16 metų tęsiamas projektas „Apsaugokime mūsų ateitį“ šiais metais aplankė beveik 250 mokyklų, kuriose mokosi 3500 pirmos klasės mokinių. Išdalinta 3500 liemenių, tiek pat mokomųjų spalvinimo užduočių knygelių ir 6000 atšvaitų. Kitais metais sieksime šviesą atspindinčiomis liemenėmis aprūpinti visus Lietuvos pirmokus.

Sukurti verslą yra geras darbas

Paklausta, kodėl verslas daro gerus darbus, VŠĮ „Saugi pradžia“ direktorė Rūta Jasienė, stebisi, o kodėl verslas neturėtų jų daryti?

Partnerio nuotr.

„Dauguma verslininkų pasakys, kad verslas nėra kuriamas tik dėl pinigų. Verslas yra kuriamas dėl idėjos, kurią nori įgyvendinti ir kuri būtų naudinga žmonėms. Ir jeigu tau pavyko sukurti pelningą verslą, tai rodo, kad tavo idėja - verta dėmesio, o verslo strategija - sudėliota teisingai ir aktualiai. Manau, kad jau pats verslo sukūrimas yra geras darbas, ypač, jeigu verslas yra kuriamas sąžiningai ir skaidriai. SDG verslo idėja – rūpintis darbuotojų sauga ir sveikata, todėl vienas iš šios socialinės akcijos tikslų, kad žmogus augtų su mintimi, kad saugumas – tai ir jo asmeninis rūpestis. Ši socialinė akcija yra labai susijusi ir su mūsų SDG konsultacijų kompanijos teikiama paslauga,“ – pasakojo R. Jasienė.

Akcijos idėja ir asmeninis saugumas

Prieš keliolika metų vyravo nuomonė, kad už viską įmonėje, taip pat ir už darbuotojų saugą yra atsakingas darbdavys. Žinoma, teisinė atsakomybė yra įmonės vadovo, bet SDG pradėjo kalbėti ir apie tai, kad kiekvienas darbuotojas turi saugotis pats ir būti atidus kylantiems pavojams savo darbo vietoje. „Kadangi imliausi bet kokiems mokslams yra vaikai, ši akcija yra tam tikra mokomoji priemonė ateities darbuotojams ir darbdaviams,“ – teigė SDG generalinis direktorius Eduardas Jasas.

Partnerio nuotr.

Gerus darbus visada lydi iššūkiai

„Didžiausias iššūkis, kad Rugsėjo 1-oji visose mokyklose išaušta tą pačią dieną. SDG turi skyrius 12 Lietuvos miestų, juose dirba apie 250 darbuotojų, kurie aplanko mokyklas. Jų dėka, žinia apie socialinę akciją „Apsaugokime mūsų ateitį“ paskleidžiama plačiai,“ – sakė R. VŠĮ „Saugi pradžia“ direktorė.

Be draugų nėra gerų darbų

„Prieš keturis metus išsikėlėme sau tikslą, kad visi kaimo mokyklų pirmokai gautų liemenes, bet tokį ambicingą tikslą galėjome pasiekti tik su rėmėjais ir labai džiaugiamės, kad ir verslui ši idėja pasirodė artima. Turim tokių įmonių, kurios remia šią akciją jau dešimt metų,” – džiaugėsi akcijos organizatorės VŠĮ „Saugi pradžia“ direktorė Rūta Jasienė dėkodama įmonėms, prisidėjusioms prie projekto įgyvendinimo tikslų: AKSTĖ-servisas, UAB; Jankauskas ir partneriai advokatų profesinė bendrija; UAB „KG Constructions Group“; UADBB „Rizikos valdymo specialistai“; UAB „ProDJ“, MB „Kabelistas“, UAB „RNDV statyba“, UAB „Fakto autocentras“, „Sidabravo“ ŽŪB, UAB LT respublikos vairavimo mokykla, UAB „Kogus“, „Brolių medus“, UAB „Festo“, UAB Dėmesio srautas, UAB „Egersund Net“, UAB „Lankų bokštai“, UAB „Okona“, UAB „Gailestis“, Laimučio Palionio firma, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, UAB „Alsena“, UAB „Padėklų centras“, UAB „MK LAIVYBA“, UAB „Soleka“, UAB „Simonta“, UAB „Iclean“ valymo sprendimai, Raudoniaus Antano ūkis, Romualdo Trijonio ūkis, UAB CONER, UAB GATAS, UAB „Dzūkijos inžinerija“, UAB „Insitus“, MB „Egiroma“, UAB ESSPO, UAB „Dekorė“, UAB „Tankos“, UAB „Vaidminas“, Žemės ūkio inovacijų centras, UAB „Hustal UAB Finaneta“, UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“, ŽŪB „Draugas“, Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Partnerio nuotr.

Projektas „Apsaugokime mūsų ateitį“ tęsis visą rudenį. Prisijunkite prie šios socialinės akcijos ir padovanokite mokiniams šviesą atspindinčias liemenes. Susisiekime: saugipradzia@sdg.lt

Naujajame Klaipėdos baseine ši akcija vyko pirmą kartą. Tradiciškai ji vyksta perėjimo iš pavasario į vasarą parą. Unikalus labdaros renginys trunka 24 val.

Paprastai dalyviai registruojasi plaukimui iš anksto. Šįkart norinčiųjų buvo daugiau nei 100. Organizatoriai jau suka galvas, kaip kitąmet surengti plaukimą, kad jame galėtų dalyvauti visi norintys, o parama Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams būtų dar svaresnė.

Plaukimo taisyklės yra tokios: 25 m ilgio takeliuose visą parą, net ir naktį, plaukia po vieną dalyvį, kiekvienas jų gali pasirinkti savo plaukimo laiką ir trukmę – nuo 15 iki 120 min. Kiekvienas dalyvis savo nuožiūra aukoja eurus, mesdamas juos į aukų dėžutę, todėl pasibaigus akcijai pinigus reikia suskaičiuoti ir tik tada paaiškėja, kiek šį kartą jų surinkta.

Šių metų parama – įspūdinga – 2 397 eurai.

Penkiuose takeliuose plaukė penkių amžiaus grupių dalyviai: iki 12 m., 13–18 m., 19–30 m., 31–50 m., 51-erių ir vyresni dalyviai.

Visų amžiaus grupių laimėtojai buvo apdovanoti renginio rėmėjų paruoštomis dovanomis ir šiam plaukimui sukurtais marškinėliais. Šiemet organizatoriai džiaugėsi sulaukę 35 rėmėjų pagalbos.

Per 24 valandas visi plaukikai baseine nuplaukė 341 km ir 300 m.

Ilgiausią distanciją plaukė Aušrinė Girčytė (15 km ir 350 m) bei Petras Lučka (16 km 850 m).

Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Aušra Nikolajevienė pasakojo, kad už akcijos metu surinktus pinigus bus perkami specialūs čiužiniai vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi. Naujieji čiužiniai 13-ai slaugomų vaikų pagerins gyvenimo kokybę, jie galės sėdėti ir taip stebėti aplinką. Tai yra ir netekę tėvų globos, ir vaikai, augantys šeimose.

„Labai smagi akcija, mes be galo vertiname tokį norą padėti ir entuziazmą. Linkime dalyviams sveikatos ir stiprybės. Kaskart įsitikiname, kad gerumo mūsų gyvenime yra daugiau nei negatyvo“, – kalbėjo A. Nikolajevienė.

Viena akcijos organizatorių Eglė Vaupšaitė atviravo, jog bene sunkiausia padaryti, kad plaukimo takeliai nebūtų tušti. Ankstesniais metais buvo keli žmonės, kurie registravosi plaukti, bet jiems skirtu laiku neatvyko.

Šiemet tokių nebuvo, tiesa, viena šeima pavėlavo vos pusvalandį. Ir nenuostabu, į baseiną jie turėjo įlipti 3.30 val. ryte.

Dirbti visą parą be poilsio baseino komandai buvo nemenkas iššūkis, tačiau pasibaigus akcijai visi buvo pakilios nuotaikos.

Gegužės 31 d. visi klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami visą parą praleisti aktyviai ir prisidėti prie paramos Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams.

„Sportuoti ir aukoti – GERAS TONAS“, – pabrėžia Klaipėdos „Švyturio“ arenos direktorė Aida Aleksandrovienė, kviesdama į šį net 24 valandas nepertraukiamai vyksiantį renginį.

Klaipėdos baseine – 1 440 minučių plaukimo

Gerumo PARA-TONAS vyks nuo gegužės 31 d. 10 val. iki birželio 1 d. 10 val. Klaipėdos baseine (Dubysos g. 12) ir „Švyturio“ arenoje  (Dubysos g. 10).

Abu šie didžiuliai sporto objektai – šalia vienas kito, tad norintiems aktyviai, naudingai ir dar socialiai atsakingai praleisti laiką – labai patogu.

Klaipėdos baseine visi norintieji – tiek profesionalūs plaukikai, tiek plaukimo mėgėjai – nepertraukiamai (net ir naktį!) pasikeisdami plauks net 1 440 minučių, t. y. visą parą.

„Kiekvienas žmogus gali plaukti tiek, kiek nori ir pajėgia. Jokių apribojimų nėra“, – sakė Klaipėdos baseino sporto vadovė Eglė Vaupšaitė. 

„Švyturio“ arenoje – krepšinio maratonas

Tiems, kas labiau mėgsta sausumos sporto šakas, „Švyturio“ arena siūlo kitokią alternatyvą – ateiti pasportuoti ant „Švyturio“ arenos parketo, ant kurio krepšinį ne kartą yra žaidę Lietuvos krepšinio rinktinės vyrai bei reprezentacinė mūsų miesto krepšinio komanda „Neptūnas“.

„Švyturio“ arena skelbia, kad būtent nuo gegužės 31 d. 10 val. iki birželio 1 d. 10 val. arena bus atvira visiems, kurie nori išsinuomoti krepšinio aikštę ir organizuoja renginį „Atviras parketas 24 val.“.

„Pasijuskite tikru profesionalu ir sportuokite ant vieno iš naujausių parketų Lietuvoje. Suburkite draugus, kolegas ar verslo partnerius, pasiimkite krepšinio batelius ir ypatingai praleiskite laiką ant šio parketo. Išsinuomavus parketą už auką, galima žaisti krepšinį, mėtyti baudas, šokti ar veikti ką tik norite“, – ragino „Švyturio“ arenos direktorė A. Aleksandrovienė.

Plaukiantiems Klaipėdos baseine auka – savanoriška, be jokių apribojimų: kiekvienas skiria pinigėlių tiek, kiek jam sako širdis. O „Švyturio“ arenoje minimali auka už vieną valandą žaidimo ant krepšinio parketo – 200 Eur. Galima rinktis ir keletą valandų.

Čia jau galite suburti didelį būrį draugų ar kartu su įmonės kolektyvu sužaisti smagų ir nuotaikingą krepšinio mačą ar tiesiog nuotaikingai kartu pasportuoti.

Nenorite žaisti patys, bet norite prisidėti prie aukos – aukokite ir leiskite savo išsinuomotą valandą žaisti kitiems, galbūt vaikams. 

Kiekvienas surinktas euras, vadinamoji auka, 100 procentų atiteks Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams.

Diegiama meilė sportui ir gerumui

Organizatoriai akcentavo, kad gerumas vienija, ir ragino visus tiek miestiečius, tiek Klaipėdos miesto svečius vasaros pradžią pasitikti nuostabiame mūsų šalies pajūryje ir kartu dalyvauti šioje gražioje akcijoje.

„Šia akcija siekiame kelių tikslų: diegti žmonėms meilę sportui, plaukimui ir rinkti lėšas Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams. Priartėkime prie šių vaikučių širdžių savo gerumu. Kartu uždegdami šviesą, meilę ir džiaugsmą jų akyse“, – ragino E. Vaupšaitė.

Šios akcijos data taip pat pasirinkta neatsitiktinai – birželio 1-oji – vaikų gynimo diena.

„Nebūkite abejingi, dalyvaukite šioje akcijoje ir aukokite vaikams. Nepamirškite amžinos tiesos: gerumas anksčiau ar vėliau jums bumerangu sugrįš atgal. Tokie jau yra gyvenimo dėsniai. Juk gerumas vienija visus“, – pabrėžė renginio organizatoriai. 

Smagu, kad prie šios Klaipėdos baseino ir „Švyturio“ arenos socialinės akcijos prisideda ir reprezentacinė Klaipėdos krepšinio komanda „Neptūnas“.

Registracija į Gerumo PARA-TONĄ Klaipėdos baseine https://klaipedosbaseinas.lt/naujienos/. 

Registracija į „Švyturio“ areną https://calendly.com/para-tonas/svyturioarena.

Socialinė akcijos „Meti pinigus? Mesk teisingai“ dalis – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Trakuose, Jonavoje ir Kėdainiuose esantys konteineriai su užrašu „Pinigai“. Jie miestų aikštėse bus iki gegužės 2 dienos. Tądien baigiasi paramos skyrimo laikas.

„Taip, kaip kiekvienas savo namuose gali rūšiuoti atliekas, taip kiekvienas gali rūšiuoti ir savo pinigus bei juos skirti geriems darbams, pats dėl to niekaip nenukentėdamas“, – apie idėją spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo viena iš jos autorių Ana Luisa Monse.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys rodo, kad 70 proc. Lietuvos gyventojų, galinčių skirti paramą, niekam nepaskiria 1,2 proc. nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

„Visoms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios teikia pagalbą žmonėms metai iš metų ir neturi stabilaus, užtikrinto biudžeto, kiekvienas euras yra svarbus, nes kiekvienas euras virsta į lėkštės dubenėlį, kažkokias priemones vaikams vaikų dienos centruose“, – kalbėjo Lietuvos „Carito“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Pasak jos, net jei iš 70 proc. gyventojų, kurie paramos renkasi neskirti, dauguma gauna minimalias pajamas, jų parama galėtų siekti 30 eurų.

„Tai tikrai nemaži pinigai“, – sakė ji.

Praėjusiais metais 25 mln. niekam nepaskirtų eurų grįžo į valstybės biudžetą.

Įsivaizduojate, valstybė atiduoda dalį savo galios žmonėms, kad jie galėtų patys formuoti viešąją erdvę ir mes nepasinaudojam – čia yra problema.

Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius Boguslavas Gruževskis kalbėjo manantis, kad problema yra ne į biudžetą sugrįžę pinigai, o žemas gyventojų sąmoningumas.

„(...) įsivaizduojate, valstybė atiduoda dalį savo galios žmonėms, kad jie galėtų patys formuoti viešąją erdvę ir mes nepasinaudojam – čia yra problema“, – sakė B. Gruževskis.

Pasak jo, paramos skyrimas yra „galimybė formuoti viešąją erdvę taip, kaip tau reikia.“

„Auksiniai konteineriai“ – tik viena socialinės akcijos dalis. Pasak A. L. Monse, didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose taip pat bus galima rasti „auksinių“ pinigų rūšiavimo maišelių, bus kuriami vaizdo įrašai.

Pernai „Carito“ pagalbą maistu suteikė 70 tūkst. žmonių, daugiau nei 35 tūkst. karo pabėgėlių, aplankė per 15 tūkst. vienišų Lietuvos gyventojų.

„Caritas“ yra pasaulinė katalikiška nevyriausybinė organizacija, padedanti tiems, kuriems reikalinga pagalba.

Vilniaus Kudirkos aikštėje surengto performanso metu profesionalios gimnastės įkūnijo narvuose uždarytus paukščius.

„Prieš Velykas žmonės perka daug kiaušinių, ir yra laikas kalbėti apie tai, kokiomis sąlygomis yra laikomi gyvūnai, kurie tuos kiaušinius padeda. Šis performansas ir parodė, kaip yra nepatogu visą gyvenimą būti narve, kaip ten nėra vietos, kaip tie gyvūnai kenčia“, – pirmadienį žurnalistams sakė nevyriausybinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.

Ji pridūrė, kad Lietuvoje 80 proc. vištų vis dar yra laikomos narvuose. Anot G. Vaitkevičiūtės, pagrindinė akcijos žinutė – nesirinkti kiaušinių, pažymėtų trečiuoju numeriu.

Nevyriausybininkų užsakytos „Spinter tyrimų“ atliktos visuomenės apklausos duomenimis, kas antras (50 proc.) vartotojas nežinojo, ką reiškia numeriu 3 pažymėti kiaušiniai.

L. Balandžio / BNS nuotr. 

Tai yra labai žiaurios sąlygos taip laikyti gyvūnus visą gyvenimą

„Tai (nr. 3 pažymėti kiaušiniai – BNS) reiškia, kad gyvūnas, kuris kiaušinį padėjo, visą gyvenimą praleido tokiam plote kaip A4 lapas, jis buvo uždarytas narve, jie niekada nematė saulės šviesos, niekada nejautė žemės po kojomis, negalėjo atsikratyti parazitų taip, kaip paukščiams yra natūralu“, – sakė organizacijos vadovė.

G. Vaitkevičiūtė pridūrė, kad paukščiai įprastai plunksnas nusiprausia smėlyje, taip atsikrato parazitų. Kadangi narvuose nėra smėlio, vištoms įsisega erkės.

„Tos erkės ropoja ant plikų gyvūnų. Kodėl jie pliki? Todėl kad plunksnos visos nulūžo, nes jie trinasi į narvą, viena į kitą. Tai yra labai žiaurios sąlygos taip laikyti gyvūnus visą gyvenimą“, – kalbėjo ji.

1015 pilnamečių Lietuvos gyventojų apklausa taip pat parodė, kad pusei (51 proc.) lietuvių svarbiausias kriterijus renkantis vištų kiaušinius buvo kaina. Vištų laikymo sąlygas kaip svarbiausią kriterijų renkantis kiaušinius nurodė 16 proc. respondentų.

L. Balandžio / BNS nuotr. 

„Galima kartais rasti, kad ir kiaušiniai ne iš narvų būna pigesni, tačiau siekis yra padaryti, kad laikymo būdas ne narvuose taptų pačiu populiariausiu“, – pažymėjo „Tuščių narvų“ vadovė.

Žurnalistė, kulinarė Beata Nicholson savo ruožtu pastebėjo, kad kainos skirtumas nėra didelis, o laisvos vištos padėti kiaušiniai yra kokybiškesni.

„Kiaušinis, kuris yra padėtas laimingos vištos, kuri galėjo gyventi, vaikščioti, lesti maistą, bus visuomet kokybiškesnis, nei tas, kurį višta padėjo kankinama praktiškai“, – pridūrė ji.

Narvuose laikomų vištų kiaušinių, „Tuščių narvų“ duomenimis, jau atsisakė arba įsipareigojo atsisakyti daugiau nei 150 Lietuvos įmonių.

„Dideliems verslams, net jei jie norėtų šiandien pereiti (prie laisvų vištų kiaušinių – BNS), jiems neišeitų, nes Lietuvoje nėra dar tiek tų kiaušinių, bet kai kurie jau dabar nenaudoja, – pastebėjo organizacijos vadovė. – Verslų, kurie atsisakė, turbūt yra daugiau nei tų, kurie neatsisakė“.

Europoje jau beveik 1,4 tūkst. įmonių įsipareigojo atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių.

Kauniečiai stebėjo Laisvės alėjoje, Rotušės prieigose, kai kuriuose parkuose pastatytus moters kūną imituojančius manekenus. Ant jų – tarsi krauju išteptų rankų antspaudai ant krūtinės, taip pat ir stereotipiniai užrašai esą auka pati kalta, kad ją išprievartavo.

Manekenai pažymėti ir ištraukomis iš seksualinę prievartą patyrusių moterų liudijimų, kuriuose jos pasakojo, kaip prievartautojo prašė sustoti, nelįsti jos, tačiau vyrai vis tiek priekabiavo, prievartavo ar kitaip tyčiojosi iš aukos.

Skaitant tokias istorijas oda šiurpsta, tačiau tai liudija skaudžią realybę – žmonės dažnai patiria seksualinę prievartą, tačiau jiems gėda apie tai kalbėti, jie nenori niekur kreiptis pagalbos, todėl tik klimpsta dar giliau į savo problemas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Akcijos sumanytojai tikino, kad tikrai nėra lengva viešai papasakoti savo istorijos, todėl kviečia tai padaryti anonimiškai. Asmens identifikuoti negalinčios žinutės bus talpinamos specialiai sukurtoje „Instagram“ paskyroje „i.said.wakeup“. Šioje paskyroje bus ne tik seksualinę prievartą, priekabiavimą, prievartavimą patyrusių asmenų istorijos, bet ir juos palaikančių asmenų žinutės. Akcijos organizatoriai tikino, kad visuomenei išgirsti šią socialinę problemą padės ir džemperių kolekcija, kuri atspindės aukomis tapusių žmonių pasakytas citatas.

Juodai apsirengę dalyviai įkūnijo iš gyvenimo pasitraukusius asmenis. Taip raginama atkreipti dėmesį į prislėgtus, savižudybės rizikoje esančius žmones ir informuoti apie pagalbos galimybes.

Primenama, kad kiekvieną dieną Kaune dirba profesionalų komandos tam, kad suteiktų pagalbą, kuri nieko nekainuoja. Sprendimas visada yra, tik kartais reikia padėti jį atrasti.

„Visi gyvename švenčių laukimu, puošiame savo namus, tačiau kartu turime prisiminti ir tam tikras taisykles, kad šventes sutiktume jaukiai ir saugiai. Todėl kartu su partneriais – Lietuvos policija –  priminsime lankymosi miške taisykles. Kalėdinius medelius galima įsigyti prekybos vietose – valstybiniame miške kirsti eglaites ar jų šakas yra draudžiama. Tuo tarpu policijos pareigūnai visiems vairuotojams primins, kad kelių eismo taisyklės galioja ir miškuose. Tai prevencinė akcija, kurios metu gyventojai iš miškininkų ir juos sustabdžiusių pareigūnų dovanų gaus po kalėdinę eglutę“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Pasak policijos generalinio komisaro Renato Požėlos, policija mielai sutiko prisijungti prie kolegų miškininkų organizuojamos prevencinės akcijos. „Prieš Kalėdas norime dar kartą priminti vairuotojams pagrindines kelių eismo taisykles, atkreipti dėmesį į miškuose daromus pažeidimus ar įteikti atšvaitą. Tikiuosi, prieš šventes nebus grubių pažeidimų ir pareigūnams neteks rašyti protokolų“, – sakė policijos generalinis komisaras R. Požėla.

Policijos pareigūnų ir miškininkų ekipažai šeštadienį prevencinius veiksmus vykdys prie įvažiavimų į miškus – eglutės miško lankytojams bus dalinamos šalia Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. 

Pasak V. Kaubrės, reikia pasidžiaugti, kad kasmet nustatoma vis mažiau pažeidimų, kai gyventojai savavališkai miške nusikerta eglutę ar žaloja egles bei pušis, draskydami jų šakas. Dėl tokių mechaninių pažeidimų medis gali ir žūti. Todėl kasmet miškininkai taip pat rengia ir tradicija tapusią akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus“, kurios metu, skatinant tvarų miško išteklių naudojimą, išdalinama apie 100 000 eglišakių.

Akcija „Eglutė“, kai savo pajėgas suvienija valstybinių miškų apsaugos ir policijos pareigūnai, šiais metais vyksta pirmą kartą. Iki šiol pareigūnai su Valstybinių miškų urėdijos miškininkais rengdavo bendrus reidus miškuose, užkertant kelią nelegaliam ir miško paklotę ardančiam keturratininkų važinėjimui ne miško keliais.

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai gruodžio 17-23 dienomis vykdys 287 reidus visoje Lietuvoje tikrinant, kaip laikomasi lankymosi miške taisyklių.

Kalėdinė dekoracija yra 5 metrų 90 centimetrų aukščio, ją sudaro 705 kamuoliai. Dekoracijos skersmuo su kamuoliais – daugiau nei 4 metrai. Ši dekoracija pasiekė Lietuvos rekordą kaip „aukščiausia futbolo kamuolių dekoracija“.

„Šiais metais gražiausias metų šventes sutiksime pandemijos gniaužtuose, tad norėjosi sugalvoti akciją, kuri pradžiugintų žmones kalėdiniu laikotarpiu bei atneštų naudos ir po švenčių“, – kalbėjo LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.

Po švenčių nupuoštos eglės žaisliukai – kamuoliai – bus išdalinti socialinėms ir futbolo įstaigoms priklausantiems vaikams įvairiuose Lietuvos regionuose. Iš viso akcijos metu bus išdalinta 1 500 kamuolių.

„Norime, kad futbolas augtų ir svarbiausia, kad vaikai, turintys mažiau galimybių, galėtų susipažinti su šiuo sportu. Kamuolių dovanojimas jiems galėtų būti pirmas žingsnis šios gražios kelionės pradžioje“, – apie socialinius akcijos aspektus pasakojo E. Stankevičius.

„Futbolo Kalėdų“ puošmena – kalėdinė futbolo kamuolių eglė – stovės Vilniuje, prie pagrindinio prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ įėjimo.

„Džiugu, kad „Akropolis“ gali prisidėti prie šios socialinės iniciatyvos. Šiais metais dėl pandemijos turime neeilinę situaciją, tačiau tai nereiškia, kad skirdami dėmesį saugumo prekybos centruose užtikrinimui, galime pamiršti socialiai jautrius visuomenės narius, kurių svajonių išsipildymui ar paskatinimui žengti sporto keliu gal trūksta to vieno futbolo kamuolio“, – sako „Akropolis Group“ komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas, primindamas, kad norint apžiūrėti šią, iš futbolo kamuolių pagamintą eglutę, būtina paisyti visų saugumo reikalavimų – dėvėti veidą dengiančias kaukes, laikytis rekomenduojamo atstumo nuo kitų lankytojų bei atvykti ne didesnėmis nei dviejų žmonių grupelėmis.

Akciją LFF inicijavo su gausiu partnerių būriu: Vykdomojo komiteto nariais, asociacijomis ir federacijos rėmėjais.

„Noriu padėkoti Vykdomojo komiteto nariams ir LFF partneriams, kurie labai entuziastingai pažiūrėjo į šią kalėdinę iniciatyvą ir finansiškai prisidėjo prie jos. Šiuo projektu parodome, kad futbolo bendruomenė yra vieninga populiarinant futbolą ir rengiant socialines akcijas“, – džiaugėsi E. Stankevičius.

LFF dėkoja iniciatyvos partneriams: „Fasa“, „Dominari“, „Hegelmann Transporte“, „Litnaglis“, „Hummel“, „TDS Group“, „BCB group“, futbolo akademijai „Šiauliai“, Akmenės sporto centrui, A lygai, „Ecoil“, „Vėtrija“, futbolo mokyklai „Ateitis“, „Akropolis“, „Tangoprint“, „Bodesa“, „Adiada“, „Sovli“, Leilai ir Smiltei ir Gintautui Žemaičiui.

Nuėjęs beveik dviejų šimtų metų kelią, Brailio raštas šiandien susiduria su milžiniška konkurencija – naujausiomis technologijomis. Kam tekstą rašyti Brailio mašinėle, jeigu jį galima padiktuoti kompiuteriui balsu? Šis iššūkis kelia rimtą pavojų neregių raštingumui ir apie tai garsiai kalba tarptautinė neregių bendruomenė.

Pasiekta labai daug – bet ar sugebame tai įprasminti?

Dar prieš 50 metų būtų sunku patikėti, kad Brailio raštas atsiras ant vaistų ir maisto produktų pakuočių, buitinių prietaisų, liftuose ar autobusų stotyse. Tačiau LASS pirmininkas Sigitas Armonas akcentuoja esmines kliūtis.

„Daug keblumų kilo rengiant literatūrinį Brailio rašto standartą. LASS nepavykus gražiuoju susitarti su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, teko kreiptis į LR Seimo Neįgaliųjų teisių komisiją, kuri įpareigojo minėtą ministeriją suburti ekspertų darbo grupę ir parengti Brailio rašto standartą, atitinkantį šių dienų realijas. Darbas atliktas, bet vėl susiduriama su problema: jokia valstybės institucija neprisiima atsakomybės jo įteisinti.“

„Atsiduriame labai keistoje situacijoje – standartas yra, tačiau jo laikytis neprivaloma, ir įvairūs „geradariai“ spausdina Brailio raštu taip, kaip jiems norisi ir atrodo gražu, kai Brailio rašto spaudos reikalavimai yra labai griežti. Pakanka suklysti visai nedaug, ir raštas taps neperskaitomas neregiui“, – antrina LAB direktorė Inga Davidonienė. – LAB teikia konsultacijas dėl Brailio rašto vartojimo, mūsų tikslas – kad neregiai gautų kokybišką literatūrą. Tariamės su leidėjais ir siekiame, kad vartotojus, negalinčius skaityti įprasto spausdinto teksto, garsinė ar Brailio raštu atspausdinta knyga pasiektų tuo pačiu metu, kaip ir spausdinta versija – knygynų lentynas. Brailis gali būti modernus ir greitas – virtualioje bibliotekoje ELVIS talpiname leidinius, paruoštus patogiai skaityti Brailio eilute.“

Įtraukusis ugdymas ne vien rožėmis klotas

„Tėvai gali rinktis ugdyti vaiką arti namų esančioje mokykloje“, – teigia LR Seimo narė Raminta Popovienė. – Tačiau ši laisvė rinktis mokyklą uždeda ir nemažą atsakomybę tėvams bei mokytojams. Tiflopedagogo pagalbą neregys vaikas turi gauti kuo anksčiau. Dėl veikiančio asmens duomenų apsaugos reglamento tėvai turi patys ieškoti šios pagalbos – deja, ne visi žino, kad egzistuoja Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras, kuriame ši pagalba teikiama. Savo ruožtu turime tobulinti mokytojų kompetencijas, ne paskutinėje vietoje – ir bendrojo ugdymo mokyklų aplinkos pritaikymas neregiui ar silpnai matančiam vaikui“.

„Šiandieninio mokinio motyvacija skaityti Brailio raštu – menka. Lengviau klausyti garsinių knygų, išmaniųjų telefonų“, patirtimi dalijasi LASUC direktorė Nerija Moskalionienė. „O klausydamas taisyklingai rašyti, deja, neišmoksi. Todėl „pradžių pradžia“ yra ugdymo įstaigos, kurių tikslas – sudominti, įtikinti, parodyti būtinumą mokytis Brailio rašto. Su rimta problema susidursime 2024 m., kai bendrojo ugdymo mokyklos privalės mokyti neregį mokinį. Tikrai ne visos įstaigos tam yra pasiruošusios. Todėl mūsų ugdymo centras suteikia mokiniui galimybę atvykti mokytis laikinai nuo 1 mėn. iki 1 mokslo metų, ir tuo laikotarpiu šalia pamokų ir švietimo specialistų pagalbos mokinys gali įtvirtinti Brailio rašto įgūdžius. Nuošalyje nepaliekame ir mokytojų – jiems skirti 40 akad. val. tiflopedagogikos kursai, deja, kol kas neprivalomi“.

„Ne gailesčio – šypsenos norim“

„Turiu galimybę būti raštinga – ir tai laikau viena didžiausių gyvenimo dovanų“, – sako Irma Jokštytė. – Akcija „TAIP mano raštui mano mieste“, kaip ir daugelis kitų akcijų, kviečia tiesiog atsigręžti, susimąstyti. Tam, kad išliktų Brailio raštas, mums reikia pagalbos. Kiekvieno praeinančio – ne gailesčio, kuriuo reiškiama užuojauta, bet priimančios ir atviros šypsenos. Švietimo atstovų – noro dirbti taip, kad ši rašto forma neišnyktų ir kad ateities neregiai nebūtų paversti tik elektroninėje erdvėje veikti pajėgiais individais. Valdžią turinčių žmonių – geranoriškumo ir racionalumo sprendžiant neregių raštingumo klausimą. Galiausiai kiekvieno mokytojo – jūs tikrai žinote, kodėl žmonėms svarbu rašyti ir skaityti jiems prieinamu būdu... Nekurkime mums atskirų taisyklių, o padėkime lygiavertiškai naudotis jau sukurtomis visiems.“

Irmą, kaip ir daugumą kitų Lietuvos neregių, galėsime sutikti savo mieste, spalio 15 d., tarp 12 ir 12.30 val.

„Aš tiesiog noriu skaityti ir rašyti taip, kaip galiu. Noriu pažinti pasaulio ir kiekvieno iš jūsų unikalumą. Noriu nebijoti būti kitokia ir tikėti, kad savo kitoniškumu jums netrukdau“, – sako Irma.