Navigacinis statinys dar įrengiamas.

Trijų dešimčių metrų aukščio įrenginio statybai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija skelbė architektūrinės koncepcijos konkursą.

Tuomet buvo keltas vienas esminių reikalavimų – kad bokštas derėtų su Kuršių nerijos nacionalinio parko kraštovaizdžiu.

Panašu, kad statinys kol kas vietiniams patinka.

Iš karto vietiniai jį pakrikštijo Eifelio bokštu.

„Iš karto vietiniai jį pakrikštijo Eifelio bokštu. Tikrai gražus. Jis čia visai tinka“, – tikino smiltyniškis Remigijus Dailidė.

Laivų eismo tarnybos radiolokacinės kontrolės sistemos bokštas Smiltynės pusėje yra būtinas norint užtikrinti laivybos saugumą.

Konkursą įrenginio statybai laimėjo įmonė „Borta“, darbų vertė – 1,7 mln. eurų.

Bokšto aukštis – beveik 30 metrų. Jame suprojektuotos dvi aikštelės, tačiau jos nebus skirtos poilsiautojams pasižvalgyti po Kuršių nerijos apylinkes.

Kol kas specialistai dar montuoja lakštinio plieno elementus, vėliau ant bokšto bus montuojama įranga.

Remigijus Dailidė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Bokšto projektą rengė architektūrinės koncepcijos konkursą laimėjusi įmonė „Panevėžio statybos trestas“.

O štai senajame Klaipėdos švyturyje prasidėjo kapitalinio remonto darbai, truksiantys iki šių metų vasaros pabaigos. Po remonto švyturys bus atvertas visuomenei.

Šis istorinis švyturys, pasitinkantis į uostą įplaukiančius laivus, pastatytas ir įžiebtas 1796 m.

Jis buvo vienas pirmųjų šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje.

Nuo pirmojo įžiebimo iki šių dienų švyturys buvo aukštinamas, įrengta daugiau atšvaitų. Per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas, 1950 m. švyturys buvo atstatytas.

Tam ruošiamasi samdyti želdinių priežiūros specialistus.

Už Klaipėdos teritorijos plotų Smiltynėje priežiūrą atsakinga savivaldybės įmonė „Klaipėdos paplūdimiai“ konsultuojasi su rinkos dalyviais dėl šernų išrausto maždaug 1,5 hektaro žemės išlyginimo bei sutankinimo, kad ją būtų galima šienauti.

Bendrovės direktorius vadovas Žigintas Narmontas BNS sakė, kad gyvūnų iškistos žemės neįmanoma prižiūrėti su įmonės technika.

„Prie pat senosios perkėlos išknisa, einant link muziejaus (Lietuvos jūrų muziejaus – BNS) didžiausius plotus (...) Mes negalime jų prižiūrėti, šienauti. Veją išknisa ir palieka išverstą velėną, su technika neįmanoma prižiūrėti“, – sakė Ž. Narmontas.

Pasak jo, norima išsiaiškinti, kas, kokiu būdu, už kiek ir kada išraustus plotus sutvarkytų, kad juos būtų galima šienauti: „Darome užklausą, kiek mums tai kainuotų“.

Nežinome, ką daryti, gal aptverti kokiomis tvorelėmis, neįsivaizduojame.

„Klaipėdos paplūdimių“ vadovo teigimu, ieškoma ir kitų problemos sprendimo būdų, konsultuojamasi su medžiotojais, Aplinkos ministerija.

„Kreipėmės į Aplinkos ministeriją, bet dar negavome atsakymo, ką mums patartų – kaip elgtis su šernais, ten medžioklės plotai, kreipsimės ir į medžiotojus. Nežinome, ką daryti, gal aptverti kokiomis tvorelėmis, neįsivaizduojame. Po kiekvienos praktiškai nakties būna perknista“, – kalbėjo Ž. Narmontas.

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos biologinės įvairovės skyriaus specialistas Modestas Bružas BNS sakė, kad šernai pievas išknisa ieškodami maisto – žemėje peržiemojusių vabzdžių lervų, augalų šaknų.

„Jie visaėdžiai gyvūnai, jų racionas platus, tai gali būti ir kažkokios vabzdžių lervos, kurios žiemą gyvena žemėje, jie išknisa ir jas valgo, gali būti, kad augalų šaknimis maitinasi, o ieškodami maisto nemažą teritoriją ir praeina“, – sakė M. Bružas.

Anot jo, Kuršių nerijoje nėra daug ploto, kur laukiniai gyvūnai galėtų rasti jiems būtino maisto, todėl nukenčia ir žmonių valdos, ir viešosios erdvės.

„Mūsų Kuršių nerija nėra labai maistingas kraštas, tai jie bando kaip tik gali prasimanyti to maisto (...) Yra atvejų, kai žmonės sustoję jiems mėto maistą iš automobilių, dėl to jie netgi turi tokį instinktą įgytą – reikia stovėti prie kelio ir gausi maisto, taip ir pragyvena“, – teigė jis.

Biologas negalėjo atsakyti, kiek šernų dabar yra Kuršių nerijoje, nes tai nesaugomi ir medžiojami gyvūnai: „Apie medžiojamus gyvūnus tokios informacijos nerenkame, tai nėra saugoma rūšis, būtų sudėtinga pasakyti, kiek jų galėtų būti čia pas mus“.

Kad žygis būtų ne tik smagus, bet ir prasmingas, dalyviai pirko bilietą, kuriuo parėmė gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ keturkojus gyventojus. Atsirado tokių, kurie žygyje dalyvauti negalėjo, tačiau prisidėjo nusipirkdami bilietą.

„Jeigu žmonės nenorėjo ar negalėjo, nes gyvena toli, vis tiek galėjo įsigyti bilietą ir žygiuoti kartu su mumis mintimis. Už kiek nuperki bilietą, tiek atitenka prieglaudai“, – sakė minėtos prieglaudos vadovė Simona Šakinytė.

Už kiek nuperki bilietą, tiek atitenka prieglaudai.

Daugelis šiandien turėjusių žygiuoti neatvyko ir dėl karštų orų, kurie ne tik žmonėms, bet ir šunims yra pavojingi, gali sukelti sveikatos sutrikimų ar saulės smūgį.

Žygių į Smiltynę idėja atsirado netikėtai, prie to prisidėjo viena gyvūnų organizacija iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

„Prieš kelerius metus mums parašė organizacija „International Society for Animal Rights“, veikianti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jie iš kiekvienos šalies ir valstijos kvietė žmones, kurie atstovautų savo šaliai darydama kažkokį renginį. Tai galėjo būti atvirų durų diena gyvūnų prieglaudoje, seminaras, o mes sugalvojome žygį“, – pasakojo minėtos prieglaudos vadovė S. Šakinytė.

Organizatorių nuotr.

Anot jos, išties smagu, kad Lietuvos vardas nuskamba darant gerus ir prasmingus darbus.

„Smagu, kad ir jiems tai labai patinka, sukelia gražią emociją, nes tema beglobio gyvūno, kaip bebūtų, yra skaudi“, – pažymėjo pašnekovė.

Visi organizuoti žygiai, tarp jų ir vykęs šiandien, praėjo gana sklandžiai, be didelių problemų ar konfliktų tarp šunų.

„Kol kas nesame turėję problemų. Turbūt dėl to, kad šunys yra mūsų globotiniai, savanorių prašome jų nepaleisti, nebent su mūsų priežiūra ir tik tada, kai nueiname prie jūros. Leidžiame šunis, kurie žinome, kaip elgiasi tarp šunų, žmonių. O kiti šunys su savo šeimininkais, jie savo šunis pažįsta, žino, kad jų šuo gali būti reaktyvus į kitus šunis, tad jų arba nepaleidžia, arba nesiveda“, – teigė S. Šakinytė.

Šiandien vykusiame žygyje iš viso dalyvavo apie 50 dalyvių ir 30 šunų, buvo surinkti 345 eurai.

Maršrutas prasidėjo ties Smiltyne ir tęsėsi iki pietinio molo, kuriame yra šunų paplūdimys. Jame keturkojai netrukdomi galėjo džiaugtis paplūdimio ir jūros malonumais, lakstyti bei žaisti.

Rugpjūčio 19 dieną Smiltynėje, sporto ir sveikatingumo bazėje (Smiltynės g. 13), planuojamos tarptautinės lankininkų varžybos „Klaipėdos taurė“, kuriuose ruošiasi dalyvauti gausus sportininkų būrys – net 70 Lietuvos ir Latvijos lankininkų.

Sportininkai rungsis olimpinių, paprastųjų ir skriemulinių lankų kategorijose.

Tuo pat metu turėtų vykti ne tik „Klaipėdos taurė“, bet ir trečias „Lietuvos lankininkų federacijos taurės“ etapas.

Pirmieji du etapai surengti Utenoje ir Kaune, o ketvirtasis vyks Vilniuje rugsėjo 9 dieną, per Viktoro Černiausko atminimo varžybas.

Tuomet ir bus išrinkti geriausi šių metų Lietuvos lankininkai.

Kaip pranešė policija, apie 6.07 val., Neringoje, kelio Smiltynė-Nida 21 kilometre, policijos pareigūnai pastebėjo griovyje automobilį „VW Golf“.

Šalia mašinos buvo 28 metų moteris, jai nustatytas 1,92 promilės neblaivumas.

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus įsitikinęs, kad Smiltynė turi visas galimybes tapti poilsiautojams patrauklesne kurortine vietove, tačiau ten dar nesukurta reikiama infrastruktūra.

„Smiltynė – išskirtinio grožio teritorija, tačiau iki šiol joje nėra sukurta reikiama infrastruktūra, kad poilsiautojai norėtų ten praleisti daugiau laiko. Ši vieta turi didžiulį potencialą. Mūsų tikslas – rasti galimybes Smiltynei atsiskleisti ir ją paversti traukos objektu“, – Klaipėdos savivaldybės išplatintame pranešime sako A. Vaitkus.

Anot jo, siekiant Smiltynę paversti kurortine vietove būtinas centrinės šalies valdžios palaikymas. Trečiadienį A. Vaitkus tai aptarė su aplinkos ministru Simonu Gentvilu.

„Aplink tiek daug reglamentavimų, kad be centrinės valdžios palaikymo atgaivinti Smiltynę be galo sudėtinga ar net visai neįmanoma. Viliuosi, kad su ministro palaikymu įveiksime biurokratinius trikdžius“, – po susitikimo sakė A. Vaitkus.

Su šiuo metu atostogaujančiu S. Gentvilu BNS susisiekti nepavyko.

Dabartinis Turizmo įstatymas nenumato galimybės, kad Smiltynė, kaip atskira miesto dalis, būtų pripažinta kurortine vietove, į ją pretenduoja tik visa savivaldybė, sako Seimo Ekonomikos komiteto narys liberalas Andrius Bagdonas. 

Anot jo, tai numatyta pavasarį priimtame Turizmo įstatyme.

„Ne kartą buvo diskutuota ir siūlymų įvairiausių buvo, kad Smiltynė taptų kurortine teritorija (...) Bet pavasario sesijoje mes kaip tik priiminėjome Turizmo įstatymą ir jame galimybės savivaldybės tam tikrai teritorijai pretenduoti į kurortinės vietovės ar kurorto statusą nėra“, – BNS sakė A. Bagdonas.

Smiltynės geografinė padėtis yra unikali: ji yra Klaipėdos miesto dalis, esanti anapus Kuršių marių ir fiziškai susijungusi su Kuršių nerijoje esančiu Neringos miestu, turinčiu kurorto statusą. Todėl, A. Bagdono manymu, pagal visus kriterijus ji galėtų būti kurortu, tačiau teisiškai tai neįmanoma.

„Teisinės galimybės kaip ir nėra, bet savo didžiąja dalimi teikiamų paslaugų ir vietovėmis – pušynu, jūra – ji galėtų iš esmės atitikti kurortinei teritorijai ar kurortui, galėtų pretenduoti ir tapti. Jūra, pušynais nelabai kuo skiriasi nuo Kuršių nerijos“, – kalbėjo parlamentaras.

Seimo nario teigimu, tarp politikų reikėtų atgaivinti diskusijas dėl Smiltynės: „Reikėtų čia, matyt, platesnės diskusijos, nes parlamentarai manė, kad gali tik savivaldybė būti. (...) Gal ir gerai, kad ten būtų kurortas“.

Bendrovės „Sweco Lietuva“ 2018 metais parengta Smiltynės teritorijos turizmo ir rekreacijos schema numato veiksmų planą, kaip Smiltynė galėtų tapti kurortine vietove, specialios infrastruktūros įrengimą didinant jos patrauklumą.

Kurorto statusas savivaldybei palengvintų sprendimų, susijusių su teritorijoje planuojamais darbais, priėmimą, taip pat būtų galima tikėtis finansinės valstybės paramos.

Kurorto statusą Lietuvoje dabar turi Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga, o kurortinės teritorijos – Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos rajono Strigailiškio ir Palūšės gyvenvietės bei Kauno rajono Kulautuva, Kačerginė ir dalis Zapyškio. Kurortine teritorija ketina tapti Platelių miestelis Plungės rajone.

Projektinius pasiūlymus pateikusio bendrovės „Vakarų siluetas“ architekto Manto Daukšio teigimu, gelbėjimo stotis Smiltynėje po atnaujinimo vizualiai pernelyg nepasikeis, liks tokio pat dydžio, kaip buvo, gal tik pastatas bus truputį paaukštintas dėl smėlio užpustymo.

„Antrame aukšte numatyta vieta saulės baterijoms. Apačioje kaip buvo, taip ir po rekonstrukcijos liks gelbėtojų patalpos, medicinos darbuotojų kabinetas, kavinė, pirtis. Dar numatyta atraminė sienutė, kuri turėtų padėti atlaikyti rudens–žiemos sezono audras“, – vardijo M. Daukšys.

Pastato architektūrinis vaizdas nebus keičiamas, nes projektuotojai neturėjo tokios užduoties, gelbėjimo stotis tiesiog bus rekonstruota.

Audrų metu sklypą užlieja jūros vanduo, kuris neretai pasiekia ir gelbėjimo stoties patalpas.

„Esame įsprausti į parko rėmus, į detaliojo plano rėmus. Tiesiog parengėme esamo pastato atnaujinimo projektą. Pastato įprastas vaizdas išliks, bus sutvarkytas naujomis medžiagomis, atspariomis atmosferos poveikiui, bus racionalūs sprendimai dėl saulės energijos panaudojimo“, – teigė M. Daukšys.

Gelbėjimo stotis yra maždaug už 60 m nuo vandens linijos. Audrų metu sklypą užlieja jūros vanduo, kuris neretai pasiekia ir gelbėjimo stoties patalpas.

Nuo apsauginio pylimo ant pastato rytinės sienos nuolat slenka smėlis.

Vėjas smėlį pusto ir iš vakarinės pusės, keisdamas sklypo reljefą ir prinešdamas smėlio į pastato vidų.

Gelbėjimo stoties pastatas pastatytas 1966 m., per tą laiką jis keletą kartų buvo remontuotas, tačiau šiuo metu jam vėl reikia remonto.

„Kadangi statinys baigia savo normalaus naudojimo trukmę, pastato naudojimas tampa ekonomiškai nepagrįstas, pastatas neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, yra morališkai pasenęs ir neestetiškas, rekomenduojama esamą statinį nugriauti ir pastatyti naują, šiuolaikišką ir atitinkantį funkcinę paskirtį“, – buvo konstatuota 2022 m. vasarą atliktame statinio konstrukcijų techninės būklės įvertinime.

Pastatą nuspręsta rekonstruoti. Gyventojai savo pasiūlymus ir pastabas architektams dėl parengto gelbėjimo stoties projekto gali teikti iki liepos 25 d. Turgaus a. 21.

Vien ketvirtadienį Smiltynėje išdegė vienas hektaras miško paklotės. Gaisras fiksuotas apie 13 val., ugnį pavyko suvaldyti per dvi valandas.

Atvykus aštuoniems ugniagesių ekipažams, dviejose vietose degė miško paklotė, medžiai ir krūmai. Gaisras fiksuotas penktame miško kvartale. Čia rasti du gaisro židiniai.

Tą pačią dieną 14.16 val. gautas papildomas pranešimas, kad už kilometro nuo pirmojo ir antrojo gaisro židinių vėl dega miškas.

Atvykus paaiškėjo, kad ketvirtame miško kvartale rasti du gaisro židiniai.

Gaisro metu išdegė dar septyni arai miško paklotės, apdegė krūmai, medžiai.

Kadangi jau aiškėja, kad Smiltynės miškas yra padeginėjamas, pajėgas pasiuntė ir policija.

Stebimi automobiliai, kurie sukinėjasi netinkamose vietose, į orą pakelti dronai.

Penktadienį ugniagesiai vėl nerimastingai dairėsi po Smiltynės miškus, nes buvo jaučiamas dūmų kvapas.

Spėta, kad juos į Lietuvą neša vėjas, nes tikėtina, kad miškas dega Kaliningrado srities pusėje.

Po pirmadienį įsiplieskusio ir apie 30 arų miško paklotės bei jaunų medelių plotą nusiaubusio gaisro nerimo dėl itin pavojingos Smiltynės miško padėties tik daugėja. Tąkart gesinti įsiplieskusios žolės skubėjo ne tik Klaipėdos, bet ir artimiausių miestų ugniagesių pajėgos.

Liepsną užgesinti pavyko greitai, bet pavojus ugniai įsižiebti kasdien tik didėja, nes vis dar nelyja.

Antradienį vakare į Smiltynę vėl skubėjo ugniagesiai.

Apie 20.30 val. pranešta, kad dega žolė. Šįkart ugnis siautėjo arčiau jūros, kopose.

Gaisro metu išdegė maždaug penkių arų plotas, kuriame ugnis sunaikino kopų apsauginius kalnapušių žabus, krūmus ir žolę.

Kol kas draudimo eiti į Smiltynės mišką skelbti neketinama. Bet tai yra vienas veiksmingesnių būdų išvengti galimo gaisro.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus viršininko Mariaus Poimanskio, kol kas draudimo eiti į Smiltynės mišką skelbti neketinama. Bet tai yra vienas veiksmingesnių būdų išvengti galimo gaisro.

„Gaisrininkai, policininkai, miškininkai ir mūsų darbuotojai miškuose dirba prevencinį darbą. Mūsų darbuotojai stovi prie kelto ir dalija lankstinukus“, – paaiškino M. Poimanskis.

Nuo antradienio Klaipėdos rajono mero potvarkiu paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija visoje rajono teritorijoje. Klaipėdoje tokia situacija dar neskelbiama.

Savivaldybės tinklalapyje klaipėdiečiai ir miesto svečiai, taip pat ir Smiltynės gyventojai raginami laiką gamtoje leisti ypač atsakingai, o užsidegus žolei nedideliame plote užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis ar užtrypiant ją kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu.

Sinoptikai žada, kad jau šios savaitės pabaigoje prapliups trumpi lietūs.

Po pirmadienį įsiplieskusio ir apie 30 arų miško paklotės bei jaunų medelių plotą nusiaubusio gaisro nerimo dėl itin pavojingos Smiltynės miško padėties tik daugėja. Tąkart gesinti įsiplieskusios žolės skubėjo ne tik Klaipėdos, bet ir artimiausių miestų ugniagesių pajėgos.

Liepsną užgesinti pavyko greitai, bet pavojus ugniai įsižiebti kasdien tik didėja, nes vis dar nelyja.

Antradienį vakare į Smiltynę vėl skubėjo ugniagesiai.

Apie 20.30 val. pranešta, kad dega žolė. Šįkart ugnis siautėjo arčiau jūros, kopose.

Gaisro metu išdegė maždaug penkių arų plotas, kuriame ugnis sunaikino kopų apsauginius kalnapušių žabus, krūmus ir žolę.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus viršininko Mariaus Poimanskio, kol kas draudimo eiti į Smiltynės mišką skelbti neketinama. Bet tai yra vienas veiksmingesnių būdų išvengti galimo gaisro.

„Gaisrininkai, policininkai, miškininkai ir mūsų darbuotojai miškuose dirba prevencinį darbą. Mūsų darbuotojai stovi prie kelto ir dalija lankstinukus“, – paaiškino M. Poimanskis.

Nuo antradienio Klaipėdos rajono mero potvarkiu paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija visoje Klaipėdos rajono rajono savivaldybės teritorijoje. Klaipėdoje tokia situacija dar neskelbiama.

Sinoptikai žada, kad jau šios savaitės pabaigoje prapliups trumpi lietūs.