G. Landsbergis Seinuose susitiko su Lenkijos lietuvių organizacijų, švietimo ir kultūros įstaigų vadovais. Pasak Užsienio reikalų ministerijos, Lenkijos lietuviai nurodė aktualiausias problemas, susijusias su lituanistiniu švietimu: lietuviškų mokyklų skaičiaus mažėjimą, kokybiškų vadovėlių lietuvių kalba trūkumą, nepakankamą švietimo įstaigų finansavimą.

Apsilankęs Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykloje, pastatytoje ir remiamoje Lietuvos lėšomis, ministras teigė, kad „būtina praktiškai įgyvendinti abiejų valstybių švietimo ministrų pasirašytą veiksmų planą dėl bendradarbiavimo švietimo srityje“, numatantį tinkamą lietuviškų mokyklų finansavimą iš Lenkijos savivaldybių.

„Palaikome nuolatinį dialogą su Lenkijos centrine ir vietine valdžia, siekiame kuo greičiau išspręsti ir pagrindinės lietuviškos mokyklos, ir kultūros centro įkūrimo Suvalkuose klausimą“, – sakė ministras.

G. Landsbergis per vizitą taip pat pagerbė lietuvių savanorių atminimą Berznyko kapinėse, padėjo gėlių prie vyskupo Antano Baranausko paminklo ir 2010 metų Smolensko aviakatastrofos aukų paminklo Seinuose.

Lenkijoje gyvena apie 5 tūkst. lietuvių, dauguma jų – Seinų ir Punsko krašte.

Pasak jo, iššūkių Seinų krašto lietuviams ir kitoms bendruomenėms kyla ir dėl mažėjančio lietuviškų mokyklų tinklo – per dešimtmetį iš dešimties įstaigų liko keturios.

„Kitą vertus, pagrindinė problema yra vadovėliai. Vadovėliai lietuvių kalba yra tik pradinio ugdymo, o aukštesnėse pakopose – tik Lietuvos istorijos, geografijos ir lietuvių kalbos. Dėl to, žinoma, reikėtų skirti ypatingą dėmesį, ekspertų komisijoje apie tai kalbėti“, – ketvirtadienį telekonferenciniu skambučiu iš Lenkijos Lietuvos Vyriausybės vadovams Vilniuje teigė R. Motuzas.

„Vaikai namuose kalba pusiau lietuviškai, pusiau lenkiškai, o mokykloje, sakykime, chemijos, biologijos turi mokytis dvikalbystės pagrindu: vadovėlis – lenkiškas, mokytojas kalba lietuviškai“, – tvirtino konsulas.

Anot jo, tikimasi paramos iš Lietuvos, nes dabar Lenkijoje skiriamos dotacijos tautinių mažumų mokykloms nepakanka minėtoms problemoms spręsti.

Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad tai nėra tik „pinigų klausimas“, o problema sprendžiama su Lenkijos švietimo institucijomis.

„Tie vadovėliai, kurie gali būti lenkiški, adaptuoti Lietuvos mokyklose, analogiškai lietuviški vadovėliai galės būti adaptuoti Lenkijos mokyklose. Negalime išspręsti visko iš karto, bet darbai turi būti, tęstis. Manau, tai yra mūsų artimiausios darbotvarkės klausimai, net neabejoju, kad jie bus išspręsti“, – sakė S. Skvernelis.

Pasak rajono mero patarėjo Edmundo Mališausko, šio projekto tikslas – sukurti aukštos kokybės, patrauklią medžiagą savarankiškiems lietuvių ir lenkų keliautojams – svetainę, pristatančią Lietuvos bei Lenkijos istoriją, kultūros ir kulinarijos paveldu paremtus teminius turistinius maršrutus, audiogidus turistiniams objektams, interaktyvius maršrutų žemėlapius.

Tikimasi, kad tai prisidės prie didesnio turistų srauto Lietuvos bei Lenkijos lankytinose vietose, skatins pažinti kaimyninėje valstybėje esantį gamtos ir kultūros paveldą. Taip pat planuojama organizuoti mokymus abiejų šalių turizmo srities specialistams, bus gilinamos jų žinios skaitmeninių priemonių taikyme plėtojant turizmą.

Partneriai sutarė bendrai per 18 mėnesių, kaip planuojama, įgyvendinti projektą „Skaitmeninių ir vartotojui skirtų turizmo informacijos priemonių plėtra Lietuvos–Lenkijos pasienio regionuose“. Sutartį pasirašė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius, Seinų apskrities vadovas Maciejus Tomaszas Plesiewiczius ir jo pavaduotojas Antonis Baudzis.

Bendra projekto vertė – apie 500 tūkst. eurų, iš jų – apie 200 tūkst. eurų teks Kauno rajono savivaldybės administracijai ir Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centrui.

Lenkijos Seinų prokuratūra pradėjo tyrimą dėl internete paskelbtų lietuvius įžeidžiančių komentarų, ketvirtadienį pranešė vietos žiniasklaida.

Naujienų portalo punskas.pl redaktorius Sigitas Birgelis BNS sakė, kad apie tyrimą sužinojo iš vietos žiniasklaidos, apie tai pirmiausia pranešė Baltstogės radijas.

Pranešama, kad įžeidžiantys komentarai pasirodė prie informacijos, kad naujas Seinų burmistras savo pavaduotoju ketina skirti lietuvį.

Lietuviai gausiai gyvena Lenkijos Seinų ir Punsko krašte.

Pastaraisiais metais Punsko valsčiuje keletą kartų raudonai ir baltai - Lenkijos vėliavos spalvomis - buvo užtepti lietuviški užrašai.

Lenkijos lietuvių bendruomenė surinkusi į suvažiavimą, reiškia viltis, kad neseniai išrinkta nauja vietos valdžia išspręs įsisenėjusius klausimus: nepakankamą lietuviško švietimo finansavimą, kultūros paveldo išsaugojimą. Seinų valsčiui pirmą kartą per dvi dešimtis metų vadovaus lietuvis.

Bendruomenės suvažiavimo dalyviai Punske diskutavo apie nepakankamą lietuviškų mokyklų finansavimą, lietuvybės puoselėjimą, moksleivių lietuviškose mokyklose mažėjimą.

Išrinkta nauja bendruomenės pirmininkė Danutė Valukonytė sako, kad prisikviesti netgi lietuviškai kalbančius vaikus į lietuvišką mokyklą itin sudėtinga, todėl būtina gerinti mokymo kokybę.

„Čia yra didelė problema. Tai klausimas, kurį reikia spręsti plačioje visuomenėje. Šitos mūsų mokyklos turi tapti nepakartojamos, ir kad į jas norėtų leisti [vaikus]“, – tikina Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė D. Valukonytė.

Lenkijos lietuvių jaunimas itin laukiamas savo etninėse žemėse. Tačiau išvykę studijuoti į Varšuvą ar Vilnių, į savo kraštą dažnai negrįžta.

„Stengiamės pristatyti šį kraštą kaip patraukliausią jaunimui. Mes organizuojame susitikimus, įvairius apmokymus, vasario mėnesį organizuojame karjeros dienas. Jaunimui reikėtų ieškoti galimybių rasti vietą šiame krašte, kurti verslą, rasti darbo vietas čia“, – sako Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Petras Talandis.

Lenkijos lietuviams sunkiai sekasi ir su kultūros paveldo įamžinimu, ypač Seinų krašte. Informacinių lentelių lietuvių kalba nėra net prie kunigų seminarijos, nors čia dirbo vyskupas Antanas Baranauskas. O ir Lietuvos turistai dažniau vyksta į Lenkijos prekybos centrus apsipirkti, aplenkdami Seinus ir Punską.

„Žmonės pravažiuoja pro piliakalnius, parkus, ežerus ir nesustoja, taip prarasdami labai daug. Reikėtų paruošti kelionių vadovą, almanachą, kuris būtų platinamas Lietuvoje“, – siūlo Lietuvos konsulato Seinuose vadovė dr. Vida Montvydaitė.

„Klausimas liečia įsišaknijusį stereotipą Lenkijoje. 200 ir daugiau metų šis kraštas buvo atskirtas nuo Lietuvos ir nebuvo lietuvių valdomas, paveldo įamžinimas buvo slopinamas“, – aiškina Seinų „Žiburio“ gimnazijos mokytojas Tadas Bagdonavičius.

Lenkijos lietuvių bendruomenė dideles viltis sieja su naujai išrinktomis vietos valdžiomis. Pavyzdžiui, Seinų valsčiui pirmą kart per dvi dešimtis vadovaus lietuvis.

Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius teigia su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku aptarsiantis tautinių mažumų klausimus, tačiau pabrėžė manantis, kad lenkai Lietuvoje turi išskirtinai geras sąlygas.

Lietuvos Vyriausybės vadovas pirmadienį sakė, kad susitikti pageidavimą pirmasis išsakė pats D.Tuskas, o susitikimo data jau suderinta. Šie A.Butkevičiaus teiginiai iš dalies neatitinka Lenkijos premjero pareiškimų.

"Čia jo buvo kvietimas susitikti, kada susitikome Taline prieš kelias savaites", - LRT radijui pirmadienį sakė premjeras, primindamas keturšaliį Baltijos šalių ir Lenkijos premjerų susitikimą.
"Jau yra numatytas laikas, jau yra derinama vieta. Vienas iš klausimų, įtrauktų į darbotvarkę, bus tautinių mažumų klausimo svarstymas susitikimo metu", - teigė A.Butkevičius.

Lietuvos premjeras teigė manantis, kad lenkų tautinei mažumai "nė vienoje kitoje šalyje nėra sudarytos tokios gero sąlygos kaip Lietuvoje".

Premjeras D.Tuskas sekmadienį pareiškė, kad jo susitikimas su Lietuvos premjeru būtų prasmingas tik tuomet, kai "kitoje pusėje pagaliau būtų aiškiai geresnė valia".

"Neverta savęs apgaudinėti – jie (lietuviai) ruošiasi prezidento rinkimams", – pareiškė D.Tuskas ir pridūrė, kad nenori, jog toks susitikimas suteiktų pagrindo manyti, kad abiejų šalių santykiuose nėra problemų.

"Ne viskas yra gerai, – pažymėjo Lenkijos vyriausybės vadovas. – Štai kodėl lauksime kokių nors sprendimų arba bent jau signalų, kurie mane įtikintų, jog toks susitikimas, kalbant apie lenkų padėtį Lietuvoje, duotų pradžią pokyčiams į gera". D.Tusko žodžius citavo PAP naujienų agentūra.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) praėjusią savaitę keliuose skirtinguose interviu sukritikavo Lietuvą, teigdamas, esą šalyje yra diskriminuojami lenkai.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir politikai Varšuvoje kritikuoja Lietuvą, kad šalyje nėra leidžiama gatves ir vietovardžius rašyti lenkų kalba, o lenkų kilmės Lietuvos piliečių pavardės pase negali būti rašomos lenkiškais rašmenimis.

Savo ruožtu Seinuose gyvenantys Lenkijos lietuviai kaltina vietos valdžią diskriminuojant juos dėl taikomų mokesčių kultūros ir švietimo veiklai.

Mieste veikiantis Vyskupo A.Baranausko fondas pranešė apskundęs Seinų burmistro sprendimą reikalauti 35 tūkst. zlotų (29 tūkst. litų) už nekilnojamąjį turtą ir mokyklinį autobusiuką, nors lenkiškos mokyklos ir kultūros namai nuo tokio mokesčio atleidžiami.

Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė pirmadienį pranešė ketinanti kreiptis į kolegas Lenkijos Seime ir prašyti pagalbos sprendžiant nekilnojamojo turto mokesčio klausimą.

Seinuose gyvenantys Lenkijos lietuviai ketvirtadienį apkaltino vietos valdžią diskriminuojant juos dėl taikomų mokesčių kultūros ir švietimo veiklai.

Mieste veikiantis Vyskupo A.Baranausko fondas pranešė apskundęs Seinų burmistro sprendimą reikalauti 35 tūkst. zlotų (29 tūkst. litų) už nekilnojamąjį turtą ir mokyklinį autobusiuką, nors lenkiškos mokyklos ir kultūros namai nuo tokio mokesčio atleidžiami.

"Tai yra miesto mero piktybiškumas ir nepalankumas lietuvių tautai. Jis turi tą kraujyje ir jo mąstymo nepakeisime", - BNS ketvirtadienį sakė fondo ir Lenkijos lietuvių bendruomenės vadovas Jonas Vydra.

Vyskupo A.Baranausko fondas rūpinasi Lietuvių namų Seinuose bei "Žiburio" mokyklos išlaikymu.

Pasak J.Vydros, kurį laiką lietuviai būdavo atleidžiami nuo mokesčio, tačiau pastaruosius kelerius metus miesto valdžia reikalauja susimokėti, teigdama, kad fondo veikla neturi ypatingos reikšmės visuomenei.

J.Vydra ironizavo, kad tokiu būdu Lenkijos lietuviai sumokės Šalčininkų rajono valdžiai skirtą baudą už teismo sprendimo nukabinti dvikalbes gatvių lenteles nevykdymą.

Lenkijos lietuviai Seinų ir Punsko kraštuose ne pirmą kartą teigia, kad jaučiasi persekiojami. Pernai rudenį Berznyko kapinėse, kuriose palaidoti ir Lietuvos kariai, atsirado nauji antilietuviški paminklai.

2011 metais ir praėjusią vasarą Punsko valsčiuje raudonai ir baltai - Lenkijos vėliavos spalvomis - buvo užtepti lietuviški užrašai. Neseniai panašus išpuolis įvykdytas prieš vokiškus užrašus.
Pernai dėl finansų stygiaus valsčiuje uždarytos dvi lietuviškos mokyklos, viena išsaugota Lietuvos finansinės paramos dėka.

Lietuvos ambasados Lenkijoje duomenimis, Lenkijoje gyvena apie 15 tūkst. lietuvių kilmės žmonių, daugiausia - Seinų ir Punsko krašte.

Lenkijos Seinų krašte esančiose kapinėse rudenį atsirado nauji paminklai, kuriais siekiama pažeminti šiame krašte istoriškai gausiai gyvenančius lietuvius, sako vietos lietuvių bendruomenė.

Berznyko kapinėse, kuriose palaidoti ir Lietuvos kariai, pastatytoje naujoje akmeninėje plokštėje skelbiama, kad "negalint įamžinti 1920 metų Lenkijos karių žygdarbio Baltarusijoje ir Lietuvoje, čia supilama žemė iš Druskininkų, Gardino, Lydos, Vosyliškių, Volkovysko, Slonimo, Baranovičių kovos laukų". Kiekvienai vietovei pagaminta atskira akmeninė lenta su jos pavadinimu ir kovų data.

Lenkijos lietuvių draugijos pirmininko Algirdo Vaicekausko teigimu, nauji paminkliniai asmenys atsirado rugpjūčio arba rugsėjo mėnesį.

"Tai eilinis žingsnis, kuriuo norima pažeminti lietuvių tautinę mažumą", - BNS penktadienį sakė A.Vaicekauskas. Jo nuomone, iškaltu įrašu, kuriuo minimi Druskininkai ir dabartinės Baltarusijos miestai, reiškiamos ir teritorinės pretenzijos.

Jau anksčiau kapinėse buvo paminklų, kuriais lietuvių kariai kaltinami kolaboravimu su bolševikais 1920 metais. Kapinėse yra ir Panerių memorialas, kuriame lietuviai kaltinami dėl kolaboravimo su naciais žudant lenkus.

Pasak A.Vaicekausko, paminklinius akmenis stato vietos klebonas arba įvairios organizacijos.

"Tai statoma šalia tų vietų, kur gyvename mes, ir taikoma į lietuvių tautinę mažumą. Tai daroma su tikslu. Kažkas išduoda leidimus - tai nėra pavienė vieno žmogaus sugalvota akcija. Viskas daroma planingai", - BNS sakė A.Vaicekauskas.

Lietuvos ambasados Lenkijoje duomenimis, Lenkijoje gyvena apie 15 tūkst. lietuvių kilmės žmonių, daugiausia - Seinų ir Punsko krašte.

Šią vasarą Punsko valsčiuje raudonai ir baltai - Lenkijos vėliavos spalvomis - buvo užteplioti lietuviški užrašai. Panašus išpuolis buvo ir 2011 metais.