Antradienį 11.57 val. ugniagesiai gelbėtojai sulaukę pranešimo apie degantį balkoną pirmame aukšte išskubėjo į Vilniuje, Čiobiškio gatvėje esantį daugiabutį.

Kaip informavo Vilniaus  ugniagesių atstovė, atvykus gelbėtojams, balkonas degė atvira liepsna., langai – išdužę, ugnis išplitusi į butą.

Ugniagesiai atkreipė dėmesį, kad būsto apdailai buvo naudotos labai degios medžiagos.

Viduje rastas 1964 m. gimęs vyras, kurį ugniagesiai išnešė ir perdavė greitosios pagalbos medikams.

12.16 val. gaisras likviduotas. Panaudojus teigiamo slėgio ventiliatorių, laiptinė ir butas išvėdinti. Informacijos apie tai, kad būtų nukentėję kiti žmonės, nėra. 

Sklypą valdanti bendrovė „Rivona“, priklausanti „Norfos“ grupei, ateityje planuoja, kad šioje vietoje galėtų įsikurti multifunkcis prekybos ir gyvenamosios paskirties kompleksas.

„Norėjome šalia gyventojų daugiabučių namų kadaise veikusios turgavietės teritoriją išvalyti nuo nebenaudojamų paviljonų jau anksčiau. Tačiau praėjusią savaitę Vilniuje vykęs NATO viršūnių susitikimas, taip pat, kai kurie teisiniai niuansai, suplanuotus darbus šiek tiek pavėlino, bet teritorijos tvarkymas jau prasidėjo“, – pranešime sakė „Rivonos“ atstovas Darius Ryliškis.

Vidury miesto atsiradęs netvarkomas ir akivaizdų pavojų aplinkai ir gyventojams kėlęs šiukšlynas pagaliau bus sutvarkytas.

Iki 2015-ųjų eksploatuotos turgavietės teritorijoje stovintys geltonieji kioskai savininkams grąžinti drauge su sklypu teismui nusprendus, kad vietoj turgavietės turi būti atkurtos nuosavybės teises į žemę. Naujieji sklypo savininkai pateikė notaro patvirtintą įsipareigojimą statinius nukelti, tačiau kioskai stovėjo iki šiol ir teritorija, pasak savivaldybės, virto pavojingu šiukšlynu.

Gegužę pasikeitus sklypo savininkui, jis įpareigotas imtis priemonių paviljonų priežiūrai organizuoti, suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius.

„Vidury miesto atsiradęs netvarkomas ir akivaizdų pavojų aplinkai ir gyventojams kėlęs šiukšlynas pagaliau bus sutvarkytas, o iki šiol neprižiūrėta ir apleista viešoji erdvė prisidės prie Šeškinės rajono pokyčių. Sveikinu privataus verslo atstovus, kurie nusprendė savo lėšomis prisidėti sprendžiant šią opią problemą, o savivaldybė savo ruožtu glaudžiai bendradarbiavo su verslu ir įsiklausius į gyventojų pastabas ėmėsi veiksmų“,  – pranešime cituojamas Vilniaus meras Valdas Benkunskas. 

Besimėtančių švirkštų Šeškinėje ilgai ieškoti nereikia – aplankius pirmą miškelį į akis krenta ne tik išmėtytos šiukšlės. Gyventojai sako, kad vartojančių žmonių pastaruoju metu šiame mikrorajone apstu.

„Iš jų matosi. Nesuprasi, ar jie nusigėrę, ar jie narkomanai, bet, aišku, jie atrodo ne taip. Anksčiau nebuvo tokių žmonių Šeškinėje“, – susirūpinusi kalbėjo senyvo amžiaus Šeškinės gyventoja.

Suaktyvinus patruliavimą Šeškinėje, per pastaruosius kelis mėnesius policija pradėjo virš dešimties ikiteisminių tyrimų dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Šeškinėje, kaip ir kituose rajonuose, faktas, kad vyksta tiek prekyba narkotinėmis medžiagomis, tiek ir vartojimas. Šiuo metu Šeškinės mikrorajone yra sustiprintas patruliavimas ir yra pradėta nemažai ikiteisminių tyrimų. Yra sulaikytų tiek pirkėjų, tiek pardavėjų“, – situaciją patvirtino Vilniaus 5–ojo policijos komisariato viršininkas Povilas Revuckas.

Šeškinės mikrorajone ir toliau siaučiant narkomanas, sostinės savivaldybė pristatė žemo slenksčio programą. Siūloma, kad kasdien į Šeškinę atvyktų autobusiukas, kuriame švirkščiamuosius narkotikus vartojantys asmenys galėtų pasikeisti adatas ir švirkštus, gautų prezervatyvų, spiritinių servetėlių ir tvarsčių.

„Dar yra teikiamos konsultacijos, informavimas apie paslaugas, teikiamą gydymą ir, be jokios abejonės, tarpininkavimas, jeigu žmogui reikia pagalbos pasiekti tas paslaugas“, – apie žemo slenksčio kabineto paslaugas pasakojo Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

„Klausimų pas juo yra tikrai daug, kadangi tai žmonės, patekę į bėdą ir dauguma nori iš tos bėdos išlipti. Žodžiu, stengiamės padėti, kuo galime. Kita mūsų labai svarbi funkcija – užkrečiamųjų ligų prevencija, ką mes ir darome, dalydami naujus švirkštus, nes tokiu būdu užkertame kelią užkrečiamųjų ligų plitimui“, – papildė žemo slenksčio kabineto socialinis darbuotojas Andrius Pajarskas.

„Pagrindinis žemo slenksčio kabinetų darbo principas yra anonimiškumas. Mes nepildome jokių ligos istorijų ir įrašų apie tai, kad žmogus serga priklausomybės liga“, – teigė Respublikinio priklausomybės ligų centro atstovas Kęstutis Rudaitis.

Šeškinės gyventojai savivaldybės siūlymą vertina labai kritiškai.

„O, Viešpatie! Reikia tuos narkomanus, aš nežinau, kažkur izoliuoti, o dar jiems suteikiamos sąlygos. Čia jau netelpa į jokius rėmus. Keisti švirkštus? Tai dar gerai, kad narkotikais užpildytų švirkštų neduoda“, – nuostabos ir pasipiktinimo neslėpė pakalbinta gyventoja.

„Šitos priemonės jau yra pasenusios, jos neduoda rezultatų. Iš esmės, tokie taškai pritraukia narkomanus į tokias vietas, o Šeškinė yra labai tankiai apgyvendintas rajonas, jame daug darželių, mokyklų“, – susirūpino kita gyventoja.

„Tai, kad paskui autobusiuką juda ir žmonės, kurie vartoja psichoaktyvias medžiagas, yra netiesa, todėl, kad net ir tame pačiame rajone pakeitus lokaciją, jeigu yra didesnis atstumas, mes sulaukiame akivaizdžiai mažiau žmonių“, – teigė vicemerė.

Žemo slenksčio kabinetuose žmonės gali sulaukti ne tik jiems reikiamos pagalbos, bet ir pasitikrinti dėl ŽIV ar kitų ligų.

Keisti švirkštus? Tai dar gerai, kad narkotikais užpildytų švirkštų neduoda.

„Lietuvoje yra devyni stacionarūs žemo slenksčio kabinetai ir du mobilūs. Mobilaus kabineto praktika yra tikrai pasaulyje pagrįsta ir įrodyta. Tai yra tikslas pasiekti švirkščiamųjų narkotikų vartotojus ten, kur jie būriuojasi, kur jie lankosi“, – patikino K. Rudaitis.

Dabar sostinėje važinėja vienas žemo slenksčio autobusiukas. Savivaldybės sprendimu, jis po kelias valandas praleidžia stotyje, Naujininkuose ir Naujojoje Vilnioje.

„Skaičius svyruoja nuo 20 iki 60 žmonių, ateinančių į mūsų punktus“, – skaičiavo jame dirbantis socialinis darbuotojas A. Pajarskas.

Dalis visuomenės yra įsitikinusi, kad didesniam nei įprastai narkomanų paplitimui rajonuose įtakos turėjo romų taboro išardymas.

Savivaldybė sako, kad kol kas jokių konkrečių sprendimų dėl žemo slenksčio autobusiuko lankymosi Šeškinėje dar nepriimta. Dabar toliau vyks diskusijos su Šeškinės gyventojų bendruomene.

„Policija užtikrino, kad kaip tik šiuo metu atliktos kratos, poėmiai, kiti dalykai, ir ta problema turėtų per artimiausius du mėnesius kaip ir išsispręsti“, – po uždaro TTK posėdžio apie narkotikų platinimo problemas Vilniuje ir šalies mokyklose žurnalistams sakė parlamentaras.

Anot jo, Šeškinėje fentanilio ir heroino vartojimo, platinimo taškų koncentracija kelia didelių iššūkių. Dėl to TTK sulaukė ir gyventojų, ir Seimo narių kreipimųsi su prašymais spręsti problemą.

A. Vyšniausko teigimu, tai iš dalies susiję su romų taboro likvidavimu, kur anksčiau koncentravosi narkotinių medžiagų prekyba.

Tai yra rajonas, turintis socialinių problemų, jame per ilgą laiką tai susikaupė.

„Šiuo metu Šeškinėje yra kažkiek didesnė būtent ten prekiavusių asmenų koncentracija. Tačiau, matyt, ne tik tai problema. Tai yra rajonas, turintis socialinių problemų, jame per ilgą laiką tai susikaupė“, – teigė TTK narys.

„Yra ir kitų Vilniaus vietų, kur ta pati problema egzistuoja, policijai žinoma, mes gavome patikinimą, kad kontrolės veiksmai atliekami įdėmiau ir stipriau nei daroma anksčiau, tad tikimės, kad pradės spręstis po poros mėnesių. Vasaros antroje pusėje pamatysime“, – teigė Seimo narys.

Policijos pareigūnai po posėdžio atsisakė kalbėti su žurnalistais.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje padaugėjo pranešimų, kuriuose Vilniaus Šeškinės rajone gyvenantys žmonės skundžiasi nesijaučiantys saugūs, nes vis dažniau susiduriantys su apsvaigusiais asmenimis.

Visos institucijos dėl to sutarė trečiadienį vykusiame komiteto posėdyje – jame siekta išsiaiškinti priežastis, dėl kurių Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą ir panaikinti 2018 metais išduotą statybos leidimą Gelvonų g. 1B pastatytam daugiabučiui.

„Mūsų didžiausiais lūkestis – siekti, kad būtų padaryta kuo mažiau žalos privačių asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, kuri dažnai atsiranda dėl netinkamų valstybinės valdžios institucijų ir įstaigų veiksmų, taip pat jų tarpusavio nesusikalbėjimo“, – pranešime sakė Seimo narys Mindaugas Lingė.

Komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės teigimu, svarbu išsiaiškinti teisės aktų spragas, kurios sudarė prielaidas tokiems atvejams ir atitinkamai tobulinti teisinį reguliavimą, kad panašių situacijų būtų išvengta ateityje.

Aplinkos apsaugos komitetas, išklausęs daugiabučio projektuotojų, statytojo ir tame name butus įsigijusių asmenų pasisakymus, taip pat įvertinęs Vilniaus savivaldybės administracijos atstovų ir kitų valstybės institucijų informaciją, konstatavo, kad buvo padaryta klaidų visuose – tiek statinio projekto rengimo, tiek jo derinimo ir tvirtinimo – etapuose.

Komitetas taip pat nusprendė kreiptis į Lietuvos architektų rūmus, kad jie įvertintų projektuotojų atsakomybę rengiant projektą.

Skelbta, jog Statybos inspekcija nusprendė neskųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo liepos 7 dienos sprendimo, kuriuo nutraukta jos inicijuota byla dėl „Gelvonų terasų“ statybos leidimo panaikinimo.

Tačiau Statybos inspekcija rugpjūčio 17 dieną kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydama įvertinti inspekcijos nustatytus su viešuoju interesu susijusius pažeidimus bei kreiptis į teismą.

Faktiškai jau užbaigtų „Gelvonų terasų“ vystytoja „Edensa“ kartu su šimtais projektą finansavusių investuotojų ir butų pirkėjų nesklandumų patyrė pernai lapkričio mėnesį, kai Statybų inspekcija Vilniaus miesto apylinkės teismo paprašė panaikinti jos anksčiau išduotą statybų leidimą motyvuojant neatitikimais dokumentuose.

Teismas gruodį laikinai neleido įmonei parduoti butų ir apribojo galimybes atsiskaityti su investuotojais.

„Edensa“ sklypą Gelvonų gatvėje su 2018 metais išduotu statybų leidimu įsigijo 2019 metais, kuriame pastatė 6 aukštų 57 butų namą.

Nusikaltimas įvykdytas antradienio rytą, apie 6.40 val., bute Šeškinės gatvėje, pranešė policija.

Per konfliktą 33 metų moteris peiliu sužalojo 67 metų vyrą.

Medikams suteikus pagalbą, nukentėjusysis gydomas ambulatoriškai.

Moteris uždaryta į areštinę, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Šeškinės daugiabučio, kuriame galioja draudimas rūkyti balkonuose, gyventojai išsakė nuomonę apie šį draudimą. Žmonės reaguoja skirtingai – vieni sako, kad rūko tiesiog kambariuose, o kiti šią taisyklę keikia.

Paklaustas, kur dabar žmonės rūko, daugiabučio gyventojas tarstelėjo: „Namuose. Virtuvėje rūkau, atidarau langus, taip pat eina pro balkoną“.

O ką žmogui padarysi, čia reikia, kad žmogus iš vidaus suprastų, kad geriau to nedaryti.

Pasiteiravus, ar kaimynai dėl tokio poelgio nepyksta, pašnekovas atsakė: „O ko jie pyks? Čia mano nuosavybė. Į durnus įstatymus aš, žinote, nekreipiu dėmesio“.

„O ką žmogui padarysi, čia reikia, kad žmogus iš vidaus suprastų, kad geriau to nedaryti“, – daugiabučio gyventojo poziciją komentavo moteris.

„O ar manote gerai, kad viso daugiabučio gyventojai dabar negali balkonuose rūkyti? Gal reikėjo tiesiog nepasirašyti tokio draudimo?“ – pašnekovės klausė žurnalistė.

„Sunku pasakyti, kaip čia geriau padaryti. Žmogus pripratęs visą gyvenimą... Ir dabar staigiai tu neik. Jam nėra kur dėtis“, – nuomone dalijosi moteris.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Paklausta, ar anksčiau rūkymas daugiabutyje gyventojams kėlė didelių problemų, moteris teigė: „Geriau būtų, kad išvis niekas nerūkytų... Bet čia jau reikalingas masinis auklėjimas“.

Mano gyvenimas nepasikeitė. Pas mane niekas nerūko, man netrukdo.

„Mano gyvenimas nepasikeitė. Pas mane niekas nerūko, man netrukdo, – pasirašytą draudimą komentavo kita pašnekovė. – Aš nesu labai kaprizinga. Jeigu kam reikia rūkyti, tai nuo to dūmo aš nenumirsiu. Bet dūmai neateina pas mane“.

„Nežinau, mes nerūkome ir viskas nelabai patinka, todėl, kad visada smirda ir daug šiukšlių“, – poziciją išsakė kita daugiabučio gyventoja.

Tiesa, draudimas rūkyti balkonuose, pašnekovės teigimu, neatnešė daug naudos, mat gyventojai dabar rūko kitose patalpose: „Tualetuose, namuose arba prie lango ir po to šiukšlės gatvėje. Ir mes nežinome, ką daryti“.

Kaip skelbia Vilniaus apskrities pareigūnai, paskutinę spalio savaitę ir lapkričio mėnesio pradžioje sostinės Šeškinės ir Fabijoniškių mikrorajonuose padaugėjo pranešimų dėl plėšimų, kurių pagrindinis požymis – fizinės jėgos panaudojimas, pasireiškiantis smaugimu iš už nugaros ir daiktų iš nukentėjusiųjų atėmimu.

Pareigūnų duomenimis, buvo įvykdyti septyni identiško pobūdžio plėšimai.

Todėl nedelsiant sudaryta grupė pareigūnų, kurie atliko daug neviešo pobūdžio veiksmų, išanalizavo įvykių vietose gautus vaizdo įrašus ir identifikavo šiuos sunkius nusikaltimus padariusius asmenis. Du iš jų gimę 1994 metais, vienas – 1997-aisiais.

Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybės tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnai, bendradarbiaudami su Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pareigūnais, operatyviai nustatę asmenų grupuotę, vykdančią tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, lapkričio 10-osios vakarą ją sulaikė. Visi trys policijai žinomi sulaikytieji uždaryti į areštinę.

Intensyvėjančios vandeningos liūtys miesto planuotojams ir inžinerinę infrastruktūrą prižiūrinčioms įmonėms pastarąjį dešimtmetį kelia daug rūpesčių. Įrengiant dviejų lygių sankryžą, lietaus nuotekų vamzdynas į esamą kolektorių buvo pajungtas pernelyg stačiu kampu, todėl didelių liūčių metu vanduo keičia kryptį, stabdo sklandų nutekėjimą, veržiasi per šulinio dangtį, liejasi Geležinio vilko gatvės važiuojamąja dalimi ir užtvindo žemiau esančią Žalgirio gatvę.

Sprendžiant šios teritorijos problemas pasirinktas tvarus lietaus nuotekų tvarkymo būdas – ne didinti esamus kolektoriaus pajėgumus, o dalį paviršinio vandens srauto nukreipti į naują akumuliacinį tvenkinį. Į jį pateks jau išvalytas vanduo, o pats tvenkinys ir jo prieigos bus pritaikytas gyventojų poilsiui. Toks būdas atitinka tvaraus urbanizmo kryptį ir teikia daugialypę naudą.

Atvirą lietaus nuotekų rezervuarą numatoma įrengti Šeškinės seniūnijoje tarp Ozo ir Miglos g. Pagrindinė jo paskirtis yra sukaupti lietaus vandenį ir pamažu jį išleisti į T. Narbuto gatvę. Tvenkinio prieigos bus pritaikytos vilniečių poilsiui. Planuojama sutvarkyti aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų.

Šiuo metu planuojamo tvenkinio zonoje augantys 27 paprastieji ąžuolai netrukus bus persodinti  Ozo g. Dalies medžių dėl statybų išsaugoti nepavyks, teks pašalinti dalį įvairaus amžiaus ąžuoliukų, 9 mažalapes liepas, 4 paprastuosius klevus, 6 karpotuosius beržus, kalninę guobą bei įstatymiškai nesaugotinus, bet pagal galimybes miesto tausojamus medžius: blindes, kriaušę, drebulę, tuopas, mažalapes liepas.

Vietoj pašalintų medžių teritorijoje vėliau atsiras naujų želdinių: kompensuojant bus pasodinti 22 įvairių rūšių medžiai ir 8989 kv. m įvairių rūšių krūmų bei žolinių augalų. Papildomai numatoma sodinti želdinius, kurių skersmenų suma atitiks šalinamų medžių kamienų skersmenų sumą. Atkuriamoji vertė – 59,4 tūkst. eurų.

Geležinio Vilko paviršinių nuotekų tinklo rekonstrukcijos 3-iosios dalies projektas „Lietuvos BIM projektai 2021“ buvo pripažintas geriausiu inžinerinių tinklų kategorijoje.

Šeškinės–Geležinio Vilko g. lietaus nuotekynės rekonstrukcija yra regioninės svarbos projekto „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“, finansuojamo ES sanglaudos fondų, Vilniaus miesto savivaldybės ir bendrovės „Grinda“ lėšomis, dalis. Viso projekto vertė yra 34,7 mln. eurų, jo įgyvendinimą prižiūri Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Su aktyvia seniūnijos bendruomene susitiko ir su naujos alėjos atidarymu sveikino Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

„Kai tapau meru, užsibrėžiau sau tikslą – padaryti, kad nuo centro nutolusiuose daugiabučių kvartaluose gyvenantys žmonės gyventų jaukiau, kad kelių minučių atstumu turėtų kur ateiti pailsėti, pabendrauti. Tokių skverų kaip Šeškinėje reikėtų kiekviename rajone. Keliolika atnaujintų skverų jau džiaugiasi gyventojai Karoliniškėse, Justiniškėse ir kt.  Noriu padėkoti visiems, kurie prie to prisidėjo, seniūnui ir tiems, kurie ateina čia pabūti. Džiugu girdėti pačių Šeškinės gyventojų puikius atsiliepimus apie atnaujintą alėją. Linkiu puoselėti šį skverą, puošti jį, o mes toliau gražinsime Vilnių“, – susirinkusiems kalbėjo R. Šimašius.

Renginyje pristatytas naujas alėjos vardas, kurį išrinko pati rajono bendruomenė – seniūnija pakvietė gyventojus aktyviai balsuoti ir sulaukė daugiau kaip 1000 balsavusių. Daugumai patiko „Saulės alėjos“ pavadinimas. Tarp kitų svarstytų variantų buvo Dūkštų alėja, Draugystės alėja ir Pavasario alėja.

Tokių skverų kaip Šeškinėje reikėtų kiekviename rajone.

Įrengiant alėją išgriautos ir išmontuotos senos atraminės sienelės, atnaujinti laiptai, nutiesti visiškai nauji pėsčiųjų ir dviračių takai. Bendrai jų ilgis siekia apie 1,5 km. Erdvę puošia ir keli šimtai naujai pasodintų medelių: dekoratyvinių obelų, beržų, klevų, pušų. Jaukiam poilsiui, skvere pastatyti visiškai nauji suoleliai su atlošais, įrengtos naujos šiukšliadėžės.

Šventės metu naują raudono asfalto dviračių taką riedėdami paspirtukais, balansiniais dviratukais ir dviračiais pirmieji išbandė rajono vaikai. Aplinkinių darželių „Kodėlčiukas“, „Varpelis“, „Bitutė“ ir „Sveikuolis“ auklėtiniai šventės metu takus papuošė spalvingais piešiniais.

„Noriu pasidžiaugti ir padėkoti savivaldybės administracijai, kuri ėmėsi šio rimto iššūkio ir įrengė visiškai naują daugiau nei 600 metrų alėją, su takais, želdiniais, kurie puošia Šeškinę. Tikimės, kad atsiras dar ne vienas toks skveras ir ne tik Šeškinėje“, – atidaryme kalbėjo Šeškinės seniūnas Svajūnas Poškus. 

Susirinkusius sveikino ir Administracijos direktoriaus pavaduotoja Rita Balčiūnienė, Šeškinės bendruomenės sąjungos pirmininkas Olegas Beriozovas.

Alėjos atnaujinimui savivaldybė skyrė apie pusę milijono eurų.