Liepą paskelbtoje EK Teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje teigiama, jog Lietuva nepadarė tolesnės pažangos, kad Seimo kontrolierių įstaigos veiklai būtų suteikti derami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, atsižvelgiant į Europos standartus kontrolierių įstaigų veiklos srityje ir Jungtinių Tautų (JT) Paryžiaus principus.

„(Rekomenduojama – BNS) suteikti deramus Seimo kontrolierių įstaigos veiklai reikalingus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, atsižvelgiant į Europos standartus kontrolierių įstaigų veiklos srityje ir JT Paryžiaus principus“, – rašoma ataskaitoje pateiktose rekomendacijose.

Joje pastebima, jog įgyvendinant praėjusių metų rekomendaciją dėl išteklių Seimo kontrolieriams tolesnės pažangos nepadaryta.

Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė teigė, jog dėl nepakankamo finansavimo įstaiga negali konkuruoti su privačiu ir kitu viešuoju sektoriumi, dalis funkcijų nėra vykdomos visa apimtimi, išsitęsia nagrinėjimo terminai.

„Pastaruoju metu susiduriame ir praeitais metais, ir šiais metais, ir pastaba buvo pateikta EK Vyriausybei dėl nepakankamo išteklių, skiriamų Seimo kontrolierių įstaigai ir praėjusiais metais, tačiau visiškai į tai nebuvo atsižvelgta, ir, bent jau kol kas planuojant asignavimus biudžeto šiemet irgi nėra visiškai atsižvelgiama į mūsų teikiamą poreikį“, – BNS sakė ji.

Nors kontrolierių įstaiga Seime ir Vyriausybėje kėlė išteklių trūkumo klausimą, prašymas skirti lėšų naujiems žmogaus teisių apsaugos pareigūnams įdarbinti nebuvo svarstytas.

Tarnautoja pažymėjo, jog kitų metų biudžete įstaigai numatyta biudžeto dalis yra tokia pati kaip ir praėjusiais.

EK teigia, kad „nors kontrolierių įstaiga Seime ir Vyriausybėje kėlė išteklių trūkumo klausimą, prašymas skirti lėšų naujiems žmogaus teisių apsaugos pareigūnams įdarbinti nebuvo svarstytas.“

Ataskaitoje teigiama, jog manoma, kad dėl išteklių trūkumo nedidėja galimybės specializuotis konkrečiose kompetencijos srityse ir gebėjimai nagrinėti prižiūrimus klausimus.

„Be abejo, tai turi įtakos ir mūsų darbui, nes tai reiškia, kad bent jau kiek kalba eina apie darbuotojus, teisininkus, kurie yra reikalingi itin aukštos kvalifikacijos (...). Tiesiog mes nesugebame jų išlaikyti, nes mes nepajėgūs konkuruoti, pavyzdžiui, su ministerijomis, su kitomis valstybės institucijomis, kurių veiklą ir turėtume vertinti“, – sakė E. Leonaitė.

Jos teigimu, įstaiga teikė prašymą dviem papildomiems etatams Žmogaus teisių biure. Šis biuras vykdo nacionalinę kankinimų prevenciją, atlieka Nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkciją, vertina įstatymų projektus, teikia išvadas Konstituciniam Teismui, vertina atitikį tarptautiniams žmogaus teisių standartams, atlieka tyrimus.

„Šiuo požiūriu nuo kitų Europos panašias funkcijas vykdančių institucijų mes labai stipriai atsiliekame“, – sakė ji.

JT pasaulinis nacionalinių žmogaus teisių institucijų aljansas Seimo kontrolierių įstaigai yra suteikęs „A“ statusą, jis skiriamas aukščiausią standartą turinčioms žmogaus teisių institucijoms. Pasak E. Leonaitės, nesant tinkamam finansavimui įstaiga minėtą statusą gali prarasti.

Įstaigos vadovės teigimu, tolimesni sprendimai priklauso nuo politinės valios, tačiau pati vadovė sako jos pasigendanti.

„Kadangi nėra reaguojama, tai, be abejo, ta reakcija ji – netenkina. Ir bus matyti, kuomet rugsėjo mėnesį vyks pagrindinis biudžeto planavimo procesas, ar kažkiek bus atsižvelgta, ar ta politinė valia atsiras, ar ne“, – kalbėjo E. Leonaitė.

Seimo kontrolierės Erikos Leonaitės šią savaitę paskelbtame dokumente teigiama, kad materialinės priėmimo sąlygos, kontrolės pobūdis, griežti judėjimo laisvės suvaržymai, apgyvendinimo trukmė prilygsta sulaikymo požymiams.

Viename iš sektorių, kur apgyvendinta daugiausia užsieniečių, jiems skiriamas gerokai mažesnis nei nustatytas minimalus gyventojui skiriamas plotas, nėra privačios erdvės, griežtai ribojamas judėjimas, taip pat nustatytas higienos trūkumas.

Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad migrantų teisė gauti informaciją apie savo teises ir pareigas, jų atžvilgiu priimtus sprendimus, galimybę gauti teisinę pagalbą nėra tinkamai užtikrinama, todėl dažnai užsieniečiai yra nežinioje.

Seimo kontrolierė E. Leonaitė teigia, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą yra aiškiai pasisakęs, kad neteisėtai į valstybę atvykusių migrantų sulaikymas neturi tapti bausme.

„Tai, kas mums visiems savaime suprantama – galimybė nusiplauti rankas šiltu vandeniu ar nusimaudyti po šiltu dušu, nusipirkti maisto produktų, pasigaminti maisto ar tiesiog išsivirti arbatos, čia esantiems asmenims yra tapę privilegija ir laukiamu įvykiu“, – teigia E. Leonaitė.

Skiriamas gerokai mažesnis nei nustatytas minimalus gyventojui skiriamas plotas, nėra privačios erdvės, griežtai ribojamas judėjimas, taip pat nustatytas higienos trūkumas.

Ji pabrėžė, kad valstybė privalo pasirūpinti, jog migrantams būtų užtikrintos bent minimalios, žmogiškąjį orumą atitinkančios sąlygos.

„Su komanda lankydamiesi Kybartuose sutikome įvairių tautybių, kultūrų, išsilavinimo žmones, laikomus perpildytomis sąlygomis, neturinčius net minimalaus privatumo, kamuojamus netikrumo dėl ateities“, – sakė Seimo kontrolierė.

Ji rekomenduoja spręsti patalpų perpildymo problemas, užtikrinti higieną, galimybes praustis šiltu vandeniu, sudaryti sąlygas užsieniečiams patiems gamintis maistą, pasiūlyti didesnę užimtumo įvairovę, įrengti laisvalaikio, poilsio erdves, maldos patalpas ir t.t.

Taip pat rekomenduojama skelbti informaciją apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūras ir terminus, parengti paaiškinimą, kokiu pagrindu ir kokiam laikotarpiui gali būti paimami jų telefonai, užtikrinti migrantų galimybę susisiekti su artimaisiais, teisininkais.

Be kita ko, rekomenduojama užtikrinti kokybiškas ir laiku prieinamas gydymo paslaugas, užtikrinti, kad pareigūnai užsieniečių patikrinimus vykdytų ne naktį.

Seimo kontrolierių įstaigos duomenimis, šiuo metu Kybartų URC gyvena apie 600 migrantų, neteisėtai į Lietuvą patekusių pernai per sieną su Baltarusija, nors pastatuose galėtų gyventi iki 450 žmonių.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad Kybartų URC įrengtas buvusiuose pataisos namuose – buvusios patalpos nebuvo rekonstruotos, todėl užsieniečiai naudojasi buvusia infrastruktūra.

Patikrinimas Kybartų URC vyko gruodžio 14–16, 22–23 bei sausio 12 dienomis.

Lietuvoje URC dar veikia Medininkuose ir Pabradėje.

Joje rašoma, kad dauguma nuteistųjų apie perkėlimą buvo įspėti likus mažiau nei vienai dienai iki perkėlimo, taip pat buvo atvejų, kai nuteistieji apie perkėlimą buvo informuoti likus vos valandai iki jo.

„Todėl atitinkamai nuteistiesiems nebuvo sudaromos galimybės nei apskųsti tokių priimtų nutarimų, nei apie pasikeičiančią bausmės atlikimo vietą informuoti savo artimuosius“, – teigiama Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto pasirašytoje žmogaus teisių stebėsenos ataskaitoje.

Joje taip pat rašoma, kad skirstant perkeliamus nuteistuosius į kitas įkalinimo įstaigas, nebuvo atsižvelgta į nuteistųjų ar jų artimųjų gyvenamąją vietą, todėl tai galėjo sudaryti nepatogumų nuteistiesiems ir jų artimiesiems palaikyti ryšį.

„Padidėję atvykimo kaštai bei laiko sąnaudos lemia tai, kad nuteistuosius artimieji lanko rečiau, todėl natūraliai kyla kliūčių palaikyti ryšius su artimaisiais. Silpnos sveikatos ar specialių poreikių turintiems artimiesiems pasimatymai su nuteistaisiais tapo itin sudėtingi ar net nebeįmanomi, nes ilgesni atstumai šiems asmenims yra sunkiai įveikiami“, – teigiama ataskaitoje.

Seimo kontrolieriai taip pat teigia, kad įkalinimo įstaigos, į kurias buvo perkelti nuteistieji, nebuvo pasirengusios užtikrinti jų galimybės tęsti mokslus, sudaryti sąlygas dirbti.

„Konkrečiu atveju, keturi į Alytaus pataisos namus perkelti nuteistieji prieš perkėlimą mokėsi bendrojo lavinimo mokykloje. Tačiau tyrimo metu administracija mums nurodė, kad informacijos apie šių nuteistųjų mokslą iki jų perkėlimo į įstaigą ligšiol neturėjo, todėl atitinkamai po perkėlimo šiems nuteistiesiems nebuvo sudarytos galimybės tęsti mokymąsi, o dvyliktoje klasėje mokęsi nuteistieji negalėjo dalyvauti Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos laikymo egzamine“, – pastebima ataskaitoje.

Anot Seimo kontrolierių, nuteistiesiems dažnai nebuvo užtikrinamas ir netgi minimalus aprūpinimas baldais – kamerų tipo patalpose trūko sėdimų vietų ten patalpintiems kaliniams.

Be to, nuteistieji savo asmeninius drabužius yra priversti skalbti kibiruose šaltu vandeniu ir džiovinti tose pačiose kamerose. Jose taip pat nepakankamas apšvietimas.

„Natūralios šviesos šaltinis žmogui yra ypatingai svarbus, jis padeda palaikyti tinkamą emocinę pusiausvyrą, mažina galimybes pasireikšti depresijai“, – teigia Seimo kontrolieriai.

Seimo kontrolierių įstaiga Kalėjimų departamentui rekomendavo imtis priemonių, kad būtų užtikrintos nuteistųjų tinkamos laikymo, higienos bei aprūpinimo sąlygos, taip pat galimybės tęsti mokslą, dirbti, gauti socialinę reabilitaciją.

Kalėjimų departamentas žada užtikrinti, kad rekomendacijos būtų įgyvendintos

Kalėjimų departamento vadovas Virginijus Kulikauskas BNS perduotame komentare teigė, kad Seimo kontrolierių ataskaita padės gerinti situaciją įkalinimo įstaigose.

„Seimo kontrolierių įstaiga padeda įgyvendinti bausmių vykdymo sistemai keliamus uždavinius, tinkamai užtikrinant nuteistųjų teisinę padėtį. Kiekviena pažyma, ataskaita yra tam tikros gairės gerinti situaciją įkalinimo įstaigose“, – sakė V. Kulikauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad spalio pabaigoje įkalinimo įstaigų vadovai buvo supažindinti su Seimo kontrolierių įstaigos ataskaita bei įpareigoti užtikrinti, kad rekomendacijos būtų įgyvendintos.

„Nurodyta užtikrinti rekomendacijų įgyvendinimą“, – teigė Kalėjimo departamento vadovas.

Iš Lukiškių kalėjimo paskutiniai kaliniai į kitas įkalinimo įstaigas išvežti birželio pabaigoje. Iš viso nuo sausio pradžios iš čia iškelta beveik 600 asmenų.

Didžioji dalis iš 92 Lukiškėse kalėjusių nuteistųjų iki gyvos galvos perkelti į Pravieniškių pataisos namus. Kalėjimo režimu kalinti nuteistieji išvyko į Marijampolės pataisos namus.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius anksčiau teigė, kad į kitas Lietuvos įkalinimo įstaigas iškelti kaliniai toliau bausmę atlieka tomis sąlygomis, kokiomis tą darė ir Lukiškėse.

Apie tai, kad 1904 metais pastatytas kalėjimas turėtų būti kuo greičiau iškeldintas, o pastatai – parduoti, pradėta kalbėti dar 2007 metais. Vėliau jį iškelti bandė ir kelios kitos vyriausybės. Paskutiniai ketinimai tai padaryti žlugo 2015 metais.

Už tokias įstatymo pataisas balsavo 101 parlamentaras, trys buvo prieš ir trys susilaikė.

Pagal priimtą pataisą, Seimo pirmininko teikimu parlamentas skiria du Seimo kontrolierius penkerių metų kadencijai. Tas pats asmuo Seimo kontrolieriumi galės būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Dabar Seimo kontrolierių kadencijų skaičius neribojamas.

Apriboti Seimo kontrolierių kadencijų skaičių pasiūlė grupė parlamento buvusių ir esamų „tvarkiečių“. Anot jų, „amžinų vadovų neturėtų būti ne tik švietimo įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse, bet ir Seimo kontrolieriaus įstaigoje“.

Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Augustinas Normantas pirmą kartą Seimo kontrolieriumi paskirtas 2005 metais. Jis šias pareigas eina jau trečią kadenciją, pastarąjį kartą į pareigas paskirtas 2016 metais.

Seimo kontrolieriaus tarnyba informavo, kad pernai išnagrinėję 1752 skundų kontrolieriai pateikė 2194 rekomendacijų valstybės ir savivaldybės institucijoms. Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos ir jos valdymo sričiai priskirtų institucijų pasitvirtino 40,5 proc. skundų, dėl Žemės ūkio ministerijos ir pavaldžių institucijų - 37 proc. skundų.

Daugiausia skundų kontrolieriai pernai sulaukė dėl Teisingumo (480), Žemės ūkio (252) ir Vidaus reikalų (155) ministerijų ir jų valdymo sričiai priskirtų institucijų.

Seimo kontrolieriai Augustinas Normantas ir Raimondas Šukys rekomendacijomis atkreipė pareigūnų dėmesį į aplaidumą darbe, įstatymų arba kitų teisės aktų nesilaikymą, tarnybinės etikos pažeidimus, piktnaudžiavimą, biurokratizmą arba žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus. Rekomendacijomis Seimo kontrolieriai siūlė imtis priemonių, kad būtų pašalinti įstatymų arba kitų teisės aktų pažeidimai, jų priežastys, keisti teisės aktus.

Kalbėdami apie žmogaus teisių padėtį globos institucijose, kontrolieriai akcentavo žmogiško požiūriu į globotinius trūkumą. Jų vertinimu, globos įstaigose ne visuomet tinkamai užtikrinamas gyventojų saugumas, ne visos įstaigos pajėgios suteikti tinkamą priežiūrą ir paslaugas asmenims, kuriems tokios paslaugos yra reikalingos. Kai kuriose įstaigose trūksta švaros ir higienos.

2015 metais Seimo kontrolieriai atliko 44 žmogaus teisių patikrinimus laisvės apribojimo vietose ir pateikė 189 rekomendacijas, tarp kurių globos įstaigoms – 64, užsieniečių sulaikymo ir apgyvendinimo įstaigoms – 14, areštinėms ir laikino sulaikymo patalpoms – 30, vaikų globos įstaigoms - 24, įkalinimo įstaigoms – 57 rekomendacijas. Savo iniciatyva kontrolieriai pernai atliko 17 tyrimų.

Seimo kontrolieriai teigia, kad senelių globos namuose nustatyti pažeidimai yra susiję su prastomis gyvenimo sąlygomis, personalo nekompetencija, saugumo, privatumo pažeidimais ir nesurūpinamu užimtumu.

Per šiuos ir praėjusius metus kontrolieriai aplankė 29 globos namus.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 108 senelių globos namai, beveik pusė jų priklauso savivaldybėms.

Pagal gautų skundų skaičių 2013 metais Seimo kontrolieriams buvo rekordiniai, teigiama įstaigos ataskaitoje.

Iš viso gauti 1 tūkst. 846 skundai - tokio didelio gautų skundų skaičiaus per pastaruosius septynerius metus dar nebuvo, pažymi kontrolieriai. Užpernai skundų skaičius siekė 1 tūkst. 805.

Pernai buvo baigtos 1 tūkst. 716 skundų bylų: iš esmės išnagrinėtos 797 bylos, 919 atsisakyta nagrinėti. Seimo kontrolieriai pateikė 903 rekomendacijų.

1 tūkst. 382 skundai buvo susiję su valstybės institucijų pareigūnų veikla, 628 skundai - su savivaldybių pareigūnų veikla. Pernai, palyginti su 2012 metais, buvo pradėta 119 skundų bylų daugiau dėl valstybės institucijų pareigūnų veiksmų ir 86 skundų bylomis daugiau dėl savivaldybių institucijų pareigūnų veiksmų.

Priimtų sprendimų santykis skunduose dėl valstybės ir savivaldos institucijų gana smarkiai skiriasi. Atlikus tyrimus dėl valstybės institucijų pareigūnų veiksmų pagrįstais pripažinta 22  proc., o dėl savivaldybių institucijų pareigūnų - 42 proc. skundų.

Skundų temoms kontrolieriams lieka nepakitusios - gyventojai kreipiasi dėl žemės matavimo pažeidimų, statybos dokumentų išdavimo, socialinės paramos, ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklos, prastų sąlygų įkalinimo įstaigose, pareigūnų veiksmų.

Seimo kontrolieriai praėjusiais metais mažiau skundų gavo iš kalinių, bet padaugėjo skundų dėl teisės į nuosavybę bei saugią, ekologišką aplinką.

Iš viso 2012 metais Seimo kontrolierių įstaigoje gauti 2 tūkst. 697 pareiškimai, iš jų 1 tūkst. 805 buvo nauji skundai, kuriuose iškeltos 2 tūkst. 139 problemos.

Tokius duomenis antradienį nurodė Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Augustinas Normantas, pristatęs veiklos ataskaitą.

Palyginus su 2011 metų duomenimis, pernai 6 proc. punktais sumažėjo skundų dėl asmenų, kurių laisvė suvaržyta, teisių pažeidimų.

Atitinkamai šiek tiek išaugo skundų dėl teisės į nuosavybę ir saugią bei ekologišką aplinką skaičius.

Iš visų skundų pagrįstais buvo pripažinta beveik trečdalis - 31 procentas. Nagrinėdami skundus bei savo iniciatyva atlikę tyrimus, kontrolieriai per praėjusius metus priėmė 1 tūkst. 26 rekomendacijas.

Nepagrįstais pripažinta 42 proc. skundų - juose aprašyti netinkamo administravimo faktai tyrimo metu nebuvo patvirtinti. Dar 27 proc. skundų atveju tyrimas buvo nutrauktas pareiškėjams juos atsiėmus ir dėl kitų priežasčių.

Skundo tyrimas nutraukiamas ir tais atvejais, kai tarpininkaujant Seimo kontrolieriui skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia. 2012 metais 93 skundų tyrimas buvo nutrauktas dėl to, kad Seimo kontrolieriai padėjo abiem pusėms susitarti dėl problemos sprendimo.