Už balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 24, o 35 susilaikė.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas įsitikinęs, kad „progresas didinant PSFD biudžetą yra didžiulis“.

„(Biudžeto – BNS) augimas sudarys galimybę ženkliai pagerinti situaciją sveikatos sektoriuje“, – Seimo posėdyje teigė jis. 

Jis pripažino, kad planuojamas PSDF rezervas yra per didelis.

„Yra problemų dėl rezervų formavimo, bet (...) yra labai geras pavyzdys, kada tokioje įtemptoje geopolitinėje situacijoje, kai įveikėme pandemiją, Vyriausybė nesiūlo švaistyti rezervo, nežiūrint į galimą valdžių pasikeitimą“, – teigė jis.

Kalba tiek pacientų organizacijos, tiek vaistų gamintojai apie tai, kad vaistams yra nepakankamai skiriama pinigų.

 

Konservatorius Linas Slušnys pastebėjo, kad PSDF biudžete yra daug prevencinių programų, bet ne visos lėšos yra panaudojamos.

„Praeitoje kadencijoje turėjote visas galimybes atskirti visą prevenciją nuo Ligonių kasų, bet per ketverius metus nepadaryta nė vieno žingsnio link to atskyrimo“, –  sakė jis.

Tuo metu „valstietis“ Aurelijus Veryga kalbėjo, kad neatsižvelgia į poreikius dėl grėsmių.

„Šitas biudžetas niekaip neatsižvelgia į naujas grėsmes, kurios iškyla. Įvairios geopolitinės grėsmės, tai yra poreikiai pasirengti tam tikroms grėsmėms. Šitame biudžete apie tai nieko nėra numatyta“, – sakė jis.

A. Veryga įsitikinęs, kad PSDF biudžete vaistams nepakankamai skiriama lėšų: „Kalba tiek pacientų organizacijos, tiek vaistų gamintojai apie tai, kad vaistams yra nepakankamai skiriama pinigų“.

PSDF įplaukos ir išlaidos turėtų siekti po 3,461 mlrd. eurų, arba 13,5 proc. daugiau nei suplanuota šiemet. Planuojamas PSDF rezervas 2024 metų pradžioje – 637,4 mln. eurų, tiek pat jis turėtų siekti ir metų pabaigoje.

Per projekto svarstymus Seimo komitetuose parlamentarai labiausiai ginčijosi dėl rezervo dydžio.

Audito komitetas siūlė projektą patobulinti didesnį dėmesį skiriant rezervui ir jo paskirstymui. Tuo metu Sveikatos reikalų komitetas projektui pritarė ir Vyriausybei bei Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlė įvertinti galimybę nustatyti maksimalų PSDF biudžeto rezervo dydį ir pateikti pasiūlymus dėl lubų įteisinimo.

Atsižvelgiant į tai, kad kai kurioms opiausioms sveikatos priežiūros sritims skiriamo finansavimo nepakanka, komitetas taip pat pasiūlė sudaryti galimybes dalį PSDF biudžeto rezervo lėšų panaudoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimui, asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimui, sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio didinimui ar kitoms svarbiausioms problemoms spręsti. 

Patvirtino ir 2024 metų „Sodros“ biudžetą

Už balsavo 72 , prieš buvo septyni, o susilaikė 52 Seimo nariai.  

Pensijos augs, planuojama, keturis kartus labiau, negu planuojama infliacija.

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad pensijos kitais metais augs keturis kartus sparčiau nei infliacija. 

„Pensijos augs, planuojama, keturis kartus labiau, negu planuojama infliacija“, – Seimo posėdyje antradienį sakė ministrė.

Prognozuojama, kad kitais metais vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį darbo stažą bus 644 eurų, arba apie 70 eurų daugiau nei šiemet.

M. Navickienės teigimu, apie 70 eurų augimas tiems pensininkams, kurie turi sukaupę būtinąjį stažą, yra signalas, kad nuosekliai didėja pensininkų pajamos.

Tuo metu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė piktinosi, kad „Sodros“ rezervas kitų metų pabaigoje bus didelis ir viršys 3 mlrd. eurų, o individualioji pensijų dalis nedidinama.

„Bent kiek nors dar padidinti individualiąją dalį, kad pensininkai ženkliai galėtų pajausti, kad tai yra padidėjimas. Įvertinus visą infliaciją, mes žinome, kad tai yra mažiausias padidinimas per praėjusį laikotarpį“, – prieš balsavimą sakė ji. 

„Sodros“ rezervas šių metų pabaigoje sieks 2,536 mlrd. eurų, o 2024 metų pabaigoje – apie 3,076 mlrd. eurų. 

Pasak jo, tokį pasiūlymą jis žada teikti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui trečiadienį svarstant „Sodros“ biudžetą.

„Mes šiandien kaip tik komitete svarstysime, bandysiu užduoti tą klausimą (...) Taip, mes turime teisę tokią pataisą teikti ir aš bandysiu pateikti. (...) Bent jau keturis procentus („Sodros“ biudžeto pertekliaus – BNS), tai būtų dvigubai daugiau, tai būtų apie 100 milijonų“, – trečiadienį LRT radijui sakė A. Sysas.

Seime antradienį priimtas svarstyti 2024 metų „Sodros“ biudžetas numato, kad papildomam pensijų individualios dalies indeksavimui skirta 46,9 mln. eurų.

Vilniaus universiteto ekonomistas Teodoras Medaiskis teigia, kad šiam indeksavimui būtų galima panaudoti tris ketvirtadalius numatomo „Sodros“ biudžeto pertekliaus.

„Įstatymas leidžia iki trijų ketvirtadalių perteklinių lėšų, o jų šiemet laukiama apie 700 milijonų eurų, tai apie tris ketvirtadalius šių lėšų galima panaudoti papildomam indeksavimui (...) Galbūt ir šiek tiek didesnė nei tų 47 milijonų suma galėtų būti panaudota papildomam indeksavimui, nes pernykštis papildomas indeksavimas buvo apie penkių procentų, dabar tik apie du procentai planuojami (...) Manau, kad šiek tiek drąsiau būtų galima indeksuoti tą papildomą pensijos dalį“, – LRT radijui sakė T. Medaiskis.

Reikėtų griežtesnio paaiškinimo, kodėl būtent tiek, kodėl 46 mln., o ne 56 mln., aiškesnio pagrindimo.

 

Papildomai indeksavus, anot T. Medaiskio, pensija kitais metais didėtų visiems pensininkams.

Ekonomistas taip pat pasigenda aiškesnio valdžios pagrindimo, kodėl indeksavimui skirta tik 46,9 mln. eurų.

„Reikėtų griežtesnio paaiškinimo, kodėl būtent tiek, kodėl 46 mln., o ne 56 mln., aiškesnio pagrindimo (...) Kodėl būtent taip, o ne kitaip yra apsispręsta, nėra pakankamai aišku“, – teigė T. Medaiskis.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus sako, kad būtent tokia dalis rezervo panaudota siekiant išlaikyti nuoseklų pensijų augimą.

„Todėl, kad ši Vyriausybė rūpinasi, kad viskas augtų tvariai ir kad pensijos didėtų kaip suplanuota (...) Mes galime turbūt vienais metais padidinti labai daug, bet kitais metais tiek nepadidinsim“, – LRT radijui sakė M. Šiurkus.

Anot jo, Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 metų pasiekti, kad individuali ir bendra senatvės pensijos dalys būtų lygios, šiuo metu iš valstybės biudžeto mokama bendroji dalis yra didesnė.

Ministerijos duomenimis, bendrai pensijos daliai kompensuoti iš valstybės biudžeto 2024 metais bus skirta 3,063 mlrd. eurų, iš jų 12,679 mln. eurų – 2022 metų įsipareigojimui padengti.

Pagal Seimui pateiktą kitų metų „Sodros“ biudžetą vidutinė senatvės pensija turėtų didėti apie 12 proc. iki vidutiniškai 605 eurų, o su būtinuoju stažu – 644 eurų.

„Pajamos laukiamos 8 proc. didesnės nei laukiamos šiemet“, – pristatydama dokumentą parlamentarams teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 

Pasak jos, kitais metais, planuojama, pensininkų bus 619,5 tūkst., arba 4 tūkst. daugiau nei šiemet.  

M. Navickienės teigimu, prognozuojama, kad vidutinė senatvės pensija augs apie 12 proc. ir be stažo vidutiniškai sudarys 605 eurus, su stažu – 644 eurus.

Anot jos, Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 metų pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio į rankas.

Prognozuojame, kad vidutinė senatvės pensija kitąmet sudarys beveik 46 proc. darbo užmokesčio į rankas.

 

„Prognozuojame, kad vidutinė senatvės pensija kitąmet sudarys beveik 46 proc. darbo užmokesčio į rankas. Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, beveik 49 proc. į rankas gaunamo darbo užmokesčio. O jau 2025 metais, pastaroji pensija, tai yra su būtinuoju stažu, viršys 51 proc.  gaunamos algos“, – teigė M. Navickienė. 

Planuojamos „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos sieks 7,639 mlrd. eurų, išlaidos – 7,062 mlrd. eurų, arba atitinkamai 8,2 proc. ir 11 proc. daugiau nei laukiama šiemet. Biudžeto perteklius turėtų siekti 577 mln. eurų – 17,2 proc. mažiau nei šiemet.

Seimui siūloma patvirtinti 269,77 euro bazinės pensijos dydį, 38,23 euro našlių pensijos bazę, individualiosios pensijos dalies papildomą indeksavimo koeficientą – 1,02, pensijų apskaitos vieneto vertės dydį – 6,38 euro.

Vidutinis šalies darbo užmokestis, taikomas įmokų bazei skaičiuoti, būtų 1902,7 euro.

Bendrajai pensijos daliai kompensuoti iš valstybės biudžeto 2024 metais bus skirta 3,063 mlrd. eurų, iš jų 12,679 mln. eurų – 2022 metų įsipareigojimui padengti. Papildomam pensijų individualios dalies indeksavimui numatoma skirti 46,9 mln. eurų „Sodros“ biudžeto lėšų.

Seimas projekto svarstymo imsis lapkričio 14 dieną.

Planuojamos „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos sieks 7,639 mlrd. eurų, išlaidos – 7,062 mlrd. eurų, arba atitinkamai 8,2 proc. ir 11 proc. daugiau nei laukiama šiemet.  

Tai numato Valstybinio socialinio draudimo fondo 2024 metų biudžeto projektas. Jį ketvirtadienį svarstys Vyriausybė, o vėliau galutinai tvirtins Seimas.

Jei Vyriausybė ir Seimas pritars, nuo 2024 metų pradžios pensijos bus indeksuojamos koeficientu 1,0957. Taip pat siūloma patvirtinti  269,77 euro bazinės pensijos dydį, 38,23 euro našlių pensijos bazę, individualiosios pensijos dalies papildomą indeksavimo koeficientą – 1,02, pensijų apskaitos vieneto vertės dydį – 6,38 euro.

Siūlomas vidutinis šalies darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, siekia 1902,7 euro.

Bendrajai pensijos daliai kompensuoti iš valstybės biudžeto 2024 metais bus skirta 3,063 mlrd. eurų, iš jų 12,679 mln. eurų – 2022 metų įsipareigojimui padengti. Papildomam pensijų individualios dalies indeksavimui numatoma skirti 46,9 mln. eurų „Sodros“ biudžeto lėšų.

Pasak šalies vadovo, kitų metų biudžetas yra subalansuotas žmonių pajamų didinimo, pagalbos verslui bei fiskalinio tvarumo požiūriu.

„Prieš dešimtmetį mes matėme, kokią skausmingą kainą teko valstybei sumokėti už naštos perkėlimą žmonėms ir verslui globalios finansų krizės metu. Ir priešingai – prieš porą metų per pandemijos krizę įsitikinome, kad ekonominė pagalba žmonėms ir verslui sunkiais periodais valstybei atsiperka. Dėl to kitais metais valstybė suteiks visuomenei didesnį finansinį stabilumą“, – pranešime teigė G. Nausėda.

Prezidentas pabrėžė, kad kitąmet didės mokytojų, dėstytojų, mokslininkų, kultūros ir meno, socialinių darbuotojų, valstybės tarnautojų, vidaus tarnybos pareigūnų, medikų ir rezidentų bei kitų atlyginimai, ketvirtus metus iš eilės bus indeksuojamos pensijos, gyventojams ir verslui numatytas dujų ir elektros kainų dalies kompensavimas.

G. Nausėdos vertinimu, ypač svarbus darbas laukia Krašto apsaugos ministerijai įgyvendinant infrastruktūros projektus Vokietijos brigados priėmimui.

„Esamoje geopolitinėje aplinkoje ir siekiant kuo sparčiau šalyje reguliariai turėti NATO sąjungininkų pajėgų kovinę brigadą, itin svarbu buvo numatyti galimybę skolintis valstybės vardu karinės infrastruktūros projektams pasiekiant bendrą gynybos finansavimo 3 proc. BVP lygį. Taip ir numatyta biudžete, suderinamai su deficito tikslais“, – teigė šalies vadovas.

Prieš porą metų per pandemijos krizę įsitikinome, kad ekonominė pagalba žmonėms ir verslui sunkiais periodais valstybei atsiperka. Dėl to kitais metais valstybė suteiks visuomenei didesnį finansinį stabilumą.

2023 metų valdžios sektoriaus deficitas sieks 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau biudžete numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui papildomai skirti iki 3 proc. BVP tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršys suplanuoto rodiklio.

Valdžios sektoriaus skola 2023 metų pabaigoje turėtų sudaryti 43 proc. BVP – beveik dviem punktais mažiau negu skola buvo planuojama šiemet (44,8 proc.).

Dėl PVM lengvatų biudžeto pajamos, palyginti su paskutiniu projektu, mažėja 60 mln. eurų iki 15,544 mlrd. eurų, išlaidos liko tokios pat – 18,629 mlrd. eurų. 

Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) nuo kitų metų didės beveik 16 proc. nuo 540 iki 625 eurų, iki 840 eurų didės minimali alga, pensijos augs iki 542-575 eurų, priklausomai nuo darbo stažo, o bazinis pareigūnų atlyginimų dydis – iki 186 eurų.

Elektros ir dujų kainų kompensacijoms gyventojams ir verslui, investicijoms į atsinaujinančią energetiką numatyta iš viso 1,848 mlrd. eurų, žmonių pajamų didinimui – dar 1,58 mlrd. eurų, šalies saugumui – beveik 305 mln. eurų.

Už projektą po svarstymo balsavo 76 Seimo nariai, prieš buvo trys, o 37 susilaikė. Galutinis balsavimas vyks ketvirtadienį.

Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį kitąmet sudarys pensijos – 4,9 mlrd. eurų, arba 13,4 proc. daugiau nei šiemet.

Lietuvos regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis piktinosi, kad pensijų turint būtinąjį darbo stažą ir jo neturint atotrūkis yra per mažas.

„Turintis 15 metų gauna bazinę pensiją tokio pat dydžio, kaip ir užsidirbęs ir turintis būtinąjį darbo stažą. Tai yra neproporcinga“, – teigė jis.  

Seimas nepritarė dalies opozicijos siūlymui kitais metais mažinant Rezervo fondą papildomai didinti pensijų indeksavimo koeficientą bei apskaitos vieneto vertės dydį. 

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė nurodė, kad naudojant rezervo išlaidas ir tokia apimtimi kiltų rizika, kad pensijų indeksavimas vėlesniais metais sulėtės arba jo išvis nebus.

„Taigi žiūrint į, pavyzdžiui, 2025 metų situaciją, įsijungtų jau kita taisyklė, pagal kurią būtų galima didinti pensijas negu dabar yra naudojamasi“, – sakė komiteto vadovas.  

Tai yra ta galimybių riba, kuri išties nekuria įtampos pačiame biudžete ir leidžia ne visiškai padengti, bet padėti sušvelninti tiek infliacijos įtaką, tiek apskritai viso to karo nulemtų veiksnių įtaką žmonių gyvenimuose.

M. Lingė, be kita ko, pabrėžė, kad kitais metais pensijų indeksavimui skirta apie 0,5 mlrd. eurų ir tai yra ta riba, kuri nesukelia įtampų biudžete. 

„Tai yra ta galimybių riba, kuri išties nekuria įtampos pačiame biudžete ir leidžia ne visiškai padengti, bet padėti sušvelninti tiek infliacijos įtaką, tiek apskritai viso to karo nulemtų veiksnių įtaką žmonių gyvenimuose“,– teigė M. Lingė.  

Pasak jo, „Sodros“ biudžeto projekto autoriai „nevaikšto ant plonos raudonos galimybių ribos“, o leidžia užtikrinti finansiškai saugų biudžeto vykdymą.

„Pajamų augimas planuojamos apie 9 proc., tai yra didesnis negu laukta šiemet. Ir apskritai turbūt turime vieną iš rekordinių, turbūt pirmas yra iš atvejų, kada planuojamas teigiamas biudžeto rezultatas ir visos draudimo rūšys yra su teigiamu balansu. Pajamos viršys išlaidas beveik 236 mln. eurų ir, matyt, tai yra ta pati svarbi pagalvė, kad leistų šiame neapibrėžtume ir šios nežinomybės laikais, kuriais gyvename, didinti tą patį rezervą, ruoštis toms situacijoms, kurios gali ištikti ir gali turėti galimybę jas amortizuoti“, – tvirtino M. Lingė.

Jis pabrėžė, kad Vyriausybės tikslas – pamažu didinti ryšį tarp įmokų ir išmokų, todėl individualioji dalis indeksuojama daugiau – 15 proc., o bendroji dalis – 9 procentais.

Prognozuojama, jog vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, 2023 metais augs beveik 74 eurais, arba 14,7 proc. iki 575 eurų. Jos ir apdraustųjų vidutinių draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos „Sodros“ įmokos, santykis 2023 metais bus 35,2 proc., arba 2 procentinio punkto didesnis nei 2022 metais, o santykis su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu atskaičius mokesčius – 48,3 procento.

„Sodros“ biudžeto pajamos kitais metais sieks 6,652 mlrd. eurų – 8,8 proc. daugiau nei laukiama šiemet, išlaidos – 6,416 mlrd. eurų – 13,5 proc. daugiau. Biudžeto perteklius turėtų siekti 235,8 mln. eurų. 

„Sodros“ biudžete numatyta, kad išlaidos nedarbo draudimui augs apie 60 mln. eurų, arba 20 proc., todėl šiuo metu nereikėtų mažinti įmokų į Garantinį fondą.

„Dėl išmokų dydžio į Garantinį fondą diskusija būtų aiškesnė, matyt, kitais metais, kai matysime, kokia bus ekonominė situacija po šiuo metu esamo ir laukiamo didelio neapibrėžtumo. Juolab kad kitais metais planuojama, kad išmokų gavėjų skaičius didės apie 40 proc., iki 9 tūkstančių“, – teigė M. Lingė.

Seimas po svarstymo pritarė 2023 metų PSDF biudžetui, priėmimas – ketvirtadienį

Seimas antradienį pritarė subalansuotam 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui, kuris pirmą kartą perkops 3 mlrd. eurų.

Už projektą po svarstymo balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo 13, o 42 susilaikė. Galutinis balsavimas vyks ketvirtadienį. 

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigė, kad PSDF biudžetas dėl geopolitinės situacijos yra visiškai neblogas.

„2002 metais PSDF biudžetas skaičiuojant eurais sudarė 560 tūkst. eurų,  2013 metais – prieš 10 metų – 1,32 mlrd. eurų. Kitais metais mes jau turime biudžetą virš 3 mlrd. eurų“, – kalbėjo A. Matulas.

„Valstietei“ Astai Kubilienei užkliuvo per didelis fondo rezervas.

„Ateinančių metų PSDF biudžeto rezervas drastiškai auga ir nepagrįstai didelis. 2022 metais susidarė 344 mln. 248 tūkst. eurų. Planuojama, kad 2023 metais jis sieks 511 mln. 690 tūkst. eurų. Tokio dydžio rezervas nėra paremtas aiškiais poreikiais, todėl lieka neaišku, kam tokio dydžio jis reikalingas ir kokioms reikmėms bus naudojamas“, – teigė A. Kubilienė.

Lietuvos regionų frakcijos atstovas R. Žemaitaitis teigė, kad PSDF rezervas sudaro net ketvirtadalį sveikatos draudimo biudžeto, o ne 10-15 proc., kaip yra kitose šalyse.

Jis šį biudžetą pavadino „nabašninko su auksiniu rožančiumi“ biudžetu ir prognozavo, kad sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys 511 mln. eurų rezervą galės „taškyti į dešinę ir į kairę“.

Planuojama, kitąmet fondas didžiąją dalį pajamų – 2,799 mlrd. eurų (9,9 proc. daugiau nei šiemet) – surinks iš sveikatos draudimo įmokų.

„Sodros“ administruojamos sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos turėtų siekti 2,016 mlrd. eurų – 13,6 proc. daugiau, valstybės biudžeto įmokos už valstybės draudžiamus asmenis – 783,5 mln. eurų, arba 1,4 proc. daugiau.

Valstybės biudžeto asignavimai PSDF kitąmet sieks 204,1 mln. eurų – tiek pat, kiek buvo numatyta šiemet.

Didžiąją dalį PSDF išlaidų numatoma skirti sveikatos priežiūrai – 2,123 mlrd. eurų (9,3 proc. daugiau nei šiemet). Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms numatoma skirti 579,582 mln. eurų (9,3 proc. daugiau), medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – 125,723 mln. eurų (10 proc. daugiau).

2023 metais, kaip ir ir šiemet, pervedimai į rezervą neplanuojami.

Pasak jos, vertinant šių metų „Sodros“ pajamas, kitais metais planuojamų įplaukų surinkimas turėtų būti sklandus. 

„Pagal aštuonių šių metų mėnesių „Sodros“ įplaukas matyti, kad ir 2022 metais turėsime pakankamai ženklų pajamų augimą“, – Seimui antradienį pristatydama perteklinį „Sodros“ 2023 metų biudžetą teigė ministrė.  

Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas konservatorius Mindaugas Lingė tvirtino, kad augančios pažeidžiamiausių visuomenės grupių pajamos kurs jų saugumą.

Tame pačiame komitete dirbantis socialdemokratas Algirdas Sysas tikino,  kad kai kurių draudimo rūšių įmokos ir išmokos iki šiol nesubalansuotos.

„Įmokos savarankiškai dirbantiems nepasikeitė. Dėl jų ligos ir motinystės draudimas turėdavo šiokį tokį minusiuką. Vadinasi, nesubalansuotos“, – pareiškė jis.

„Sodros“ biudžeto pajamos kitais metais sieks 6,652 mlrd. eurų – 8,8 proc. daugiau nei laukiama šiemet, išlaidos – 6,416 mlrd. eurų – 13,5 proc. daugiau. Biudžeto perteklius 2023 metais turėtų siekti 235,77 mln. eurų.

M. Navickienės teigimu, „Sodros“ pajamos viršys išlaidas, nes didėja darbo užmokestis, dėl ko surenkama daugiau įmokų, bei asignavimai valstybės biudžeto bendrajai pensijos daliai.  

„Sodros“ rezervas kitais metais, prognozuojama, pasieks 1 mlrd. 605 mln. eurų. 2 mlrd. eurų rezervo ribą planuojama pasiekti 2025 metais. 

M. Navickienė pabrėžė, kad Finansų ministerija ir Lietuvos bankas yra atsakingos institucijos, kad „Sodros“ rezervinės lėšos būtų administruojamos atsakingai. 

Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį kitąmet sudarys pensijos – 4 mlrd. 911 mln. eurų, – 13,4 proc. daugiau nei šiemet.

Pasak ministrės, išlaidos pensijų draudimui 2023 metais didės dėl pensijų indeksavimo. Tačiau ji pabrėžė, kad dabar pensijai apie 60 proc. įtakos turi bazinė dalis, o 40 proc. – individuali.

„Siekis yra pasiekti bent 50:50, santykį, kad žmogaus mokamos įmokos turėtų didesnę reikšmę (pensijos dydžiui – BNS)“ – tvirtino M. Navickienė.

Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės 65 eurais (12,7 proc.) iki 575 eurų,  o neturint stažo – 60 eurų iki 542 eurų. Skaičiuojama, kad kitąmet pensijų didinimui reikės apie 520 mln. eurų.

Bazinė dalis bus indeksuojama 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. Pensijų indeksavimui kitąmet bus skirta 397 mln. eurų, o vien individualios dalies – 120 mln. eurų.

Prognozuojama, kad pensijos bus mokamos kiek daugiau nei 1 mln. gavėjų – šiek tiek mažiau nei šiemet.   

Motinystės išmokoms numatyta skirti beveik 477 mln. eurų – 16,6 proc. daugiau nei 2022 metais, ligos išmokoms – 511,8 mln. eurų (8,5 proc daugiau) nei šiemet. 

Kitąmet bazinė socialinė išmoka sieks 49 eurus, šalpos pensijų bazė – 185 eurus, tikslinių kompensacijų bazė – 147 eurus, valstybės remiamų pajamų dydis – 157 eurus.

Tai numatoma Valstybinio socialinio draudimo fondo 2023 metų biudžeto projekte. Jį penktadienį svarstys Vyriausybė, o vėliau galutinai tvirtins Seimas.

Projekte nurodoma, kad nuo 2023 metų pradžios pensijos bus indeksuojamas naudojant koeficientą 1,0902, o papildomo individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimo koeficientas sieks 1,058. Bazinės pensijos dydis planuojamas 246,21 euro, našlių pensija – 34,89 euro, o pensijų apskaitos vieneto vertės dydis – 5,7 euro.

Vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų kitų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, dydis turėtų siekti 1 684,9 euro.

Bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai kompensuoti iš biudžeto 2023 metais numatoma 2,698 mlrd. eurų.

Apdraustųjų įmokos sieks 3,372 mlrd. eurų, o savarankiškai – 120,513 mln. eurų.

Daugiausia „Sodra“ pajamų skirs pensijoms išmokėti – 4,91 mlrd. eurų, ligos pašalpoms – 511,77 mln. eurų, motinystės socialiniam draudimui – 476,47 mln. eurų, nedarbo išmokoms – 353,914 mln. eurų.

„Sodros“ biudžete numatyta, kad vidutinė socialinio draudimo pensija padidės 51 euru (iki 465 eurų), pensija su būtinuoju stažu – 48 eurais (iki 489 eurų).

Nuo 2022 metų visi pagyvenę ir neįgalūs vieniši asmenys gaus 32 eurų vienišo asmens išmoką.

Kitąmet „Sodros“ pajamos turėtų siekti beveik 5,837 mlrd. eurų, o išlaidos – apie 5,533 mlrd. eurų, planuojamas 1 mlrd. 61 mln. eurų rezervas. 

„Sodros“ pajamos daugiausia kitais metais augs dėl šalies darbo užmokesčio fondo prognozuojamo 9 proc. augimo. „Sodros“ pajamas sudaro apdraustųjų – samdomų darbuotojų ir savarankiškai dirbančiųjų mokamos įmokos, draudėjų mokamos įmokos, valstybės biudžeto asignavimai bendrajai pensijos daliai kompensuoti bei kitos pajamos.

Išlaidų didėjimą lems „Sodros“ išmokų didėjimas dėl šalies darbo užmokesčio augimo 8 proc. ir pensijų didinimas.

Planuojamas PSDF biudžetas ateinančiais metais sieks 2,79 mlrd. eurų, 203 mln. eurų daugiau nei 2021 metais. Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms bus papildomai skiriami 269 mln. eurų, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei įsigijimui bei nuomai – 80 mln. eurų.

PSDF biudžetą svarstymo stadijoje palaikė 89, susilaikė 30 parlamentarų, balsų prieš nebuvo.

Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teiktam „Sodros“ biudžetui parlamente pritarta bendru sutarimu.

„Sodros“ biudžeto pajamos 2022 metais pasieks 5,836 mlrd. eurų ir bus 9,5 proc. didesnis, nei planuota šiais metais. Prognozuojamos biudžeto išlaidos – 5,533 mlrd. eurų.

Didžiausią dalį biudžeto išlaidų sudarys išlaidos pensijoms. Vidutinė pensija kitais metais turėtų augti 51 euru (iki 465 eurų), o vidutinė pensija su būtinuoju stažu padidėti 48 eurais – iki 489 eurų.

Nedarbo socialiniam draudimui numatoma skirti 282,4 mln. eurų. Dėl prognozuojamo žemesnio nedarbo lygio šios išlaidos bus 2,2 proc. mažesnės nei šiemet. SADM taip pat skaičiuoja, kad į „Sodros“ rezervinį fondą bus pervesta 279,2 mln. eurų ir rezervas viršys 1 mlrd. eurų.