietis palydėjo šiais žodžiais: „Suprantu, kad už savo veiksmus turėsiu kentėti, bet būsiu patenkintas, jei bent akimirką bus atskleisti slapti įstatymai, nevienodas nebaudžiamumas ir didžiulė vykdomoji valdžia, valdanti pasaulį, kurį myliu. Noriu, kad į šiuos dokumentus būtų atkreiptas dėmesys, ir tikiuosi, kad tai paskatins viso pasaulio piliečių diskusijas apie tai, kokiame pasaulyje norime gyventi.“

Ilgai neapsisprendė

Slapstydamasis nuo teisingumo, E.Snowdenas 2013 m. birželį pasiekė Maskvą. Maskvos Šeremetjevo oro uoste jis ilgiau nei mėnesį buvo tranzitinėje zonoje.

Dar būdamas oro uoste E.Snowdenas prieglobsčio prašė Ekvadore, tačiau šalis aiškino, kad prašymas galėtų būti galutinai išnagrinėtas tik tuo atveju, jei amerikietis būtų Ekvadoro teritorijoje arba ambasadoje. Prieglobstį E.Snowdenui savo iniciatyva ketino suteikti Venesuela. Laikraštis „Los Angeles Times“ tuomet rašė, kad amerikietis prašė prieglobsčio iš viso kone 20 šalių, tarp kurių – ir dauguma ES valstybių, tačiau galiausiai užuovėją jis rado Rusijoje.

„Jei jis nori čia likti, yra viena sąlyga: jis turi nutraukti savo veiklą, kuria siekiama pakenkti mūsų Amerikos partneriams, kad ir kaip keistai tai skambėtų iš mano lūpų“, – šiandien šie Vladimiro Putino žodžiai skamba dar keisčiau nei 2013-ųjų vasarą.

Įtariant, kad E.Snowdenas gali slapta keliauti iš Maskvos skridusio Bolivijos prezidento lėktuvu, buvo žengtas precedento neturintis žingsnis: kelioms Europos valstybėms atšaukus leidimus skristi jų erdvėje, orlaivis su Evo Moralesu buvo priverstas neplanuotai sustoti Vienoje, kur vietos pareigūnai jį patikrino. E.Snowdeno lėktuve nebuvo.

Galiausiai 2014 m. rugpjūtį E.Snowdenui buvo suteiktas leidimas gyventi Rusijoje trejiems metams, kuris 2017 m. buvo pratęstas. 2021 m. spalio pabaigoje E.Snowdenui buvo suteiktas neterminuotas leidimas gyventi Rusijoje.

Kur tiksliai šiuo metu gyvena 40-metis ir jo šeima, esą saugumo sumetimais neskelbiama.

Išvengs mobilizacijos?

E.Snowdenas interviu CBS yra sakęs, kad norėtų grįžti į JAV, bet tai padarys tik tuo atveju, jei jam bus leista gintis teisme remiantis tuo, kad jis veikė viešojo intereso labui.

Jo argumentai, esą slaptus duomenis nutekino norėdamas paviešinti, jo manymu, neteisėtus JAV žvalgybos veiklos metodus, įtikino ne vien Rusijos vadovybę. E.Snowdenas išpopuliarėjo ir Vakaruose: jo kandidatūra siūlyta Nobelio taikos premijai, kai kurie Europos universitetai suteikė jam garbės nario vardą. Jo vardu net buvo pavadinta naujai atrasta vėžių rūšis – cherax snowden.

Rusijos pilietybės suteikimo valdžios atstovai nekomentavo. E.Snowdenas tviteryje pasidžiaugė pagaliau sulauksiantis stabilumo, aiškino išlaikysiąs ir JAV pilietybę.

Jo advokatas Anatolijus Kučerena paaiškino naujojo Rusijos piliečio ir rugsėjo 21-ąją paskelbtos mobilizacijos santykį.

„Kadangi Edwardas netarnavo Rusijos kariuomenėje, neturi karinės tarnybos praktikos ar patirties, jam netaikoma šaukimo į karinę tarnybą tvarka“, – aiškino Rusijos advokatų elito atstovu laikomas A.Kučerena.

Paklaustas, kodėl Rusijos paso gavimo procesas užtruko taip ilgai, advokatas atsakė: „Jis gavo pilietybę bendraisiais pagrindais, įvykdęs visas Rusijos pilietybę reglamentuojančių teisės aktų sąlygas.“