Žaismingoje ceremonijoje,  kuriai vadovavo renginių vedėja Indrė Stonkuvienė, vaikai atliko užduotis ir kiekvienam iš jų buvo priskirtos labai atsakingos pareigos: buvo išrinktas Marijos atstovas spaudai, asmeninis vairuotojas, patarėja žaidimų klausimais, asmeninių išlaidų kontrolierius, pramogų koordinatorius ir netgi paslapčių saugotoja.

Susirinkusius vaikus šventėje linksmino animatorius Zuikutis, o tėveliai klausėsi melodingų Stanislavo Stavickio-Stano dainų.

Penkiametė Marija susirinkusiems pristatė rinkiminės kampanijos planą Lietuvai 2059-iems metams, kuomet ji pasveikusi tikisi tapti Lietuvos Prezidente.

„Mamų unijos“ archyvo nuotr.

„Tarp vaikų, sergančių vėžiu, yra ne vienas būsimas Lietuvos lyderis, kuris po 40 metų galėtų tapti ir Lietuvos Prezidentu. Jei išgyvens. Esu viena iš jų, prieš daugiau kaip metus susigrūmusi su ūmine limfoblastine leukemija ir kasdien dedanti pastangas nugalėti vėžį.

Tikiu, kad pasveikę vaikai, būsimi šalies lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu.

„Mamų unijos“ archyvo nuotr.

Esu pirmoji kandidatė į Lietuvos Respublikos Prezidentus 2059 metais, siekianti atstovauti tiek šalies gyventojams, tiek vaikams, kiekvieną dieną kovojantiems su sunkiomis onkologinėmis ligomis. Noriu, kad kiekvienas užaugęs vaikas turėtų galimybę prisidėti prie Lietuvos ateities kūrimo.

Nes kiekviena pralaimėta kova su vėžiu yra praradimas tiek šaliai, tiek ir mums visiems.

Šiandien mes visi kandidatuojame į gyvenimą, kad vėliau galėtume kurti Lietuvai, įgyvendinti savo tikslus ir atnešti daug žadančių permainų. Kiekvienas mūsų nori prisidėti prie pokyčių valstybėje, augti ir įgyvendinti savo svajones. Bet, pirmiausia, mums reikia išgyventi“, – sakė Marija.

„Mamų unijos“ archyvo nuotr.

Mariją ir kitus būsimus Lietuvos lyderius galite paremti, padėdami jiems išgyventi ir skirdami 1,2 proc. savo GPM fondui „Mamų unija“.

Marijos rinkiminės kampanijos planas Lietuvai 2059 m.

Lietuva su laimingais vaikais

Visi pirmuosius žingsnius žengiame vaikystėje, susipažįstame su pasauliu ir pradedame formuoti savo asmenybę, kurti prisiminimus, išgyvenimus bei galvoti, kokiais žmonėmis norime būti, ko pasiekti. Kiekvienas vaikas nusipelnė laimingos vaikystės, galimybių patirti džiaugsmus ir pradėti žengti pirmuosius žingsnius suaugusio pasaulio link.

„Mamų unijos“ archyvo nuotr.

Todėl šiandien labai svarbu:

• Kiekvienam vaikui kurti mylinčius ir rūpestingus namus, kuriuose galėtume nuolat juoktis, svajoti, augti ir siekti savo norimų tikslų, jausti palaikymą bei pagalbą;

• Leisti visiems mėgautis pilnais vaikystės džiaugsmais – lankyti darželius, lavintis, mokytis bei patirti naujus įspūdingus dalykus. Mes visi esame lygūs ir norime džiaugtis gyvenimu, nepaisant ar sergam, ar turim įgimtas ligas, sutrikimus, ar gyvename mieste, ar miesteliuose, kaime;

• Kurti saugią aplinką – namuose, kuriuose mylintys tėvai suteikia visą rūpestį ir palaikymą, kuriuose nėra smurto, patyčių ar žalingų įpročių. Taip pat saugią aplinką išėjus iš namų, kurioje galime ramiai dūkti lauke, išeiti į gatvę ar pagelbėti mamai, saugiai nueinant iki artimiausios parduotuvės;

• Skirti dar didesnį dėmesį bei valstybės paramą vaikų sergamumo rodikliams mažinti. Sutelkti palaikymą vaikams bei šeimoms, kovojančioms su sunkiausiomis ligomis. Pasiekti, kad ir Lietuvoje būtų prieinami novatoriškiausi gydymo būdai, kurie jau dabar pasaulyje išgelbsti ne vieną gyvybę.

„Mamų unijos“ archyvo nuotr.

Lietuva su laimingais seneliais

Laikas su seneliais yra vienas laimingiausių metų mūsų vaikystėje. Jie mums pasakoja apie pasaulį, kurio esame nepažinę, kaip jis keitėsi, dalinasi smagiomis istorijomis ir perduoda patirtį, kuri mums bus reikalinga augant. Seneliai daug metų dirbo Lietuvoje, kūrė šalį, kuri yra laisva, kurioje galime pildyti savo svajones. Todėl labai svarbu dabar mums perduoti džiaugsmą, meilę ir dėkingumą už tai, kad galime augti saugioje, pilnų galimybių Lietuvoje. Todėl labai svarbu, kad seneliai:

• Gautų orias pensijas, kurios leistų jiems ne tik pragyventi, tačiau kartais pasimėgauti gyvenimu kartu su mūsų tėvais, mumis;

• Turėtų daugiau galimybių savo laisvalaikiui, sveikam gyvenimo būdui bei veikloms savo bendruomenėse ar norimuose užsiėmimuose;

• Turėtų prieinamą gydymą ir gautų reikalingus vaistus. Poliklinika būtų arti namų, o pas gydytoją – mažesnės eilės;

• Visada gautų šilumą ir priežiūrą, nesijaustų vieniši, jei kartais rečiau juos aplankome ar jų šeima šiuo metu yra toli nuo jų.

„Mamų unijos“ archyvo nuotr.

Lietuva su laimingomis šeimomis

Tėvai yra svarbiausi žmonės mūsų gyvenime, padedantys pažinti pasaulį, užaugti gerais žmonėmis ir formuojantys mūsų asmenybę, raginantys siekti savo norų bei svajonių. Laikas su jais yra pats smagiausias dalykas. Todėl norime, kad kiekvienas vaikas galėtų praleisti daugiau kokybiško laiko su šeima, o tėvai galėtų:

• Gauti padorius atlyginimus ir galėtų mėgautis atostogomis, negalvodami apie darbus – visą laiką skiriant poilsiui, sau ir mums. Turėtų galimybę išvažiuoti pakeliauti ne tik Lietuvoje, bet visiems parodyti pasaulio grožį bei įvairiapusiškumą;

• Svajoti apie šeimos pagausėjimą ir žinotų, kad galės mumis pasirūpinti;

• Gauti visą reikiamą pagalbą ir pasirūpinti ne tik mumis, bet ir savo emocine, fizine sveikata.

„Mamų unijos“ archyvo nuotr.

Lietuva su gražia gamta

Gamta yra mūsų namai ir kiekvieno – nuo mažo iki didelio – pareiga jais rūpintis. Tai žaliuojanti Lietuva, kurioje galima mėgautis visais keturiais metų laikais: žiemą su rogutėmis lakstyti nuo kalnų, o vasarą lepintis saule ir maudynėmis vandens telkiniuose. Taip pat galėtume daugiau laiko praleisti gryname ore, žaisti bei saugiai leisti laiką. Tam labai svarbu:

• Saugoti medžius, krūmus bei pievas ir leisti jiems kiekvieną pavasarį pražysti, o mums lakstyti po laukus, susipažįstant su naujais augalais, grybais, uogomis ir gyvūnais;

• Įrengti dar daugiau žaidimų aikštelių, kur galėtume žaisti su kamuoliu ar čiuožinėti nuo čiuožyklų, o tėvai gretimais galėtų ramiai leisti laiką parkuose ar medžių apsupty šnekučiuotis ramiai ant suoliukų;

• Saugoti kaimiškas vietoves bei unikalius Lietuvos kampelius, kad galėtume džiaugtis ne tik didmiesčių galimybėmis, tačiau praleisti laiką soduose, pamatyti didingus išlikusius dvarus, pasivaikščioti tarp pelkių ar užlipti į apžvalgos bokštus, iš kurių susipažintume su visu Lietuvos grožiu;

• Puoselėti Lietuvos vandens telkinius bei prie jų esančius paplūdimius, kuriuose galėtume leisti vasariškas dienas, taip pat ne tik mums maudytis švariame vandenyje, tačiau ir suteikti švarius namus ten gyvenančioms žuvims.

„Mamų unijos“ archyvo nuotr.

Laisva Lietuva ir saugus pasaulis

Labai mylime Lietuvą ir norime čia kurti, pildyti savo svajones bei pasiekti savo visų norimų tikslų. Tačiau, visų svarbiausia, reikia saugoti savo šalies laisvę ir stengtis, kad kiekvienas čia jaustųsi saugus. Turime padėti tiems, kurie dabar yra praradę namus, kad ir jie Lietuvoje jaustųsi laimingi bei galintys gyventi pilną galimybių gyvenimą. Tam labai svarbu:

• Palaikyti kitas šalis, kurios kenčia nuo karo, smurto ir praradimų. Mes galime augti savo namuose, saugiai žaisti lauke, lankyti darželius, mokyklas ir užsiimti mėgstama veikla. Todėl dabar labai svarbu ir atvykusiems iš kitų šalių, kurie prarado savo namus, leisti džiaugtis tais pačiais dalykais, kuriais džiaugiamės mes;

• Kiekvieną dieną mylėti savo valstybę, puoselėti savo namus ir stengtis dėl laisvės, būti pasirengusiems kovoti už tai, kas mums brangu ir rūpi;

• Siekti, kad pasaulyje būtų taika, o visi žmonės galėtų būti laimingi savo namuose, užsiimti mėgstama veikla, kiekvienas vaikas turėtų galimybę augti apsuptas meilės, šilumos ir saugus.

Anot restoranų tinklo vadovės Astos Kukarėnės, restorano vertybinis pamatas visada buvo pagrindinė jo varomoji jėga, todėl nuo pat verslo įkūrimo pradžios „Talutti“ stengėsi palaikyti savo, kaip socialiai atsakingo verslo, įvaizdį: „Nuo pirmų restoranų darbo dienų kūrėme tvirtus santykius su įvairiomis labdaringomis organizacijomis bei fondais, stengėmės išsiskirti iš kitų, organizuodami šventines akcijas vaikams bei kitaip dalyvaudami labdaringoje veikloje. Esame šeimos restoranas, galbūt net ne restoranas, o bendruomenė, daugelis mūsų komandos narių turi šeimas ir vaikų, todėl dažnai tokio pobūdžio darbai paliečia mūsų komandos narius labai asmeniškai“.

Partnerio nuotr.

Tiesa, šį kartą bendradarbiaujant su paramos fondu „Mamų unija“, globojančiu vėžiu sergančius vaikus, restoranų tinklui pavyko sukurti ne tik gerą darbą, bet ir tikrų tikriausią stebuklą, leidusį vaikams pasijusti tikrais „Talutti“ kolektyvo nariais!

Partnerio nuotr.

Vaikams restorano kolektyvas iš anksto paruošė specialias anketas, kur, įvardindami savo mėgstamiausius ingredientus, mažieji galėjo ne tik patys sukurti savo picos receptus, bet ir pavaizduoti juos savo piešiniuose bei sugalvoti originaliausius pavadinimus! Tuo tarpu patyrę restorano tinklo „Talutti“ picų kepėjai, atidžiai išanalizavę mažųjų fantazuotojų nurodymus ir tiksliai laikydamiesi griežtų instrukcijų, kepė picas ir vežė ragauti komisijai, kurią sudarė patys mažieji maisto technologai!

Partnerio nuotr.

Pasmaguriavus gardžių picų, mažųjų laukė sunkiausia užduotis – balsavimo lapuose pažymėti labiausiai patikusią picą. Tą, kurios laukė garbinga vieta naujajame „Talutti“ meniu!

Partnerio nuotr.

Po ilgų svarstymų ir debatų nugalėtoja buvo išrinkta narsiojo Oktavijaus sukurta „Kovotojų pica“ su gardžiuoju sūrio krašteliu, kurią jau šiandien galima skanauti „Talutti“ restoranuose, o mažiausiai 2 eurai nuo šios picos keliauja tiesiai į „Mamų unijos“ fondą, kur bus panaudoti vaikų reabilitacijai ir sveikatos stiprinimui!

Partnerio nuotr.

„Talutti“ su „Mamų unija“ bendradarbiauja jau daugiau nei 5 metus ir per šį laiką tapo tikri bendražygiai darant gerus darbus ir dovanojant gerumą, o dovanoti gerumą galime visi, kartais tiesiog valgydami gardžią picą!

Partnerio nuotr.

„Talutti“ primena, jog iki šių metų gegužės 2 dienos kiekvienas galime skirti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) fondui „Mamų unija“. Būkite tikri, šie pinigai bus panaudoti kilniam tikslui – organizuoti kokybišką ir nemokamą įvairiapusę pagalbą vėžiu sergantiems vaikams bei jų šeimoms.

Medikai kaltina ir tėvus. Sako, dalis jų – nesiklauso, su sergančiais vaikais keliauja prie jūros ar į užsienį, o skiepais nuo vėjaraupių – nesidomi. Apie tai pasakota LNK žiniose.

Bėrimai, karščiavimas, niežulys – tai vėjaraupių simptomai. Dėl vėjaraupių į Santaros klinikas  pateko ir vilnietė Veronika – užsikrėtė ketverių dukra.

„Sakė, pačiu laiku atvažiavome į ligoninę. Reabilitacijoje prabuvome penkias dienas“, – pasakojo Veronika.

Moteris įtaria, kad vaikas užsikrėtė darželyje.

„Visa grupėje, gal dešimt vaikų susirgo“, – teigė Veronika.

Būna išberta ne tik kūno išorė, bet kartais ir gleivinė.

„Tai yra virusinė infekcija, kuriai būdingas febrilus karščiavimas, temperatūra virš 38–39 laipsnių ir daugiau, būdingas ir vezikulinis  bėrimas“, – akcentavo Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja Inga Ivaškevičienė.

Santaros klinikose tokių pacientų dabar kaip niekad daug.

„Tokia išskirtinė situacija, tai ką matome dabar“, – sakė I. Ivaškevičienė.

Įprastai vėjaraupiai gydomi namuose, tačiau dabar daliai prireikia ir intensyviosios terapijos skyriaus ar chirurginio gydymo.

„Viena pagrindinių komplikacijų yra antrinės bakterinės odos infekcijos. Antrinės bakterinės odos infekcijos kartais komplikuojasi sepsiu, tuomet jau reikia intensyviosios terapijos“, – teigė I. Ivaškevičienė.

Tokia situacija ne tik Vilniuje.

„Dabar ženklus padidėjimas yra tų komplikuotų vėjaraupių. Šiuo metu turime turbūt penkis komplikuotų vėjaraupių atvejus“, – teigė Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovas Darius Varaškevičius.

Įprastai vėjaraupiais sergama rudenį ir pavasarį. Dabar pacientų antplūdis prasidėjo nuo rudens ir nesibaigia.

„Būna išberta ne tik kūno išorė, bet kartais ir gleivinė. Jie nenori gerti, valgyti, dehidratuoja, tampa vangūs“, – sakė D. Varaškevičius.

Kas atsitiko, kad vėjaraupiai tapo tokie pavojingi? Anot specialistų, yra ir tėvų indėlio.

„Vyrauja putų purškimas, kai visas kūnas išpurškiamas tomis putomis. Purškiama ne vieną, o daug kartų. Kūno nemaudant susidaro plėvelė ir po ja sėkmingai prasideda antrinė bakterinė infekcija“, – pabrėžė D. Varaškevičius.

„Turi būti namų režimas. Tėvelių pirmas klausimas būna – ar galima eiti į lauką, ar galime bendrauti su kitais vaikais“, – pasakojo Karoliniškių poliklinikos Vaikų ligų skyriaus vedėja Živilė Mikalauskienė.

Gydytoja sako, kad dalis tėvų vėjaraupius lygina su sloga, neįvertina rizikų, važiuoją visur, net į užsienį.

„Taip, yra tokių tėvų, kurie slepia, skrenda į Turkiją su vėjaraupiais sergančiais vaikais“, – sakė Ž. Mikalauskienė.

„Praeitais metais buvo 14,5 tūkst. atvejų. Dabar turime beveik 12 tūkst. sausio–gegužės mėnesiais“, – akcentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė Edita Jegelevičienė.

Vėjaraupių susirgimų šuolis – akivaizdus, bet, panašu, grįžtame į prieškovidinę situaciją.

„Norėčiau nuraminti, nes vertinant ilgesnį laikotarpį, tarkim dešimties metų, situacija gerėja. Pavyzdžiui, 2014 metais turėjome net 22 tūkst. vėjaraupių atvejų“, – sakė E. Jegelevičienė.

Imunitetas prieš kovidą ir po jo gydytojams kelia klausimų.

„Vaikai buvo izoliuoti kurį laiką, tos infekcijos plitimo nebuvo“, – sakė D. Varaškevičius.

Vienintelė apsauga – skiepai.

„Dažnas atsakymas yra toks, kad nežinojo apie skiepus“, – sakė I. Ivaškevičienė.

Klausta ir pacientų nuomonės.

„Kad tik kuo greičiau paskiepyti. Baisios pasekmės ir tikrai kvaila neskiepyti vaikų“, – sakė mažylio mama.

„Kaip galvojate, ar geriau paskiepyti, ar kad natūraliai persirgtų?,“ – klausta kitos mamos.

„Neįsivaizduoju... Gal natūraliai“, – atsakė mama.

„Kurie tėvai skiepija, tai skiepija visomis vakcinomis, įskaitant ir nuo vėjaraupių“, – teigė Ž. Mikalauskienė.

Vakcina mokama, reikia dviejų dozių, o už jas gali tekti sumokėti apie 100 eurų.

„Nepaprastai gera žinoti, kad šiam tikslui susibūrė didelis būrys – daugiau kaip 40 Kauno miesto švietimo įstaigų. Darželiai ir mokyklos pastarąsias savaites kvepėjo pyragais ir užsipildė vaikų klegesiu bei visų šiluma, dalijantis labai svarbia aukojimo misija“, – sakė viena iš šios akcijos iniciatorių Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorė Lina Viršilienė. 

Labdaros ir paramos fondo „Rugutė“ įkūrėjų sukaupta patirtis padeda suprasti vaikų poreikius ir laukiančius iššūkius vos apie juos užsiminus. Aštuonioliktus metus ligos keliu einančius vaikus lydinti „Rugutė“ užaugino didžiulę nuoširdžių ir parama besidalijančių žmonių bendruomenę. Nors onkologinė liga ir šiandien bet kuriam yra didžiausias gyvenimo sukrėtimas, žinojimas, kad šalia yra prilaikančios rankos ir šiluma besidalijančios širdys, leidžia nelaimės akivaizdoje kiekvienam turėti atramą.

„Akimirkos, kai vaikai dalijasi savo keptais pyragais ir sutaupytais pinigėliais dėl kitų vaikų, kuriuos palietė onkologinė liga, yra neišmatuojamos vertės ir įsimenantys kiekvienam suprantančiam nuoširdumo galią. Šiais neramiais laikais taip gera žinoti, kad Kauno, o ir visos Lietuvos žmonės tampa vis jautresni nelaimės ištiktam, kad labdaros ir paramos tradicijos tampa tvarumo ir brandžios visuomenės pavyzdžiu“, – džiaugėsi L. Viršilienė.

Ji priminė, kad „Rugutės“ paramos akcijas mokyklose paskatino Japonijos Lietuvos draugystės asociacija (JALFA), kuri 2006 m. po režisieriaus Arūno Matelio dokumentinio filmo „Prieš parskrendant į Žemę“ premjeros Tokijuje, ėmėsi rinkti paramą ir remti onkologinėmis ligomis sergančius Lietuvos vaikus. JALFA inicijuoti labdaros koncertai ir jau 16 metų vykdomos kultūrinių mainų iniciatyvos paskatino ir užaugino paramos „Rugutei“ tradiciją Kauno mokyklose.

„Japonai išties išmokė mus tos aukojimo kultūros per kultūrinius renginius. Buvusio Japonijos ambasadoriaus Shiro Yamasaki žmona Yuko Yamasaki labai aktyviai dalyvavo remiant „Rugutės“ globojamus sergančius vaikaus, tai tęsia ir dabar, grįžusi į Japoniją. Šią iniciatyvią remia ir dabartinis Japonijos ambasadorius Lietuvoje Ozaki Tetsu. Šiemet minimas Lietuvos ir Japonijos draugiškų santykių 100-metis, kuriame taip pat svarbios ir žmogiškų ryšių bei atjautos iniciatyvos, nes jos užaugina pačius stipriausius tarpusavio žmonių ir valstybių saitus“, – ne vienus metus besitęsiančia draugyste džiaugiasi J. Dobkevičiaus progimnazijos direktorė L. Viršilienė. 

Praėjusią savaitę pyragus kepusios mokyklos, darželiai, verslo įmonės ir įstaigos kviečiamos į padėkos koncertą Kauno verslo lyderių centre BLC, Kaune. Koncerte pasirodė Kauno švietimo įstaigų muzikos ir šokių kolektyvai. Kartu atidaryta paroda „Draugystės gija“. „Parodoje pasidalysime keletu šiltų akimirkų iš šios nepaprastos ir ilgametės draugystės, kuriančios stebuklus ir leidžiančios tikėti gražiausiomis žmonijos savybėmis“, – sakė jos organizatoriai.

„Labai gera žinoti, kad visi prie šios akcijos ir baigiamojo renginio organizavimo prisideda geranoriškai, nesitikėdami kokios nors naudos, nėra jokios konkurencijos, nes mūsų visų tikslas – kad kuo daugiau pinigų tektų „Rugutės“ globojamiems sergantiems vaikams. Kelionė su „Rugutės“ fondu ir jos įkūrėja Edita Abrukauskiene, draugystė su salono „Jaukūs namai“ vadove Asta Kavaliauskaite ir JALFA (Japan Lithuania friendship association), palaikant Japonijos ambasadai Lietuvoje ir poniai Yuko Yamasaki, Kauno mokyklų ir darželių kolegomis tęsiasi. Per „Pyragų dienos“ akciją padėti „Rugutės“ globojamiems vaikams visi kartu surinkome 32 197,08 eurų. Ačiū visiems“, – džiaugėsi L. Viršilienė.

Pradžia – gyvenant Airijoje

"Kažkuriame gyvenimo etape mes privalome suprasti, kad nėra nieko kilnesnio, nei padėti kitiems", – šią Martino Lutherio Kingo jaunesniojo citatą galima perskaityti A.Šlajaus socialinėje paskyroje. Kalbantis su Aisčiu supranti, kad jam tai nėra tik skambūs žodžiai – jau ne vienus metus jis organizuoja įvairias paramos rinkimo akcijas ir stengiasi dėl tų, kuriems reikia kitų pagalbos.

Kaip pasakoja A.Šlajus, viskas prasidėjo 2013-aisiais, kai Airijos lietuvių bendruomenė, vedama tuometės lyderės Rasos Raižienės, inicijavo tarpvalstybinį projektą. Juo buvo siekiama surinkti paramą keturioms organizacijoms, vienijančioms autizmu ir Dauno sindromu sergančius vaikus auginančias šeimas. Aistis su kolega bėgo maratoną ir taip rinko paramą dviem Lietuvos ir dviem Airijos organizacijoms.

Žmonės, kurie daro gera, dažniausiai tai daro dėl kitų, bet ne dėl to, kad pasaulis jiems plotų.

2014 m. A.Šlajus dalyvavo projekte "Mums rūpi". Tai buvo Airijos lietuvių bėgikų klubo iniciatyva, kviečianti atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų dienos centrus Lietuvoje ir paremti juos finansiškai. Airijos lietuvių bėgikų klubas paramą vaikų dienos centrams Lietuvoje rinko oficialių, mėgėjams skirtų, bėgimo varžybų metu skirtingose pasaulio šalyse ir per įvairius viešus renginius. Visose bėgimo varžybose žmonės buvo kviečiami ne tik dalyvauti, bet ir finansiškai prisidėti prie vaikų dienos centrų Lietuvoje rėmimo ar lėšų rinkimo. Tada pavyko surinkti per 6 tūkst. eurų.

Po pirmos sėkmingos "Mums rūpi" akcijos supratę, kad gali kažką nuveikti savo bėgimu, ir dar paskatinti "Mamų unijos" ambasadorės Airijoje Ritos Laumsargytės-Mockės, bėgimo mėgėjai ėmėsi iniciatyvos surengti antrąją "Mums rūpi" akciją.

"2015 m. inicijavome antrąjį projektą "Mums rūpi". Prisijungti prie jo kvietėme visus Airijos lietuvius – pasirinkti bėgti pusę maratono ar maratoną ir taip rinkti paramą. Kiekvienas žmogus rinko paramą savo aplinkoje, o vėliau kiekvienas projekto ambasadorius pervedė surinktą sumą į bendrą sąskaitą, – pasakoja A.Šlajus. – Mums pavyko į bėgimą suburti apie penkiolika aktyvių tautiečių, gyvenančių ne tik Airijoje, surinkome per 7 tūkst. eurų, kurie buvo skirti "Mamų unijai". Už tas lėšas nupirkta trūkstama įranga Santaros klinikų Vaikų onkologijos skyriui."

Vaikams: 2014 m. A.Šlajus dalyvavo Airijos lietuvių bėgikų klubo iniciatyva surengtame projekte „Mums rūpi“, kai buvo renkamos lėšos Lietuvos vaikų dienos centrams. / A. Šlajaus asmeninio archyvo nuotr.

Asmeninis projektas

Šiemet A.Šlajus, naudodamasis Airijoje sukaupta ankstesnių projektų patirtimi, nusprendė įgyvendinti savo asmeninį projektą – bėgti maratoną, kad surinktų pinigų septyniolikmetės Veronikos reabilitacijai.

Veronika patyrė ne vieną gyvenimo smūgį. Buvusi profesionali jaunimo tinklinio žaidėja iš pradžių sužinojo, kad serga vėžiu, paskui dėl ligos neteko kojos.

"Daugelis mūsų nustoja šypsotis atsiradus menkiausiam trikdžiui, gyvenimo vibracijai ne pagal mus: kaimynas ne taip pažiūrėjo, vaikai išdaigą iškrėtė, draugas kažką ne taip leptelėjo… Žiūriu į Veronikos šypseną ir mano ribotam kompiuteriui sunku suprasti, kaip ji taip pozityviai ir stipriai iriasi kovodama su sunkia onkologine liga, – prisipažįsta Aistis. – Nepaisant mega kovos, buvusi profesionali tinklininkė toliau kasdieną pasitinka su šypsena ir nenustoja ja dalytis su kitais. Žinoma, mano surinkta parama tėra lašas jūroje, bet, kaip sakoma, lašas po lašo ir akmenį pratašo."

6 tūkst. – tiek eurų Veronikos reabilitacijai surinko A.Šlajus.

Vyras pripažįsta nesitikėjęs, kad jo iniciatyva sulauks tokio žmonių palaikymo. Tikėjęsis surinkti Veronikos reabilitacijai bent 2 tūkst. eurų, jis prisibeldė į žmonių širdis ir surinko per 6 tūkst. eurų. Už tai Aistis dėkingas Airijos, Norvegijos, Čikagos lietuvių bendruomenėms, kurios patikėjo jo žinute ir misija.

"Mūsų žmonių širdyse yra daug gerumo, tik jis tylus, nešaukia apie save, – tikina vyras. – Žmonės, kurie daro gera, dažniausiai tai daro dėl kitų, bet ne dėl to, kad pasaulis jiems plotų. Viso pasaulio neišgelbėsime, bet padėdami kitiems darome jį geresnį."

Ne tik imti, bet ir duoti

Ką A.Šlajus pasakytų tam, kuris nesupranta, kam jam viso to reikia, – bėgti, kankintis, eikvoti jėgas, gaišti savo laiką?

"Man atrodo, žmogui, kuriam kyla tokių klausimų, gyvenimas turbūt tiesiog yra per geras. Jis nesusidūrė su bėda, nepagalvoja, kad yra šiame pasaulyje žmonių, kuriems gyvenimas, deja, nesusiklostė taip, kaip jiems. Ir tie žmonės tikrai kenčia", – paaiškina pašnekovas.

Anot jo, nė vienas mūsų neplanuojame susirgti. Tačiau kai kuriuos staiga užklumpa sunki liga, kuri ne tik sužaloja fiziškai, bet dar ir pareikalauja daug lėšų. Retas kuris gali tą finansinį akmenį panešti. Pinigai, kurių reikia gydymui ar reabilitacijai, yra kosminiai, o tu jautiesi paliktas vienas, neturi turtingų tėvų ar tetų, dėdžių. Ką tada daryti?

Požiūris: Aistis įsitikinęs, kad šiame gyvenime turi ne tik imti, bet ir duoti, o geras darbas, gera intencija grįš kažkuo kitu. / A. Šlajaus asmeninio archyvo nuotr.

"Man atrodo, kad šiame gyvenime turi ne tik imti iš gyvenimo, bet ir duoti. Ir jeigu gali duoti būdamas sveikas, ypač kai tokie projektai nereikalauja kažkokių didelių privačių investicijų, o tiesiog pasiryžimo, valios ir šiek tiek laiko – gali pasistengti dėl kitų, – sako Aistis. – Kodėl? Ogi todėl, kad vieną dieną kažkas negero gali atsitikti mums, mūsų vaikams. Ir gal tada atsiras kažkas, kas padės mums. Arba tas geras darbas, gera intencija grįš kažkuo kitu. Aš tiesiog tikiu karma ir tikiu, kad kokią energiją skleidi šiame gyvenime, tokia energija anksčiau ar vėliau grįš."

Apie tą patį vyras kalba ir su savo septynerių bei ketverių sūnumis Mykolu ir Dominyku. "Tikiuosi, kad savo pavyzdžiu parodau, jog jeigu esi sveikas ir gebantis kažką padaryti dėl kitų, turi daryti ir nesitikėti finansinės grąžos. Galbūt tai suformuos jų nuomonę ateičiai apie tokius dalykus ir projektus. Manau, kad mes auginame tą jaunąją kartą, empatišką kitiems, o ne tik sau ir savo fiziniams poreikiams", – dalijasi savo gyvenimo supratimu A.Šlajus.

Neturime nieko daugiau - tik vienas kitą

Eglė Mėlinauskienė, Labdaros ir paramos fondo "Mamų unija" įkūrėja ir vadovė

Aistis bėgo tam, kad Veronika turėtų visas galimybes gauti kvalifikuotą reabilitaciją, kad mergina atsistotų ir galėtų vaikščioti. Sakysite - tuo turėtų pasirūpinti valstybė? Juokinga, tačiau, valstybės interesas ir prioritetai šiandien yra kitur. Tiek ir tokios reabilitacijos, kokią suteikia valstybė sunkią ligą išgyvenusiems vaikams, neužtenka.

Ačiū Dievui, kad Lietuvoje dar yra likę tokių žmonių kaip Aistis, kad bent maža saujelė jų, susispaudusi į tvirtą kumštį, laiko sunkiai sergančio vaiko ranką. Gera, nes šių dienų įvykių kontekste galvoti apie kitą ir jausti kito skausmą tampa retenybe. Mes neturime nieko daugiau - tik vienas kitą. Rytoj mano, tavo vaikas, sesė gali atsidurti bėdoje, ir mes būsime pasiruošę padėti.

A. Šlajaus asmeninio archyvo nuotr.

"Mamų unijos" fondas, skaičiuojantis tryliktus veiklos metus, egzistuoja tik žmonių gerumo, nuoseklaus, sąžiningo darbo dėka. Jeigu ne žmonių, organizacijų, verslo pagalba bei atjauta, fondas negalėtų suteikti tinkamos ir labai reikalingos pagalbos daugybei onkologinėmis ligomis sergančių vaikų. Juos per trylika darbo metų skaičiuojame šimtais.

Situacijų, reikalingų pagalbos, būna labai įvairių - nuo dovanojamo laiko savanorystei iki vaiko gyvybės gelbėjimo. Štai neseniai turėjome atvejį, kai Olandijos medikai, šioje šalyje gyvenančiam keturmečiui lietuvaičiui dėl onkologinės ligos, nusprendė amputuoti ranką. Berniuko tėvai buvo šokiruoti tokio medikų sprendimo. Medicininės pagalbos ėmėsi ieškoti kitose šalyse, tikėdamiesi išsaugoti vaiko ranką. Austrijos medikai sutiko padėti vaikui, matydami galimybę išsaugoti ranką ir jo gyvybę. Tik žmonių gerumo dėka pavyko surinkti neįtikėtiną - 30 tūkst. eurų - operacijai reikalingą sumą. Šiandien vaikas sveiksta ir abiem rankutėmis gali apkabinti tėtį ir mamą.

Gerumas daro stebuklus ir tokių atvejų yra ne vienas, kai net vienas paaukotas euras gali nulemti vaiko ateitį, atrasti kitas gydymo galimybes, kai savo šalies medikai ar valstybė tam neturi resursų ar patirties.

Gydytojos teigimu, nors poliklinikoje konsultuojami vaikai iki aštuoniolikos metų, šiuo metu didesnę pas vaikų pulmonologus besilankančių pacientų dalį sudaro darželinio ir ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikai.

„Mūsų akiratyje – įprastos rudens sezono ligos, kurias stebėdavome ankstesniais metais, prieš karantiną, – viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, bronchitas, plaučių uždegimas, astmos paūmėjimai. Vaikams pradėjus lankyti švietimo įstaigas, būrelius, jaučiamas šių susirgimų skaičiaus augimas. Dažnai tėveliai skundžiasi, kad liga ilgai užsitęsia, kosulys stiprėja, nepaisant taikomo gydymo. Arba vaikas lyg ir pasveiksta, bet po savaitės infekcija vėl atsinaujina. Tuomet mažiesiems pacientams prireikia ne tik šeimos gydytojo, bet ir gydytojo specialisto pagalbos“, – sako gydytoja.

Mūsų akiratyje – įprastos rudens sezono ligos, kurias stebėdavome ankstesniais metais, prieš karantiną.

LSMU Kauno ligoninės pranešime atkreipiamas dėmesys, jog stebima ir nauja tendencija, kad šiemet ligoninėje padaugėjo paauglių, kurie buvo gydyti stacionare dėl COVID-19 infekcijos ir jos sukeltos pneumonijos. Konsultacijos metu vertinama tokių pacientų būklė, sveikimas, ilgalaikės infekcijos pasekmės. Jei reikia, atliekami kontroliniai tyrimai liekamiesiems reiškiniams įvertinti.

Pasak vaikų pulmonologės V. Kudirkienės, svarbu ne tik stiprinti imunitetą grūdinantis, sveikai maitinantis, dažniau būnant gryname ore, užsiimant fizine veikla, bet ir elementariai vengti bet kokių infekcijų šaltuoju metų laiku.

Ligos simptomai gali kartotis dėl to, kad vaikai po ilgo karantino ir vasaros atostogų grįžo į kolektyvus ir bendraudami tarpusavyje „dalijasi“ skirtingomis infekcijomis. Atkryčio priežastimi gali tapti ir paskubėjimas vaiką išleisti į darželį ar mokyklą jam visiškai nepasveikus. Ligoninėje tokiam pacientui pirmiausia išsiaiškinama ligos eiga, atliekami laboratoriniai, esant reikalui, – rentgenologiniai tyrimai.

„Užsitęsusio kosulio priežasčių yra daug, tad neretai, norėdami patikslinti diagnozę, pacientus siunčiame ir pas kitus specialistus: ausų, nosies, gerklės ligų gydytoją, vaikų infektologą, vaikų gastroenterologą ar vaikų neurologą. Greta medikamentinio gydymo, gydytojas reabilitologas gali paskirti ir ambulatorinės reabilitacijos procedūras. Dirbdami kartu, galime geriau padėti savo mažiesiems pacientams pasveikti“, – apie pagalbos galimybes pasakoja V. Kudirkienė.

Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad išaugo ne tik infekcinių susirgimų skaičius. Šįmet į LSMU Kauno ligoninės medikus kreipiasi daugiau pacientų dėl astmos paūmėjimo, dažniau ši diagnozė nustatoma ir pirmą kartą. Viena iš to priežasčių galėtų būti išaugęs virusinių infekcijų, išprovokuojančių šios ligos simptomus, skaičius.

Pasak medikės, astma įtariama tuomet, kai vaikas kosėja, dūsta, jam kvėpuojant girdimas švilpesys, cypimas krūtinėje, ir šie simptomų epizodai kartojasi kelis kartus per metus ar kiekvienos virusinės infekcijos metu.

„Nėra taip, kad iš karto galime patvirtinti astmos diagnozę. Visuomet atidžiai analizuojame visų vaiko susirgimų istoriją, išsiaiškiname apie kitas alergijos formas – bėrimus, virškinimo sutrikimus, alerginės slogos simptomus, pasitiksliname, ar šeimoje yra sergančiųjų alerginėmis ligomis. Ligoninėje turime galimybę atlikti papildomus tyrimus: odos dūrio mėginius, specifinių imunoglobulinų prieš maisto ir įkvepiamuosius alergenus kraujyje tyrimus, kvėpavimo funkcijos tyrimą. Tik surinkus visą informaciją, atmetus kitas dusulio priežastis, diagnozuojama astma ir skiriamas gydymas“, – teigia V. Kudirkienė.

Ji dar priduria, kad astmos diagnozės nereikėtų išsigąsti. Dalis mažųjų pacientų ją „išauga“ ir simptomai nesikartoja, kitiems pavyksta ligą suvaldyti. „Paskyrus gydymą, tokie pacientai pas specialistą profilaktiškai lankosi kas 6–12 mėnesių. Stebime, ar taikomas gydymas yra veiksmingas, prireikus peržiūrime gydymo planą ir jį koreguojame. Mokome ir tėvelius, kaip vengti provokuojančių veiksnių, teisingai vaikui vartoti paskirtus vaistus, kaip jam pagelbėti dusulio priepuolio metu“.

V. Kudirkienė pastebi, kad šiais metais yra ir pokyčių. „Džiaugiamės, kad į polikliniką palaipsniui vėl grįžta pacientai, kuriuos stebėjome ilgą laiką iki COVID-19 pandemijos. Tai vaikai, kurie vaikų pulmonologų stebimi dėl latentinės tuberkuliozės infekcijos, po kontakto su sergančiu tuberkulioze ar persirgę aktyvia tuberkulioze. Pernai karantino metu šių pacientų nematėme, o šiemet jų vėl sulaukiame, žinoma, ženkliai mažiau nei iki pandemijos“, – sako LSMU Kauno ligoninės gydytoja, kviesdama šeimos gydytojus atsiųsti šiuos pacientus į ligoninę pasikonsultuoti su specialistu bei pandemijos fone nepamiršti ir TB infekcijos.

Dėmesys retiems atvejams

Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centras po trejus metus trukusių pastangų tapo svarbaus tarptautinio projekto koordinatoriumi. Pasak centro vadovės docentės Jelenos Rascon, lietuviai gydytojai vaikų onkologai ir jų kolegos tikisi suteikti onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams efektyviausią gydymą nuo itin retų vėžio formų, kai kurių sunkiai pagydomų, užtikrinant tokiems pacientams galimybę pasveikti, gyventi visavertį gyvenimą suaugus, mokytis, studijuoti, kurti šeimas ir susilaukti vaikų.

Santaros klinikų partneriai šiame projekte – šešios geriausios Europos vaikų onkohematologijos klinikos ir geriausi jų specialistai suka galvas, kaip padėti keturiems pacientams, iš kurių du kenčia dėl centrinės nervų sistemos navikų ir du – dėl inkstų navikų. Visi keturi atvejai vaikų onkologijoje laikomi itin reti: inkstų navikai diagnozuojami 5–6, centrinės nervų sistemos navikai – apie 15–20 vaikų per metus visoje Lietuvoje.

Pasveikusiojo pasas prieinamas bet kurioje Europos šalyje ne tik pasveikusiajam, bet ir medicinos darbuotojams, kuriems pacientas leidžia šiuos duomenis peržiūrėti.

Gydytoja vaikų onkohematologė pateikia pavyzdžių, kaip sunkiai sergantiems pacientams atsiranda vilties gauti efektyvesnį, gyvybę išsaugantį inovatyvų gydymą. Pasak J.Rascon, vaiko, susirgusio centrinės nervų sistemos naviko vėžiu, atvejis buvo ypatingas tuo, kad šeimai sunku buvo susitaikyti su onkologinės ligos diagnoze ir ryžtis gydyti. Tėvai kelis kartus bandė konsultuotis su kitų klinikų gydytojais. Vaiko būklei blogėjant, buvo apsispręsta gydymą pradėti Santaros klinikose, o naują impulsą gydyti ir vilties suteikė galimybė pasikonsultuoti dėl ypatingo atvejo su projekto partneriais kitose Europos šalyse.

Geriausi Europos gydytojai priėmė bendrą sprendimą, kaip reikia tokį ligonį stebėti, kokius vaistus skirti šiuo gydymo etapu. Pasak gydytojos vaikų onkohematologės, papildoma ekspertų nuomonė tapo tikra paspirtimi šeimai.

Smegenų navikai paveldimi?

Kitu atveju gydytojams teko šeiminės meduloblastomos atvejis. Ši reta vėžio forma, pažeidžianti centrinę nervų sistemą, buvo diagnozuota ne tik vaikui, bet ir jo artimam giminaičiui. "Atvejis ypač sudomino kolegas vaikų onkohematologus iš Vokietijos, – pasakoja gydytoja J.Rascon. – Visi juk mes užduodame tuos pačius klausimus: kodėl vėžys vystosi, kokios jo atsiradimo priežastys, ar gali polinkis sirgti smegenų naviku vėžiu būti jau užkoduotas šeimoje?" Šiuo atveju būtina tęsti tyrimus, kad būtų galima išsiaiškinti, ar šeimoje yra paveldimų genų pakitimų, kurie gali lemti vėžio vystymąsi.

Tyrimai dėl polinkio sirgti onkologine liga yra vienas iš projekto darbų, aiškina gydytoja vaikų onkohematologė, pridurdama, kad tokie tyrimai atliekami griežtai laikantis duomenų apsaugos reikalavimų ir naudojantis specialia retų ligų tinklams sukurta platforma, kur saugiai įtraukiama ir parengiama peržiūrai skirta informacija, ja dalijasi tik gydytojai specialistai.

Išsaugoti save ateičiai

"Moksliniai darbai gimsta ne tik laboratorijoje, – sako J.Rascon. – Vienas iš svarbesnių dalykų yra klinikinis mokslas, t.y. į pacientą orientuotas mokslas, kad sergantiems retomis ligomis pacientams būtų parinktas kuo tinkamesnis gydymas – atitinkantis vėžio biologiją, paciento amžių, jo rizikos grupę."

Santaros klinikų gydytojai vaikų onkohematologai turi daug patirties gydydami vaikų leukemiją (kraujo vėžį), čia jau treji metai iš eilės nėra mirties atvejų dėl gydymo metu besivystančių komplikacijų. Šios ligos diagnostika ir gydymas yra labai brangūs. Tačiau investicija išsaugoja gyvybę, gyvenimo kokybę, reprodukciją.

Įgyvendinant projektą, Lietuvoje ruošiamasi įdiegti pasveikusiojo pasą (Survivorship Passport). Kaip pasakoja gydytoja vaikų onkohematologė, jau turime pasveikusiųjų nuo onkologinės ligos, bet ne visada žinome, kaip jie gyvena toliau: ar integruojasi į visuomenę, ar sulaukia tinkamo jos dėmesio, ar gerai mokosi, ar kuria šeimas, ar turi vaikų.

Pasveikusiojo paso interneto platforma prieš dešimtmetį jau buvo pradėta diegti įvairiose šalyse, atėjo laikas Lietuvai. Tikimasi, kad skaitmeninis Pasveikusiojo pasas padės pagerinti vaikystėje vėžį išgyvenusių asmenų priežiūrą (PanCareSurPass), o šis pasas taps prieinamas bet kuriam gydytojui Lietuvoje.

Ką suteiks Pasveikusiojo pasas?

Tai sveikatos stebėsenai sukurta interneto platforma, į kurią suvedus duomenis apie buvusį gydymą, automatiškai sugeneruojamos paciento sveikatos stebėsenos rekomendacijos. Pasveikusiojo pasas unikalus tuo, kad jis prieinamas bet kurioje Europos šalyje ne tik pasveikusiajam, bet ir medicinos darbuotojams, kuriems pacientas leidžia šiuos duomenis peržiūrėti. Be to, suvesti duomenys automatiškai išverčiami į kitą kalbą. Pavyzdžiui, jei gydymas baigtas Lietuvoje ir duomenys suvesti lietuviškai, o jaunas žmogus išvažiuoja studijuoti į Italiją, jei reikėtų, Italijos medicinos darbuotojai matytų jo gydymo santrauką itališkai. Taip kitos šalies medikai gaus esminę informaciją apie pacientui skirtą gydymą, patirtas komplikacijas ir vadovausis tomis pačiomis stebėsenos rekomendacijomis.

Su tais sukauptais duomenimis vėliau bus inicijuojami pasveikusiųjų stebėsenos tyrimai, kurie padės išryškinti aktualiausias problemas, su kuriomis šie žmonės susiduria vėlesniame gyvenime, ir tos žinios padės mokslininkams, gydytojams sukurti dar saugesnius tyrimus ir gydymą ateinančioms kartoms.

Vaizdo įrašas, kuriame D. Nausėdienė skaito knygą, išsiųstas visoms ligoninėms Lietuvoje, kuriose yra gydomi vaikai, sakoma Prezidentūros pranešime.

„Norėčiau paskaityti pasaką ir taip praskaidrinti jūsų dieną bei palinkėti gražių, šviesių Naujųjų metų“, – į mažuosius pacientus kreipėsi pirmoji ponia.

D. Nausėdienė taip pat yra ankstyvojo skaitymo skatinimo projekto „Knygų startas“ globėja.

Pasak pirmosios ponios, skaityti vaikams yra svarbu nuo pat jų gimimo.

„Žinios, apgaubtos tėvų meile ir šiluma, yra nuostabi jų dėmesio mažylių ateičiai išraiška. Skaitydami savo vaikams mes palydime juos į nuostabią vaizduotės šalį. Vėliau skaitydami kartu turime puikią progą kalbėtis, diskutuoti su savo atžalomis pačiomis įvairiausiomis temomis, padėti jiems atrasti svarbiausias gyvenimo vertybes“, – sako D. Nausėdienė.

Skaitymas lavina mažylių kalbos įgūdžius, atmintį, vaizduotę, o vaikui paaugus padeda lengviau išmokti skaityti savarankiškai ir pasiekti geresnių rezultatų mokykloje.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė, Eltos paprašyta atsakyti į keletą klausimų, pirmiausia patikino, kad su COVID-19 plitimu susijusi situacija Kauno miesto švietimo įstaigose, kaip ir visoje šalyje, kinta kiekvieną dieną. Vienur nustatomi nauji infekcijos atvejai, kitur – grįžtama į įprastinius ugdymo procesus. Kauno švietimo įstaigos – ne išimtis.

„Praėjusį penktadienį pagal gautus pranešimus iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro buvo parengti įsakymai dėl dar kelių grupių perkėlimo į nuotolį, tačiau į ugdymo procesus sugrįžta kitos, kurioms jau baigėsi privaloma 14 dienų izoliacija.

Labai atidžiai stebime epidemiologinius rodiklius, vadovaujamės Vyriausybės ir visuomenės sveikatos specialistų bei medikų rekomendacijomis. Atitinkamai priimame sprendimus ir konsultuojame kiekvieną ugdymo įstaigą, atsižvelgdami į jos situaciją. Taikome infekcijų plitimo kontrolės priemones, kuriomis siekiame, kad saugūs būtų tiek miesto pedagogai, tiek Kauno vaikai“, – paaiškino skyriaus vedėja.

Lapkritį, Kauno miesto savivaldybės disponuojamais duomenimis, koronavirusu Kaune užsikrėtė 39 mažamečiai iki 5 metų, taip pat dar 44 vaikai, kurių amžius svyruoja tarp 6 ir 10 metų. Didžiausias susirgimų COVID-19 skaičius užfiksuotas tarp socialiai aktyvių paauglių (nuo 11 iki 18 metų amžiaus) – praėjusį mėnesį koronavirusu užsikrėtė 112 mokinių.

Nuo lapkričio pradžios koronavirusinė infekcija Kaune taip pat buvo nustatyta 57 darželių auklėtojams ir jų padėjėjams bei 46 bendrojo ugdymo įstaigų pedagogams. Dar 40 susirgimų atvejų registruota kitiems ugdymo įstaigų darbuotojams.

Pasak Savivaldybės administracijos atstovės Rasos Markauskaitės, šiuo metu izoliuojasi 33 pradinio ugdymo klasės ir 25 darželio grupės. Taip pat uždaryta visa Kauno miesto specialioji mokykla.

Per visą lapkritį Kaune užfiksuota apie 80 klasių, kuriose buvo nustatytas bent vienas COVID-19 atvejis tarp vyresnių klasių moksleivių. Konkretizuoti, ar izoliavosi visa klasė, ar tik susirgęs mokinys, sunku, kadangi 5-12 klasių ugdymas vyksta mišriu būdu.

Kaip ir kitur Lietuvoje, taip ir antrajame pagal didumą šalies mieste, visos Kauno miesto ikimokyklinės ir priešmokyklinės įstaigos veiklas vykdo fizinėse darbo vietose. Pradinių bei specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, nepriklausomai nuo jų amžiaus, iki šiol tebeugdomi kontaktiniu būdu.

„Pagal situaciją, 5-12 klasių auklėtiniai, profesinio ugdymo įstaigų mokiniai bei studentai yra ugdomi nuotoliniu arba mišriu būdu. Kuris variantas bus taikomas, sprendžia pati mokyklos administracija arba įstaigos steigėjai“, – Eltai teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja O. Gucevičienė.