Seimo narys parlamentinei veiklai vykdyti per kadenciją galės įsigyti ne daugiau kaip tris telefonus ir tris kompiuterius.

„Tas skaičius pasirinktas vertinant tai, kad yra Seimo narys, yra biuro darbuotojai. Bet, žinoma, neprivaloma visus tris įsigyti, kalbama apie lubas“, – penktadienį žurnalistams sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Šis ribojimas įvestas to po, kai paaiškėjo, kad konservatorius Sergejus Jovaiša per kadenciją pirko ir nuomojo penkis kompiuterius ir penkis telefonus.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas siūlė nustatyti, jog kompiuterinę techniką, telefonų parlamentarai galėtų įsigyti tik pirmaisiais kadencijos metais, tačiau valdybos nariai tam nepritarė. Dabar apraše numatyta, kad tai galima padaryti ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki kadencijos pabaigos.

Be to, nustatyta, kad vienos rūšies prekėms ir paslaugoms nebus galima išleisti daugiau kaip pusės per metus skiriamų visų parlamentinių lėšų.

Tai turėtų tapti dar vienu saugikliu, kuris nebesudarys sąlygų tokiems dalykams, kurie kelia, sakyčiau, pasipiktinimą ar nuostabą.

„Tai turėtų tapti dar vienu saugikliu, kuris nebesudarys sąlygų tokiems dalykams, kurie kelia, sakyčiau, pasipiktinimą ar nuostabą, kuomet žvakių nuperkama už tūkstančius eurų. Tokie atvejai yra vienetiniai, bet jie, suprantama, labai stebina ir piktina“, – tvirtino parlamento vadovė.

Šie ir kiti pokyčiai padaryti tiek atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) rekomendacijas, tiek į akcijos „Skaidrinam“ atskleistas negeroves.

Politikai privalės Seimo kanceliarijai pranešti apie išsinuomotas arba iš savivaldybės gautas patalpas biuro veiklai, pateikti sudarytas nuomos sutartis. Nepateikus tokių sutarčių išlaidos bus laikomos nepagrįstomis.

Atsižvelgus į STT rekomendacijas, įrašytas draudimas įsigyti prekių ir paslaugų iš Seimo nariui artimų asmenų bei jų įmonių, organizacijų ir tuo atveju, kai nesudaromos rašytinės pirkimo sutartys.

Be to, nutarta, kad nuo naujosios Seimo kadencijos visos ataskaitos už parlamentinei veiklai panaudotas lėšas turės būti teikiamos elektroniniu būdu per Dokumentų valdymo skyrių.

„Tai šiek tiek ir supaprastins, ir modernizuos tą sistemą, kad nereikės tikrinti daug popierinių čekiukų“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pagal Seimo valdybos sprendimą, Etikos ir procedūrų komisijai paprašius, parlamentarai turės paaiškinti, kokiems tikslams įsigijo prekių ar paslaugų.

Nustatyta, kad išsami Seimo nario per mėnesį patirtų išlaidų patikra bus vykdoma atsitiktiniu būdu, planuojant ją taip, kad per kalendorinius metus mažiausiai vieną kartą būtų patikrintos kiekvieno Seimo nario patirtos išlaidos.

Seimo pirmininkė teigė neabejojanti, kad šis parlamentinių lėšų naudojimo sugriežtinimas – ne paskutinis.

„Net neabejoju, jei bus poreikis, jei matysime, kad liko kokios nors pilkosios zonos ar erdvės galimam piktnaudžiavimui, žinoma, griežtinsime tvarką dar. Tai nėra baigtinis procesas“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.

„Turiu pasakyti, kad tikrai ne viską įmanoma sureguliuoti ir surašyti į taisykles, turime pasikliauti, kad Seimo nariai yra atsakingi, kad jie yra suaugę žmonės ir kad ne visas taisykles reikia išrašyti valdybos priimtoje tvarkoje“, – sakė ji.

„Vis dėlto viliuosi, kad po visų įvykių noras ir apetitas piktnaudžiauti tvarkomis iš esmės dings“, – pridūrė Seimo pirmininkė.

Ji teigė tebesilaikanti pozicijos, kad reikėtų iš Konstitucijos išbraukti nuostatą, jog Seimo nariams kompensuojamos su parlamentine veikla susijusios išlaidos. Būtent dėl to dabar negalima išvis atsisakyti šių lėšų. Tačiau kol kas, anot V. Čmilytės-Nielsen, tam nėra užtektinai balsų parlamente.

Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla. Pernai gruodį ši suma siekė 1614 eurų.

Kam šie pinigai gali būti skiriami ir kaip už juos atsiskaitoma, nustato Seimo valdybos patvirtintas aprašas.

Jame numatyta, kad iš minėtų lėšų Seimo nariai gali sumokėti už biuro, kompiuterinės technikos nuomą, ryšio paslaugas, transportą, degalus, automobilio eksploataciją, draudimą, suvenyrus, gėles, spaudą, knygas, kanceliarines prekes, viešosios informacijos rengėjų paslaugas ir panašiai.

Visuomenininkui Andriui Tapinui iniciatyvą „Skaidrinam“ iš savivaldos perkėlus į Seimą, kilo abejonių dėl kai kurių Seimo narių išlaidų pagrįstumo. Paaiškėjo, kad dalis parlamentarų tūkstančius eurų per kadenciją išleido žvakėms, skėčiams, kaklaraiščiams.

Taip pat atskleista, kad dalis politikų parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Taip pat daroma prielaida, jog šią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kai pirkti daiktai lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.

Parlamentinei veiklai Seimo nariai praėjusiais metais išleido daugiau kaip 2 mln. eurų, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ataskaita. Praktiškai tokia pati suma panaudota ir 2022-aisiais.

„Mes tikrai ilguoju laikotarpiu žvelgdami turime kalbėti apie mūsų krašto apsaugos finansavimą, kuris būtų ne mažesnis negu 3 proc. BVP netgi be tos skolinimosi galimybės“, – pirmadienį po susitikimo su Seimo valdyba žurnalistams sakė prezidentas.

Taip jis kalbėjo pastaruoju metu Lietuvoje vykstant diskusijoms dėl galimų šaltinių gauti papildomų lėšų gynybai, tarp kurių svarstomi ir papildomi mokesčiai. Daugelis politikų ir ekspertų sutaria, kad norint priimti Vokietijos brigadą, iki 2030 metų išvystyti Lietuvos kariuomenėje diviziją ir padidinti šauktinių skaičių, reikia didesnio finansavimo.

Šalies vadovas, kalbėdamas apie spartesnį finansavimą krašto apsaugai, teigė pasisakantis už mišrų modelį, kuris apimtų tiek skolinimosi, tiek tvaraus finansavimo galimybę.

„Ką aš turiu galvoje, sakydamas tvarus finansavimas, tai turėtų būti ne kažkoks vienkartinis lėšų akumuliavimas, bet lėšų šaltinis, kuris leistų finansuoti krašto apsaugą ilgesniuoju laikotarpiu“, – kalbėjo G. Nausėda.

Aš manau, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) alternatyva yra nepriimtina.

Prezidento nuomone, būtų nepriimtina, jei gynybos mokestis ar tvarus finansavimo šaltinis „eilinį kartą būtų uždedamas visiems žmonėms“.

„Štai kodėl aš manau, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) alternatyva yra nepriimtina, tačiau yra daugybė kitų būdų, konkrečiai kalbu apie verslo mokesčius, kurie galėtų užtikrinti tam tikrą solidarumą tarp visuomenės grupių“, – sakė jis.

„Manau, kad pirmiausia mes turėtume pradėti nuo kitų šaltinių ir konkrečiai mano pasiūlymu šių metų biudžete ir atsirado ta trijų procentų klauzulė ir tikrai šį kartą reikėtų ja pasinaudoti, nes praėjusiais metais tas nebuvo padaryta“, – pridūrė šalies vadovas.

Anot jo, išnaudojus skolinimosi galimybes ir supratus, kad to nepakanka, reikėtų pereiti prie kitų finansavimo alternatyvų.

Gynybos obligacijas vadina gera priemone, bet nepakankama

Kalbėdama apie gynybos finansavimą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad reikia diskutuoti apie priemonių visumą, o ne apie vieną šaltinį.

„Dabar tikrai akivaizdu, kad skirtingos parlamentinės partijos turi savo matymą ir aš matyčiau poreikį, visų pirma, susėdus prie bendro stalo mėginti rasti tam tikras grindis, dėl kurių galime visi susitarti ir radus tokį sutarimą eiti į Seimo salę“, – sakė Seimo vadovė.

Sausio pabaigoje įvyko pirmasis politikų, verslo ir darbuotojų atstovų susitikimas, kurio metu Krašto apsaugos ministerija pristatė finansavimo poreikius, o Finansų ministerija – paskaičiavimus, kiek lėšų į valstybės biudžetą leistų surinkti skirtingų mokesčių kėlimas, tačiau konkretūs pasiūlymai po jo nebuvo pateikti.

„Kol kas iš pokalbio su kolegomis girdžiu, kad gynybos obligacijos, tai yra tai, kas mažiausiai atrodo skausminga ir dėl ko nėra jokių abejonių, bet tai, žinoma, yra skolinimasis, kad ir iš savo piliečių, kad ir kviečiant piliečius susitelkti ir prisidėti prie gynybos“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot Seimo pirmininkės, diskusijos dėl gynybos finansavimo didinimo negalima atidėti po šįmet spalį vyksiančių parlamento rinkimų.

Ji tokią priemonę vadino gera, tačiau nepakankama ilgesniuoju laikotarpiu.

Matau didžiulį poreikį rasti platesnį sutarimą, ne koalicijos rėmuose, o drauge su opozicinėmis partijomis.

„Turint galvoje laikmetį, kad esame kadencijos pabaigoje, matau didžiulį poreikį rasti platesnį sutarimą, ne koalicijos rėmuose, o drauge su opozicinėmis partijomis“, – kalbėjo Seimo vadovė.

Sutaria, kad sprendimų reikia dar pavasario sesijoje

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Paulius Saudargas pirmadienį po Seimo valdybos susitikimo su prezidentu žurnalistams pabrėžė, kad Seimo pavasario sesija yra ta, per kurią privalo būti sutarta dėl papildomo tvaraus krašto apsaugos finansavimo.

Mano galva, galėtų būti paleistas ir pelno mokestis, ir PVM, bet tai mano asmeninė nuomonė.

„Visi sutaria, kad tas mokestis galėtų būti kompleksinis, tai ir obligacijos, ir skolinimasis, bet to nepakanka, ir reikės liesti mokesčius. (…) Mano galva, galėtų būti paleistas ir pelno mokestis, ir PVM, bet tai mano asmeninė nuomonė“, – tvirtino jis.

Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos narys Julius Sabatauskas pritarė, kad sprendimų dėl gynybos finansavimo reikia per pavasario sesiją.

„Mokesti būtų nuolatinis šaltinis, jokiu būdu negalėsime pritarti mokesčiui, kuris paliestų visus žmones, tarkime dėl pridėtinės vertės mokesčio didinimo. Tai reikštų, kad kiekvienas pirkdamas duonos kepaliuką, jau turėtų seikėti savo indėlį, (…) gal tai ir gerai, bet kita vertus, tai labai paveiks žmones, kurie šiandien gana sunkiai išgyvena. Mes manytume, kad tai turėtų būti pelno mokestis“, – sakė jis.

Laisvės partijos atstovo Vytauto Mitalo teigimu, būtina sutarti ne tik dėl papildomo tvaraus krašto apsaugos finansavimo, bet ir dėl nacionalinio gynybos susitarimo papildymo.

„Man atrodo, kad norint dabar labai politizuojamą saugumo temą šiek tiek atitraukti nuo rinkimų batalijų ir realijų, prieš susitariant dėl saugumo mokesčio, reikėtų papildyti gynybos susitarimą tarp politinių partijų. (…) Manau, kad dėl gynybos industrijos spartesnio vystymo, dėl tam tikro visuotinumo principo įgyvendinimo, nevyriausybinių organizacijų įtraukimo, mes tikrai galėtume susitarti papildant gynybos susitarimą tarp politinių partijų ir tada jau diskutuoti dėl gynybos mokesčio“, – teigė jis.

Anot parlamentaro, visi siūlymai, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, yra įmanomi, tačiau juos siūlyti yra „konstitucinė Finansų ministerijos atsakomybė“.

Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP.

Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą iki 2030 metų gynybai turėtų būti papildomai skiriama 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vėliau papildomų asignavimų poreikis mažėtų.

Kaip galimi variantai svarstomas skolinimasis, trijų mokesčių – pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų – didinimas.

Kaip BNS sakė Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma, bus aptariama tunelio, automobilių stovėjimo aikštelės, fontano bei aikštės prie Seimo rekonstrukcija.

„Vienas Seimo aplinkos tvarkymo projektas yra susijęs su savivaldybės projektu dėl viaduko po Seimo viešbučiu, kuris praeina ir po Seimo fontanu, tvarkymu... Kalbėsimės, kada realu tuos projektus suderintai vykdyti. Tie projektai turi derėti tarpusavyje ir būti vykdomi kartu“, – BNS teigė J. Razma. 

Pasak jo, Seimo aplinkos tvarkymo poreikis yra „labai aiškus“. 

„Neapsimoka kažko daryti kosmetiškai, jeigu yra poreikis tvarkyti situaciją iš esmės. Įsivaizduoju, kad kužkuriais metais galėtų būti kompleksinis projektas“, – sakė parlamentaras.

J. Razmos teigimu, dalį darbų pirks Seimo kanceliarija, kitus – savivaldybė: „Kaip tuos dalykus suderinti, reikia aptarti“. 

Tuo metu Darbo partijos lyderis Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis skeptiškas dėl parkavimo aikštelės perdavimo savivaldybei.

„Fontanas kaip fontanas, bet ta žvyruota automobilių stovėjimo aikštelė šalia Seimo, didelis žemės sklypas... nori perimti (savivaldybė – BNS). Kurs vystymo planus, užstatyti. (...) Toks sklypas aukso vertės tokioje vietoje. Savivaldybė, aišku, jį nori perimti atgal ir pradėti galvoti, ką su juo padaryti“, – BNS sakė A. Mazuronis.    

„Likus iki kadencijos (Seimo – BNS) pabaigos keliems mėnesiams ar reikia spręsti tokius klausimus, priiminėti tokius sprendimus“, – svarstė jis.  

J. Razmos teigimu, pasitarime jokių spendimų nebus, dėl jų bus šaukiamas valdybos posėdis.

Kaip BNS sakė Seimo pirmininkės sekretoriato vadovas Lukas Kornelijus Vaičiakas, dėl nacionalinio stadiono statybų Vilniuje susitikime nebus kalbama.

„Prezidentas su Seimo vadovybe aptars Seimo 2022 metų rudens sesijos rezultatus, apžvelgs pavasario sesijos prioritetus, svarbius artimiausiu metu laukiančius paskyrimus, pristatys savo įstatymines iniciatyvas“, – BNS sakė prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis.

Valstybės vadovas ir Seimo valdyba aptarti teikiamų teisės aktų projektų susitinka dukart per metus – prieš prasidedant pavasario ir rudens sesijoms.

Parlamentarai pavasario sesiją pradės penktadienį, kovo 10 dieną.

Pirmajame posėdyje, kaip įprasta, numatoma pateikti sesijos darbų programos projektą, Seimo rezoliucijos projektą dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo olimpinėse žaidynėse ir kitose tarptautinėse varžybose uždraudimo, nutarimo projektą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo, Tarptautinių sankcijų įstatymo pataisos dėl konkrečių ribojamųjų priemonių nustatymo reaguojant į agresiją Ukrainoje.

Taip pat bus sprendžiama dėl prezidento vetuotų Ūkininko ūkio įstatymo pataisų.

Kviečiančiajai pusei įsipareigojus apmokėti visas Seimo narių išlaidas, „valstiečių“ ir „darbiečių“ atstovai įžvelgė galimą interesų konfliktą ar net papirkimą.

Pagal projektą sausio 8–15 dienomis į Taivaną turėtų vykti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, parlamentarai Edita Rudelienė, Eugenijus Sabutis ir Dovilė Šakalienė.

Jie turėtų dalyvauti susitikimuose su Taivano valdžios ir nevyriausybinių organizacijų atstovais.

Per valdybos posėdį paaiškėjo, kad į šią salą Rytų Azijoje planuoja skristi ir Audronius Ažubalis, tik dar nespėjo pateikti dokumentų.

Dėl to Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasiūlė atidėti sprendimą dėl šios Seimo narių kelionės, kol paaiškės galutinė delegacijos sudėtis.

„Valstietis“ Jonas Jarutis dėl šio vizito įžvelgė galimą Lietuvos parlamentarų papirkimą.

„(...) kelionė yra apmokama kviečiančiosios pusės, ir tai ne pirmą kartą. Man kyla klausimų dėl tam tikro papirkinėjimo dėl tų sprendimų, kurie priimti dėl Taivano Lietuvoje, dėl atstovybės įkūrimo. Nepritarsiu (komandiruotei – BNS) bet kokia apimtimi“, – sakė jis.

Man kyla klausimų dėl tam tikro papirkinėjimo dėl tų sprendimų, kurie priimti dėl Taivano Lietuvoje, dėl atstovybės įkūrimo. Nepritarsiu.

Panašių abejonių kėlė ir Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis.

„Ar niekam nekyla abejonių, čia ne pirma tokia kelionė, kai apmoka kita pusė, tuo metu mes čia sprendimus priimame nuolat susijusius su užsienio politika, Kinijos, Taivano klausimais. Jeigu yra didelis noras vykti, gal reikėtų bent apsimokėti patiems, kad būtų išvengta toliau interesų konflikto?“ – klausė jis.

„Taivano pusė ne pirmą ir ne antrą kartą tokią poziciją paėmusi, kad apmokame, verslo klase skriskite, važiuokite, viskas tvarkoje, o paskui čia sprendimai priimami. Nežinau, ar čia nėra prekybos poveikiu požymių“, – tvirtino A. Mazuronis.

Pirmasis Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma kėlė klausimą, ar delegacijos nariams reikia mokėti dienpinigius, jei visas jų išlaidas ketina padengti Taivanas.

„Tai yra tokia kelionė, kur priimančioji šalis viskuo aprūpina iš esmės: ir maitinimas, ir transportas, ir apgyvendinimas. Ar būtina tokiais atvejais skirti dienpinigius vykstantiesiems? Paskui metų gale pritrūkstame pinigų, gal iš karto reikia pradėti naudoti taupiau“, – sakė jis.

J. Razmai taip pat klausimų sukėlė delegacijos sudėtis, kodėl joje įrašyti du konservatoriai ir du socialdemokratai, kai kitų frakcijų, išskyrus Liberalų sąjūdžio, atstovų išvis nėra.

„Gal galima pasikalbėti su delegacijos vadovu, kad kiek įmanoma plačiau visas frakcijas apimtų, „valstiečiai“, suprantu, vyks tik į Kiniją, jiems tai netinka, bet visos kitos gal norėtų vykti“, – teigė J. Razma.

Lietuva pernai leido Taibėjui atidaryti atstovybę šalyje Taivaniečių pavadinimu. Šis žingsnis sukėlė Kinijos valdžios nepasitenkinimą – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą, tačiau pastaruoju metu prekybos rodikliai tarp šalių vėl auga.

Nepaisant tvyrančios įtampos, šešių Lietuvos Seimo narių delegacija Taivane lankėsi pernai lapkritį, jie su kitų Baltijos šalių parlamentarais dalyvavo Atviro parlamento forume.

Šių metų liepą Vilniuje viešėjo Taivano parlamento vadovas You Si-Kunas (Ju Sikunas) su delegacija.

Pekinas taip pat piktai reagavo į Vakarų delegacijų vizitus į Taivaną ir surengė didžiules karines pratybas, protestuodamas prieš JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) apsilankymą Taibėjuje.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen šį VRK prašymą pavadino drastišku. Jos siūlymu leistinas etatų skaičius padidintas šešiais – nuo 32 iki 38.

„ Esant poreikiui, grįšime prie to klausimo“, – teigė ji per Seimo valdybos posėdį.

VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė prašė leistiną maksimalų pareigybių skaičių didinti iki 44.

Anot jos, toks darbuotojų skaičius būtų optimalus skaičius siekiant organizuoti ir užtikrinti demokratinius rinkimus.

J. Petkevičienės teigimu, rudenį priimtas Rinkimų kodeksas ir Politinių organizacijų įstatymas VRK numatė ne vieną naują funkciją bei užduotį.

Ji tvirtino, kad naujų darbuotojų reikia norint tinkamai vykdyti partijų analitinių centrų finansavimo kontrolę ir stebėseną, įvertinti juos galinčių finansuoti fondų patikimumą, didesnių pajėgų reikės skirti ir politinių komitetų priežiūrai.

„Pakeitus teisinį reglamentavimą vietoj visuomeninių rinkimų komitetų, kurie įsisteigdavo tiesiog rinkimų metui ir po to baigdavo savo veiklą, dabar politiniai komitetai bus viešieji juridiniai asmenys ir veiks nuolat, jų finansavimo kontrolė ir stebėsena iššaukia papildomus pareigybių poreikius VRK sekretoriatui“, – tvirtino VRK pirmininkė.

„Pavyzdžiui, yra 24 partijos, o per praėjusius rinkimus buvo įsteigti 87 visuomeniniai rinkimų komitetai. Galbūt šiemet jų bus mažiau, bet tikėtina, kad finansavimo kontrolės ir stebėsenos apimtys politinių organizacijų gali išaugti mažiausiai tris kartus“, – sakė ji.

J. Petkevičienės teigimu, vien tam papildomai reikėtų šešių naujų darbuotojų.

„Čia nesąmonių prašot. Ką ten daug stebėti, bus kelių pagrindinių partijų pagrindiniai keli fondai, ten kažkokių gudrių finansuotojų tikrai nebus, tie fondai yra žinomi. (...) Parašys raštą Valstybės saugumo departamentui tas darbuotojas, gaus atsakymą“, – į šį poreikį reagavo pirmasis Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma.

„Komitetų bus gerokai mažiau, kai jau sugriežtinome reikalavimus. Šitoje vietoje jūsų apetitai yra gerokai užaukštinti. Porą žmonių – daugiausia“, – teigė politikas.

Rinkimų komisijos vadovė sakė, kad papildomų iššūkių kils ir informacinių technologijų srityje. Rinkimų kodekse numatyta, kad visi pareiškiniai dokumentai turi būti teikiami tik elektroniniu būdu.

Be to, VRK įpareigota sukurti ir nuolat prižiūrėti Asmenų, turinčių teisių rinkti, registrą.

„Anksčiau VRK sudarydavo tik rinkėjų sąrašus, dabar tai bus nuolatinė informacija, prižiūrima kiekvieną dieną“, – aiškino J. Petkevičienė.

Anot jos, VRK informacinė sistema priskirta ypatingos svarbos valstybės IT ištekliams.

„Ji turi veikti ir būti prieinama karo, ekstremalių situaciją ir kitų krizių atveju, tam reikia užtikrinti šimtaprocentinio saugumo lygį“, – pabrėžė VRK pirmininkė.

Ji sakė suprantanti, kad etatų skaičiaus padidinimas neužtikrina didesnio finansavimo kitąmet.

„Tačiau net ir neskyrus papildomų lėšų, tai leistų VRK sudėlioti savo veiklos prioritetus ir struktūrą“, – tvirtino J. Petkevičienė.

VRK duomenimis, pernai komisijos sekretoriate dirbo 27 valstybės tarnautojai ir 13 darbuotojų pagal terminuotas trumpalaikes darbo sutartis.

Šalies vadovas tai pat ragina nedidinti kai kurių kitų viešųjų išlaidų, tačiau, anot jo, svarbu didinti minimalią algą, neapmokestinamąjį pajamų dydį, socialines išmokas, vaiko pinigus.

„Šiandien svarbiausia yra apsispręsti, kokį biudžeto deficitą mes galime leisti nesukeldami pavojaus valstybės finansiniam stabilumui, bet kita vertus, suteikdami galimybę išgyventi ypatingai sudėtingus artimiausius mėnesius mūsų žmonėms ir mūsų verslui. Nuolat kartoju – ne tik žmones, bet ir verslą, kadangi verslas taip pat yra žmonės“, – po susitikimo su Seimo valdyba penktadienį sakė šalies vadovas.

Anot G. Nausėdos, svarbu, kad rudenį „visi vieningai sutartumėme dėl vieno prioriteto – dėl itin aukštų energetinių kainų poveikio mūsų namų ūkiams ir verslui“. Įgyvendinant šį prioritetą jis ragina „sulaikyti tam tikrų kitų viešųjų išlaidų didinimą kitiems tikslams“.

Pasak jo, „stebuklingų receptų nėra“ ir išaugusias elektros ir dujų kainas reikės kompensuoti, tačiau pagrindinės diskusijos vyksta dėl to, kokio dydžio subsidijas taikyti.

„Pagrindinis diskusinis klausimas, kokiame lygyje subsidijuoti, – ar subsidijuoti, pavyzdžiui, 24, 33 ar 40 centų už vieną kilovatvalandę (nustatyti tokias „grindis“ – BNS). Nuo to priklauso labai daug kas, pirmiausia – mūsų žmonių finansinės galimybės“, – sakė prezidentas.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Jei žmonės išleis visus savo pinigus ir dar santaupas energetikos sąskaitoms apmokėti, galime įsivaizduoti, kas atsitiks su mūsų verslu: parduotuvėje nebus pirkėjų, nebus perkamos kitos prekės, paslaugos, mes patirsime tikrai gilią recesiją“, – kalbėjo šalies vadovas.

Pasak jo, „stebuklingų receptų nėra“ ir išaugusias elektros kainas reikės kompensuoti, tačiau pagrindinės diskusijos yra dėl to, nuo kokio lygio taikyti subsidijas.

„Pagrindinis diskusinis klausimas, kokiame lygyje subsidijuoti, ar subsidijuoti, pavyzdžiui, 24, 33 ar 40 centų už vieną kilovatvalandę. Nuo to priklauso labai daug kas, pirmiausia – mūsų žmonių finansinės galimybės. Jei žmonės išleis visus savo pinigus ir dar santaupas energetikos sąskaitoms apmokėti, galime įsivaizduoti, kas atsitiks su mūsų verslu: parduotuvėje nebus pirkėjų, nebus perkamos kitos prekės, paslaugos, mes patirsime tikrai gilią recesiją“, – kalbėjo šalies vadovas.

Anot jo, diskusijos dėl kompensacijų dydžio turėtų vykti vertinant, kokia našta būtų biudžetui, tačiau šalies vadovas mano, kad reikėtų kompensuoti iki 24 centų už kilovatvalandę visiems vartotojams.

Jei žmonės išleis visus savo pinigus ir dar santaupas energetikos sąskaitoms apmokėti, galime įsivaizduoti, kas atsitiks su mūsų verslu: parduotuvėje nebus pirkėjų, nebus perkamos kitos prekės, paslaugos, mes patirsime tikrai gilią recesiją.

Jis teigė paprašęs Vyriausybės pateikti skaičiavimus, kiek kainuotų kompensacijos visais trimis minėtais scenarijais, įskaitant ir galimybę nustatyti ne daugiau nei 150 kilovatvalandžių limitą per mėnesį.

„Jei išaiškėtų, kad vis dėlto išlaidos yra nepakeliamai didelės, mes galime įvesti ir šį komponentą, kuris, viena vertus, yra socialinis komponentas – namų ūkiai, kurie suvartoja mažiau, galimas dalykas, jų ir finansinis pajėgumas yra mažesnis. Kita vertus, 150 ar panašus kilovatvalandžių limitas suteikia ir tam tikras paskatas taupyti tiems, kas vartoja daugiau“, – sakė jis.

„Bet pirminis pasiūlymas buvo būtent horizontalus, taikytinas visiems, remiantis argumentu, kad mes jau anksčiau pasiuntėme signalus mūsų visuomenei pereiti prie modernesnių šildymo formų, įgyvendinti šilumos siurblius namų ūkiuose, pereiti prie elektromobilių. Remiantis šiuo principu, būtų nelabai teisinga, jei mes dabar šituos namų ūkius pastatytumėme į sudėtingesnę situaciją“, – pabrėžė G. Nausėda.

Anot jo, būtinos ir kitos priemonės, numatančios tolesnį gyventojų pajamų didėjimą, nes „nuo šių sprendimų priklausys vidinis mūsų valstybės nacionalinis saugumas“.

„Man, tikrai išpažįstančiam gerovės valstybės principą, yra nepaprastai svarbu, kad toliau augtų minimali mėnesio alga, kad didėtų neapmokestinamasis pajamų dydis, kad didėtų socialinių išmokų baziniai dydžiai, vaiko pinigai. Visa tai reikia vertinti biudžeto kontekste, įvertinti, kiek mes galime leisti. Bet aš tikrai manau, kad mes šiandien vis dar galime leisti įgyvendinti socialinės politikos principus“, – tvirtino G. Nausėda.

G. Nausėda kaip rudens sesijos prioritetus įvardijo ir Fiskalinės drausmės įstatymo pakeitimus, nustatant didesnius skolinimosi limitus savivaldybių investicijoms, teismų reformą, taip pat politinių partijų susitarimus dėl saugumo, užsienio politikos.

„Matome, kad partijoms dar sunku surasti bendrą vardiklį, nors atrodo, kad jos jau visai netoli to. Tačiau sutarimas, ypatingai dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis, dėl nacionalinio saugumo principų ir dėl užsienio politikos krypčių yra labai svarbus tiek tarp valdžios institucijų, tiek tarp politinių partijų. Tikiuosi, kad jis bus pasiektas“, – sakė G. Nausėda.

Anot jo, šią savaitę Vyriausybės pateikta išvada dėl 2021 metų pabaigoje pateiktų Fiskalinės drausmės įstatymų „yra pozityvi“.

„Tikiuosi, kad tai suteiks papildomą gerą stimulą judėti į priekį ir pagaliau padaryti tą darbą, kurio labai laukia savivaldybės ir, neabejoju, jų žmonės“, – kalbėjo G. Nausėda.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen prioritetais taip pat teigė matanti energetikos kainų amortizavimą, šalies saugumo užtikrinimą.

„Pagrindinis rudens sesijos prioritetas yra užtikrinimas Lietuvos žmonių saugumo tiek nuo išorės pavojų, tiek nuo problemų, kurios visų pirma sukeltos Rusijos agresijos prieš Ukrainą, žinoma, socialinės atskirties mažinimo, žmogaus teisių stiprinimo. Matyt, dėl prioritetų mes iš esmės visi sutariame, kad esminis rudens darbas yra biudžeto svarstymas ir priėmimas, jame prioritetas bus skirtas energetinių kainų šoko mobilizavimui“, – sakė parlamento vadovė.

Į Seimo rudens sesiją parlamentarai, kaip nustato Konstitucija, rinksis rugsėjo 10-ąją, šeštadienį.

Per pirmąjį posėdį bus pateiktas sesijos darbų programos projektas, savo svarbiausius projektus apžvelgs Seimo frakcijos, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Sesijoje tarp pagrindinių rudens Seimo darbų numatoma patvirtinti 2023 metų valstybės biudžetą, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus bei priimti susijusius teisės aktus.

Pagal Seimo valdybos patvirtintą posėdžių grafiką sesijos metu, nuo rugsėjo 10 iki gruodžio 23 dienos, planuojama surengti daugiau kaip 45 posėdžius. Iš jų trys bus skirti opozicinių frakcijų darbotvarkėms.

Trečiadienį posėdžiavusi Seimo valdyba sprendimo kol kas nepriėmė, nes neturi tokių teisinių instrumentų ir grąžino šį klausimą Audito komitetui. Tačiau ši iniciatyva nebus užmiršta, nes ją planuojama aptarti neformaliame Seimo valdybos posėdyje.

„Šiuo metu Seimo valdyba negali pavesti atlikti audito, kadangi reikėtų keisti institucijų nuostatus. Mes neturime tokios kompetencijos“, – sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė taip pat pastebėjo, kad yra galimybės pirkti tas paslaugas konkurso būdu. „Neatrodo, kad būtų sutaupytos lėšos, jeigu vidaus pajėgumais būtų tai daroma“, – remdamasi Seimo kanceliarijos atlikta analize svarstė parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen.

Šiuo metu Seimo valdyba negali pavesti atlikti audito, kadangi reikėtų keisti institucijų nuostatus. Mes neturime tokios kompetencijos.

Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas mano, kad Seimas „nėra ta institucija, kuri atlikinėtų visiems auditus“. „Ir, matyt, nėra tokių pajėgų, už tai ir siūloma grąžinti komitetui ši klausimą“, – sakė jis.

Tuo tarpu Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Jonas Jarutis  tvirtino, kad bet kuri veikianti įmonė turi atlikti tam tikrus auditus. „Jeigu Audito komitetui kyla abejonių, kodėl nepasitikrinti? Siūlyčiau Seimo valdybai pavesti Seimo kanceliarijai atlikti tą auditą pagal Audito komiteto teikimą (....) Seimas kaip steigėjas turi turėti galimybę paklausti ir gauti atsakymą į vieną ar kitą klausimą“, – tvirtino  J. Jarutis.

Politikas taip pat sakė suprantąs, kad gal yra teisinių kliūčių, bet valdyba, anot jo, turi pasiųsti žinią Seimo kanceliarijai, „reikia to audito ar nereikia“. „Manau, kad Seimo valdyba turi išsakyti savo nuomonę“, – sakė jis.

Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas konservatorius Jurgis Razma sutinka su teisininkų argumentais, kad Seimo valdyba negali priimti sprendimo, kad visose Seimo pavaldžiose institucijose būtų atliekamas auditas Seimo kanceliarijos pajėgomis, jos Audito skyriaus darbuotojų. Tačiau jis mano, kad Seimas turi turėti tokį instrumentą.

„Čia ir politinis klausimas, ar Seimas, kaip steigėjas tų institucijų, turi savo rankose tą audito instrumentą, ar ne? (...) Aš  manau, kad Seimas per Seimo kanceliariją turi turėti  instrumentus, kaip turi ministerijos, atlikti auditus pavaldžiose struktūrose. Mes esame steigėjai“, – sakė J. Razma.

Politikas siūlė ateityje svarstyti, ar nėra per daug prie Seimo įsteigtų įvairių įstaigų. „Reiktų dar pasižiūrėti, ar ne per daug Seimas yra „aplipęs“ visokiomis įstaigomis, jų yra čia per 20? Gal tai irgi būtų proga įvertinti, kurios iš tų sukurtų struktūrų pateisino save, kurios gal tik formaliai egzistuoja“, – Seimo valdybos posėdyje svarstė J. Razma.

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas siūlė svarstant šį klausimą į kitą posėdį pakviesti Seimo Audito komiteto pirmininką Zigmantą Balčytį.

ELTA primena, kad Seimo Audito komitetas pasiūlė Seimo valdybai apsvarstyti galimybę pavesti Seimo kanceliarijai nuo 2023 metų atlikti vidaus auditą Seimo atskaitingose institucijose, kuriose vidaus audito tarnyba nėra įsteigta.

Apie tokią galimybę antradienį Seimo valdybos posėdyje užsiminė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė- Nielsen. Tačiau galutinai patvirtinti šios datos ji dar negalėjo.

„Mes laukiame dokumentų, prieš valandą buvo pasirašyti rafitikavimo dokumentai, dabar jie turėtų būti išversti ir keliauti iš Vyriausybės į Seimą. Tačiau  kiek laiko tai užtruks sunku prognozuoti. Manytume, kad pakankamai greitai tai įvyks. Buvo planuota, kad sesija galėtų būti sušaukta kitą savaitę. Kol kas sukonkretinti to negaliu. Suprantama, kad  valdyba turėtų susirinkti ir datas fiksuoti“, – sakė parlamento vadovė.

Jos teigimu, sušaukti sesiją šią savaitę būtų sudėtinga. „Šią savaitę neplanuojame. Kaip buvome kalbėję praėjusią savaitę, tikėtina, kad sesija bus sušaukta nuo liepos 11 d. Iki to laiko bus suspėta  atlikti visas reikalingas procedūras Lietuvoje“, – pridūrė V. Čmilytė- Nielsen.

ELTA jau skelbė, antradienį oficialiai pradėtas Švedijos ir Suomijos, kaip naujausių NATO narių, ratifikavimo procesas, pareiškė karinio Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.

„Tai gera diena Suomijai ir Švedijai ir gera diena NATO“, – per bendrą su Švedijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrais spaudos konferenciją sakė J. Stoltenbergas.

„Kadangi parlamentinė kontrolę ir atsakomybę už šį centrą turi du komitetai: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) ir Žmogaus teisių, be to, yra istorinės  atminties komisija, tai siūlyčiau kol kas suteikti  galimybę šiems komitetams, kurie ir yra tiesiogiai atsakingi už centrą, atlikti savo darbą. Žinau, kad kolegos domisi šia situacija ir gautus laiškus nagrinėja, ir neformalūs  pokalbiai yra buvę. Jeigu situacija nesikeis, galime ir prie valdybos formato grįžti.

Bet atkreipiu dėmesį, kad parlamentiniame lygmenyje turime du komitetus, kurie kuruoja šį centrą, ir norėdami padaryti kaip geriau, neįsivelkime į varžybas, kas čia dar mėgins padėti. Kol kas palikime tiems komitetams, kuriems yra pavesta. Jeigu bus poreikis, valdyba gali darbo grupę sudaryti, be jokių problemų“, – trečiadienį Seimo valdybos posėdyje sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Taip ji atsakė į Seimo pirmininko pavaduotojo  Andriaus Mazuronio pasiūlymą pasidomėti situacija Genocido centre, nes pakeitus Genocido centro vadovą situacija jame  nesikeičia.

„Panašu, kad tik vadovą pakeitėme, bet situacija pačiame centre nepasikeitusi. Norėjau padiskutuoti, nes praeitą kartą, kai tokia situacija kilo, tai sudarėme darbo grupę situacijai centre nagrinėti ir aiškintis, kuri priėmė tam tikrus sprendimus. Kadangi matome, kad situacija nesikeičia, ar nereikėtų kažkaip atstatyti tos darbo grupės veiklos tam, kad iš tikro išsiaiškintume, kas ten vyksta, ar mes tik vadovą ten pakeitėme, ar situacija ten pasikeitė, ar nepasikeitė. Mano siūlymas yra grįžti į tą darbo grupę ir pasižiūrėti, kas ten darosi“, – Seimo valdybai pasiūlė A. Mazuronis.

Panašu, kad tik vadovą pakeitėme, bet situacija pačiame centre nepasikeitusi.

Seimo pirmininko pavaduotojas Jonas Jarutis pridūrė, kad pasiūlys Seimo NSGK pasidomėti situacija Genocido centre.

„Valdantieji, darydami politinius sprendimus, patraukdami jiems neįtikusi vadovą, pastatė savo, bet situacija nepasikeitė. Mes su kolega A. Mazuroniu komiteto posėdyje  kelsime klausimą, nes reikia analizės  ir tyrimo. Jeigu nepadės kuruojantys komitetai, kreipsimės į Seimo valdybą“, – sakė J. Jarutis.

Kaip skelbė žiniasklaida, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojų profsąjunga dėl atmosferos darbovietėje kreipėsi į Seimą, o viena darbuotojų dėl mobingo – į teismą, tuo metu centro vadovybė sako šį atvejį sieksianti išspręsti taikiai.

Kai kurių Genocido centro darbuotojų teigimu, pasikeitus vadovui kolektyvas vylėsi permainų, tačiau situacija nepagerėjo, mikroklimatas darbovietėje tapo dar labiau įtemptas.

LGGRTC vadovu  pernai balandį paskirtas Arūnas Bubnys. Jis pakeitė Adą Jakubauską, kuris buvo atleistas daliai centro istorikų pareiškus, kad įstaigos vadovybė varžo darbuotojų laisvę ir politizuoja tyrimus. Situaciją centre tuomet aiškinosi Seimo darbo grupė.