„Lyginant su 2019-ųjų seniūnaičių rinkimais, aktyvumas gerokai mažesnis. Vilniečiai turi net galimybę balsuoti elektroniniu būdu, tačiau aktyvumo trūksta. (...)“, – sako Vilniaus savivaldybės administracijos Organizacijos vystymo grupės patarėja Daiva Mikulskienė.

Kaip informuoja Vilniaus savivaldybė, pirmuoju seniūnaičių rinkimų balsavimu iš viso išrinkta tik 18 seniūnaičių iš 146 seniūnaitijose vykusių rinkimų. Dalyje seniūnaitijų rinkimus iš karto teko skelbti neįvykusiais, nes neatsirado nei vienas kandidatas. Vilniuje tokios – net 43 seniūnaitijos.

Daugiausiai seniūnaičių išsikėlė Naujininkų seniūnija – 18 (iš kurių išrinkti 3), o aktyviausiai balsuota Panerių seniūnijoje, kurioje balsavo 775 gyventojai – tai 8.43 proc. nuo visų balsavimo teisę turinčių Panerių seniūnijos gyventojų.

Iš viso pirmuoju etapu seniūnaičių rinkimuose balsavo 4 825 gyventojai – 1,26 proc. nuo visų balsavimo teisę turinčių sostinės rinkėjų. Tam, kad rinkimai būtų laikomi įvykusiais, pirmajame etape turėjo balsuoti bent 5 proc. nuo visų balsavimo teisę turinčių gyventojų ir registruotas bent vienas kandidatas. Išsamią statistiką ir rinkimų rezultatus galima rasti čia.

Pakartotinai gali dalyvauti tik tie kandidatai, kurie iškėlė savo kandidatūrą pirmuoju etapu. Nauji kandidatai kelti savo kandidatūrą galės tose seniūnaitijose, kuriose rinkimai bus organizuojami iš naujo.

Išrinkti kandidatai turės atstovauti gyventojams seniūnijose, rajono savivaldybės tarybos komitetuose svarstant sprendimus bei aktyviai dalyvauti savo seniūnaitijos kasdieniniame gyvenime.

Balsuoti už pasirinktus kandidatus galima tiek pačiose seniūnijose, tiek ir internetu.

Klaipėdos rajone registruoti gyventojai už savo kandidatus gali balsuoti paspaudę nuorodą „apklausa“ Klaipėdos rajono savivaldybės tinklalapyje.

Seniūnaičiai renkami organizuojant gyventojų susirinkimą arba gyventojams balsuojant raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis savivaldybės interneto svetainėje.

Sprendimą dėl rinkimo būdo pasirinkimo seniūnaitijoje priima seniūnas.

Balsavimas raštu vykdomas seniūnijos darbo valandomis. Vieną darbo dieną per savaitę gyventojams sudaroma galimybė dalyvauti balsavimo procese raštu dvi valandas po seniūnijos darbo valandų pabaigos.

Balsuoti į seniūniją atvykęs gyventojas komisijos nariui turi pateikti galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Kandidatai į seniūnaičius

Agluonėnų seniūnijoje yra trys seniūnaitijos:

Agluonėnų seniūnaitijoje – Reda Norkevienė.

Vanagų seniūnaitijoje – Jurgita Plauskienė.

Grobštų-Poškų seniūnaitijoje – Oksana Vetlovienė.

Dauparų-Kvietinių seniūnijoje yra šešios seniūnaitijos:

Kvietinių seniūnaitijoje – Gediminas Girgždis.

Vaitelių seniūnaitijoje – Ramunė Šiemulienė.

Dauparų seniūnaitijoje – Ilona Kančiugienė ir Asta Stučienė.

Gobergiškės seniūnaitijoje – Laima Liaudonskienė.

Smilgynų seniūnaitijoje – Voldemaras Knystautas.

Šlapšilės seniūnaitijoje – Audrė Mockuvienė ir Audronė Steigvilienė.

Dovilų seniūnijoje yra septynios seniūnaitijos:

Šiūparių seniūnaitijoje – Janina Gineitienė.

Baičių seniūnaitijoje – Jolanta Gervaitienė ir Edita Kinderienė.

Dovilų seniūnaitijoje – Sandra Palekienė ir Antanas Skiotys.

Ketvergių seniūnaitijoje – Rasa Kuzavienė.

Kiškėnų seniūnaitijoje – Nikolaj Gorčiakov.

Lėbartų seniūnaitijoje – Beata Baltrukėnė.

Medsėdžių seniūnaitijoje – Laima Vainienė.

Endriejavo seniūnija turi penkias seniūnaitijas:

Ližių seniūnaitijoje – Alfredas Rimkus.

Paežerio seniūnaitijoje – Nijolė Mušauskienė.

Endriejavo seniūnaitijoje – Aldona Paulauskienė.

Rudgalvių seniūnaitijoje – Rasa Šiaulytienė.

Žadeikių seniūnaitijoje – Marytė Šarkauskienė.

Gargždų seniūnijoje yra septynios seniūnaitijos:

Gargždų pirmojoje seniūnaitijoje – Mantas Stalgys.

Gargždų antrojoje seniūnaitijoje – Vidmantas Azlauskas.

Gargždų trečiojoje seniūnaitijoje – Vytautas Andrijauskas.

Gargždų ketvirtojoje seniūnaitijoje – Tomas Gintalas ir Vaclovas Griušys.

Gargždų penktojoje seniūnaitijoje – Darius Gruzdys.

Gargždų šeštojoje seniūnaitijoje – Sigita Bučnytė.

Gargždų septintojoje seniūnaitijoje – Kristina Pocienė.

Judrėnų seniūnija turi dvi seniūnaitijas:

Judrėnų seniūnaitijoje – Laima Dargevičienė ir Milda Mockienė. Mataičių seniūnaitijoje – Gintarė Beniulienė.

Kretingalės seniūnija turi šešias seniūnaitijas:

Kretingalės seniūnaitijoje – Regina Baranauskienė.

Plikių seniūnaitijoje – Silvija Kurtinaitienė.

Karklės seniūnaitijoje – Rasa Bučienė.

Girkalių seniūnaitijoje – Jūratė Šoparė.

Kalotės seniūnaitijoje – Ramūnas Jakovlevas.

Naujosios Kalotės seniūnaitijoje – Zita Beniušienė.

Drevernos seniūnaitija turi keturiolika seniūnaitijų:

Drevernos seniūnaitijoje – Dailė Balčėnienė.

Dituvos seniūnaitijoje – Mindaugas Marcinkus.

Derceklių seniūnaitijoje – Tadas Vaitkus.

Priekulės I miesto seniūnaitijoje – Inga Sausienė.

Priekulės II miesto seniūnaitijoje – Kęstutis Tulickas.

Drukių seniūnaitijoje – Danguolė Navardauskienė.

Mickų seniūnaitijoje – Remigijus Gečas.

Venckų seniūnaitijoje – Aušra Demenienė.

Stragnų seniūnaitija – Roma Kasnauskienė.

Pjaulių seniūnaitijoje – Artūras Vaupšas.

Gropiškių seniūnaitijoje – Dovilė Kupšytė-Ciukšė.

Priekulės II kaimo seniūnaitijoje – Aibulat Sarybajev.

Lankupių seniūnaitijoje – Valdemaras Petravičius.

Butkų seniūnaitijoje – Egidijus Šniaukas.

Sendvario seniūnijoje yra aštuonios seniūnaitijos:

Kalnuvėnų seniūnaitijoje – Rimas Martinonis.

Aukštkiemių seniūnaitijoje – Romas Daugnoras.

Radailių seniūnaitijoje – Donatas Stonkus.

Mazūriškių seniūnaitijoje – Giedrius Bičkauskas ir Laurynas Jucikas.

Slengių seniūnaitijoje – Saulius Balsys.

Baukštininkų seniūnaitijoje – Gediminas Urbonas.

Gindulių seniūnaitijoje nėra kandidatų.

Jakų seniūnaitijoje – Rolandas Adomauskas ir Rita Kavaliauskienė.

Veiviržėnų seniūnaitijoje yra septynios seniūnaitijos.

Daukšaičių seniūnaitijoje – Viktoras Toleikis.

Šalpėnų seniūnaitijoje – Mindaugas Žąsytis.

Balsėnų seniūnaitijoje – Justė Stonkutė.

Šukaičių seniūnaitijoje – Stasys Bružas.

Skomantų seniūnaitijoje – Kęstutis Bliūdžius ir Karolis Valančius.

Pėžaičių seniūnaitijoje – Danutė Uselienė.

Veiviržėnų seniūnaitijoje – Marius Kakta.

Vėžaičių seniūnijoje – 11 seniūnaitijų:

Vėžaičių centro seniūnaitijoje – Zigmantas Putrius.

Vėžaičių miestelio seniūnaitijoje – Petras Baltiejus.

Vėžaičių Skinijos seniūnaitijoje – Evelina Endriukaitytė, Matas Gilvonauskas, Liucija Gedvilaitė.

Vėžaičių Nausodžio seniūnaitijoje – Vilija Butkienė.

Gerduvėnų seniūnaitijoje – Algimantas Vainius.

Rudaičių seniūnaitijoje – Renata Viršilienė.

Maciuičių seniūnaitijoje – Elena Jurgaitienė.

Brožių seniūnaitijoje – Stasys Riauka.

Antkopčio seniūnaitijoje – Tadas Mockus.

Tilvikų seniūnaitijoje – Vida Norkeliūnienė.

Lapių seniūnaitijoje – Aldona Kuprelienė.

Girininkų seniūnaitijoje – Vidmantas Laugalis.

Seniūnaitis – tai seniūnaitijos bendruomenės atstovas, renkamas gyventojų ketveriems metams.

Seniūnaitis yra tarsi jungiamoji grandis tarp savivaldybės, bendruomenės ir kitų institucijų. Vienoje seniūnaitijoje renkamas vienas seniūnaitis.

Iš viso Klaipėdos mieste yra 55 seniūnaitijos, tačiau šiuo metu seniūnaičius turi tik 33 seniūnaitijos. Tikimasi, kad naujuose rinkimuose aktyvumas bus didesnis.

Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus pabrėžė, kad labai svarbu, jog kiekviena bendruomenė turėtų aktyvų ir iniciatyvų seniūnaitį.

„Tai pirminė ir labai svarbi grandis, kuri geriausiai žino visas gyventojų problemas savo atstovaujamame rajone. Labai tikiuosi, kad gyventojai bus aktyvūs teikdami kandidatūras, rinkdami seniūnaičius, o išrinkti seniūnaičiai bus aktyvūs kasdienėje veikloje. Siekiame glaudaus ryšio su kiekvienu gyvenamuoju rajonu, su kiekviena gatve, mums svarbu, kad savivaldybės sprendimai būtų iš tikrųjų parankūs gyventojams, kad būtų sprendžiamos ilgalaikės gyventojų problemos“, – sakė Klaipėdos meras A. Vaitkus.

Būdami arti gyventojų ir bendraudami su miesto savivaldybe, seniūnaičiai padeda rasti geriausius problemų sprendimų būdus.

Norėdami matyti aktyvų, bendruomenę telkiantį gyventoją seniūnaičiu, toje seniūnaitijoje gyvenantys žmonės ar bendruomeninės organizacijos turėtų teikti siūlymą savivaldybės administracijai.

Kandidatu į seniūnaičius gali būti siūlomi pilnamečiai gyventojai, deklaravę gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje jų kandidatūra siūloma.

Balsavimas už pasiūlytus kandidatus vyks nuo liepos 25 iki rugpjūčio 11 d. Atiduoti savo balsą bus galima savivaldybės interneto svetainėje elektroniniu būdu, taip pat raštu seniūnaitijose, kur kandidatai į seniūnaičius arba juos palaikantys gyventojai kvies pasirašyti apklausos lapuose.

Jei seniūnaičiai bus išrinkti ne visose seniūnaitijose, į laisvas likusias vietas bus organizuojami pakartotiniai rinkimai.

Šiuo metu dirbančių seniūnaičių kadencija tęsis iki kol bus išrinkti naujos kadencijos seniūnaičiai. Naujai išrinktų seniūnaičių sąrašo paskelbimas planuojamas rugpjūčio 31 d.

Vyks iki rugpjūčio pabaigos

Seniūnaičių rinkimai organizuojami nuo gegužės 29 d. iki rugpjūčio 31-osios.

Iki birželio pabaigos vyks kandidatų registracija. Tuomet iki liepos 17 d. bus tikrinami pretendentų duomenys.

Tik tada komisija seniūnaičių rinkimams organizuoti patvirtins kandidatų sąrašą.

Kandidatams bus išdalinti parašų rinkimų lapai, vyks elektroninio balsavimo sistemos įdiegimas.

Gyventojai dėl seniūnaičių rinkimo bus apklausiami nuo liepos 25 d. iki rugpjūčio 11 d.

Kandidatai parašų rinkimų lapus privalės pristatyti komisijai rugpjūčio 14-ąją.

Patikrinus apklausos rezultatus, komisija juos patvirtins ir tik rugpjūčio 31 d. oficialiai bus paskelbta, kiek seniūnaičių gyventojai išsirinko.

Rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 5 proc. seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį.

Riba – 5 proc. rinkėjų

Vidutiniškai vienoje uostamiesčio seniūnaitijoje rinkimų teisę turi nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių gyventojų.

Daugiausia rinkėjų mieste yra Saulutės seniūnaitijoje, kur rinkimų teisę turi 4 221 gyventojas.

Mažiausiai rinkėjų yra Smiltynės seniūnaitijoje, kur gyvena 94 rinkėjai.

Rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 5 proc. seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį.

Tad, pavyzdžiui, Smiltynėje seniūnaitį galės išsirinkti penki rinkimuose dalyvavę gyventojai.

Seniūnaičiai renkami ne tik dėl to, kad baigiasi buvusiųjų kadencija, rinkimų prireikė ir dėl kitų pokyčių.

Pavyzdžiui, Sulupės gatvės seniūnaitis Saulius Liekis buvo išrinktas į miesto tarybą, tad antrų renkamų pareigų klaipėdietis negali užimti.

„Net pats nesuskaičiuoju metų, kiek buvau seniūnaitis – tikrai per dešimt. Šios pareigos davė supratimą, kaip vyksta procesai. Tai ne tik galimybė dalyvauti miesto gyvenime, bet ir šansas pasiekti pokyčių. Kai manęs žmonės klausia, ar tikrai galima parašyti raštą savivaldybei, ir kelio duobė bus užtaisyta, atsakau, kad tai būtina daryti. Ir aš tai darau kiekvieną pavasarį. Paprašai ir gavai, neprašai ir negauni“, – tikino buvęs seniūnaitis.

Gauna išmoką

Vis tik klaipėdiečiai nesiveržia į tokias pareigas.

„Nes tai vargina emociškai. Visi galvoja, kad kažkas už juos viską turi padaryti. Žinoma, ne visos problemos sprendžiasi akimirksniu. Turi susitaikyti, kad yra ir sunkiau sprendžiamų problemų. Bet reikia nenusiminti ir spręsti tai, ką tikrai galima išspręsti“, – apie seniūnaičio kasdienybę kalbėjo S. Liekis.

Seniūnaičiai uostamiestyje per mėnesį gauna 70 eurų ryšio ir transporto išlaidoms.

Klaipėdos rajone kas mėnesį skiriama po 50 eurų seniūnaičiams, metams išeina 600 eurų suma.

„Gal vieniems dėmesio trūksta. Jie galvoja, kad tapę seniūnaičiais grandiozinius darbus nudirbs. Gal jie galvoja, kad tapus seniūnaičiu meras ranką pabučiuos. Man atrodo, kad tiesiog mieste trūksta bendruomeniškumo“, – pripažino S. Liekis.

Sostinės savivaldybė kviečia visus neabejingus savo miestui žmones dalyvauti seniūnaičių rinkimuose. Nuo pirmadienio, lapkričio 18 d., iki gruodžio 6 d. vilniečiai elektroniniu būdu ar paštu gali balsuoti už užsiregistravusius kandidatus.

Savivaldybės tarybos Savivaldos komiteto pirmininkė Jolanta Gaudutienė teigė, kad seniūnaičio vaidmuo yra svarbus atstovaujant vietos gyventojų interesams seniūnijoje ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose, kitose institucijose.

"Dažnai seniūnaičiai padeda vietos gyventojams greičiau rasti kelią biurokratijos ir teisės aktų labirintuose, ypač tais atvejais, kai reikia pasirūpinti pažeidžiamiausiais bendruomenės nariais – socialinę riziką patiriančiomis šeimomis, nepilnamečiais, vienais gyvenančiais asmenimis, neįgaliaisiais ir kt.", – sakė J.Gaudutienė.

Skirtingai nuo seniūnų, kurie skiriami miesto administracijos, seniūnaičiai savo pareigas užima gyventojų pasitikėjimo principu – yra išrenkami. Į šias pareigas gali kandidatuoti kiekvienas norintis pokyčių, nebijantis atsakomybės ir pasišventęs atstovauti bendruomenei žmogus.

Pasak Naujamiesčio seniūno Manto Mikštos, seniūnaitis – tarpinė grandis tarp seniūnijos ir savivaldybės. Jo užduotis – perduoti seniūnijai gyventojų nusiskundimus bei norus ir atsakyti gyventojams į klausimus, ką galima padaryti, kad situacija būtų išspręsta. "Netiesa, jog gyventojui kreipiantis tiesiogiai į savivaldybę žmogaus skundas bus pastebėtas greičiau. Kreipiantis į seniūnaitį, atsakymas gali būti gautas "čia ir dabar", – teigė seniūnas.

Sostinės savivaldybės atstovai tikisi, kad naujai išrinkti seniūnaičiai taps tikrais bendruomenės ambasadoriais, kurie pirmieji sužino apie gyventojų nusiskundimus, lūkesčius ir norus. O ten, kur bendruomenės nėra aktyvios, seniūnaičiai paskatins gyventojus telktis.

– Ar seniūnaičiai – reikšmingi asmenys savivaldos sistemoje? – "Vilniaus diena" teiravosi 1996–1999 m. Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijai vadovavusio Kęstučio Skrebio.

Žmogus yra visuomenininkas gražiu pavadinimu "seniūnaitis", o ką jis gali?

– Seniūnaičiai, sakyčiau, kabo tarp dangaus ir žemės, jokių juridinių galių jie neturi. Mano nuomone, visi tie visuomeniniai dalykai gal ir gražiai skamba, bet naudos iš jų realiai yra labai mažai. Žmogus yra visuomenininkas gražiu pavadinimu "seniūnaitis", o ką jis gali? Gali nueiti, tarkim, pas seniūną ir kažko paprašyti? Tai juk bet kuris žmogus gali nueiti pas seniūną kažko paprašyti. Jei ne pats žmogus, tai vietos bendruomenės pirmininkas. Tad man tai labiau panašu į kažkokį žaidimą. Aktyvūs žmonės, kaip jau ne kartą gyvenimas parodė, ir taip gali daug ką padaryti, tam nebūtinas kažkoks pavadinimas.

Aš esu už tai, kad viskas būtų įteisinta juridiškai, apibrėžtos kažkokios galios – didelės ar mažos, čia galima susitarti, kokių jų reikia, – ir tada ta seniūnaičio pareigybė būtų prasminga.

– Ar mūsų dabartinė savivaldos sistema apskritai teisinga, racionali? Pastaruoju metu dėl to kyla nemažai diskusijų.

– Šnekant iš esmės apie savivaldą, pas mus savivaldybės, manyčiau, yra per didelės. Jeigu žiūrėtume, kokia sistema yra Vakarų Europoje, tai savivaldybės dažniausiai yra kilusios iš parapijų.

Mes šiokį tokį savivaldybių smulkinimą jau buvome pradėję. Tarkime, Elektrėnai priklausė Trakų rajonui, nors jie už Trakus gal kokius tris ar daugiau kartų didesni. Mūsų laikais buvo įsteigta Kazlų Rūdos savivaldybė, ir dabar ji kuo puikiausiai tvarkosi. Sakykim, Kuršėnai šiuo metu priklauso Šiaulių rajonui. Manau, čia puikiausiai galėtų būti atskira savivaldybė – ne toks ir mažas miestelis. Tad kai kurios savivaldybės yra natūraliai per didelės, ypač kalbant apie tas žiedines savivaldybes. Nematau jų egzistavimo prasmės ir niekur pasaulyje tokių dalykų nėra.

Dabar vyksta konfliktas dėl Kauno rajono prijungimo prie Kauno miesto savivaldybės. Rizikuoju būti nepopuliarus, tačiau manau, kad visos tos žiedinės savivaldybės, kurios yra aplink didžiuosius miestus – Vilnių, Kauną, Alytų, Šiaulius, Panevėžį, – apskritai yra nesąmonė, jas reikėtų naikinti. Teritorijas, kurios yra arčiausiai miesto, – prijungti prie miesto, kas yra arčiau kitų rajonų – padalinti kitiems rajonams. Juk savivaldybė turi sujungti žmones, kurie turi kažkokių bendrų interesų. Tačiau kokius bendrus interesus gali turėti gyvenvietė, kuri yra Kauno rajono šiaurėje ir koks nors kaimas už Garliavos? Kas tarp jų bendro? Nieko. Bet ji priklauso vienai savivaldybei.

Vilniaus rajono savivaldybė – kas tai? Grigiškes kažkada prijungė prie Vilniaus ir niekas dėl to nenumirė. Ir dabar reikėtų tuos rajonus, kurie organiškai susiję, jungti prie Vilniaus, o tuos, kurie yra nuošaliau – kažkas yra arti Širvintų, kažkas yra arti Šalčininkų, kažkas su dar kitais rajonais ribojasi, – prijungti prie jų, ir išnyktų tas žiedas aplink Vilnių, kuris neturi jokios prasmės.

Juk niekam ne paslaptis, kad daug Vilniaus rajone gyvenančių vaikų į mokyklas ir darželius eina Vilniaus mieste, tėvai dirba Vilniaus mieste, laisvalaikį jie leidžia Vilniaus mieste. Tad ir de facto jie gyvena Vilniuje, bet de jure – Vilniaus rajone. Ir jų mokamas fizinių asmenų pajamų mokestis nukeliauja į Vilniaus rajono biudžetą, nors naudojasi jie Vilniaus miesto paslaugomis, infrastruktūra ir kt.

Sutaupytume ar nesutaupytume įvairių administravimo lėšų – klausimas, nes gyventojai niekur nedings, su savivalda susijusios paslaugos jiems bus reikalingos. Na, bent jau rajono mero etatas išnyktų. Tarybos narių, kurių skaičius nustatomas pagal savivaldybės gyventojų skaičių, vienur sumažėtų, kitur padaugėtų.

Matyt, Vilniaus valdžia nepakankamai atsižvelgia į visuomenės poreikius.

– Kada buvo suformuota tokia savivaldybių struktūra, kokia yra dabar?

– 1992 m. Iki to laiko buvo du savivaldos lygiai – apylinkės ir miestai bei rajonai. 1992 m. apylinkių savivaldos lygis buvo panaikintas ir liko tik miestai bei rajonai. Ar gerai buvo padaryta, ar blogai, galima diskutuoti, gal kai kurios savivaldybės buvo ir per smulkios. Latviai, pavyzdžiui, pasirinko kitą kelią – jie turi daug daugiau savivaldybių nei Lietuva. Kas geriau? Kuo savivaldybė smulkesnė, tuo vietos valdžia yra arčiau žmogaus, tuo meras labiau jaučia atsakomybę. Kažkada, kai dirbau ministerijoje, teko būti komandiruotėje Austrijoje. Mes sėdėjome mažoje savivaldybėje, kalbėjomės su meru, užėjo jo sekretorė ir pranešė, kad atėjo žmogus. Meras atsiprašė ir išėjo pasikalbėti su atvykusia moterimi, kuri norėjo pasiskųsti, kad autobuso stotelė per arti jos gyvenamojo namo langų.

Suprantate, jeigu merą renka 5 ar 6 tūkst. gyventojų, meras vos ne visus juos pažįsta, yra savotiškai nuo jų priklausomas ir nori nenori turi atsižvelgti į gyventojų nuomonę. Jeigu merą renka keliasdešimt tūkstančių gyventojų, situacija visai kita. Juo labiau jeigu kalbame apie didelius miestus ar žiedinius rajonus – vienoje pusėje viena situacija, kitoje – visai kita.

Pas mus arčiausiai žmogaus dabar yra seniūnai, tačiau jie jokios realios valdžios neturi, seniūnijos neturi nei savo biudžeto, nei dar daug ko.

Meras yra politikas. Jei jam svarbūs žmonės, kurie jį išrinko, jis taip pat stengiasi būti arčiau tų žmonių, juos išgirsti.

– Tačiau Vilniuje miesto valdžiai ir visuomenei kažkaip vis nesiseka rasti bendros kalbos.

– Sunku pasakyti, kodėl taip yra. Matyt, Vilniaus valdžia nepakankamai atsižvelgia į visuomenės poreikius. Kai kurie dabartinės miesto valdžios sprendimai ir man atrodo keisti, tad nestebina, kad ir daliai bendruomenės jie atrodo keisti. Aš manau, kad Vilniaus valdžia turėtų daugiau atsižvelgti į visuomenės nuomonę, reikėtų glaudesnio bendradarbiavimo.

Pavyzdžiui, dabartinės Kauno miesto valdžios santykis su visuomene visai kitoks. Kauniečiai, gal tai ir ne visai tinkamas žodis, bet myli miesto valdžią ir ja yra patenkinti. Klaipėdoje – panaši situacija. Tų miestų administracijos sugeba visuomenės pasitikėjimą užsitarnauti, Vilniaus – ne. Tokia realybė. Galbūt čia ir personalijų problema, nes sprendimus, bet kuriuo atveju, priima personalijos.

„Aktyvūs seniūnaičiai yra arčiausiai gyventojų, todėl labai svarbus ir kiekvieno iš mūsų aktyvumas balsuojant. Kiekvienai bendruomenei svarbu turėti žmogų, kuris būtų pagrindinė jungtis tarp seniūnaitijos žmonių ir miesto. Todėl būkime atsakingi – rinkime atsakingai“, – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Balsavimas seniūnaičių rinkimuose vyks iki spalio 11 dienos. Balsuoti galima internetu, puslapyje seniunaiciai.kaunas.lt arba gyvai seniūnijose. Neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi, 70 metų ir vyresni, dėl sveikatos būklės negalintys atvykti balsuoti rinkėjai iš anksto užsiregistravę gali balsuoti ir namuose.

Seniūnaitis – tai seniūnaitijos bendruomenės atstovas, renkamas pačių tos vietovės gyventojų ketveriems metams. Jis atstovauja kiekvieno seniūnaitijos gyventojo interesams ir yra tarsi seniūno, bendruomenės ir kitų institucijų jungiamoji grandis. Seniūnaitis rūpinasi bendrijos kultūrine, sporto veikla, aplinka, bendrauja su gyventojais.

Daugiau informacijos apie seniūnaičių rinkimus: seniunaiciai.kaunas.lt.