Atvykę ugniagesiai atliko žvalgybą. Paaiškėjo, kad naktį antrajame  aukšte esančio buto virtuvėje buvo kilęs gaisras. Jo metu išdegė mikrobangų krosnelė,  apdegė spintelės, įtrūko langas, aprūko vieno kambario butas. Degimas galimai nuslopo pats.

Ugniagesiai atliko žvalgybą visuose  daugiabučio namo aukštuose ir laiptinėse. Iš vieno buto penktajame aukšte dėl galimo apsinuodijimo smalkėmis į gydymo įstaigą  buvo išvežta mažametė mergaitė.

Pasak Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Mindaugo Žiogo,  tyrusio įvykio aplinkybes, paaiškėjo, kad į butą, kuriame buvo kilęs gaisras, pas sūnų naktį užsuko mama ir patalpas išvėdino, bet ugniagesių ji nekvietusi.  Laimei, bute miegojęs  jos sūnus neužtroško dūmuose.

„Nors degimas nuslopo, bet  jo metu susidariusios  smalkės ir dūmai per  ventiliacijos šachtą ar  pravertą langą galėjo patekti ir į penktajame aukšte esantį butą“, – sako M. Žiogas.

Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad apsinuodijimo  smalkėmis galima išvengti, jei namuose bus  sumontuotas anglies monoksido detektorius. Išgirdę smalkių detektoriaus pavojaus signalą, niekada nemanykite, kad jis ėmė veikti per klaidą. Nedelsdami  išeikite iš pastato, net jeigu neturite  jokių apsinuodijimo smalkėmis požymių ir skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.

Į daugiabutį uostamiestį savaitgalį skubėjo visos specialiosios tarnybos ir net kelios greitosios. Pagalbą išsikvietė vieno buto gyventojas. Vyras pasakoja, kad iš pradžių blogai pasijuto maudytis nuėjusi dukra, paskui ir jam pradėjo svaigti galva bei tempti akyse. Vyras pasakoja, kad keturiolikmetė dukra nualpo, septynmetį sūnų ėmė pykinti, o žmonai sutriko koordinacija. Atvykęs greitosios ekipažas suprato, kad vienas nesusitvarkys, todėl pasikvietė dar tris kolegų automobilius. Buto savininkas sako, kad tematęs tik, kaip medikai išveža sąmonės netekusį sūnų. Visa šeima atsidūrė ligoninėse. Abu vaikai – Vaikų ligoninėje, septynmetis – reanimacijoje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Septynmetis vaikas, kuris pateko į reanimacijos skyrių, jau buvo atgavęs sąmonę pakeliui į ligoninę. Greitosios pagalbos automobilyje jam buvo uždėta deguonies kaukė“, – sakė vaikų reanimacijos gydytojas Linas Mikelis.

Sutuoktinių pora buvo nuvežta į Respublikinę Klaipėdos ligoninę. Tuo metu tarnybos darbavosi bute. Tačiau dujų kvapo nei bute, nei laiptinėje neužuosta. Šeimos galva sako, kad ir negalėjo jaustis kvapo. Šeima, laukdama tarnybų, apie pusvalandį vėdino patalpas, tad tik spėliojama, kuo jie apsinuodijo.

„Buvo atliktas patikrinimas katilo dujų analizatoriumi. Asmenys apsinuodijo ne dėl dujų. Policija tiria aplinkybes“, – teigė priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiasis specialistas Ernestas Butvilas.

Septynmetis vaikas, kuris pateko į reanimacijos skyrių, jau buvo atgavęs sąmonę pakeliui į ligoninę.

Medikai, gydę sutuoktinių porą, spėja, kad žmonės apsinuodijo smalkėmis.

„Stebėjome pacientų būklę ir galiausiai nustatėme, kad apsinuodijo smalkėmis. Gydymas davė efektą. Pakartojus kraujo tyrimą visi rodikliai grįžo į normos ribas“, – sakė vidaus ligų gydytoja Inga Ubartienė.

Vaikų reanimacijos gydytojas mano, kad apsinuodyta dujomis.

„Man panašiau į dujų apsinuodijimą. Apsinuodijus dujomis atsiranda labai stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, tada ūmiai netenkama sąmonės. Jei nukentėjęs neišnešamas iš patalpos, gali baigtis labai liūdnai“, – kalbėjo L. Mikelis.

Laimei, vaikai šį kartą į ligoninę pateko labai greitai, mat toks apsinuodijimas dujomis ar smalkėmis – apgaulingas ir labai pavojingas.

„Jei būtų sunkus apsinuodijimas, tai ir regos, ir klausos nervo pakenkimai gali tęstis ilgiau. Apsinuodijus tiek dujomis, tiek smalkėmis pakinta hemoglobinas. Jis nebesugeba pernešti deguonies. Visi organai kenčia nuo deguonies trūkumo“, – teigė L. Mikelis.

Anot vyro, nelaimė galėjo nutikti, kai žmona, ruošdama valgį, įjungė gartraukį. Spėjama, kad per jį vidun iš kamino galėjo plūstelti sudegusios dujos. Dujų katilas šildė ir vandenį vonioje, tačiau dujų kvapo nesijautė.

„Dujų nuotėkių atvejų būna nemažai, tačiau per savo praktiką nesu girdėjęs, kad kas nors apsinuodytų dujomis. Apsinuodijimai daug retesni atvejai. Dažniausiai kyla pavojus ir grėsmė dėl sprogimo“, – sakė E. Butvilas.

Klaipėdietis sako, kad nebesišildys buto nei vandens dujomis. Saugodamas šeimą žada keisti dujinį katilą į elektrinį. 

„Kaimynė pradėjo belsti į langą, priėjau prie lango, o ji ėmė šaukti, kad – gaisras. Mes greitai apsirengėme ir išbėgome į kiemą“, – sakė moteris.

Tik išėjusi pro duris šio daugiabučio gyventoja išvydo liepsnas. Pro langą ir laiptinę ugnis jau veržėsi ir į palėpę, nors gaisras kilo pirmame aukšte.

„Ugniagesiai atvažiavo, greitoji pagalba atlėkė. Mums visiems liepė atlaisvinti kiemą ir eiti toliau į tilto pusę“, – pasakojo gaisro liudininkė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Bute buvo daug degių medžiagų, tad liepsna išplito staiga. Išdegė sienos, lubos ir visi viduje esantys  daiktai. Ugnis apgadino ir bendro naudojimo patalpas.

„Nukentėjo ir laiptinė, arba dar vadinamas koridorius, kuriame yra keturi butai. Daugiausiai – koridoriaus lubos, kitų namo gyventojų butų durys“, – komentavo Šiaulių ugniagesių atstovas Gintaras Zonis.

Ugniagesiai iš buto išnešė tris žmonių kūnus: negyvą vyrą, jo sugyventinę bei be sąmonės, sunkiai sužalotą laikinai tame pačiame bute gyvenantį vyrą.

„Jis yra apsinuodijęs smalkėmis. Buvo nelabai sąmoningas, tad sulaukus greitosios pagalbos ekipažo, skubiai išvežtas į ligoninę“, – konstatavo G. Zonis.

Medikų pagalbos prireikė ir vienam ugniagesiui.

Ugniagesys vieną kūną ištempė, paskui antrą, o paskui betempiant nukrito kaukė ir pats apsinuodijo. Žiūriu, pats gelbėtojas jau arti mirties.

 

„Ugniagesys vieną kūną ištempė, paskui antrą, o paskui betempiant nukrito kaukė ir pats apsinuodijo. Žiūriu, pats gelbėtojas jau arti mirties“, – sakė degusio namo gyventoja.

Kodėl ugniagesys susižalojo ir kaip nukrito apsauginė kaukė, paaiškės po tyrimo. Jo būklė sunki, bet stabili.

„Pirminiais duomenimis, jis apsinuodijo dūmais. Išvežtas į Šiaulių ligoninę. Vakar su juo buvo susisiekta – jis juda, vaikšto, tačiau papildomai atliekami dar kiti tyrimai“, – teigė Šiaulių ugniagesių atstovas.

Tiriamos dvi gaisro kilimo priežastys.

„Galimai viena iš gaisro priežasčių – elektrinis šildymo įrenginys, nes šis butas, kuriame gyveno žuvusieji, neturėjo kieto kuro krosnies. Na, o viena iš pagrindinių, tai – neatsargus rūkymas“, – sakė G. Zonis. 

Anot  šio namo gyventojų, bute gyvenę asmenys nebuvo pavyzdingi. Rūkalai ir alkoholis čia liejosi laisvai.

„Jie kiekvieną dienelę pabaliavodavo“, – porino kaimynė. 

Šiame daugiabutyje tai – jau antras gaisras. Kiek anksčiau nuo kamino buvo įsiliepsnojęs kitas butas pirmame aukšte.

Apsinuodijimo šaltiniai

Kasmet dėl apsinuodijimo anglies monoksidu (CO) Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose ambulatoriškai gydoma daugiau kaip 120 asmenų, o ligoninėse hospitalizuojama apie 40 pacientų, pasitaiko ir mirties atvejų.

Kaip teigia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus gydytojai toksikologai, anglies monoksido šaltiniai ne visada gali būti akivaizdūs. Apsinuodyti galima įkvėpus dūmų, taip pat šių dujų gali susidaryti veikiant transporto priemonėms, šildymo, maisto gaminimo ar kitiems prietaisams, kuriuose deginamas bet koks anglies turintis kuras. Didelį išmetamųjų dujų kiekį (tai gali būti ypač pavojinga uždarose patalpose) išskiria dujomis varoma įranga, dujomis ar dyzelinu varomi krautuvai, dujiniai elektros generatoriai ir pan. Jei patalpų ventiliacijos sistema netvarkinga ar pasikeitė kitos sąlygos, netinkamai naudojamas dujinis ar kietojo kuro katilas, boileris, žibalo šildytuvai, kepsninės su anglimis ar netgi viryklė, taip pat gali išsiskirti sveikatai pavojingas kiekis anglies monoksido.

Kam pavojingiausia?

Patekęs į žmogaus organizmą, anglies monoksidas jungiasi su kraujo hemoglobinu 300 kartų geriau nei deguonis, tad šių dujų poveikis yra itin greitas ir pavojingas. Apsinuodijus pažeidžiamos beveik visos organizmo sistemos, tačiau labiausiai deguonies badui jautrios yra žmogaus smegenys.

Apsinuodijimo sunkumas priklauso nuo kvėpavimo anglies monoksidu trukmės, taip pat nuo šių dujų koncentracijos įkvėptame ore ir (arba) kitų toksiškų dujų. Papildomi rizikos veiksniai yra – esamos smegenų ar širdies ir kraujagyslių, plaučių ligos, mažakraujystė, amžius. Hipoksijai yra jautresni senyvi asmenys, maži vaikai (ypač naujagimiai, kuriems anglies monoksido poveikis sukelia psichomotorinių sutrikimų, protinį atsilikimą ir kitų neurologinių sutrikimų), besilaukiančios moterys. Sunkus ūmus motinos apsinuodijimas anglies monoksidu kelia didelį trumpalaikį ir ilgalaikį pavojų vaisiui, kartais net lengvas motinos apsinuodijimas gali sukelti sunkių komplikacijų vaisiui ar net vaisiaus žūtį.

Pagrindiniai simptomai

Ankstyvieji apsinuodijimo anglies monoksidu simptomai gali būti nestiprūs ir nespecifiniai: galvos skausmas, svaigimas, dirglumas, pykinimas, vėmimas, sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija, dažnesnis širdies plakimas ir dusulys fizinio krūvio metu. Šį apsinuodijimą galima lengvai supainioti su kitomis ligomis, įskaitant į gripą panašius virusinius susirgimus, depresiją, lėtinio nuovargio sindromą ir migreną ar kitus galvos skausmus.

Simptomai priklauso nuo apsinuodijimo sunkumo.

Lengvai apsinuodijus anglies monoksidu (kai CO koncentracija aplinkos ore >50 ppm), gali pasireikšti galvos skausmas, svaigimas, irzlumas, pykinimas, dusulys fizinio krūvio metu, apsvaigimas.

Patekęs į žmogaus organizmą, anglies monoksidas jungiasi su kraujo hemoglobinu 300 kartų geriau nei deguonis, tad šių dujų poveikis yra itin greitas ir pavojingas.

Jei apsinuodijimas yra vidutinio sunkumo (kai CO koncentracija aplinkos ore >200 ppm), vargina stiprus galvos skausmas, silpnumas (įskaitant raumenų kontrolės praradimą), alpulys, mieguistumas, haliucinacijos, pažinimo ir emociniai sutrikimai, nekoordinuoti judesiai, traukuliai, vėmimas, padažnėjęs širdies plakimas, sumažėjęs kraujo spaudimas, širdies ritmo sutrikimai, padidėjęs kvėpavimo dažnis, neryškus matymas, spengimas ausyse. Simptomų gali atsirasti ne tik iš karto po apsinuodijimo. Po kelių dienų ar savaičių gali paūmėti ir pasireikšti neurologiniai ar psichikos sutrikimai.

Sunkus apsinuodijimas anglies monoksidu (kai CO koncentracija aplinkos ore >400 ppm) sukelia sąmonės netekimą (gali likti nuolatinis centrinės nervų sistemos pažeidimas, atminties, psichikos sutrikimai), sumišimą, dezorientaciją, žemą kraujo spaudimą, širdies ritmo sutrikimų, širdies veiklos ir kvėpavimo slopinimą, plaučių edemą, krūtinės skausmą, miokardo infarktą, ūminį inkstų nepakankamumą, mirtį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, esant palyginti mažos anglies monoksido koncentracijos ore ilgalaikiam (lėtiniam) poveikiui, irgi gali pasireikšti galvos skausmas, pykinimas, galvos svaigimas, pažinimo sutrikimų, depresija ir sumišimas. Pakartotinis ilgalaikis (lėtinis) poveikis kelia didesnę riziką vaisiui ir asmenims, sergantiems vainikinių arterijų liga, gali pasunkėti arba atsirasti kraujotakos sutrikimų. Lėtinių apsinuodijimų dažniau pasitaiko tarp gaisrininkų, liejyklų, motorinių transporto priemonių patikrą atliekančių darbuotojų.

Pirmoji pagalba apsinuodijus

Įtariant apsinuodijimą anglies monoksidu, būtina skubiai tiekti deguonį, atidaryti langus, duris, išnešti nukentėjusįjį į gryną orą, atlaisvinti kvėpavimo takus, prasegti drabužius ir nedelsiant kreiptis pagalbos. Visais atvejais geriausia nedelsiant skambinti skubios pagalbos telefonu 112 arba į VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrių (tel. (8 5) 236 2052). Skyriuje dirbantys gydytojai toksikologai konsultuoja visą parą. Labai svarbu atminti, kad apsinuodijimas smalkėmis gali būti grėsmingas gyvybei, tad delsti jokiu būdu negalima.

Apsisaugoti nuo apsinuodijimo anglies monoksidu galima, jei:

namuose bus įrengta į anglies monoksidą reaguojanti signalizacija (CO detektorius);

garaže, net jei jo durys bus atidarytos, automobilis stovės tik užgesintu varikliu;

kamino sklendės nebus uždarytos, prieš tai neįsitikinus, kad kuras visiškai sudegė ir liepsna užgesusi;

tinkamai bus prižiūrimi dujų prietaisai, o namų šildymo sistemos priežiūrai (įrengimui, valymui, remontui) bus kviečiami tik tos srities specialistai;

bent kartą per metus bus tikrinama ir valoma krosnis, šildymo katilai, dujiniai boileriai ir pan.

Ne išimtis ir šie metai – praėjusią savaitę žiniasklaidoje taip pat nuskambėjo istorija apie šeimos apsinuodijimą Kaune, o vien čia per pastaruosius devynis mėnesius fiksuoti devyni apsinuodijimo smalkėmis atvejai, vienas asmuo neišgyveno.

Specialistai atkreipia dėmesį į klastingą smalkių pavojų ir tai, kad jis aktualus ne tik kietuoju kuru, bet ir dujomis šildomų namų gyventojams. Svarbiausia prevencija, pasak ekspertų – tinkama kaminų ir šildymo įrangos priežiūra bei anglies monoksido nuotėkį fiksuojančių daviklių įrengimas.

Per žingsnį nuo tragedijos

Kaunietė Silvija, sutikusi pasidalyti savo istorija, savo namuose vos per plauką išvengė tragedijos. 

„Tą lemtingą vakarą vonioje suklupo dukra Karilė. Iškvietėme greitąją pagalbą, nors jokio kvapo ar įtarimų, nuo ko galėjo sunegaluoti dukra, mums nekilo“, – pasakoja Silvija. Kaip paaiškėjo, tai buvo apsinuodijimas smalkėmis.

Smalkės yra labai pavojingos – jos gali pažeisti raumenis, tad žmogus, net būdamas sąmoningas, gali nesugebėti savo jėgomis išeiti iš nuodingos patalpos.

„Kitą dieną grįžę iš ligoninės pirmiausia pasikeitėme dujų katilą ir įsirengėme smalkių daviklį“, – apie savo patirtis kalbėjo Silvija.

Smalkės – nepastebimos

Smalkes ekspertai vadina klastingomis dujomis, nes jos bekvapės, beskonės ir bespalvės, žmogus jų nei užuodžia, nei mato. Todėl laiku suprasti, kad patalpoje pasklido šių dujų neturint specialių daviklių – neįmanoma.

„Apsinuodijus smalkėmis žmogaus organizme hemoglobinas tampa nebepajėgus pernešti deguonį. Tad žmogus pradeda jausti deguonies stokos požymius – galvos svaigimą, pykinimą, kol galiausiai prarandama sąmonė. Kaip greitai šie procesai vyksta, priklauso nuo smalkių koncentracijos patalpoje“, – sakė Respublikinės Vilniaus Universiteto ligoninės (RVUL) toksikologijos centro vadovas, klinikinės toksikologijos gydytojas, gydytojas anesteziologas reanimatologas dr. Robertas Badaras.

Kitą dieną grįžę iš ligoninės pirmiausia pasikeitėme dujų katilą ir įsirengėme smalkių daviklį.

Pasak jo, svarbiausia pagalba smalkėmis apsinuodijusiam žmogui – grynas oras. Tad reikėtų nedelsiant pradaryti langą, o nukentėjusįjį išnešti į gryną orą, pralaisvinti drabužius, kad būtų lengviau kvėpuoti, iškviesti greitąją pagalbą.

Gydytojas priduria, kad sveikam žmogui be specialios įrangos eiti į smalkėmis užterštą patalpą taip pat pavojinga: jeigu dujų koncentracija didelė, galima greitai pačiam apsinuodyti. Tad pirmiausia reikėtų atidaryti duris ar langą patalpoje, siekiant kuo greičiau sumažinti dujų koncentraciją.

Apsinuodijusio žmogaus gydymas, anot toksikologo, priklauso nuo jo būklės. Jeigu žmogus apsinuodija nesunkiai, jam gali užtekti ir tiesiog patekti į gryną orą ir gauti deguonies, o sunkūs apsinuodijimo atvejai gali grėsti ir ilgalaikėmis pasekmėmis – trumpalaikės atminties sutrikimais, neurologine simptomatika.

Pasak RVUL toksikologijos centro vadovo, norintys apsisaugoti nuo apsinuodijimo smalkėmis turėtų arba nuolat prižiūrėti šildymo katilus, įrangą, arba įsirengti anglies monoksido jutiklius.

Kaip pranešė Policijos departamentas, kūnai rasti apie 18 val., įtariama, kad 1949 gimęs vyras ir 1953 metais gimusi moteris apsinuodijo smalkėmis.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Kelmės rajone, Linkaučių kaime, namuose, pirmadienį, apie 14 val., rasti mirusio vyro, gimusio 1964 m., ir mirusios moters, gimusios 1938 m., kūnai be išorinių smurto žymių. Įtariama, kad asmenys mirtinai apsinuodijo smalkėmis.

Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo patarimais, kaip išvengti nelaukto susidūrimo su liepsnomis kūrenant krosnis, nes itin didelį pavojų kelia smalkės.

„Norėdami, kad krosnis per greitai neatvėstų, niekada per anksti neužstumkite sklendės. Tai galite padaryti tik įsitikinę, kad pakuroje nėra rusenančių žarijų“ – rašė jie.

Pasak ugniagesių, įvykus nelaimei ir apsinuodijus smalkėmis ima kamuoti lengvas apsvaigimas, mieguistumas ir sąmonės netekimas. 

Tačiau apsaugoti savo gyvybę, pataria Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai,  galima įsirengus į anglies monoksidą (smalkes) reaguojantį dūmų detektorių.

Gaisras Ramygalos gatvėje esančiame bute kilo apie 6 valandą. Įtariama, kad 1654 metais gimęs buto šeimininkas žuvo apsinuodijęs smalkėmis.

Per gaisrą apdegė jo lova.

Gaisro priežastis nustatinėjama.

Priklausomai nuo smalkių koncentracijos ir poveikio laiko, jaučiami įvairūs negalavimai -nuovargis, pykinimas, migrena, galvos svaigimas, traukuliai, kvėpavimo, koordinacijos sutrikimai. Sudėtingais atvejais negrįžtamai pažeidžiamos smegenų ląstelės ir širdies raumuo. Kai organizmas negauna deguonies, netenkama sąmonės ir mirštama.

Apsinuodijimų smalkėmis pavojus padidėja šaltuoju metu laiku. Anglies monoksidas (smalkės) susidaro dėl ne visiškai sudeginamo kietojo ir skysto arba dujinio kuro, ypač sandariai uždarius langus ar nepasirūpinus tinkama ventiliacija. Smalkes gali išskirti dujiniai vandens šildymo įrenginiai (pvz., dujinės krosnelės), malkomis, akmens anglimi arba skystuoju kuru kūrenamos krosnelės, mobilūs dujiniai arba skystojo kuro patalpų šildytuvai, židiniai, krosnys, dujinės bei anglies viryklės, vidaus degimo įrenginiai (pvz., generatoriai), taip pat kepsninės, naudojamos uždarose patalpose, automobiliai, palikti neišjungtu varikliu garažuose arba kitose uždarose patalpose.

Apsinuodijimai anglies monoksidu (smalkėmis), kaip teigia Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Džiuginta Vaitkevičienė, užima trečią vietą po apsinuodijimų vaistais ir alkoholiu, todėl kiekvienam labai svarbu apsisaugoti nuo galimybės apsinuodyti ar net žūti nuo šių dujų, taip pat ir panaikinti apsinuodijimo šiomis dujomis riziką. Jei smalkių koncentracija didelė, mirtinai apsinuodijama per kelias minutes.

Patikimai nustatyti, ar nėra nuolatinio šių dujų poveikio mūsų organizmui, galima tik specialiais anglies monoksido jutikliais. Jų įrengimas patalpose - garantuotas būdas apsisaugoti nuo smalkių. Jutikliai garsiniu signalu įspėja apie padidėjusią smalkių koncentraciją patalpoje, tuomet galima tuoj pat sureaguoti ir imtis visų atsargumo priemonių. Jutiklius galima įsirengti savarankiškai, tam nereikia specialistų. Pakanka pasiskaityti pridedamą prietaiso įrengimo instrukciją.

Dujų įrenginius ir krosneles apžiūrėti reikia ne rečiau kaip kartą per metus. Įrenginius, kuriuose deginama anglis arba mediena, reikia tikrinti ne rečiau kaip kas 3 mėnesius, o naudojant gamtines dujas arba skystąjį kurą, - ne rečiau kaip kartą per pusę metų. Visa tai turi atlikti specialistas, teigiama Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pranešime.

„Norėdami išvengti apsinuodijimo anglies monoksidu, turime naudoti tik techniškai tvarkingus įrenginius, nuolat tikrinti, ar jie tinkamai veikia. Negalima uždengti ventiliacijos angų ir grotelių. Reikia žiūrėti, ar veikia ištraukiamoji ventiliacija, dažnai vėdinti patalpas, kuriose vyksta degimo procesas. Tokius įrenginius ir šildymo sistemas turi montuoti tik kvalifikuoti montuotojai“, - pabrėžia D. Vaitkevičienė.