Šiemet jį iš viso pasirinko 1895 kandidatai, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra.

Praėjusiais metais šį egzaminą rinkosi 1963 jaunuoliai, apie 99 proc. jų išlaikė.

Penktadienį kandidatai turės atlikti klausymo, skaitymo ir rašymo užduotis, egzamino dalį žodžiu jie laikė anksčiau.

Kiekviena egzamino dalis lemia ketvirtadalį bendro įvertinimo.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, brandos egzaminus šiemet iš viso laiko beveik 27,5 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivių.

Lietuvoje norintieji gauti brandos atestatą turi išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą.

Iš viso kandidatai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 5 dieną lietuvių kalbos ir literatūros mokykliniu ir valstybiniu egzaminu, o baigsis birželio 27 dieną muzikologijos mokykliniu egzaminu. Pagrindinės egzaminų sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 13 dienos.

– Kur gyventojai dažniausiai susiduria su kalbos barjeru, kokiose srityse nesusikalba dažniausiai?

– Dažniausiai gauname skambučių, kad nesusikalbama prekybos centruose. Kiti nusiskundimai yra bendro pobūdžio, kad per daug tos rusų kalbos aplinkoje ir kad primena vos ne sovietmečio laikus.

– Ar tai jau traktuojama kaip didelė problema, kurią reikėtų kuo greičiau spręsti?

– Iš teisinės pusės žiūrint, mes turime galvoti apie žmones, kurie yra darbo rinkoje. Kai praeina 24 mėnesiai nuo karo pabėgėlio statuso gavimo, dirbdamas ten, kur jam tenka kalbėtis su klientais ar pacientais, jis jau turi būti išlaikęs lietuvių kalbos egzaminą pagal atitinkamą mokėjimo lygį. Tai čia gali kilti problema. O kad rusų kalbos daugiau ar mažiau, tai – normalus integracijos procesas. Tiesiog svarbu, kaip mes į tai reaguojame.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ukrainiečiai vieninteliai turi išimtinę teisę dvejus metus darbo vietoje nekalbėti lietuviškai. Ši išimtis galios ir naujiems karo pabėgėliams. Gal jums žinoma, ar noriai ukrainiečiai mokosi lietuvių kalbos?

– Pernai rudenį mūsų surinkti duomenys parodė, kad situacija nelabai kokia. Nacionalinis švietimo centras, kuris renka duomenis apie tą egzaminavimą, atskirai ukrainiečių nefiksuoja. Tačiau pagal bendrą kiekį, akivaizdu, kad pernai metų pabaigoje egzaminą laikė gal tik apie dešimt žmonių. Labai mažai. Tada mes ėmėmės informacinės kampanijos su Migracijos departamentu. Ir visi ukrainiečiai, kurie atnaujina savo statuso dokumentus, gauna trikalbį informacinį laišką, kuriame informuojama apie tai, kad jiems reikės mokytis lietuvių kalbos, taip pat, kur mokytis. Tikiuosi, kad dabartinis susidomėjimas tomis pamokomis susijęs ir su šia mūsų informacine kampanija.

Baudą skirsime ne ukrainiečiui, o darbdaviui. Jeigu tai bus antras įspėjimas, tai ta bauda gali siekti 300 eurų.

 

–  Nuo kitų metų kovo jūs jau žadate tikrinti pirmuosius karo pabėgėlius, kaip jie išmoko kalbėti lietuviškai. Kaip jūs tą darysite?

– Dviem būdais. Vienas – planinis patikrinimas, kitas – pagal skundus. Planinis  – tai dažniausiai prekybos centrai, didelės organizacijos ir švietimo institucijos – tokios jautriausios vietos. Pagal skundus irgi reaguojame. Mes darbdavio prašome pateikti atitinkamus dokumentus, pavyzdžiui, ukrainietis išsilaikęs lietuvių kalbos egzaminą, ar neišsilaikęs. Jei – ne, tuomet nurodome protingą terminą, per kurį jis turėtų išlaikyti tą egzaminą. Maždaug – pusę metų. Ir toliau stebime situaciją. Jeigu matome, kad yra nenoras mokytis kalbos, tuomet mes imsimės tam tikrų administracinių priemonių. Baudą skirsime ne ukrainiečiui, o darbdaviui. Jis turi pasirūpinti, kad darbuotojas mokytųsi lietuvių kalbos. Jeigu tai bus antras įspėjimas, tai ta bauda gali siekti 300 eurų.

Valstybiniai brandos egzaminai būtų organizuojami tiktai iš pirmųjų užsienio kalbų: anglų, vokiečių, prancūzų, numatyta Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo projekte.

„Nuo kitų mokslo metų mokyklos pradės dirbti pagal atnaujintas programas. Siekiame, kad Lietuvos vaikai išmoktų daugiau užsienio kalbų, todėl atnaujintose bendrojo ugdymo programose išplėstas antrų užsienio kalbų sąrašas, iš kurio galima rinktis“, – trečiadienį išplatintame ŠMSM pranešime cituojamas viceministras Ramūnas Skaudžius.

Pranešime pažymima, kad šiuo metu mokiniai gali laikyti pirmos užsienio kalbos brandos egzaminą, o antros užsienio kalbos egzaminai nebuvo rengiami, išskyrus rusų kalbos.

„Manome, kad neturėtų būti sudarytos išskirtinės sąlygos vienai antrajai užsienio kalbai. Todėl siūlome neorganizuoti rusų užsienio kalbos egzamino. Be to, rusiškai kalbančios šalys nėra prioritetas studijų ar profesinėje srityje, kad reikėtų šią kalbą išskirti iš kitų antrųjų užsienio kalbų. Labai svarbu užtikrinti, kad mokiniai išmoktų  ES kalbą – anglų, vokiečių, prancūzų – ne žemesniu kaip B2 lygiu“, – sako R. Skaudžius.

Manome, kad neturėtų būti sudarytos išskirtinės sąlygos vienai antrajai užsienio kalbai.

Anot ŠMSM, kaip ir iki šiol, išliks gimtųjų tautinių mažumų kalbų (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) egzaminai tautinių mažumų mokyklų abiturientams. Nuo 2023–2024 mokslo metų lenkų gimtosios kalbos egzaminas taps valstybiniu, nuo 2024–2025 mokslo metų ir likusieji gimtųjų tautinių mažumų kalbų egzaminai taip pat bus tik valstybiniai.

Taip pat stiprinant antros užsienio kalbos mokymą mokyklos antrai užsienio kalbai galės skirti daugiau valandų, nuo kitų mokslo metų stiprinamas antrosios užsienio kalbos (anglų, prancūzų, vokiečių, rusų, ukrainiečių, lenkų ir ispanų) mokymas III-IV gimnazijos klasėse.

Pradedant mokyti naują užsienio kalbą 6-oje klasėje siūloma intensyvinti jos mokymą, mokyklos galės laisviau skirstyti užsienio kalboms skirtas penkias savaitines valandas. Pavyzdžiui, šeštoje klasėje ką tik pradėtai mokytis antrai užsienio kalbai numatyti tris valandas, o jau pramoktai pirmajai, kuri dažniausiai yra anglų, dvi valandas.

Iki šiol mokyklos tokios galimybės neturėjo, valandų skaičius buvo griežtai apibrėžtas: 6–10 klasėse pirmajai kalbai – trys valandos, antrajai – dvi valandos per savaitę.

Pirmosios užsienio kalbos šalies mokyklose pradedama mokytis pradinėse klasėse – 8–9 metų, o antrosios kalbos – 6-oje klasėje ir ji yra privaloma iki 10, arba II gimnazijos klasės. III–IV gimnazijos klasėje būtina mokytis bent vienos užsienio kalbos.

Penkerius metus rusų kalbos mokanti Veronika Sinkevič įpratusi, kai jos klausosi daug mokinių. Dar neseniai visi šeštokai, norintys išmokti rusų kalbos, netilpdavo į vieną klasę.

„Iš viso, būdavo, pasirenka rusų kalbą tiek vaikų, kad reikėdavo klasę dalinti į dvi grupes. Dabar tendencija tokia, kad susidaro tik viena didelė grupė“, – teigė rusų kalbos mokytoja.

Šioje mokykloje rusų, kaip antrą užsienio kalbą, pasirinkę šeši iš dešimties šeštokų. Tačiau kitais metais rusų kalbos mokysis tik penki iš dešimties.

„Kitais metais mes dar neturėsime problemų. Tačiau žvelgiant į ateitį, būtų gerai, kad rusų kalbos mokytojai įgytų ir kokią antrą specialybę“, – komentavo Vilniaus „Ąžuolyno“ progimnazijos direktorius Audrius Tavoras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kadangi rusų kalbos mokytojams mažėja darbo, pagalvoti apie antrą kvalifikaciją raginimas skamba  ir iš ministrės.

„Tikime, kad tokie bus tėvelių sprendimai ir skaičiai mažės. Taigi mažėjant rusų kalbos pasirinkimams, mes norime pasiūlyti mokytojams įgyti antrą kvalifikaciją“, – teigė Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ilgą laiką mokius kitus, ko dabar iš naujo mokytis patiems, ministrė garsiai nepasako.

„Gali būti įvairi kvalifikacija“, – sakė J. Šiugždinienė.

Jau šį rudenį nuo rugsėjo 1 dienos antros kvalifikacijos įgijimui šiais metais yra skirta 1 mln. 300 tūkst.eurų.

Aiškėja, kad rusų kalbos mokytojams pasirinkimas – ne toks ir platus. Šią savaitę norintys keisti kvalifikaciją pedagogai turi užpildyti klausimyną internete. O ten pasiūlymų skaičius ribotas.

„Norėčiau studijuoti vaikų psichologiją, bet kadangi yra paskelbtas klausimynas norintiesiems  keisti kvalifikaciją, tai šios specialybės aš jame pasigedau“, – nuogąstavo V. Sinkevič.

Ne bet ką gali pasiūlyti ir mokytojus ruošiančios aukštosios mokyklos.

„Mes persikvalifikavimui galime pasiūlyti ispanų, vokiečių, prancūzų kalbas, kaip antrąją, jei yra pagrindai, tiek ir pradedant mokytis nuo nulio“, – konstatavo Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerės pavaduotoja Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė. 

Humanitarinių mokslų specialistas sako, kad naujos kalbos įsisavinimas net ir mokytojams nebus lengvas riešutėlis. Kalbos pernelyg skirtingos.

„Mes ruošiame gerą kalbų specialistą penkerius metus. Tas šuolis yra per didelis. Ir tikėtis, kad suaugęs žmogus lengvai įsisavins kitą kalbą, na, nėra tam rimto pagrindo“, – konstatavo Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių humanitarinių ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas.

Anot A. Lašo, geriau mokyti ukrainiečių kalbos, nes ji artimesnė nei vokiečių ar prancūzų. Lietuviai gyvena slaviškai kalbančių žmonių kaimynystėje.

„Ukrainiečių kalba, sakykime, yra tokia tarpinė, lingvistiškai artima tiek rusų, tiek lenkų kalbai“, – sakė A. Lašas.

Ministrė žada, kad antrą kvalifikaciją mokytojams finansuos valstybė.

„Jau šį rudenį nuo rugsėjo 1 dienos antros kvalifikacijos įgijimui šiais metais yra skirta 1 mln. 300 tūkst. eurų“, – teigė J. Šiugždinienė.

Tačiau aukštąsias mokyklas apie finansavimą pasiekė skirtingos žinios. Vienos perkvalifikuoti žada nemokamai, kitos – ne.

„Studijos bus nemokamos. Taip pat bus atsižvelgiama į dirbančiųjų poreikius“, – sakė I. Tandzegolskienė-Bielaglovė.

„Reikėtų papildomo finansavimo, nes visgi studijų norminės kainos yra labai didelės. Patys mokytojai neišgalėtų studijuoti savo lėšomis“, – visai kitaip kalbėjo Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto studijų prodekanė Diana Šileikaitė-Kaishauri.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar pernai gruodį leido suprasti, kad rusų kalbos mokyklose mokosi nenormaliai daug vaikų – 7 iš 10. Tad antrą užsienio kalbą vaikai skatinti rinktis prancūzų ar vokiečių. Prioritetai keičiasi ir universitetuose. Nuo šiol tie, kurie studijuos prancūzų ar vokiečių filologiją, bus skiriamos skatinamosios stipendijos nuo 300 iki 500 eurų. Bet dėl rusų kalbos studijų – dilema. Vis mažiau lietuvių nori jos mokytis, o užsieniečių – daugiau. Dėl to dėstytojams masinio perkvalifikavimo, panašu, neprireiks.

„Aš manau, kad yra tam tikra intoksikacija visuomenėje rusų kultūra. Manęs nestebina nenoras jos dabar statyti, klausyti, skaityti ar dar ką nors daryti“, – trečiadienį radijo stočiai „Znad Wilii“ sakė Vyriausybės vadovė, paklausta apie iniciatyvą nenaudoti rusų autorių kūrinių Lietuvoje.

„Nemanau, kad čia yra koks nors prievartinis dalykas, nes, pavyzdžiui, Varlamą Šalamovą su „Kolymos apsakymais“, manau, ir dabar visai verta žmonėms perskaityti. Čia mano nuomonė, tai ta knyga, kuri padarė man didelį įspūdį“, – teigė ji.

Pasak I. Šimonytės, Lietuvos visuomenė sovietų okupacijos metais buvo „prišerta rusų kultūra“, tuomet kurtas mitas, kad ši kultūra yra „kažkokia labai labai didinga“, todėl dar dabar dalis visuomenės linkusi ją kelti ant pjedestalo.

Aš manau, kad yra tam tikra intoksikacija visuomenėje rusų kultūra.

„Akivaizdu, kad labai tankus ar labai didelis išryškinimas būtent rusų kultūros mūsų teatro repertuaruose ar dar kur nors, man atrodo, buvo ilgą laiką istorinė susiklosčiusi aplinkybė labiausiai todėl, kad apie kitas kultūras – lenkų kultūrą, švedų kultūrą, ukrainiečių kultūrą ar ispanų kultūrą – mes tiesiog kalbėdavome labai mažai“, – teigė premjerė.

Lietuvos meno kūrėjų asociacija dar pernai balandį, reaguodama į Rusijos karių įvykdytas civilių žudynes Ukrainoje, paragino paskelbti embargą Rusijos kultūrai ir menui Lietuvoje iki karo Ukrainoje pabaigos.

Keli Lietuvos teatrai pranešė išimantys iš savo repertuaro rusų autorių kūrinius.

Rusų kalbą mokyklose galėtų pakeisti lenkų kalba

Rusų kalbos, kaip antros užsienio kalbos, mokymą Lietuvos mokyklose galėtų pakeisti lenkų kalba, sako premjerė I. Šimonytė.

„Aš tikrai už tai, kad lenkų kalbos, kaip užsienio kalbos, būtų mokyklose kuo daugiau“, – trečiadienį radijo stočiai „Znad Wilii“ sakė ji.

„Manau, kad čia labai geras pasirinkimas. Aš beveliju, kad antras pasirinkimas užsienio kalbos šalia anglų kalbos, kuri yra įprasta, būtų lenkų, o ne rusų“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.

Ji atkreipė dėmesį, kad neturėtų būti sunku rasti lenkų kalbos mokytojų, nes Lietuvoje veikia lenkiškos mokyklos, kur mažėjant mokinių, mokytojai galėtų pereiti dirbti į lietuviškas mokyklas.

Aš tikrai už tai, kad lenkų kalbos, kaip užsienio kalbos, būtų mokyklose kuo daugiau.

„Yra žmonių Lietuvoje, kurie galėtų lenkų kalbą mokyti turbūt daugiau negu turime dabar“, – tvirtino I. Šimonytė.

Kita vertus, anot jos, kalbų mokėjimas, tarp jų ir rusų, yra naudingas dalykas.

„Kalbos mokėjimas ant kupros nenešiojamas dalykas. Aš rusų kalbą išmokau kieme, dar iki mokyklos, nes reikėjo susikalbėti su vaikais. Man tas mokėjimas gyvenime praverčia“, – sakė premjerė.

Tačiau, jos teigimu, mokyklose rusų kalba neturėtų būti vienintelis antros užsienio kalbos pasirinkimas.

„Bet norėtųsi, kad mokykloje, ugdymo sistemoje, už kurią atsakinga valstybė, vaikai turėtų geresnį pasirinkimą negu rusų kalba, vienintelė antra užsienio kalba, kokią tik galime suteikti, kadangi tiesiog neturime pedagogų, kurie galėtų dėstyti kitomis kalbomis. Būčiau visomis keturiomis už tai, kad latvių, lenkų kalbos būtų kaip įmanoma labiau prieinamos kaip antra užsienio kalba“, – teigė I. Šimonytė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šiais mokslo metais rusų kalba, kaip antroji užsienio, mokyklose buvo populiariausia – ją pasirinko beveik 15 tūkst. šeštos klasės mokinių.

Lietuvos švietimo vadovai yra nurodę rekomenduojantys mokykloms atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos.

Rusų mokyklos direktorė Lietuvoje nesupranta tokio estų žingsnio.

„Integruojantis į mūsų valstybės kultūrą iš tiesų galima kalbėti ta kalba, kurią tu girdi nuo pat gimimo. Tu esi apsaugotas ir tai buvo didžiulis mūsų valstybės pasididžiavimas. Tad, manyčiau, kad tai bus nepopuliarus sprendimas“, – kalbėjo Aleksandro Puškino gimnazijos direktorė Jelena Žurovska.

Perėjimas iš rusų į lietuvių kalbos mokyklą, anot direktorės, sukeltų labai daug problemų.

„Jau šiais laikais mes jaučiame didelę lietuvių kalbos mokytojų stoką. Jau šiandien mūsų mokykloje trūksta trijų mokytojų ir, deja, jokios perspektyvos ateičiai“, – tęsė J. Žurovska.

Tokiam žingsniui prieštarautų ir Lietuvos tautinių bendrijų tarybos vadovas.

„Tai yra tautinių mažumų teisių pažeidimas ir žmogaus apsisprendimo teisės pažeidimas. Mes neturime lenktyniauti, kas labiau neapkenčia režimo. Turime rungtyniauti, kas labiau padeda Ukrainai. Ir čia, manau, Lietuva užima deramą vietą“, – sakė Lietuvos tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Daumantas Todesas.

Tačiau ir Seime už švietimą atsakingi politikai Estijos pavyzdžiu reikalo sekti nemato.

„Mūsų istorinė tradicija, manau, šiandien neleistų kalbėti apie tokius dalykus, kaip tikrų tautinių bendrijų mokyklų uždraudimus“, – teigė Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tai turėtų mūsų valstybės strategija – sudėlioti labai aiškiai akcentus įvertinant ir jų kultūrinį identitetą, galimybes jį išlaikyti, taip pat lojalumą Lietuvos valstybei bei pagarbą valstybinei lietuvių kalbai“, – sakė Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė.

Tačiau pasak V. Targamadzės, valstybinę lietuvių kalbą rusų tautinės mažumos vaikai galėtų mokėti ir geriau.

„Jie valstybinę lietuvių kalbą galėtų mokytis stipriau ir integruotis į mūsų visuomenę. Nuojauta kužda ir iš įvairių pokalbių girdima, kad yra per mažai integracijos į mūsų visuomenę pilietiniu ugdymu“, – sakė V.  Targamadzė.

Gimnazijos direktorė atsako, kad jų mokiniai gal ir nėra tarp geriausių, bet tikrai ir ne tarp blogiausių.

„Mūsų abiturientai paskui puikiai dirba Lietuvoje: ir gydytojais, ir teisininkais. Nėra nei vieno, kuris nepritaptų ir negalėtų integruotis Lietuvoje“, – kalbėjo J. Žurovska.

Tačiau pastabų tautinių mažumų mokykloms turi ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

„Žinoma, parengimas valstybine kalba galėtų būti stipresnis ir palaipsniui didiname lietuvių kalbos pamokų skaičių. Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme randasi daugiau lietuvių kalbos pamokų, keičiasi ir egzaminų sistema. Tad parengimas valstybine kalba turėtų stiprėti“, – teigė J. Šiugždinienė.

Europos Sąjungoje yra labai mažai šalių, kuriose veikia valstybinės mokyklos kitomis kalbomis. Vis dėlto Lietuva artimiausiu metu naikinti tautinių mažumų mokyklų neketina.

„Mes su Lenkija turime net kelis tarptautinius susitarimus dėl vaikų ugdymo tautinių mažumų kalba. Mes taip pat turime lietuviškas mokyklas Lenkijoje. Mes gerbiame ir sudarome vienodas galimybes visoms savo tautinėms mažumoms“, – tęsė J. Šiugždinienė.

Rusų kalba Lietuvoje mokosi beveik 19 tūkst. ar kiek daugiau kaip 5 proc. visų šalies mokinių.

– Ministerija siūlo mokėti vokiečių, prancūzų kalbos pedagogams papildomas 300 eurų stipendijas. Ar tai pritrauks papildomų specialistų?

– Matėte mokytojų reakcijas. Jie pasipiktinę ir pavargę nuo žaidimų, kai kelis dešimtmečius tai mokama už kelionę, tai nemokama, tai vieniems saldainis, kitiems – stipendija. Apgailėtina žiūrėti tokias imitacijas sprendžiant problemas, kokių mokytojų trūksta. Mūsų sisteminis požiūris švietimą finansuoti tinkamai, mokėti atlyginimus tokius, kad profesija taptų konkurencinga, pritrauktume jaunų specialistų į visas pozicijas. Trūksta ne tik chemijos, fizikos, bet ir muzikos mokytojų. Mes tikrai kategoriški šioje vietoje ir norime, kad baigtų iš mūsų tyčiotis. Spręskite problemas iš esmės, o ne žaiskite žaidimus imituodami spendimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ministerija paskaičiavus, kad jei skirtų stipendijas ir dabartiniai šeštokai ateityje pasirinktų būti mokytojais, vis vien trūktų kelių šimtų specialistų.

– Tai yra tik imitacija ir problemos tikrai neišspręs. Laikini persistumdymai ir toliau mes būsime skęstančioje valtyje.

– Kaip jums atrodo įsipareigojimai, kad reikėtų išdirbti bent kelerius metus mokykloje, dirbti nors 0,7 etato?

– Siūlymai liks daugiausia popieriuje, realių pokyčių nebus, nebent pavieniai atvejai ir bus galima deklaruoti, kad buvo spręsta problema, imtasi priemonių. Tačiau pasikeitimų, manau, neįvyks.

– Ar jūsų profsąjunga spėjo padiskutuoti, ar reikėtų iš pasirenkamų kalbų sąrašo išbraukti rusų kalbą?

– Mokytojai dažnai priklausomi nuo tėvų ir vaikų pasirinkimo. Turėtų išlikti galimybė rinktis, o ne supriešinti tėvus, mokinius, bendruomenę. Diskusija vyko, žinome skandalus dėl vadovėlių ir pan. Mes orientuojamės, kad mokytojai turi būti sąmoningi ir ugdyti kritiškai mąstančius mokinius. Nostalgija draudimams reguliuoti situaciją ne mūsų organizacijos ir ne mokytojų vizija, kaip turėtų būti valdoma situacija. Manome, mokytojų, tėvų bendruomenės sąmoningos, mato, kas vyksta pasaulyje, ir kalbos pasirinkimas tikrai gali būti paliktas šeimos apsisprendimui, o ne valstybinių reguliavimų.

„Ar mes turime tamprius ekonominius, kultūrinius, socialinius santykius su Rusija? Veikiausiai ne. Štai kodėl manau, kad tai nėra prioritetas“, – trečiadienį žurnalistams sakė prezidentas.

„Rusų kalbos mokytojų mes turime daugiau nei pakankamai. Tada savotiškai pasiūla pradeda diktuoti paklausą. Mano nuomone, tai nėra teisinga. Ar šiandien rusų kalbos puoselėjimas mūsų mokyklose yra mūsų prioritetas? Aš nemanau“, – teigė G. Nausėda.

Ar mes turime tamprius ekonominius, kultūrinius, socialinius santykius su Rusija? Veikiausiai ne. Štai kodėl manau, kad tai nėra prioritetas.

Jo teigimu, šiuo metu susiklostė situacija, kai „esame priklausomi nuo to fakto, kad tikrai turime daug rusų kalbos mokytojų“.

Pasak G. Nausėdos, Lietuvai palaikant intensyvius ryšius su Europos Sąjungos valstybėmis, prioritetą reikėtų teikti ispanų, prancūzų, vokiečių kalboms, kurios „labai praverčia mūsų žmonėms bendraujant su kolegomis Vakaruose“.

Visgi šių kalbų mokytojų trūksta, sakė prezidentas.

Latvijos švietimo ir mokslo ministerija anksčiau yra pranešusi apie planus nuo 2026–2027 mokslo metų mokyklose kaip antrąją užsienio kalbą leisti rinktis tik Europos Sąjungos šalių arba tų šalių, su kuriomis Latvija yra pasirašiusi tarpvyriausybines sutartis švietimo srityje. Į tokį sąrašą rusų kalba nepatektų.

Lietuvos švietimo vadovai yra nurodę rekomenduojantys mokykloms atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos.

Ministerijos duomenimis, šiais mokslo metais rusų kalba, kaip antroji užsienio, mokyklose buvo populiariausia – ją pasirinko beveik 15 tūkst. šeštos klasės mokinių.