-
Išmoksta ir valdyti skaitmenines technologijas, ir atpažinti sukčių pinkles
Nesvetimas Vytautui ir „Instagram“ socialinis tinklas, tiesa, per jį į virtualią erdvę pašnekovas kelia mažai turinio – dažniau mėgsta žiūrėti kitų nuotykius, istorijas ir patirtis. „Svarbiausia viską daryti protingai, neužsižaisti. Prieš atsidarydamas visada žinau, ko ieškau, ką noriu rasti“, – sako kaunietis, jau spėjęs sudalyvauti iniciatyvos „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo mokymuose, kurie nuo birželio 1 dienos vyksta šalies bibliotekose.
Naudinga pasimokyti
Į mokymus Vytautas nuėjo norėdamas nuo geriau perprasti šiuolaikines technologijas ir žinoti, kaip apsisaugoti nuo internete tykančių grėsmių – įvairių sukčių ir kitų kibernetinių nusikaltėlių.
Dabar įsijungęs kompiuterį arba telefonu imdamas naršyti internete vyras jaučiasi kur kas tvirčiau.
Skaitmeninio raštingumo mokymus bibliotekose organizuojančios asociacijos „Langas į ateitį“ informavimo ekspertė Birutė Stanevičienė pastebi, kad renginiai susilaukė nemažai dėmesio ir palankių vietos bendruomenių vertinimų.
B. Stanevičienė nurodo, kad projektu siekiama su informacinėmis technologijomis supažindinti vyresnio amžiaus žmones ir lavinti jų skaitmeninį raštingumą. Tikslas – ambicingas, nes, kaip rodo šiemet paskelbtas Europos Komisijos skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas, Lietuvoje gyvena apie pusę milijono asmenų, kurių skaitmeniniai įgūdžiai yra nepakankami arba jie išvis nesinaudoja internetu.
Padeda paslaugūs savanoriai
Gyventojams tobulėti ir pažinti technologijas padeda per 1200 e.skautų – paslaugių pagalbininkų, kurie kantriai aiškina, rodo, atsako į klausimus. Savanoriai yra iniciatyvos „Prisijungusi Lietuva“ varomoji jėga.
Socialiniuose tinkluose nereikėtų skelbti savo asmeninio gyvenimo detalių, informacijos, pavyzdžiui, namų adreso, telefono numerio.
Vienas iš tokių e.skautų yra Vismantas Daujotas. Vaikinas sako, kad dažniausiai tenka atsakinėti į mokymų dalyvių klausimus apie socialinius tinklus ir internetinę bankininkystę. „Žmonės tiesiog nori pamatyti, pavyzdžiui, „Instagram“ nuotraukas arba internetu apmokėti sąskaitą“, – pasakoja V. Daujotas.
Pašnekovas visada nurodo, kaip norimus veiksmus internete atlikti saugiai, į ką atkreipti dėmesį, kad vartotojai nepakliūtų į sukčių spąstus ar į dezinformacijos, melagingų naujienų pinkles.
E.skautas mano, kad skaitmeninėje erdvėje mažiau patyrę vartotojai gali tapti kibernetinių nusikaltėlių taikiniu. Be to, labai dažnai į tokius vartotojus nukreipiamas ir melagingos, klaidinančios informacijos srautas.
Atkreipia dėmesį į svarbias detales
Savanoris akcentuoja, kad labai svarbu žinoti, ar ta svetainė, kurioje naršome, yra patikima. „Tai galime patikrinti pažiūrėję, ar svetainė turi užrakto simbolį viršuje. Apsaugotoje svetainėje duomenys, kuriuos pateikiame, yra saugomi, o tai reiškia, kad įsilaužėliai negalės pavogti mūsų asmeninės informacijos“, – atkreipia dėmesį V. Daujotas.
Pasak jo, socialiniuose tinkluose nereikėtų skelbti savo asmeninio gyvenimo detalių, informacijos, pavyzdžiui, namų adreso, telefono numerio.
Dar e.skautas įspėja, kad atsidarinėjant nuorodas būtina žiūrėti, kur jos nukreipia – ar vartotojas staiga neatsidurs apgavikų sukurtoje svetainėje, kuri tiesiog nuskaito asmeninę informaciją, pavyzdžiui, banko duomenis, ir ją pasisavina.
„Tarkime, jei kažkas „Facebook“ parašys žinutę, kad jūs laimėjote išmanųjį telefoną, jūs iš karto galite spręsti, kad tai yra apgaulė, todėl, kad niekas šiaip sau to nerašys jums asmeniškai. Tokie dalykai skelbiami oficialiose patvirtintose ir saugiose svetainėse. Tad apgaulę galima išmokti atpažinti“, – pasakoja „Prisijungusios Lietuvos“ savanoris.
Dalindamasis patarimais, kaip saugiai naršyti internete, V. Daujotas atkreipia dėmesį, jog patekus internetiniams sukčiams į rankas, reiktų nedelsiant kreiptis į e-policiją.
„Virtualioje erdvėje galioja tokie patys principai kaip ir kitur. Jeigu įtariate, kad susidūrėte su nusikaltėliais, kreipkitės į policiją telefonu 112 arba internetu www.epolicija.lt. Būtent e-policija tiria ir elektroninėje erdvėje vykdomus nusikaltimus. Per mokymus parodome, kaip užpildyti pareiškimo formą ir t. t. Manome, kad į kibernetines grėsmes būtina nedelsiant reaguoti, kad apsaugotume ne tik save, bet ir kitus žmones“, – tvirtina pašnekovas.
-
Kibernetinio saugumo ekspertas: visi atsidūrėme priešakinėse linijose 2
„Kad ir kiek kibernetinio saugumo specialistų turėtume Lietuvoje – jie negali apsaugoti visų piliečių, jeigu patys piliečiai ir organizacijos tinkamai nesirūpins savo saugumu elektroninėje erdvėje“, – įspėja kibernetinio saugumo specialistas, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KNF) dekanas doc. dr. Kęstutis Driaunys.
Pasak eksperto, kibernetiniai nusikaltėliai naudoja įvairius atakų būdus, pavyzdžiui, labai dažnai naudojama išpirkos reikalaujanti programinė įranga (angl. ransomware), kuri, patekusi į įrenginį, užrakina, užšifruoja duomenis – įrenginio savininkui pateikiamas pranešimas, kad už galimybę vėl naudotis savo duomenimis turi sumokėti išpirką.
Vis naujų aukų randa ir piktadariai, kurie užsiima duomenų vagystėmis, vadinamuoju „phishingu“. Žmonėms ir organizacijoms siunčiamos žinutės, tokios kaip elektroninio pašto žinutės, SMS pranešimai, pranešimai susirašinėjimo programėlėmis su nuorodomis, kurias paspaudus dažnai patenkama į suklastotus internetinius tinklalapius, kuriuose prašoma suvesti įvairaus pobūdžio asmeninę informaciją, prisijungimo prie informacinių sistemų duomenis bei kitus konfidencialius duomenis.
Neramiu laikotarpiu sukčiai tampa aktyvesni
Doc. dr. K. Driaunys pastebi, kad nusikaltėliai naudojasi tiek vartotojų klaidomis ir neišmanymu, tiek techniniu interneto svetainių pažeidžiamumu, saugumo spragomis. „Kibernetinių atakų skaičius visą laiką auga. Pastebima, kad nusikaltėliai linkę išnaudoti aplinkybes, kai visuomenėje tvyro įtampa, nerimas, netikrumas dėl ateities“, – teigia VU KNF dekanas.
Kad ir kiek kibernetinio saugumo specialistų turėtume Lietuvoje – jie negali apsaugoti visų piliečių, jeigu patys piliečiai ir organizacijos tinkamai nesirūpins savo saugumu elektroninėje erdvėje.
Pasak jo, pandemija, ekonomikos krizė, baimė netekti darbo ar prarasti santaupas – tokios aplinkybės yra palanki terpė nusikaltėliams veikti – atakų skaičiai greitai didėja, nes sukčiai žino, kaip atkreipti dėmesį ir pasiekti plačios auditorijos emocijų centrus. Emocijų valdomi piliečiai tampa aukomis, nes nesugeba objektyviai įvertinti situacijos, ima nepagrįstai pasitikėti apsimetėliais, praranda atsargumo jausmą.
Keli patarimai, kaip išvengti duomenų vagystės, vadinamojo „phishingo“ (angl. terminas „phishing“ kilęs nuo žodžių „password fishing“ – slaptažodžių žvejyba)?
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras www.nksc.lt rekomenduoja:
– nespausti įtartinų ar neaiškių nuorodų, gautų su elektroniniais laiškais ar rastų įtartino turinio tinklalapiuose;
– prieš vedant savo asmeninius duomenis internetinėse svetainėse, visada įsitikinti, kad svetainė nėra suklastota. Būtina atkreipti dėmesį į domeno vardą bei puslapyje esančių nuorodų adresus. El. bankininkystės sistemos visada naudoja saugų SSL ryšio protokolą: adreso pradžioje būtinai yra https, ir galima patikrinti svetainės sertifikatą. Suklastotų svetainių adreso pradžia beveik visada būna http (be s);
– turėti omenyje, kad bankai niekuomet neprašo pateikti ar keisti tik vartotojui žinomų banko internete ar mokėjimo kortelės slaptažodžių el. laiškais ar telefonu.
Stiprinti silpniausią grandį
Doc. dr. K. Driaunio nuomone, kibernetinio saugumo situaciją pagerinti galėtų geresnis bendras žmonių kibernetinio saugumo raštingumas. „Bendruomenė ar organizacija kibernetinio saugumo atžvilgiu bus stipri tiek, kiek stipri yra silpniausia jos grandis. Taigi, kalbant apie fizinį saugumą, silpniausią grandį paprastai įmanoma paslėpti už stipresniųjų nugarų, tvirtovėje, kad agresoriai nepasiektų ir nepadarytų žalos. O kibernetinio saugumo srityje – viskas kitaip: ir silpnieji, ir stiprieji stovi greta – priešakinėse linijose. Todėl kibernetinio saugumo situaciją pagerinti galėtų geresnis bendras visuomenės kibernetinio saugumo raštingumas“, – sako pašnekovas.
Doc. dr. K. Driaunys konstatuoja, kad šiuo metu mūsų visuomenė gan prastai suvokia kibernetines grėsmes ir menkai žino, kaip saugotis. „Dirbu ne tik su studentais – tenka vesti paskaitas įvairiose organizacijose ir bendruomenėse. Beveik visada atsiranda nustebusių klausytojų, kurie klausia, ar iš tiesų nusikaltėlių taikiniu ar įrankiu gali tapti jų išmanusis telefonas ar paprastas namų kompiuteris“, – teigia kibernetinio saugumo ekspertas. Anot jo, bendruomenė, giminaičiai, šeimos nariai gali sėkmingai dalytis informacija ir patarimais, kaip tinkamai elgtis internete, kaip sustiprinti kibernetinį saugumą ir kokias priemones vertėtų įdiegti.
Pašnekovas įsitikinęs, kad valstybė ir organizacijos, investuojančios į žmonių mokymą ir kibernetinio saugumo kompetencijų ugdymą, elgiasi teisingai. „Nors žmonėms vis dar kyla klausimas, kam to reikia. Akivaizdu, investicijos į kibernetinį saugumą nežada didesnių pajamų ir pelno. Tačiau retai susimąstoma, kiek išteklių reikėtų paskirti siekiant imtis reikiamų priemonių, jei bet kokio pobūdžio kibernetinė ataka sėkmingai būtų įvykdyta tiek prieš įmonę, tiek prieš kiekvieną iš mūsų. Taigi nuolat besikeičiančiame šiuolaikiniame pasaulyje tenka keisti įpročius, nuolat mokytis naujų dalykų, nors žmonėms kartais dėl to kyla suvaržymų ir nepatogumų, tačiau tai privalome daryti norėdami būti saugesni elektroninėje erdvėje“, – pastebi doc. dr. K. Driaunys.
