S. Drebickaitė – lietuvių dailininkė monumentalistė ir tapytoja. Žiūrovo akį dailininkės paveikslai patraukia pulsuojančiais spalviniais energingais potėpiais bei emociniais kontrastais. Pagrindinis menininkės įkvėpimo šaltinis – gamta.

„Intensyviai tapau etiudus ir paveikslus, kuriuose praėjau kelią nuo gamtos stebėjimo iki savito meninio įprasminimo: pradžioje tapiau dekoratyvias formas, artimas monumentaliosios dailės stilistikai, vėliau atsirado laisvos individualios improvizacijos. Dabar tapau urbanistinius architektūros paveikslus, augalines abstrakcijas, peizažus, portretus“, – savo kūrybą apibūdina parodos autorė S. Drebickaitė.

„Šiandien mes ją pažįstame kaip portretų, peizažų, natiurmortų tapytoją, kurios vaizduotę žadina natūros formų įvairovė. Intensyviai tapydama paveikslus ji išmoko sutelkti visas jėgas kūrybinės minties raiškai, pasitikėti pirminiu impulsu, kuris visada sklidinas polėkio, fantazijos, vidinio regėjimo. Tai teikia jos peizažams emocionalumo, nepakartojamo žavesio ir įtaigos. Jos sukurti vaizdai yra įspūdingi ir poetiški. Ir svarbiausia – juose slypi paslaptis, kažkas nepasakyta, neatskleista iki galo... Profesionaliai įvaldyta plonasluoksnės tapybos technika, grakštus lengvai bėgančių linijų ritmas ilgėliau sustabdo žvilgsnį, primindamas apie subtilią dailininkės sielą“, – apie dailininkės kūrybą rašė menotyrininkė Nijolė Tumėnienė.

S. Drebickaitė gimė 1957 m. Šiaulių mieste. 1975–1980 m. Lietuvos valstybiniame dailės institute studijavo monumentaliąją tapybą. Kompozicijos žinių įgijo iš Sofijos Veiverytės, tapybos – iš Leopoldo Surgailio, piešimo – iš Kazimiero Morkūno. Baigusi studijas aktyviai įsitraukė į visuomeninių objektų sienų tapybos, mozaikų ir vitražų kūrybinius procesus. Nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nuo 1972 dalyvauja personalinėse ir grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Yra aktyvi Lietuvos ir užsienio tarptautinių plenerų dalyvė.

Paroda vyks iki birželio 13 d.