Reikalavo keturženklio atlygio

Kaip jau rašyta, mergautinę pavardę susigrąžinusi R.Ganusausko našlė už minėtą savo velionio vyro sūnėno žodžių tiradą, pažertą vienoje LNK televizijos laidoje, reikalavo iš H.Daktaro 3 tūkst. eurų moralinio atlygio. Ir įpareigoti jį taip pat viešai – iš televizijos ekrano paneigti šiuos esą šmeižikiškus ir jos garbę bei orumą žeminančius teiginius.

Į šios civilinės bylos posėdžius Kauno apylinkės teisme ieškovė atskrisdavo iš Italijos, kurioje gyvena jau septyniolika metų. O įkalinimo iki gyvos galvos bausmę Pravieniškių pataisos namuose atliekantis atsakovas, kuriam už grotų sukako jau 61-eri, dalyvavo jos ieškinio nagrinėjime nuotoliniu būdu.

L.Gedvilaitę atstovavęs advokatas Kęstutis Jokimas įrodinėjo teismui, kad H.Daktaras jokių minėtų jo teiginių įrodymų nepateikė. Nors, atlikus šioje byloje lingvistinę ekspertizę, nustatyta, kad jo teiginiai buvo konstatuojamojo pobūdžio informacija. Ir šie pasisakymai – žeminantys kitą asmenį.

Anot K.Jokimo, jie pakenkė jo atstovaujamosios reputacijai, nes suformavo apie šią neigiamą nuomonę bei pakirto draugų ir visuomenės pasitikėjimą ja. Nors L.Gedvilaitė nepriklauso viešų asmenų kategorijai.

Apylinkės teismo antausis

H.Daktaro advokatas Vytautas Sirvydis įrodinėjo teismui, kad ieškinys turi būti atmestas, nes jau suėjęs trijų metų senaties terminas – H.Daktaras davė minėtą interviu 2015-ųjų kovą, o L.Gedvilaitė pareiškė dėl jo ieškinį tik 2018-ųjų birželį. Nors, gyvendama Italijoje, ji matyti tos LNK laidos negalėjo. O į internetą ją patalpino ne už grotų esantis H.Daktaras, todėl ne jis turėtų būti ir atsakovu. Juk tada Lukiškių kameroje jis perpasakojo savo beveik 30 metų senumo pokalbį su R.Ganusausku, kuriame atkalbinėjo šį nuo vestuvių su L.Gedvilaite, tik vienam žurnalistui. Be to, tas interviu buvo beveik poros valandų, o parodyta tik nedidelė jo dalis. Tačiau, ir joje H.Daktaras išsakė tik savo nuomonę, o teisinėje valstybėje už tai nepersekiojama.

Be to, teisme ieškovė atsiminė tik du esą ją įžeidusius žodžius - „barakuda“ ir „valkata“. Tačiau, paaiškėjo, kad ji nelabai supranta šių žodžių prasmę. Esą pirmasis reiškia nemoterišką moterį, kuri nesirūpina šeima, t. y. yra laisvo elgesio. Šią reikšmę, anot l.Gedvilaitės, turi ir žodis „valkata“.

L.Gedvilaitės ieškinį nagrinėjusi Kauno apylinkės teismo teisėja Simona Dementavičienė jį atmetė, konstatavusi, kad H.Daktaras turėjo pagrindo taip atsiliepti apie ieškovę. O ši neįrodė, kad minėti atsakovo teiginiai sukėlė jai sunkias pasekmes. Be to, iš tikrųjų praleido senaties terminą ieškinio pateikimui. Atmesdama L.Gedvilaitės ieškinį, teisėja jai priteisė ir H.Daktaro patirtas išlaidas advokatui, t. y. 1600 eurų.

Loreta Gedvilaitė/Vilmanto Raupelio nuotr.

Pernykštė pamoka

Teisėjos S.Dementavičienės sprendimą L.Gedvilaitė apskundė jau nusisamdžiusi kitą advokatą – Vytautą Dargį. Šio Kauno advokato stažas – septyneri metai arba keturiais metais didesnis už anksčiau ją atstovavusio vilniečio K.Jokimo.

Tas pats Kauno apylinkės teismas 2018-ųjų balandį L.Gedvilaitei iš H.Daktaro, kurį visi Lietuvos teismai pripažino kaltu dėl jos vyro nužudymo, jai bei be tėvo užaugusiam judviejų su R.Ganusausku sūnui priteisė po 45 tūkst. eurų. Nors prašyta dešimt kartų didesnių sumų - po pusę milijono eurų.

Kartu su priteistomis sumomis buvo priteistos ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo jų, skaičiuojant šias nuo bylos iškėlimo 2017-ųjų rugsėjį iki sprendimo įsiteisėjimo. O šis įsiteisėjo pernai spalį, Kauno apygardos teismui, kuriam L.Gedvilaitė taip pat buvo su sūnumi apsiskundus, atmetus jų skundas.

Tiesa, tada skundėsi Kauno apygardos teismui ir H.Daktaras. Tačiau ir jo skundas buvo atmestas.

Reputaciją susigadino pati?

Naujojo L.Gedvilaitės advokato skundą Kauno apygardos teismo teisėjų Linos Žemaitienės, Edvardo Palioko ir Albinos Rimdeikaitės kolegija išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviesdama į savo posėdį nei ieškovės, nei atsakovo, nei jų advokatų.

Kaip teigiama Kauno apygardos teismo pranešime, šiandien L.Gedvilaitės, prašiusios panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimą ir grąžinti jam bylą nagrinėti iš naujo, skundas atmestas.

Jį nagrinėjusi minėta Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija pritarė kolegės iš žemesnės instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo spręsti, ar minėti televizijos laidoje išsakyti H.Daktaro teiginiai pažeidė L.Gedvilaitės garbę ir orumą, nes apie nesantuokinius ryšius, R.Ganusausko, kuris buvo jos antrasis vyras, turtinę padėtį, rengiamas bylas prieš atsakovą ieškovė pati išsipasakojo viešai, pati susigadindama savo reputaciją.

Atmestas ir L.Gedvilaitės prašymas nagrinėti jos skundą žodinio proceso tvarka, nes teisėjų kolegijai pakako byloje esančios medžiagos ir be papildomos proceso dalyvių apklausos.

Šiame teisme nagrinėjama byla, kurioje buvusi laidų vedėja kaltinama šmeižtu.

Nepanaikinus jos neliečiamybės, teismas bylos toliau nagrinėti negali.

„Teismas kreipėsi į VRK, nes be VRK leidimo panaikinti neliečiamybę negalima tęsti baudžiamojo proceso jos atžvilgiu šioje byloje“, – BNS trečiadienį sakė teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

R. Janutienė, Artūras Jančys ir Saulė Pauliuvienė kaltinami bendrininkavę apšmeižiant asmenį per visuomenės informavimo priemonę.

Anksčiau šis teismas yra pripažinęs, kad dienraštis „Lietuvos rytas“, „Lietuvos ryto“ televizija (laida „Patriotai“), naujienų portalas „Lrytas.lt“ skelbė tikrovės neatitinkančias, Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko garbę ir orumą žeminančias žinias. Teismas įpareigojo žiniasklaidos priemones šias neteisingas žinias viešai paneigti.

R. Janutienė sekmadienį vykusiuose Seimo rinkimuose pateko į antrąjį turą Žiemgalos apygardoje. Ją iškėlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir Lietuvos centro partija.

Kaip BNS sakė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, dėl R. Janutienės neliečiamybės planuojama spręsti penktadienį.

„Vakar vakare gavome. (...) Klausimą spręsime penktadienį. Ryte turėsime komisijos posėdį ir planuojame spręsti dėl teisinės neliečiamybės kandidatės į Seimo narius R. Janutienės panaikinimo“, – trečiadienį sakė ji.

Tyrimas pradėtas liepos 30 dieną, gavus dviejų asmenų skundus dėl šmeižto, BNS informavo Šiaulių prokuratūros atstovė Gabrielė Petkuvienė.

Įtarimai kol kas niekam nepareikšti.

Prokuratūros atstovė teigė, kad socialiniuose tinkluose patalpinta informacija galimai šmeižia vieną skundą pateikusį asmenį, kitas yra labiau iš šalies.

BNS žiniomis, skundus pateikė Joniškio rajono gyventojos.

R. Janutienė BNS sakė, kad džiaugiasi, jog prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą. „Labai gerai, kad tai bus išviešinta, turėsiu galimybę apie tai šnekėti“, – sakė R. Janutienė.

Ji teigė, kad jos pozicija išlieka tokia pati, kokią išsakė socialinėje medijoje.

Socialiniuose tinkluose patalpinti įrašai buvo susiję su Mekių kaime vykstančiomis žmogžudystėmis ir išpuoliais. R. Janutienė tvirtino, kad kaime yra įkurti socialiniai būstai, jų gyventojai terorizuoja vietinius.

Buvo nužudyti du senukai, vietos gyventojai. Ir socialinės tarnybos, ir vietos valdžia, ir policija žinojo, kad seni žmonės, vieniši senukai yra terorizuojami.

„Neišaiškintos ir nurašytos žmogžudystės, ignoruojamas smurtas prieš vienišus senelius atokiuose kaimuose... Žinote, kaip čia linksminasi kai kurių kaimų jauni pijokai? Ateina į vienišo senelio namus, prisiskina jo pomidorų, atsipjauna lašinių ir pagrasina šeimininkui, kad nužudys, jei tas kvies policiją. Mekių kaime – dvi panašios fabulos žmogžudystės“, – savo „Facebook“ paskyroje teigė R. Janutienė.

„Buvo nužudyti du senukai, vietos gyventojai. Ir socialinės tarnybos, ir vietos valdžia, ir policija žinojo, kad seni žmonės, vieniši senukai yra terorizuojami socialiniai remtinų paauglių ir jaunuolių grupės. Tačiau jie negavo jokios apsaugos“, – BNS sakė R. Janutienė.

Šiaulių policijos atstovas Artūras Šliavas BNS sakė, kad per kelerius metus Mekių kaime buvo įvykdyta viena žmogžudystė, ji įvykdyta praėjusių metų lapkritį ir jau yra išaiškinta.

Taip pat šiais metais šiame kaime rastas miręs žmogus, įtartas nužudymas, tačiau paaiškėjo, kad tai – nelaimingas atsitikimas.

Birželį valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei neparlamentinė Centro partija nutarė kelti R. Janutienę kandidate Žiemgalos vienmandatėje apygardoje rugsėjo 8 dieną vyksiančiuose rinkimuose.

Žiemgalos apygardoje, apimančioje Pakruojį, Joniškį ir dalį Šiaulių rajono, rinkimai rengiami, nes čia išrinktas Seimo narys Vitalijus Gailius atsisakė mandato, kai buvo išrinktas Joniškio rajono meru.

„Teisėjų kolegija nusprendė J. Krasnicko skundą atmesti, nes nebuvo pateikta argumentų, kurie paneigtų pirmos ir apeliacinės instancijos teismų išvadų“, - per nutarties paskelbimą sakė teisėjas Eligijus Gladutis.

Taip pat teismas atsiliepė ir apie L. Radzevičiūtės pateiktą skundą. Abu proceso dalyviai nuosprendžio paskelbime nepasirodė.

J. Krasnickas teisme siekė įrodyti, jog L. Radzevičiūtė jį apšmeižė, tuo tarpu ji pati teigia buvusi apšmeižta J. Krasnicko, kuris apie ją viešai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Anksčiau šią bylą nagrinėjęs teismas konstatavo, kad nei L. Radzevičiūtė, nei J. Krasnickas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

J. Krasnickas į teismą kreipėsi, teigdamas, kad L. Radzevičiūtės prieš kelerius metus paviešintas garso įrašas yra sumontuotas iš kelių skirtingų jo pasisakymų, sukuriant naujos prasmės teiginius, kurių jis nėra sakęs.

Viešai paskelbtame garso įraše buvo girdėti kaip J. Krasnickas, vartodamas daug necenzūrinių žodžių, keikia mažą mero atlyginimą ir valstybę, kalba apie „milijonų“ pasisavinimą ir išsipirkimą iš teisėsaugos institucijų.

„Aš perpratau mechanizmus, aš manau arba sėsiu, arba užsidirbsiu bent keturis milijonus iš karto. (...) Tai suprask mane kaip žmogų teisingai, aš linkęs sužaisti „va bank“, – J. Radzevičiūtės paviešintame įraše girdimas kalbantis J. Krasnickas.

Teisėsauga dėl šių aplinkybių 2015 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, tačiau jis vėliau nutrauktas.

L. Radzevičiūtė savo ruožtu J. Krasnicką taip pat prašė pripažinti kaltu dėl šmeižto. Moteris teigė, kad politikas viešai siekė ją pažeminti, kai kalbėjo, jog įrašų paviešinimas buvęs „užsakymas“ artėjant rinkimams ir „atstumtos moters kerštas“.

Kaip pirmadienį pranešė prokuratūra, sprendimas priimtas nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

„Prokuroras pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip griežčiausia, kraštutinė priemonė, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Dėl to pirmiausia, siekiant apginti asmens garbę ir orumą, turėtų būti išnaudotos švelnesnės, Civiliniame kodekse numatytos, priemonės“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Kandidatas į prezidentus A. Juozaitis gegužės 7 dieną kreipėsi į prokuratūrą dėl to, kad Lietuvos radijo laidoje buvo išplatinta esą tikrovės neatitinkanti šmeižikiško pobūdžio informacija.

Pareiškėjas nesutiko su dviejų laidoje išsakytų teiginių teisingumu ir prašė juos įvertinti baudžiamosios teisės prasme.

Išanalizavęs A. Juozaičio pareiškime nurodytus duomenis, susipažinęs su viešumoje paskelbta informacija, prokuroras konstatavo, kad radijo laidoje paskelbti teiginiai savo pobūdžiu neatitinka būtinų Baudžiamojo kodekso straipsnio dėl šmeižimo nurodytų nusikalstamų veikų sudėties požymių.

Pasak prokuratūros, atsižvelgta ir į tai, kad vienas iš pareiškėjo nurodytų teiginių buvo paneigtas Lietuvos radijo eteryje.

Pareiškėjas vieną iš nurodytų teiginių – dėl A. Juozaičio vadovaujamo judėjimo neva „stengimosi“ patekti į Europos Parlamentą, prašė įvertinti ne tik kaip jo asmens šmeižimą, bet ir kaip galimą trukdymą rinkimams panaudojant apgaulę.

Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šio teiginio nurodoma, kad tokio pobūdžio informacijos paskleidimas nėra laikytinas rinkėjų apgaule ir nesiekia baustinumo ribų.

Filosofas A. Juozaitis dalyvavo prezidento rinkimuose, jis surinko 4,69 proc. rinkėjų balsų.

Reikalavo keturženklio atlygio

Kaip jau rašyta, mergautinę pavardę susigrąžinusi R.Ganusausko našlė už minėtą savo velionio vyro sūnėno žodžių tiradą, pažertą vienoje LNK televizijos laidoje, reikalavo iš H.Daktaro 3 tūkst. eurų moralinio atlygio. Ir įpareigoti jį taip pat viešai – iš televizijos ekrano paneigti šiuos esą šmeižikiškus ir jos garbę bei orumą žeminančius teiginius.

Į šios civilinės bylos posėdžius ieškovė atskrisdavo iš Italijos, kurioje gyvena jau septyniolika metų. O įkalinimo iki gyvos galvos bausmę Pravieniškių pataisos namuose atliekantis atsakovas, kuriam už grotų sukako jau 61-eri, dalyvavo jos ieškinio nagrinėjime nuotoliniu būdu.

L.Gedvilaitę atstovavęs advokatas Kęstutis Jokimas įrodinėjo teismui, kad H.Daktaras jokių minėtų jo teiginių įrodymų nepateikė. Nors, atlikus šioje byloje lingvistinę ekspertizę, nustatyta, kad jo teiginiai buvo konstatuojamojo pobūdžio informacija. Ir šie pasisakymai – žeminantys kitą asmenį.

Anot K.Jokimo, jie pakenkė jo atstovaujamosios reputacijai, nes suformavo apie šią neigiamą nuomonę bei pakirto draugų ir visuomenės pasitikėjimą ja. Nors L.Gedvilaitė nepriklauso viešų asmenų kategorijai. O tai, kad pastaroji nenusipelnė tokių epitetų, įrodo ir jos pasikviestos trys liudytojos, apibūdinusios ieškovę kaip tvarkingą, padorią bei narkotikų nevartojančią moterį. Pastarąjį teiginį įrodo ir L.Gedvilaitės teismui pateikta pažyma iš Respublikinio priklausomybės ligų centro, kad ji niekada nebuvo šio kliente.

Kęstutis Jokimas

Temidė stojo atsakovo pusėn

H.Daktaro advokatas Vytautas Sirvydis įrodinėjo teismui, kad ieškinys turi būti atmestas, nes jau suėjęs trijų metų senaties terminas – H.Daktaras davė minėtą interviu 2015-ųjų kovą, o L.Gedvilaitė pareiškė dėl jo ieškinį tik 2018-ųjų birželį.

Vytautas Sirvydis

Nors, gyvendama Italijoje, ji matyti tos LNK laidos negalėjo. O į internetą ją patalpino ne už grotų esantis H.Daktaras, todėl ne jis turėtų būti ir atsakovu. Juk tada Lukiškių kameroje jis perpasakojo savo beveik 30 metų senumo pokalbį su R.Ganusausku, kuriame atkalbinėjo šį nuo vestuvių su L.Gedvilaite, tik vienam žurnalistui. Be to, tas interviu buvo beveik poros valandų, o parodyta tik nedidelė jo dalis. Tačiau, ir joje H.Daktaras išsakė tik savo nuomonę, o teisinėje valstybėje už tai nepersekiojama.

Be to, teisme ieškovė atsiminė tik du esą ją įžeidusius žodžius – „barakuda“ ir „valkata“. Tačiau, paaiškėjo, kad ji nelabai supranta šių žodžių prasmę. Esą pirmasis reiškia nemoterišką moterį, kuri nesirūpina šeima, t. y. yra laisvo elgesio. Šią reikšmę, anot l.Gedvilaitės, turi ir žodis „valkata“.

L.Gedvilaitės ieškinį nagrinėjusi Kauno apylinkės teismo teisėja Simona Dementavičienė jį atmetė, konstatavusi, kad H.Daktaras turėjo pagrindo taip atsiliepti apie ieškovę. O ši neįrodė, kad minėti atsakovo teiginiai sukėlė jai sunkias pasekmes. Be to, iš tikrųjų praleido senaties terminą ieškinio pateikimui.

Atmesdama L.Gedvilaitės ieškinį, teisėja jai priteisė ir H.Daktaro patirtas išlaidas advokatui, t. y. 1600 eurų.

Pernykštė pamoka

Teisėjos S.Dementavičienės sprendimą L.Gedvilaitė apskundė jau nusisamdžiusi kitą advokatą – Vytautą Dargį. Šio Kauno advokato stažas – septyneri metai arba keturiais metais didesnis už anksčiau ją atstovavusio vilniečio K.Jokimo.

Tas pats Kauno apylinkės teismas prieš metus L.Gedvilaitei iš H.Daktaro, kurį visi Lietuvos teismai pripažino kaltu dėl jos vyro nužudymo, jai bei be tėvo užaugusiam judviejų su R.Ganusausku sūnui priteisė po 45 tūkst. eurų. Nors prašyta dešimt kartų didesnių sumų - po pusę milijono eurų.

Kartu su priteistomis sumomis buvo priteistos ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo jų, skaičiuojant šias nuo bylos iškėlimo 2017-ųjų rugsėjį iki sprendimo įsiteisėjimo. O šis įsiteisėjo pernai spalį, Kauno apygardos teismui, kuriam L.Gedvilaitė taip pat buvo su sūnumi apsiskundus, atmetus jų skundas.

Tiesa, tada skundėsi Kauno apygardos teismui ir H.Daktaras. Tačiau ir jo skundas buvo atmestas.

Ketvirtadienį Virdžinijos Ferfakso teismui įteiktame dokumente A. Heard advokatai pakartojo kaltinimus, kad J. Deppas prieš ją smurtavo, ir pateikė daiktinių įrodymų, tokių kaip aktorės sumušto veido ir randuotų rankų nuotraukos.

Praėjusį mėnesį J. Deppo pateiktame ieškinyje teigiama, kad kaltinimai smurtu yra „kategoriškai ir akivaizdžiai nepagrįsti“.

„The Washington Post“ publikuotame A. Heard straipsnyje tvirtinama, jog visuomenė baudžia aktorę už tai, kad ji tapo šeiminio smurto auka, taip pat raginama keisti požiūrį į tokio pobūdžio nusikaltimus.

Straipsnyje neminimas J. Deppo vardas ir neaprašomi jokie incidentai. Vis tik aktoriaus ieškinyje sakoma, jog akivaizdu, apie ką kalbėjo A. Heard, ir kad tai neigiamai paveikė jo karjerą.

J. Deppo advokatai kol kas nesureagavo į prašymus pakomentuoti situaciją.

Apetitas sumažėjo

Mergautinę pavardę susigrąžinusi Mongolo našlė šį kartą reikalauja keliolika kartų mažesnio atlygio, negu prašė priteisti iš Henytės už jos vyro nužudymą.

Šį kartą H.Daktarui pareikštas tik 3 tūkst. eurų ieškinys už esą šmeižikiškus ir jos garbę bei orumą žeminančius teiginius, kuriuos iki gyvos galvos įkalintas Henytė prieš keletą metų išsakė vienoje LNK televizijos laidoje, kurios įrašas buvo patalpintas ir į internetą.

Loreta Gedvilaitė

Šioje laidoje H.Daktaras, kuriam už grotų sukako jau 61-eri, kalbėdamas apie R.Ganusausko našlę vartojo šios atžvilgiu tokius epitetus, kaip „barakuda“, „valkata“, „narkomanė“.

L.Gedvilaitė prašo priteisti už tai iš Henytės ne tik minėtą moralinį atlygį, bet ir įpareigoti jį taip pat viešai – iš televizijos ekrano paneigti savo teiginius.

Šiandien šioje civilinėje byloje įvyko baigiamosios kalbos, kuriose nei Italijoje gyvenanti ieškovė, nei iš Lukiškių kalėjimo į Pravieniškių pataisos namus perkeltas H.Daktaras, anksčiau dalyvaudavęs šios bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu, nedalyvavo.

Ieškovės advokato argumentai

Anot L.Gedvilaitės advokato Kęstučio Jokimo, įrodyti, kad esą tada sakė tiesą turi H.Daktaras.

Kęstutis Jokimas

Tačiau, nagrinėjant jo atstovaujamosios ieškinį jokių šią sukrėtusių vyro giminaičio teiginių įrodymų nebuvo pateikta. Nors, atlikus šioje byloje lingvistinę ekspertizę, nustatyta, kad H.Daktaro teiginiai buvo konstatuojamojo pobūdžio informacija. Jo pasisakymai – žeminantys kitą asmenį.

L.Gedvilaitės advokatas rėmėsi ir Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad, jeigu visuomenės informavimo priemonė neiškraipė asmens žodžių, dėl kurių kažkas įsižeidė, už tai turi atsakyti tas, kas šiuos žodžius pasakė, o ne juos išplatinusieji.

Be to, anot laidą rengusių žiniasklaidos atstovų, jų darytas interviu su H.Daktaru buvo ne apie R.Ganusauską ar šio našlę. Apie juos Henytė pradėjo pasakoti pats – savo iniciatyva. Ir minėti jo teiginiai pakenkė jo atstovaujamosios reputacijai, nes suformavo apie šią neigiamą nuomonę ir pakirto draugų bei visuomenės pasitikėjimą ja.

Be to, L.Gedvilaitė nepriklauso viešų asmenų kategorijai, todėl jos prašoma kompensacija yra adekvati. O tai, kad L.Gedvilaitė nenusipelnė tokių H.Daktaro apibūdinimų, įrodo ir jos pasikviestos trys liudytojos, apibūdinusios ieškovę kaip tvarkingą, padorią ir narkotikų nevartojančią moterį. Paskutinį teiginį, pasak L.Gedvilaitės advokato, turi įrodyti ir teismui jos pateikta pažyma iš Respublikinio priklausomybės ligų centro, kad ji niekada nebuvo šio kliente.

Atsakovo advokato kontrargumentai

Beveik tris kartus ilgiau už ieškovės advokatą kalbėjęs H.Daktaro advokatas – Vytautas Sirvydis, atėjęs į posėdį pasiramsčiuodamas dviem ramentais – dėl lūžusios kojos, teismui pateikė ne vieną priežastį, kodėl ieškinys turi būti atmestas.

Vytautas Sirvydis

Pirmiausiai, jis turėjo būti pateiktas Kaišiadorių teismui, nes dabartinė atsakovo gyvenamoji vieta – Pravieniškės.

Antra, jau yra suėjęs trijų metų senaties terminas nuo 2015-ųjų kovą H.Daktaro Lukiškėse duoto interviu žurnalistams, dėl kurio L.Gedvilaitė kažkodėl tik 2018-ųjų birželį pareiškė ieškinį. Nors, gyvendama Italijoje, ji matyti tos LNK laidos negalėjo. O į internetą ją patalpino ne už grotų esantis H.Daktaras, todėl ne jis turėtų būti ir atsakovu. Juk tada Lukiškių kameroje jis perpasakojo savo beveik 30 metų senumo pokalbį su R.Ganusausku, kuriame atkalbinėjo šį nuo vestuvių su L.Gedvilaite, tik vienam žurnalistui. Į ką ieškovės advokatas atkirto, kad šio pokalbio metu H.Daktaras nebuvo filmuojamas slaptai ir suprato, kad tai pateks į viešąją erdvę.

Be to, pasak V.Sirvydžio, tas interviu buvo beveik poros valandų ilgumo, o parodyta tik nedidelė jo dalis. Tačiau, ir joje H.Daktaras išsakė tik savo nuomonę, o teisinėje valstybėje už tai nepersekiojama.

Dėl ko įsižeidė našlė?

Neįmanomas, V.Sirvydžio teigimu, ir reikalavimas paneigti esą L.Gedvilaitę įžeidusius teiginius, nes H.Daktaras daugių daugiausia galėtų tai padaryti toje pačioje Lukiškių patalpoje, kurioje juos pasakė. Nei LNK televizija, nei per šią parodyta laida, kurioje panaudota dalis interviu, jam nepriklauso.

Be to, anot V.Sirvydžio, ieškinio nagrinėjimo metu surinkti įrodymai pagrindžia H.Daktaro teiginius – kad iš trylikos savo pirmosios santuokos metų L.Gedvilaitė apie dešimt jų buvo R.Ganusausko meiluže. Ir jų santykiai prasidėjo, praėjus vos metams po vestuvių.

Dar viena priežastis, anot H.Daktaro advokato, atmesti L.Gedvilaitės ieškinį – jos pačios parodymai teisme, per kuriuos paaiškėjo, kad ji nelabai supranta esą ją įžeidusių žodžių prasmę. Be to, atsiminė tik du iš jų – „barakuda“ ir „valkata“. Esą pirmasis reiškia nemoterišką moterį, kuri nesirūpina šeima, t. y. yra laisvo elgesio. Pastarąją reikšmę, anot l.Gedvilaitės, turi ir žodis „valkata“.

Ir teigti, kad R.Ganusausko našlė nėra viešas asmuo yra per siauras požiūris. Pasak V.Sirvydžio, Europos žmogaus teisų teismas yra išaiškinęs, kad šiai kategorijai priklauso ir asmenys, kurie patys save viešina, o L.Gedvilaitė dalyvauja ir televizijos laidose, ir duoda interviu knygoms apie nusikalstamo pasaulio užkulisius.

Galiausiai, ji per apklausą teisme pareiškė, kad H.Daktaro žodžiai jos neįskaudino. Ji tik nori, kad šie būtų viešai paneigti.

Anksčiau prašė pusės milijono

Kaip jau rašyta, prieš metus Kauno apylinkės teismas nagrinėjo L.Gedvilaitės ieškinį H.Daktarui, kuriuo ji prašė priteisti jai bei be tėvo užaugusiam judviejų su R.Ganusausku sūnui po pusę milijono eurų, šio ieškinio patenkinimui areštuojant Henytės šeimos pilaitę Užliedžiuose bei kitą jos turtą.

Tokio paties atlygio L.Gedvilaitė su sūnumi tada prašė ir iš Egidijaus Abariaus, pravarde Goga, taip pat įkalinto už Daktarų nusikalstamam susivienijimui inkriminuotus 1993-2000-aisiais padarytus nusikaltimus.

Savo ieškinius tada L.Gedvilaitė grindė tuo, kad visų instancijų Lietuvos teismai pripažino H.Daktarą ir E.Abarių kaltais dėl jos vyro nužudymo.

Anot teisėsaugininkų, su Mongolu buvo susidorota, įtariant jo ryšį su 1993-iųjų spalio žudynėmis Daktarų irštvoje – kavinėje „Vilija“, per kurias, kaip manoma, vietoj H.Daktaro ir kitų gaujos vadeivų buvo sušaudyti penki eiliniai kriminalinio pasaulio atstovai.

R.Ganusauskui dingus be žinios, buvę sėbrai atidavė jo našlei vyro mersedeso raktelius bei laikrodį „Rolex“. Be to, remiantis L.Gedvilaitės parodymais Klaipėdos apygardos teisme – nagrinėjant Mongolo nužudymo epizodą, už kelių savaičių po šio dingimo jai pasiteiravus H.Daktaro, kur vyras, esą Henytė pareiškė: „Užmušiau, pakasiau ir dar apšlapinau kapą.“

Priteista dešimt kartų mažesnė suma

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, nagrinėjusi minėtus L.Gedvilaitės ir šios sūnaus šešiaženklius ieškinius, pernai balandį patenkino juos tik iš dalies, priteisdama abiem daugiau kaip dešimt kartų mažesnes sumas – po 45 tūkst. eurų.

Tačiau kartu buvo priteistos ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo minėtų sumų, skaičiuojant jas nuo šios bylos iškėlimo 2017-ųjų rugsėjį iki sprendimo įsiteisėjimo.

Be to, L.Gedvilaitei ir jos sūnui iš H.Daktaro ir E.Abariaus buvo priteista ir po 176 eurus bylinėjimosi išlaidų. O valstybei – po 1215 eurų.

D.Jasaitienės nutartį apskundė ir atsakovų, ir ieškovų advokatai. Šių skundus nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų Dalės Burdulienės, Mindaugo Šimonio ir Mariaus Bartninko kolegija pernai spalį juos atmetė, palikdama galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą. Ir šis įsiteisėjo vos paskelbus minėtą nutartį.

Naują L.Gedvilaitės ieškinį nagrinėjusi teisėja Simona Dementavičienė savo sprendimą skelbs balandžio 1-ąją.

Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį priėmė nagrinėti A. Tapino skundą, BNS informavo teismo atstovė Sigita Jacinevičienė – Baltaduonė.

A. Tapinas teismo prašo įpareigoti parlamentinę komisiją atlikti tyrimą pagal jo pateiktą skundą.

Teismo posėdžio data dar nepaskirta.

A. Tapinas skundus pateikė dėl S. Skvernelio Seime išsakytų teiginių. Premjeras parlamente kalbėjo, kad dėl savo vaidmens organizuojant mokytojų mitingą A. Tapinas tampa politiku, o nebe žurnalistu, o keliamu chaosu siekiama pakeisti valdžią.

A. Tapinas sako, kad S. Skvernelis galėjo pažeisti politiko elgesio principus ir prašo, kad Seimo komisija rekomenduotų premjerui viešai jo atsiprašyti.

Komentuodamas A. Tapino skundus, S. Skvernelio atstovas spaudai sakė, kad ministras pirmininkas „A. Tapino šou nedalyvaus“.