V. Adamkų kaip geriausiai ėjusį prezidento pareigas rinkosi 32,1 procento apklaustųjų. Antroje vietoje – Dalia Grybauskaitė (27 proc.), trečioje – Algirdas Brazauskas (24 proc.), ketvirtoje – dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda (5 proc.), paskutinis – Rolandas Paksas (3,7 proc.).

Ketvirtadalis atsakiusiųjų teigė, jog geriausiai premjero pareigas eina dabartinė premjerė I. Šimonytė, antroje pozicijoje liko buvęs premjeras Saulius Skvernelis (17,8 proc.), trečioje – A. Brazauskas (17,4 proc.). Ketvirtojoje vietoje – Algirdas Butkevičius (5,5 proc.), penktojoje – Andrius Kubilius (4,6 proc.).

Č. Juršėną kaip geriausią Seimo vadovą vertino 15,4 procento apklaustųjų. Toliau penketuke – Irena Degutienė (13,3 proc.), A. Brazauskas (11,7 proc.), dabartinė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen (10 proc.) ir Vytautas Landsbergis (8,9 proc.).

Apklausa atlikta vasario 17–26 dienomis, tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Apklausta 1014 respondentų. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

„Jeigu atvirai ir nuoširdžiai, aš sunkiai įsivaizduoju Seimo komitetą, kuriame „tiktų“ toks politikas kaip Petras Gražulis. Tačiau jį į Seimą išrinko rinkėjai, tai jų valia ir aš ją gerbiu kaip kiekvieno rinkėjo valią. Mūsų, parlamentarų, valia buvo spręsti dėl P. Gražulio neliečiamybės, mes savo verdiktą pateikėme, teisinės neliečiamybės šis parlamentaras nebeturi“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.

„Pritariu kultūros pasaulio atstovams, kurie sako, kad toks politikas nedaro garbės nei kultūrai, nei Seimui, nei Lietuvai. Tačiau tai ne pirmas ir, deja, turbūt ne paskutinis politikas, kurio veikla ar pareiškimai nedaro garbės mūsų šaliai. Tokia yra demokratijos kaina. Mes ją giname teisėtais būdais. O rinkėjai sprendžia, kas vertas būti Seime“, – sako Seimo vadovė.

Kita vertus, parlamentarė primena, kad į komitetus Seimo narius deleguoja jų frakcijos.

Jeigu atvirai ir nuoširdžiai, aš sunkiai įsivaizduoju Seimo komitetą, kuriame „tiktų“ toks politikas kaip Petras Gražulis.

„Daug dėmesio sulaukė Kultūros srities atstovų kreipimasis dėl jo buvimo Kultūros komitete – ne Seimo pirmininkas turėtų nurodyti, kokiam komitetui turi ar gali priklausyti Seimo nariai. Kitu atveju mes savo parlamento negalėtume vadinti demokratiniu. Mūsų Seime yra aiškūs ir teisingi principai – kiekvienai frakcijai pagal jos dydį priklauso kvota Seimo komitetuose. Kiekviena frakcija pati sprendžia, kurį savo narį į kokį komitetą deleguoti“, – sako ji.

V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad artimiausiu metu kalbėsis su Mišrios frakcijos atstovais.

„Tik frakcijos ir atšaukia bei keičia savo narius. Aš, kaip Seimo pirmininkė, kalbėsiu su Mišrios frakcijos atstovais dėl jų pasirinkimo. Tačiau tai nėra ir negali būti nurodymas keisti komitetų sudėtį. Kitu atveju atvertume kur kas didesnius pavojus programuojančią Pandoros skrynią, nei P. Gražulio buvimas Kultūros komitete“, – sako Seimo pirmininkė.

Kultūros komitetas kreipėsi į etikos sargus

Seimo Kultūros komitetas, reaguodamas į kultūros ir meno sričių atstovų kreipimąsi dėl Seimo nario P. Gražulio paskyrimo Kultūros komiteto nariu, su prašymu deleguoti jį į kitą Seimo struktūrinį padalinį kreipėsi į Seimo narių Mišrią grupę, taip pat prašo parlamentaro elgesį įvertinti Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.

„Seimo statutas nesuteikia komitetui teisės spręsti dėl Seimo nario priklausymo konkrečiam komitetui, todėl dar kartą viešai raginame Mišrią Seimo narių grupę išgirsti kultūros bendruomenės išsakytus argumentus ir prisiimti politinę atsakomybę dėl Seimo nario P. Gražulio delegavimo į Kultūros komitetą“, – sakoma komiteto kreipimesi.

V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

P. Gražulis trauktis neketina

Pats Seimo narys P. Gražulis sako niekur neketinantis trauktis, primena, kad ankstesnėse kadencijose yra dirbęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete ir tada niekas neprieštaravo jo buvimui šiame padalinyje.

„Kur tada buvo tie menininkai ir kultūros darbuotojai, kodėl jie tuo metu nesipiktino? Galbūt čia tie menininkai, kurie sovietmečiu tapė visokias sovietines simbolikas, Lenino ir Stalino plakatus, o dabar pasikeitus vadžiai pakeitė savo ne tik politinę, bet ir seksualinę orientaciją ir piešia dabar jau vaivorykštes ant asfalto, nes jie aiškiai sako, kad jų valstybinės nuostatos kitokios nei mano, aš manau, kad čia tie, kurie visada prisitaiko prie sistemos“, – BNS sakė P. Gražulis.

„Aš niekur neisiu, mane paskyrė ten, aš ten liksiu, o jei jie turi daugumą, tegu išmeta Seimo sprendimu“, – teigė P. Gražulis.

700 kultūros atstovų kreipėsi į Seimą reikalaudami, kad parlamentaras P. Gražulis nebūtų įtrauktas į Kultūros komitetą. Anot jų, P. Gražulis netinkamas būti Kultūros komiteto nariu dėl kompetencijos, išprusimo, išsilavinimo, asmeninės kultūros stokos ir įvaizdžio, kurį daugelį metų, anot jų, Seimo narys kuria viešojoje erdvėje.

„Labiausiai skaudina nekompetentingų ir kultūros žmonių prieštaringai vertinamų asmenų įtraukimas į kultūros politikos formavimą (...) Vieningai prieštaraujame prieš Seimo nario Petro Gražulio įtraukimą į Seimo Kultūros komiteto narius. Jo veikla, pasisakymai, vieši konfliktai su policijos pareigūnais, nepagarba prigimtiniam kiekvieno asmens orumui ir saviraiškai, deklaruojamos vertybės ne tik neturi nieko bendro su kultūros sąvoka. Bet priešingai – skaldo visuomenę, didina atskirtį ir užkerta kelią bet kokiai tolesnei kultūros plėtotei“, – teigiama tekste.

ELTA primena, kad kuriam komitetui priklauso Seimo narys, sprendžia jo frakcija. Šiuo metu P. Gražulis priklauso Mišriai Seimo narių grupei, kurios seniūnė yra Rita Tamašunienė.

Pasak radijo, sprendimą  V. Pranckietis pernai lapkričio pradžioje priėmė nesikonsultavęs su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu.

Iki 2017-ųjų leidimus dirbti su slapta informacija privalėjo gauti tik Seimo vadovybė, visi Nacionalinio saugumo ir gynybos, Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų nariai. Tačiau parlamentui vadovauti pradėjęs V. Pranckietis tvarką buvo pakeitęs taip, kad leidimai būtų būtini visų Seimo komitetų vadovams, o lapkričio pradžioje vėl ją pakoregavo.

Nei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, nei buvęs Seimo pirmininkas V. Pranckietis pakeisto sąrašo LRT radijui kol kas nekomentuoja nurodydami, kad bet kokiais paaiškinimais būtų atskleista riboto naudojimo informacija.

Praėjusioje kadencijoje leidimų dirbti su slapta informacija prašymai atvedė į du skandalus dėl galimai nederamų Mindaugo Basčio ir Irinos Rozovos ryšių su Rusijos slaptosiomis tarnybomis.

O jų teks padaryti ne vieną – po iškilmingos Seimo narių priesaikos ceremonijos penktadienio vakarą bus renkamas Seimo pirmininkas, Seimo pirmininko pavaduotojai, sudaromos frakcijos, numatoma patvirtinti Seimo valdybos ir Seniūnų sueigos sudėtis.

Į Seimo pirmininko postą naujoji trijų partijų – konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos –valdančioji koalicija ketina kelti liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kandidatūrą.

V. Čmilytė-Nielsen yra šachmatininkė profesionalė, ilgametė Lietuvos nacionalinės rinktinės narė, pasaulinių šachmatų olimpiadų nugalėtoja, 2011 m. – Europos šachmatų čempionė.

V. Čmilytė-Nielsen yra šachmatininkė profesionalė, ilgametė Lietuvos nacionalinės rinktinės narė, pasaulinių šachmatų olimpiadų nugalėtoja, 2011 m. – Europos šachmatų čempionė.

Parlamentarė turi Latvijos universiteto Filologijos fakulteto anglų filologijos diplomą.

Pretendentė vadovauti Seimui augina keturis sūnūs.

ELTA primena, kaip Statute reglamentuotos Seimo pirmininko ir pavaduotojų rinkimo procedūros.

Seimo pirmininkas renkamas pirmajame po rinkimų Seimo posėdyje slaptu balsavimu. Kandidatus į Seimo pirmininko pareigas raštišku pareiškimu gali siūlyti ne mažiau kaip 1/10 Seimo narių.

Kandidatus į Seimo pirmininko pavaduotojų pareigas, pasitaręs su frakcijomis, Seimo pirmininkas siūlo taip, kad Seimo pirmininko pavaduotojais būtų ne mažiau kaip du Seimo opozicijos atstovai. Seimo pirmininko pavaduotojai renkami slaptu balsavimu.

Po to, kai kandidatai į kurias nors pareigas yra pasiūlyti, visi jie iki balsavimo turi pareikšti, ar sutinka balotiruotis. Kiekvienam kandidatui pagal abėcėlę skiriama iki 15 minučių, o kandidatui į Seimo pirmininko pareigas – iki 30 minučių kalbėti ir tiek pat laiko atsakyti į klausimus. Po to, jei Seimo nariai pageidauja, pradedamos diskusijos.

Už kiekvieną kandidatą balsuojama atskirai. Jeigu renkamų kandidatų į tas pačias pareigas pasiūlyta daugiau negu reikia išrinkti, balsuojama biuleteniais su kandidatų sąrašu.

Kandidatas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė balsavusių Seimo narių, išskyrus pakartotinius balsavimus, kai išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiausiai balsų.

Jeigu nė vienas iš kandidatų negauna reikiamos balsų daugumos arba negalima nustatyti, kurie kandidatai yra išrinkti, nes jie surenka po lygiai balsų, rengiamas pakartotinis balsavimas.

„Šiandien po pietų Seimo pirmininkas buvo išrašytas iš VUL Santaros klinikų, Ausų nosies ir gerklės ligų centro, į kurį buvo paguldytas pirmadienį rytą. Į medikus Seimo pirmininkas kreipėsi pirmadienį, kai iš vakaro ėmė justi galvos svaigimą. Seimo pirmininkui buvo nustatytas vestibulinės funkcijos sutrikimas“, – Eltai teigė Seimo pirmininko komunikacijos atstovas Paulius Žeimys.

Anot jo, V. Pranckietis jaučiasi gerai ir ketvirtadienį balsuos išankstiniuose Seimo rinkimuose Kauno rotušėje.

Prezidentas G. Nausėda laiške Lenkijos vadovui Andrzejui Dudai (Andžejui Dudai) pranešė, kad jis pats negalės dalyvauti minėjime „dėl pasikeitusios darbotvarkės“, teigia prezidento komunikacijos grupė.

„Varšuvos mūšio minėjimas yra itin svarbus mūsų kasdienių iššūkių kontekste, kai vis dar turime ginti teritorinį šalių vientisumą ir valstybingumą, kovoti ne tik už demokratijos, žmogaus teisių išsaugojimą, bet ir su istorijos iškraipymu ir dezinformacija“, – rašoma G. Nausėdos laiške Lenkijos vadovui.

Per 1920-ųjų Varšuvos mūšį, dar vadinamą stebuklu prie Vyslos, Lenkija sustabdė Raudonosios armijos ekspansiją į Vakarus.

Šios politinės jėgos nariu jis tapo šeštadienį, dalyvaudamas Ariogaloje vykusiame Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“, pranešė V. Pranckiečio atstovas spaudai Paulius Žeimys.

Pasak jo, Seimo pirmininkui pasveikinus sąskrydžio dalyvius, jam buvo oficialiai įteiktas narystę sąjungoje patvirtinantis pažymėjimas. 

1945 metais V. Pranckiečio tėvas Albertas Pranckietis buvo ištremtas į lagerį Sovietų Sąjungos Archangelsko srityje.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga yra visuomeninė organizacija, vienijanti apie 40 tūkstančių narių, visoje Lietuvoje veikia 53 organizacijos filialai. Organizacija puoselėja tautinę savimonę ir kultūrą, rezistencijos ir tremties atminimo įamžinimu  ir istorinės tiesos apie pasipriešinimą okupacijai atkūrimu.

Sovietinės okupacijos metu iš Lietuvos ištremta daugiau kaip 130 tūkst. žmonių, taip pat tūkstančiai žuvo lageriuose. 

„Būti tėčiu – tai pareiga, kuri pakeičia visam gyvenimui. Atsiradusi nauja artumo ir atvirumo perspektyva bei galimybė iš arti matyti ir kurti vaikystę bei jaunystę – tai dovana. Sveikinu visus Lietuvos tėčius, jūsų rūpestis ir tikėjimas kuria ambicingą ir ryžtingą mūsų šalies jaunąją kartą“, – sveikinime teigia parlamento vadovas.

Sprendimą trauktis iš pareigų ji priėmė dėl asmeninių priežasčių, ketvirtadienį pranešė Seimas.

„Išeinu kūrybinių atostogų, esu įsitikinusi, kad Seimo pirmininko aplinkoje yra stiprūs ir profesionalūs žmonės, todėl finišo tiesiojoje kadenciją baigs stipri Seimo pirmininko komanda“, – žurnalistams sakė K. Frolovienė.

„Profesionalumas įtikinti ir pasitikėjimas atveria kelią į tikrovę, kuri yra daug platesnė, nei kelių metų darbas sėkmingame kolektyve. Dėkoju ir linkiu malonių rūpesčių ateities veikloje“, – pranešime cituojamas Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

K. Frolovienė pareigas palieka nuo birželio 2-osios.

Seimo pirmininko atstove spaudai ji dirbo nuo 2017 metų lapkričio 7 dienos.

„Buvo toks laikas, bent jau man asmeniškai atrodė, kad Seimas dingo. Nežinau, kiek tai užtruko – savaitę ar dvi, bet lyg jo nebuvo“, – trečiadienį per buvusių parlamentų vadovų susitikimą Seime sakė 2000–2006 metais Seimo pirmininko pareigas ėjęs Artūras Paulauskas.

„Žmonės, kurie kandidatuoja į Seimą, turi suprasti, kad jie yra atsakingi. Jie atsakingi už šalies gyvenimą, žmonių likimus, sveikatą, gyvybę ir kad jie negali pavojaus atveju pabandyti nusišalinti“, – teigė politikas.

A. Paulausko teigimu, krizinėmis situacijomis parlamentas turi būti „pirmose linijose“.

„Nesvarbu, kad tu galbūt dėl to aukosi savo sveikatą ar net gyvybę“, – tvirtino jis.

2009–2012 metais Seimui vadovavusi konservatorė Irena Degutienė, dabar einanti parlamento vicepirmininkės pareigas, sakė, kad valdantieji Seimą šiuo metu yra nušalinę nuo svarbiausių sprendimų priėmimo.

„Šiandien Seimas yra nušalintas. Taip, Seimas priėmė vienintelį sprendimą – nustatė skolinimosi limitą, leido Vyriausybei pasiskolinti 5 mlrd. eurų. Tačiau kaip tie pinigai šiandien atrodo biudžete, kokios yra pajamos, kokios išlaidos, absoliučiai niekas nežinome“, – trečiadienį sakė ji.

2013–2016 metų parlamento pirmininkė Loreta Graužinienė taip pat tvirtino per koronaviruso pandemiją pasigendanti ryškesnio Seimo vaidmens.

„Labai gaila, kad Seimas iš karto lyg užsidarė ir saviizoliavosi. (...) Dabar nėra ko verkti, kad Seimo nesimato, kad iš Seimo atėmė valdžią. Valdžią jūs atidavėte, – sakė ji. – Kada jūs suteikėte leidimą pasiskolinti, tada ir reikėjo prašyti atnešti biudžeto projektą ir nebalsuoti iki to laiko. Labai svarbu, kam tie pinigai bus išdalyti. Čia ir yra parlamentinė kontrolė.“

L. Graužinienė strateginiu valdančiųjų sprendimu vadino per krizę visą komunikaciją atiduoti į Vyriausybės rankas, ir būtent šis sprendimas, anot jos, „valstiečius“ gali išgelbėti per rudenį vyksiančius Seimo rinkimus.

„Šioje vietoje tiesiog priimtas valdančiųjų strateginis sprendimas, kad visą komunikaciją, visą valdymą perduoti į Vyriausybės rankas, ir žinant, kad premjeras Skvernelis gerai komunikuoja kaip ir ministras Veryga, užpilti žmones žinių srautu, paskandinti juos tam tikroje baimėje ir tada tvarkytis taip, kaip reikia. Tai yra politika ir manau, kad ji valdantiesiems pasiteisino, ši situacija juos išgelbėjo. Jeigu jie nepraleis šanso ir teisingai praeis siaura linija, tai jie yra rinkimų laimėtojai“, – teigė ji.

Parlamentas turėtų savo valdžią ginti net nuo Vyriausybės užmačių viską pasisavinti ir tik nuleidinėti, už ką turite paklusniai pabalsuoti.

Buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo ir 1996–2000 metų kadencijos Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sakė vėl matąs Seimo ir Vyriausybės varžymąsi dėl valdžios.

„Matau, kad dabartiniu metu – ne tik pandemijos metu, bet per pastarąjį laikotarpį – grįžta nelabai geros tendencijos. Jos buvo ir prieš 30 metų, tai tam tikros varžybos tarp parlamentinės valdžios ir Vyriausybės. (...) Pasireiškia tokia pažiūra, kad tegu tik parlamentas prabalsuoja už tai, ant ko tikroji valdžia leis štampelį uždėti. (...) Mes turėtume su tuo nesutikti“, – kalbėjo V. Landsbergis.

„Parlamentas turėtų savo valdžią ginti net nuo Vyriausybės užmačių viską pasisavinti ir tik nuleidinėti, už ką turite paklusniai pabalsuoti“, – sakė jis.

Buvusius parlamento vadovus sukvietęs pakalbėti apie Seimo vaidmenį pandemijos metu dabartinis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tikino, kad parlamentarai priimdami kovai su COVID-19 skirtus projektus buvo kaip niekuomet vieningi.

Anot jo, Seimas pavasario sesiją surengs tiek plenarinių posėdžių, kiek ir planuota, tiesiog dalis jų perkelti į vėlesnį laiką.

„Nėra nė vieno Seimo posėdžio praleisto dėl pandemijos. Kai nežinojome, kaip išsaugoti Seimo narius nesusirgusius, klausėme medikų rekomendacijų, tik perkėlėme posėdžių savaitę vėliau. Visi posėdžiai įvyks“, – sakė jis.

Balandį Seimas buvo nutaręs posėdžiauti vieną dieną vietoj dviejų. Tai padaryta „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio siūlymu, saugant parlamentarų sveikatą.