Vykdomajame posėdyje buvo patvirtinti NKL 2023-2024 m. čempionato varžybų nuostatai, varžybų formatas, čempionato kalendorius bei biudžetas.

Posėdyje buvo priimtas sprendimas artimiausius tris sezonus atsisakyti finalinio ketverto formato bei žaisti atkrintamųjų serijas: aštuntfinalį organizuoti iki dviejų pergalių, o ketvirtfinalį, pusfinalį ir finalą – iki trijų pergalių.

2023-2024 m. sezone dalyvaus 14 komandų. Čempionatas prasidės spalio 5 d., rungtynės vyks ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Atkrintamųjų etapas prasidės kovo mėn., balandžio mėn. vyks finalo serijos kovos.

Vykdomąjį komitetą sudaro 14 narių: 13 klubų (Joniškio „Delikatesas“, Jurbarko „Jurbarkas-karys“, Kauno „Žalgiris-2“, Klaipėdos „Neptūnas-Akvaservis“, Palangos „Olimpas“, Kauno r. „Atletas“, Vilniaus „Rytas-2“, Šilutės „Šilutė“, Marijampolės „Sūduva-Mantinga“, „Vytis-VDU“, Vilniaus „Stekas“, Telšių „Telšiai“, Vilkaviškio „Perlas“) atstovai ir NKL prezidentas Šarūnas Kliokys.

Taip pat posėdyje patvirtinta 2023-2024 m. sezono Nacionalinės krepšinio lygos drausmės komisija, kurią nuo šiol sudarys ir klubų atstovai bei lygos teisininkas.

Per savo gyvavimą lyga turėjo vos tris prezidentus – nuo 1993 iki 2002 m. juo buvo legendinis šalies krepšininkas Šarūnas Marčiulionis, o iki 2013-ųjų prezidento pareigas ėjo Šarūnas Kliokys.

2013 m. lygos vairą perėmė iki pat dabar LKL vadovaujantis ir trečią kadenciją einantis Remigijus Milašius. Dabartinio lygos prezidento teigimu, jam atėjus į organizaciją reikėjo nuveikti daug darbų.

„Kai atėjau, tikėjausi kitokios lygos, o kai supratau, kur papuoliau, nebuvo linksma. Todėl, kad ne taip įsivaizdavau organizacijos funkcionavimą, bet nenoriu apie tai kažko sakyti, tai buvo labai sunku“, – savo vadovavimo pradžią prisiminė LKL prezidentas.

Pokyčius pradėta įgyvendinti nuo įvestos klubų licencijavimo tvarkos, o vėliau kiekvienais metais lygoje atsirasdavo vis kitų naujovių. Kalbėdamas apie svarbiausius dešimtmečio momentus, R. Milašius visų pirma išskyrė Karaliaus Mindaugo taurę, kuri pradėta organizuoti 2016 m.

„Kad būtų įdomu, mes susėdę modeliavome. Ta žvaigždžių diena kažkuria prasme buvo mirusi, nes ji neįdomi. Reikėjo padaryti, kad pritrauktume žmones ir žaidėjams būtų įdomu. Dėl to nuėjome visai kitu keliu, investavome pinigus į šou, į prizinius fondus, kad sudomintume visą struktūrą, visas organizacijas.

Gavosi, kas gavosi. Net Europoje tokio renginio, kokį turime mes, neturi nė viena valstybė. Niekas neturi prizinių fondų, niekas neturi šou elementų. Jie susirenka, pažaidžia, gauna taures ir viskas baigiasi, o mes turime visa kita. Galime didžiuotis, esame taurių turnyrų lyderiai“, – teigė R. Milašius.

Nors ilgą laiką LKL rungtyniavo 10 ekipų, pastaraisiais metais lygos klubų šeima gausėjo, o šiemet, po kone dešimtmečio pertraukos, čempionate dalyvauja 12 komandų, kurios rungiasi viename konkurencingiausių sezonų istorijoje. Taip pat po ilgos pertraukos vėl kalbama apie sportinio principo įgyvendinimą, paskutinę LKL komandą pakeičiant NKL čempionais.

Lygos gimtadienio proga – portalo LKL.lt interviu su lygos prezidentu R. Milašiumi.

– Lygai švenčiant trisdešimtmetį, ar prisimenate, kaip atrodė pati lygos pradžia? Kiek jums tuo metu buvo įdomus krepšinis?

– Pačios lygos pradžios tikrai neprisimenu. Buvo kūrimo procesai, prisimenu, kurie buvo verslininkai, kad Šarūnas Marčiulionis organizavo, pamenu tą momentą, bet detalių neprisimenu. LKL pradžią prisimenu per miglą, kaip jie viską kūrė ir darė, tai buvo jau prieš 30 metų. O krepšinį jau žiūrėjau nuo tų laikų, kai „Žalgirį“ treniravo Vytautas Bimba, krepšinis patiko nuo tų laikų.

– Kaip nusprendėte siekti lygos prezidento posto 2013-aisiais?

– Daugiausiai mane įkalbinėjo Šarūnas Kliokys, mes buvome pažįstami, draugai. Aš turėjau ir turiu verslus, buvo madinga, kad verslininkai tampa lygos prezidentais, taip ir atkeliavau.

– Su kokiais didžiausiais iššūkiais susidūrėte savo darbo pradžioje?

– Kai atėjau, tikėjausi kitokios lygos, o kai supratau, kur papuoliau, nebuvo linksma. Todėl, kad ne taip įsivaizdavau organizacijos funkcionavimą, bet nenoriu apie tai kažko sakyti, tai buvo labai sunku.

– Didelis pokytis, atsiradęs jūsų vadovavimo laiku yra Karaliaus Mindaugo taurės finalo ketvertas, kurios organizavimą lyga perėmė iš LKF, tuo pačiu panaikindama LKL žvaigždžių dieną. Kiek patenkintas esate būtent šiuo projektu?

– Federacija turėjo šitą projektą, bet jie nėra verslo struktūra, jie daugiau atsakingi už vaikus, moteris, rinktines. Jie neturi tokios patirties organizuojant tokius renginius, nes tai daugiau susiję su verslu.

Kad būtų įdomu, mes susėdę modeliavome. Ta žvaigždžių diena kažkuria prasme buvo mirusi, nes ji neįdomi. Reikėjo padaryti, kad pritrauktume žmones ir žaidėjams būtų įdomu. Dėl to nuėjome visai kitu keliu, investavome pinigus į šou, į prizinius fondus, kad sudomintume visą struktūrą, visas organizacijas.

Gavosi, kas gavosi. Net Europoje tokio renginio, kokį turime mes, neturi nė viena valstybė. Niekas neturi prizinių fondų, niekas neturi šou elementų. Jie susirenka, pažaidžia, gauna taures ir viskas baigiasi, o mes turime visa kita. Galime didžiuotis, esame taurių turnyrų lyderiai.

– Ko gero ryškiausias ir labiausiai netikėtas iššūkis buvo koronaviruso pandemija. Kaip sekėsi su tuo tvarkytis?

– Aš pripratęs prie to savo gyvenime – prie pakilimų ir nusileidimų. Tai man nieko naujo, versle niekada nėra viskas į viršų. Būna ir aukštyn, ir žemyn.

Komanda buvo ir yra labai stipri, mes turėjome aiškius planus, kaip gyventi, kaip išgyventi ir mums tikrai nepasijautė, be to, kad ištikimiausi sirgaliai negalėjo papulti į arenas ir nematė savo mylimų komandų. Dėl viso kito neturėjome didelių problemų, tuo metu biudžetas netgi pradėjo augti, sustiprinome jį, stiprėjome patys, kaip lyga. Didelės įtakos tai nepadarė, dar daugiau susikaupėme, buvo daugiau idėjų. Praėjo laikas, atrodo, kad to ir nebuvo.

– Nuo 2015 m. sekė šešerių metų laikotarpis, kuomet lygoje žaidė dešimt komandų, bet buvo tikslas turėti dvylika. Kaip buvo einama link šio tikslo?

– Tikslas buvo labai paprastas. Kaip mėgsta mūsų kolegos pasakyti – kam mums reikia silpnesnių komandų? Čia ne Eurolyga, čia yra nacionalinis interesas, kad jauna karta irgi turėtų žaisti. Ne visi gali pakliūti į „Žalgirį“ ar „Rytą“, dabar jau ir į „7bet-Lietkabelį“ ar „Wolves“.

Turime komandas, kur jaunesni žaidėjai, talentai gali pradėti karjeras ir atsiskleisti, augti iki turtingų klubų lygio. Mano tikslas buvo šitas ir jis yra pasiektas. Jį užsibrėžiau, o statydamas savo kandidatūrą trečiai kadencijai pasakiau, kad bus taip ir visi prabalsavo už mano pasiūlymą. Susidėliojau planą ir jį įvykdžiau.

– Per dešimtmetį smarkiai augo ne tik lyga, bet ir turtingiausias jos klubas – „Žalgiris“. Ar nebuvo apmaudu, kad ilgą laiką nebuvo didesnės intrigos kovoje dėl titulo?

– „Žalgirio“ biudžetas paskutinius aštuonerius metus yra didžiuliu skirtumu atsiplėšęs nuo kitų klubų. Tai turėjo įtakos pasirenkant žaidėjus ir automatiškai buvo užprogramuota, kad jie Lietuvos čempionai. Bet tai nėra nieko blogo, taip susidėliojo.

Gyvenimas eina į priekį, atsiranda konkurentų. Alytaus klubas pervažiuos į Vilnių, turės kitokį biudžetą, gali pagal jį vytis „Žalgirį“, čia yra kiti organizaciniai klausimai, kaip pavyks priartėti. Tas pats „Rytas“ – auga biudžetas, auga organizacija. Kaip matėte pernai, jie pateikė staigmeną, pralenkdami „Žalgirį“ su daug mažesniu biudžetu. „7bet-Lietkabelis“ labai pavažiavo į priekį per paskutinius penkis metus, tapo elitine Lietuvos komanda.

Kas liečia „Žalgirį“, nuo kažkokios biudžeto sumos jau nelabai kas keičiasi. Viskas priklauso nuo to, kas sveikas, kas ne, koks komandos vidus. Tai yra sėkmės formulė.

– Kokius tris svarbiausius įvykius per pastaruosius dešimt metų LKL galėtumėte įvardyti?

– Pats pirmas yra Karaliaus Mindaugo taurė, kuri buvo sukurta mūsų, tas yra labai svarbus dalykas. Kitas įvykis – pandemija, kuri buvo iššūkis, su kuriuo sklandžiai susitvarkėme. Trečias – praėjusių metų sezono kulminacija – istoriniai pusfinaliai ir finalas, kuris buvo kitoks nei per mano dešimtmetį.

– Jums ėmus vadovauti LKL, ženkliai padidėjo lygos dėmesys klubams. Mokami dideli pinigai, padedama rengiant rinkodaros specialistus ir skatinant tvarkytis klubų administracijas bei infrastruktūrą. Ką tai duoda?

– Privalai padėti klubams. Turime padėti rinkodaros sistemoje, nes pas mus dirba profesionalūs žmonės. Komunikaciniame lauke irgi turime padėti. Jei LKL, pati viršūnė, bus stipri, o klubai silpni – jie neturės biudžetų, negalės savęs pristatyti komunikuodami.

Daug kalbame per susirinkimus šiais klausimais. Kuriems reikia pagalbos – jie jos gauna. Kai kuriems nereikia, jie patys iš savęs stiprūs, lyderiauja net Europoje, kaip „Žalgiris“. Gali kiti Europos klubai mokytis.

Tam tikslui padeda ir LKL akademija. Žmonės, kurie ją pabaigia, įsilieja į klubus, nebūtinai LKL, į kitas sporto organizacijas. Jie praeina tam tikrus kursus, mokymus, užbaigia ir gali įsilieti į daug organizacijų. Kiekvienais metais kiek jų pabaigia, turbūt neužtektų vietų.

Turime idėjų ateityje ir dėl trenerių – atrinkti būrį talentingiausių ir ruošti pamainas su užsienio partneriais, mūsų klubais, kad jie galėtų pasisemti patirties mėnesį ar du, pabūti prie vyr. trenerių, pasiklausyti, ką jie kalba. Yra tokių idėjų, bet viskas atsiremia į pinigus, kurių dar reikėtų pageneruoti daugiau. Visa tai yra pagalba klubams.

– Krepšinio bendruomenė pabrėžia LKL pažangą jūsų vadovavimo metu. Kaip tai pavyko?

– Ačiū tiems, kas pastebi. Ką jaučiu pats – tai buvo darbas, darbas ir darbas. Kada nori, gali pasiekti. Kai partneriai yra klubai, su kuriais randi bendrą kalbą, juos įtikini, kuriuo keliu turime eiti. Lyga yra organizacija, kuri be klubų nieko nepadarys. Mūsų kartu buvo siekiamas tikslas, jį buvau užsibrėžęs konkretų – padaryti Lietuvoje mažąją Eurolygą arba NBA ir tai mums pavyko. Jei valstybė būtų didesnė, biudžetas būtų didesnis, tai su jais dar pakovočiau.

– LKL įgyvendina daugybę naujovių – nuo aukštos kokybės TV produkcijos ir techninės pagalbos teisėjams iki aistruolių bei krepšinio bendruomenės įtraukimo įrankių. Kas generuoja tas idėjas ir kaip pavyksta jas įgyvendinti?

– Kiekvienais metais mėginu įgyvendinti dvi-tris savo idėjas. Toliau mes kaip komanda sėdame kartu ir kalbame, ar įmanoma, ar neįmanoma. Tai susiję su televizija, partneriais. Jie irgi reikalauja naujovių, ypač nauja karta turi idėjų, kurios veikia. Mūsų komanda jauna, protingi žmonės. Idėjos nebūtinai matosi, bet kiekvieną dieną kūrybiniame procese jų atsiranda, ne visos pastebimos. Džiaugiuosi, kad šie žmonės yra šalia manęs, man pavyko juos suburti, įtikinti ir esu labai laimingas, kad juos turiu.

– Kiek lygai aktualūs yra klubų pasirodymai tarptautiniuose turnyruose?

– Kaip lygos vadovas, visada skatinu, kad klubai dalyvautų tarptautiniuose turnyruose. Visada stengiuosi padėti, jei yra galimybė. Padėjau, padėsiu ir stumsiu.

Čempionų lygoje esame dalininkai. Kas liečia Eurolygą ir Europos taurę, turime dvi vietas – „Žalgiriui“ ir Panevėžiui. Kauniečiai žaidžia su dešimties metų licencija, o Panevėžys – už iškovotą vietą Lietuvoje. Labai džiaugiuosi, kad jie paskutiniu metu rodo puikius rezultatus, nors nuo jų lemiamose rungtynėse nusisuka sėkmė, gaila.

– Prieš NKL finalo ketvertą yra kalbų apie tai, kad po ilgos pertraukos įmanomas sportinio principo įgyvendinimas, paskutinė LKL komanda iškristų, o ją pakeistų NKL čempionai. Kiek tai realu?

– Šeštadienį sužinosime. Šansų, kad taip nutiks, yra.

– Kaip apibūdintumėte savo vadovavimo dešimtmetį iš asmeninės pusės – buvo lengva ar sunku?

– Labai paprastai – pirmi, antri, treti metai buvo labai sunkūs. Paskui palaipsniui darėsi vis lengviau, o dabar, kai yra tokia stipri komanda, dirbdamas jaučiu malonumą.

Apsigalvojo per naktį

Praėjusios savaitės ketvirtadienį D. Misiūnas su žurnalistais dar dalijosi LE ateities planais, o kitą dieną įteikė finansų ministrui Viliui Šapokai atsistatydinimo raštą.

"Toks mano sprendimas visiškai eliminuoja bet kokias galimybes interpretacijoms, prioritetą teikiant grupės veiklos tęstinumui", –  laiške kolegoms apie pasitraukimo priežastis rašė D. Misiūnas. Sprendimas visuomenėje buvo siejamas su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimu dėl slaptos informacijos atskleidimo. Tačiau dienraščio šaltinių teigimu, D. Misiūnas spruko nuo dar didesnio skandalo, kuris susijęs su vienos LE įsikerojusios verslo grupės protegavimu.

Dienraštis šio mėnesio pradžioje pradėjo domėtis LE vadovybės sąsajomis su "Alna Group", tačiau, net nespėjus gauti visų atsakymų, postus paliko ne tik D. Misiūnas, bet ir LE stebėtojų tarybos narė Agnė Bagočiūtė, LE grupės įmonės Verslo aptarnavimo centro vadovė Eglė Šimė. Teigiama, kad tik laiko klausimas, kas bus kitas.

Dalius Misiūnas (V.Skaraičio/BFL nuotr.)

Nutekino informaciją

Griūties impulsu tapo vasarą Finansų ministerijos paskelbta atranka į LE stebėtojų tarybą. Kaip ir įprasta, apie galimus kandidatus paprašyta informacijos iš specialiųjų tarnybų.

STT agentai turėjo informacijos, kad dabartinis LE stebėtojų tarybos pirmininkas Šarūnas Kliokys, kuris buvo siūlomas naujai kadencijai, yra investicinių bendrovės "Avestis" valdybos pirmininkas, o ši glaudžiai siejama su "Alna Group" įmonėmis, pastaruoju metu gaunančiomis milijoninius užsakymus iš LE bendrovių. Dar daugiau – Š. Kliokys yra ir Registrų centro valdybos narys, o "Alna Group" įmonės laimi konkursus ir šioje valstybinėje įstaigoje. Konkursų skaidrumu stipriai suabejota.

Redakcijos šaltinių teigimu, tuo metu, kai į ministeriją buvo atsiųstas STT atsakymas ministrui, pastarojo darbe nebuvo. Tačiau konfidenciali informacija tapo žinoma A. Bagočiūtei, netrukus – ir LE vadovui D. Misiūnui bei siauram verslininkų bei politikų ratui. Kalboms apie slaptos informacijos nutekinimą pasiekus STT agentus, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo atskleidžiant įslaptintą informaciją.

Žygis į LE

"Alna Group" – 1999–2000 m. buvusio ūkio ministro Valentino Milaknio kūdikis. Sovietmečio pabaigoje jis dirbo Vilniuje, skaičiavimo mašinas gaminusiame susivienijime "Sigma", vadintame pašto dėžute. Prasidėjus perestroikai, 1989 m. jis įkūrė programavimo kooperatyvą – Techninių programinių kompleksų centrą "Alna", buvo pirmuoju jo direktoriumi iki paskiriant į ministro pareigas. Dabar "Alnos" ir "Alna Group" direktoriumi yra jo sūnus Tomas Milaknis.

"Alna Group" įmonės savo klientams teikia profesionalius sprendimus, kurie aprėpia visas su IT susijusias įmonės funkcijas. Klientams suformuojama IT infrastruktūra, parenkama optimali programinė aplinka, teikiami profesionalūs verslo valdymo sprendimai, rūpinamasi visos IT infrastruktūros priežiūra.

"Alna Group" bendrovėms LE pradėjo sektis laimėti konkursus, kai šiek tiek anksčiau jose dirbę žmonės pradėjo eiti įvairias pareigas šioje strateginėje šalies bendrovėje. Aukščiausias karjeros viršūnės pareigas pasiekė Ilona Daugėlaitė. Ji 2010 m. iš bendrovės "Alna Business Solution" perėjo į LE įmonę "Elektros tinklo paslaugos", po metų ėmė vadovauti Administracijos departamentui. Maždaug tada "Alna Group" ir atsivėrė LE finansiniai aruodai.

Šiuo metu I. Daugėlaitė yra LE organizacinio vystymo direktorė. Vilniaus universitete, hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos magistro laipsnį įgijusi moteris yra LESTO ir "Lietuvos dujų" stebėtojų tarybos narė. Buvo jau parduotos įmonės Duomenų logistikos centro, yra bendrovės Technologijų ir inovacijų centro valdybų pirmininkė, bendrovės "Elektros tinklo paslaugos" valdybos narė. Beje, LE oficialiai pateikiamoje informacijoje nėra minima, kad iki atėjimo į LE I. Daugėlaitė dirbo "Alna Business Solution".

Dienraščio šaltinių teigimu, I. Daugėlaitė yra ne kartą pastebėta susitinkanti su buvusiu savo vadovu T. Milakniu, įtariamu neskaidrių viešųjų pirkimų "Sodroje" byloje.

Matomos rokiruotės

Matomos ir atvirkštinės sąsajos tarp LE vadovybės ir "Alna Group" įmonių. Antai LE įsteigus Verslo aptarnavimo centrą, 2014 m. jo direktore paskiriama E. Šimė. Ji 2016 m. paskiriama ir LE priklausančios bendrovės Technologijų ir inovacijų centro – vienos didžiausių Lietuvoje ITT įmonių, teikiančių IT ir telekomunikacijų paslaugas elektros energetikos sektoriaus bendrovėms, valdybos nare. Vėlgi įdomus sutapimas: Valdas Šimas, E. Šimės vyras, 2016 m. spalį tapo "Alna Business Solutions" generaliniu direktoriumi.

Dar vasaros pradžioje bendrovės Technologijų ir inovacijų centro generaliniu direktoriumi dirbo Marius Juknevičius. Prieš ateidamas į LE, vyras dirbo su "Alna Group" glaudžiais ryšiais siejamame "Office System", o dar anksčiau buvo paskirtas "Alna Software" generaliniu direktoriumi.

"Esame didelė įmonių grupė, kuri vysto daug veiklų ir įgyvendina daug naujų projektų, todėl mums nuolat reikia gabių žmonių. Valstybės valdomoje įmonėje esame įdiegę skaidrų darbuotojų pritraukimo procesą, todėl įmonėse vyksta atrankos, per jas ir atsirenkame geriausius kandidatus", – maždaug prieš metus yra viešai atviravusi I. Daugėlaitė.

Pritraukus darbuotojus iš "Alna Group" – Verslo aptarnavimo centro generaline direktore tapus E. Šimei, o Technologijų ir inovacijų centrui ėmus vadovauti M. Juknevičiui, "Alna Group" įmonės LE bendrovių skelbtuose viešuosiuose konkursuose laimėjo teikti paslaugas beveik už 8,5 mln. eurų.

Kiek prie įtartinos sėkmės prisidėjo D. Misiūnas, redakcijai nėra žinoma, tačiau jis žinojo apie vykstančius procesus.

Barbė devyndarbė

Asmuo, dėl kurio savanoriškai ėmė mažėti LE gvardija su jos vadu priekyje – 2013 m. vasarą LE Stebėtojų tarybos pirmininku tapęs ir STT įtarimų susilaukęs Š. Kliokys. Šis ekonomisto išsilavinimą turintis vyras pristatomas kaip solidžią patirtį turintis verslo administravimo srityje. Š. Kliokys yra ėjęs telekomunikacijų bendrovės "Omnitel", naftos perdirbimo įmonės "Mažeikių nafta", kitų įmonių vadovaujamas pareigas. Pradėdamas vadovauti LE stebėtojų tarybai, jis kartu buvo ir bendrovių "Ekonovus", "Šiaulių plento grupė", "Kilimai", "Avestis" valdybos pirmininku.

Tačiau bene svariausiomis Š. Kliokio pareigomis greičiausia būtų galima įvardyti pirmininkavimą investicijų bendrovės "Avestis" valdybai. Jis dalyvavo ir šią bendrovę įkuriant 2005 m.

"Avestis"investuoja ir valdo stambaus kapitalo valdytojų pinigus, įsigydama arba įkurdama bendroves, jas išvysto ir parduoda, taip didindama savo investuotojų kapitalą. Per savo gyvavimo laikotarpį "Avestis" valdė "Klaipėdos kartoną", "General Financing", šiuo metu valdo "Šiaulių plento grupę" ir jos įmones, bendroves "Ekonovus" ir "Žemaitijos keliai", kitas kelių statybos ir remonto įmones.

Tiesa, kas yra "Avestis" investuotojai, ne visąlaik viešai skelbiama. Atskleisti yra "Hanner" ir "Sanitex". Vis dėlto ekonomistai neatmeta versijos, kad neatskleista gali būti ir "Alna Group". Mat pastarąją su "Avestis" sieja bendri giminystės ryšiai – investicijų bendrovės valdybos narys yra Rytis Jakaitis, Milaknių šeimos atstovės Justinos Milaknytės sutuoktinis.

Š. Kliokys 2015 m. spalį išrinktas Registrų centro (RC) valdybos nariu. Pastebėtina, kad būtent tuo laikotarpiu ėmė stiprėti politikų nepasitenkinimas RC vadovo Kęstučio Sabaliausko veikla. Tad neatmestina tikimybė, kad taip greičiausiai norėta užtikrinti RC ir "Alna Group" bendradarbiavimą. Mat, Š. Kliokiui tapus valstybinės įmonės valdybos nariu, "Alna Software" laimėjo RC viešųjų konkursų už daugiau kaip 3,8 mln. eurų.

BNS žiniomis, buvęs energetikos grupės „Lietuvos energija“ stebėtojų tarybos pirmininkas Š.Kliokys laimėjo naujos tarybos nario atranką, tačiau nepraėjo teisėsaugos „filtro“ ir nebuvo paskirtas į šias pareigas.

Kiek anksčiau ketvirtadienį teisingumo ministrės atstovė spaudai Rita Grumadaitė BNS tvirtino, jog Š.Kliokio kol kas neketinama atšaukti iš Registrų centro valdybos, mat jis nėra oficialiai įvardintas kaip netinkamas eiti pareigas.

„Atskirų narių ministrė kol kas neketina atšaukti. (...) Dėl šio asmens, tai jeigu jūs įdėmiai skaitėte Finansų ministerijos pranešimą, tai jie šios pavardės nepatvirtino“, - BNS teigė R.Grumadaitė.

Premjeras S.Skvernelis ketvirtadienį BNS teigė, kad asmuo, negavęs teisėsaugos leidimo dirbti vienoje iš valstybės kontroliuojamų įmonių, neturėtų dirbti ir kitų valstybės įmonių vadovybėje.

STT ketvirtadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo, atskleidžiant Finansų ministerijai pateiktą įslaptintą informaciją apie vieną iš kandidatų į „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybą.

Ragina ištirti „Lietuvos energijos“ ir Registrų centro pirkimus

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius ragina finansų ministrą Vilių Šapoką ir teisingumo ministrę Mildą Vainiutę atlikti pilnus ir visaapimančius patikrinimus „Lietuvos energijos“ įmonių grupėje bei Registrų centre dėl įmonėse vykdytų viešųjų pirkimų ir juos laimėjusių įmonių ryšių su šių įmonių valdymo organų nariais.

„Informacija dėl to, kad „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybai penkerius metus vadovavęs ir antrai kadencijai pateiktas Šarūnas Kliokys, kuris taip pat yra ir Registrų centro valdybos narys, neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, kelia didelį nerimą. Atitinkamų sričių ministrai privalo nedelsdami informuoti Seimą ir visuomenę, ar šiose valstybės valdomose įmonėse buvo organizuoti tokie viešieji pirkimai, kuriuos būtų laimėję įmonės, susijusios su Š.Kliokiu“,- pranešime spaudai sako Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V.Gailius.

Komisijos pirmininko nuomone, kol bus gauta visa reikalinga informacija iš Vyriausybės ir kompetentingų institucijų, finansų ministras privalo stabdyti visas procedūras, susijusias su „Lietuvos energijos“ valdymo organų tolimesniu formavimu.

„Kai vieną dieną finansų ministras su patosu paskelbia, kad paskirta nauja stebėtojų taryba, kuri neva tęs buvusios „skaidrumo praktiką“, o už kelių valandų ministerijoje vykdomi poėmiai, tai kompromituoja ne tik įmonės valdymo organų skyrimo procedūrą, bet ir kelia abejones ministro kompetencija“,- sako V.Gailius.

Jau šešioliktuose tokiuose apdovanojimuose, kuriuos rengia Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (LPPARA), taip pat įvertinta bei specialiu prizu apdovanota Lietuvos metų verslininkė/vadovė. Ja išrinkta bendrovės „Česlovo vynas“ direktorė ir bendrasavininkė Tatjana Ramoškienė. Nugalėtojus pasveikino ir Lietuvos  ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

Tradiciškai teikiamu „Lietuvos eksporto prizu“ už praėjusių metų pasiekimus šiemet įvertintos oro eismo valdymo sistemų, civilinės ir karinės paskirties sistemų gamybos ir modernizavimo įmonė „LiTak-Tak“, transporto ir logistikos bendrovė „Hegelmann Transporte“, margarino bei konditerinių riebalų gamybos bendrovė „Zeelandia“, įmonė „Adax“, teikianti buitinės ir komercinės paskirties elektrinių šildymo radiatorių projektavimo, gamybos bei pardavimo paslaugas ir tekstilės gaminių gamyba besiverčianti bendrovė „NMF Porolon“.

Nacionaliniu eksporto prizu už svarų indėlį sėkmingai kuriant dvišalius Lietuvos ir Japonijos ekonominius santykius apdovanota Lietuvos ambasada Japonijoje. Dvišalė prekyba per 2016 m. augo net 2 kartus ir sudarė 153,6 mln. Eur, o eksporto rodikliai išaugo net 2,8 karto, iki 117,8 mln. Eur palyginti su 2015 m. (48.7 mln. Eur).

Mokslinė-gamybinė įmonė UAB „LiTak-Tak“ sėkmingai skverbiasi į naujas rinkas Afrikos, Azijos, Šiaurės Amerikos žemynuose ir ateinančiais metais ketina jose stabiliai įsitvirtinti, o įmonės pardavimų pajamos ir eksporto apimtys 2016 metais padidėjo beveik 61 proc. Bendrovė UAB „Hegelmann Transporte“ eksporto apimtis, palyginti su 2015 m. rezultatais, augino net 83 proc. ir šiemet jos sudarė 102,5 mln. Eur, o pajamos iš eksporto sudaro 95 proc. visų pardavimo pajamų. UAB „Zeelandia“ eksporto apimtis 2016 m. padidino 18 proc., o savo produkciją šiuo metu eksportuoja į Suomiją, Estiją, Latviją, Baltarusiją, Belgiją, Čekiją, Slovakiją, Rumuniją, Italiją, Lenkiją ir kitas valstybes. UAB „Adax“ praeitais metais savo eksporto pajamas padidino beveik 32 proc., o nedidelės gaminių partijas eksportuoja net į Naująją Zelandiją, Čilę, Izraelį. Lietuviško kapitalo įmonės UAB „NMF Porolon“ eksporto apimtys padidėjo net 52 proc., o eksportas per 2016 m. augo net 2,4 karto (138 proc.).

„Nors Lietuvoje veikia tikrai daug sėkmingų ir savo gaminius bei paslaugas tiek vidaus, tiek užsienio rinkoms teikiančių įmonių, apie jas ne visuomet plačiai kalbame visuomenėje. Tenka pastebėti, kad daug dažniau pastebimos įmonės, kurios valstybei atnešė tam tikrų nuostolių, nei tos, kurios prisidėjo prie šalies ekonomikos augimo, valstybės iždo pildymo ar naujų darbo vietų atsiradimo. Žinoma, tokio dėmesio netrūksta užsienio kapitalo įmonėms ar investuotojams, tačiau kasmet „Lietuvos eksporto prizu“ įvertinamos Lietuvos bendrovės įrodo, kad taip pat esame stiprūs tarptautinėje arenoje ir gebame konkuruoti su kitomis valstybėmis. Todėl ir kiekvienais metais labiausiai nusipelniusioms bendrovėms teikiamas apdovanojimas yra ne tik garbingas šių įmonių įvertinimas, bet ir paskatinimas toliau gerinti rezultatus“, – teigia LPPARA prezidentas Šarūnas Kliokys.

Anot Š. Kliokio, labai sveikintinas yra ir vis didesnis moterų indėlis į Lietuvos verslo plėtrą. Siekdama skatinti aktyvesnį moterų dalyvavimą versle, LPPARA nuo 2002 metų steigia „Lietuvos metų verslininkės/vadovės“ apdovanojimą, kuris šiemet atiteko bendrovės UAB „Česlovo vynas“ direktorei ir bendrasavininkei Tatjanai Ramoškienei. Verslininkės vadovaujama įmonė gamina natūralų vaisių-uogų vyną, o pajamas pastaraisiais metais augino net 30 proc.

„Manyčiau, kad moterys pastaruoju metu tampa lyderėmis įvairios srityse, ypač tose, kuriose vyrams sunkiau. Mes lankstesnės, švelnesnės, sukuriame kitokį kontaktą su darbuotojais, galbūt kartais esame kiek diplomatiškesnės. Nors ūkį įkūrėme 2004 m., tik 2011 m. gavome galimybę plėtoti savo vyno verslą.  Man vynas – ne tik darbas, tai pirmiausia viso pasaulio ir mūsų kultūros dalis. Todėl užsiimame ne tik gamyba, tačiau ir edukacija, švietimu – juk vynas nėra geriamas, juo mėgaujamasi“, – sako „Lietuvos metų verslininkės/vadovės“ apdovanojimą pelniusi T. Ramoškienė.

Apdovanojimų ceremonijoje už svarų indėlį stiprinant šalies ūkį sidabrinėmis „Darbo žvaigždėmis“ taip pat įvertinti ir nusipelnę šalies regionų verslininkai, kurie labiausiai prisidėjo prie verslo sąlygų gerinimo.

Šis apdovanojimas įteiktas AB Šiaulių banko Vilniaus filialo kreditavimo projektų vadovui Viktorui Budraičiui, AB „Lifosa“ generaliniam direktoriui Jonui Dastikui, bendrovės UAB „Statga“ direktoriui Ryčiui Dijokui ir įmonių grupės „AQ Wiring Systems“ (Lietuvos, Lenkijos, Meksikos, Indijos ir Kinijos gamyklų) generaliniam direktoriui Nerijui Olšauskui.

Pagrindiniu, „Lietuvos eksporto prizu“ įvertinamos įmonės, per praėjusius metus labiausiai padidinusios savo eksporto pajamas ir praplėtusios pozicijas užsienio rinkose. Pasak LPPARA prezidento Šarūno Kliokio, šie apdovanojimai padeda pastebėti ir įvertinti mažiau matomas, tačiau svariai prie šalies ūkio augimo prisidedančias bendroves.

„Nors Lietuvoje veikia tikrai daug sėkmingų ir savo gaminius bei paslaugas tiek vidaus, tiek užsienio rinkoms teikiančių įmonių, apie jas ne visuomet plačiai kalbame visuomenėje. Tenka pastebėti, kad daug dažniau pastebimos įmonės, kurios valstybei atnešė tam tikrų nuostolių, nei tos, kurios prisidėjo prie šalies ekonomikos augimo, valstybės iždo pildymo ar naujų darbo vietų atsiradimo. Žinoma, tokio dėmesio netrūksta užsienio kapitalo įmonėms ar investuotojams, tačiau kasmet „Lietuvos eksporto prizu“ įvertinamos Lietuvos bendrovės įrodo, kad taip pat esame stiprūs tarptautinėje arenoje ir gebame konkuruoti su kitomis valstybėmis. Todėl ir kiekvienais metais labiausiai nusipelniusioms bendrovėms teikiamas apdovanojimas yra ne tik garbingas šių įmonių įvertinimas, bet ir paskatinimas toliau gerinti rezultatus“, – teigia Š. Kliokys.

Anot LPPARA prezidento, labai sveikintinas yra ir vis didesnis moterų indėlis į Lietuvos verslo plėtrą. Siekdama skatinti aktyvesnį moterų dalyvavimą versle LPPARA nuo 2002 metų steigia „Lietuvos metų verslininkės / vadovės“ apdovanojimą.

„Renkant metų verslininkę / vadovę, vertinama aktyvi moterų veikla, išskirtiniai pasiekimai ir iniciatyvos versle. Moterų verslininkių skaičius Europoje, lyginant jį su vyrų verslininkų skaičiumi, vis dar yra mažas. Todėl šiuo apdovanojimu norime skatinti didesnį moterų įsitraukimą bei pasiektų rezultatų viešinimą“, – sako Š. Kliokys.

Pernai „Lietuvos metų verslininke / vadove“ išrinkta Jonavoje įsikūrusios bendrovės „Baldai Jums“ pagrindinė akcininkė ir finansų vadovė Nijolė Meškauskienė. Vadovės nuopelnų dėka, įmonė per praėjusius metus daugiau nei penktadaliu padidino bendrovės eksporto apimtis ir beveik tiek pat pagerino bendrųjų pajamų rodiklius.

Taip pat apdovanojimų ceremonijos metu už svarų indėlį stiprinant šalies ūkį sidabrinėmis „Darbo žvaigždėmis“ įvertinami nusipelnę šalies regionų verslininkai, kurie pastaraisiais metais labiausiai prisidėjo prie verslo sąlygų gerinimo.

Lietuvos verslininkai nerimauja, kiek sumažės ES šalių užsakymai mūsų įmonėms, jeigu Europa turės pakankamai santykinai pigesnės darbo jėgos ir pati galės didinti gamybą. Anot verslininkų, įmonės yra pasirengusios atvykėlius įdarbinti, bet nori, kad šis žingsnis pasiteisintų, rašo "Verslo žinios".

"Žinoma, mes galėtume įdarbinti ir apgyvendinti pabėgėlius tiek Šeduvos, tiek kituose filialuose. Bet pažiūrėkime, kiek daug žmonių atvyksta į Vakarų Europą. Šios šalys juos įdarbins ir apgyvendins geriau nei Lietuva. Ar neatsitiks taip, kad Vakarų Europos šalims nebereikės teikti užsakymų Lietuvos įmonėms, - jie turės pakankamai nebrangios darbo jėgos, kad galėtų patys pasigaminti, ko reikia", - teigė bendrovės "Lelija" generalinė direktorė Genė Zaveckienė.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Šarūnas Kliokys teigia, kad Vokietijoje darbo rinkos naujokams gali būti mokama dvigubai daugiau nei Lietuvoje ir dėl to Lietuva pralaimi konkurencinę kovą. Anot jo, sukūrus palankias socialines sąlygas, būtų galima užtikrinti, kad dalis pabėgėlių liks Lietuvoje.

Naujasis Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Šarūnas Kliokys, pabrėžia, kad Lietuvai reikia užsienio investicijų, o investuotojams -lankstesnių darbo santykių. Todėl Lietuva turėtų būti suinteresuota juos liberalizuoti, kaip ir būtinybe vytis vakarietiškus atlyginimus, rašo "Verslo žinios".

"Įmonės nenori išsišokti su atlyginimais, - kils jų gaminių savikaina, mažės konkurencingumas. Visi stebi, kiek moka konkurentai. Vyriausybė bando spręsti šį uždavinį didindama minimalų atlyginimą, o tai skaudu smulkiesiems, ypač provincijoje. Todėl esu įsitikinęs: kuo daugiau sulauksime užsienio investicijų, tuo greičiau didės atlyginimai. Tai lyg ekonomikos varikliukas, verčiantis judėti pirmyn. O investuotojams reikia lankstesnių darbo santykių", - interviu "Verslo žinioms" sakė Š.Kliokys.

Anot jo, siekiant pritraukti užsienio įmones, būtų galima kai kurioms jų suteikti lengvatų: "Pavyzdžiui, būtų galima suteikti lengvatų toms energijai imlioms įmonėms, kurios iš užsienio norėtų perkelti savo gamybos pajėgumus į Lietuvą. Žinoma, reglamentuojant tokių lengvatų trukmę".

Energetikos įmonių grupės Visagino atominė elektrinė (VAE) stebėtojų tarybos pirmininkas - nepriklausomas jos narys Šarūnas Kliokys sako, jog pirmiausias tarybos uždavinys yra suformuoti įmonių vadovų grandį.

"Pirmiausias darbas bus suformuoti valdybą ir išrinkti valdybos pirmininką, vėliau - ir generalinį direktorių. Po to bus formuojamos ir kitų įmonių valdybos, stebėtojų tarybos, generaliniai direktoriai. Pirmiausias darbas - suformuoti vadovų grandį, o po to kalbėsime apie tikslus", - BNS sakė Š.Kliokys.

Anot jo, grupės korporatyvinio valdymo pertvarką planuojama baigti rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje. Liepos pabaigoje bus renkamos ir įmonių "Lesto" ir "Lietuvos energija" stebėtojų tarybos, kuriose dirbs nepriklausomi bei valstybės atstovai, o vėliau iš įmonių darbuotojų bus sudarytos valdybos.

Š.Kliokys yra investicijų bendrovės „Avestis“ direktorius ir valdybos pirmininkas, „Šiaulių plento“ grupės ir „Kilimų“ valdybos pirmininkas. Jis taip pat yra dirbęs „Omnitel“ bei tuometinėje „Mažeikių naftoje“. Jis taip pat buvo visuomeninis buvusio premjero Gedimino Kirkilo patarėjas, dešimtmetį vadovavo Lietuvos krepšinio lygai.

Pagal naują korporatyvinio valdymo modelį patronuojančiąja bendrove taps "Lietuvos energija", VAE taps jos antrine įmone „VAE SPB“, o dabartinė "Lietuvos energija" - "Lietuvos energijos gamyba".