– Ką lietuviai veikia su tomis sodybomis?

– Vieni neįsivertino savo pajėgumų ir svarsto pardavimą. Bet ieškančių ir perkančių vis dar yra. Priklauso, ką žmogus veiks toje sodyboje. Ar jis atvažiuos tik kelis savaitgalius per metus, ar įsivertinęs savo jėgas bandys kažką gražaus sukurti.

– Kur lietuviai nori įsirengti savo sodybas? Gal perka senas sodybas ir jas renovuoja?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Įvairiai. Labai daug ieškoma sklypų prie miško ir ežero arba prie miško ir kokio upelio. Tai įprasta lietuviams, kad norisi gamtos, o ne plyno lauko. Ne visi yra pasiryžę tą plyną lauką paversti kažkuo gražiu.

– Apie kokias kainas mes kalbame sklypui prie miško ar upelio?

– Yra skelbimų, kur galima įsigyti sodybą netgi iki 10 tūkst. eurų, bet reikia žiūrėti, ar tai tik pavadinimas namuko, kodėl tai yra tik 10 tūkst. Arba tai yra labai toli, arba tai tik sugriuvęs namelis, arba abu kartu. O plotų, kurių vertė virš milijono, irgi yra. Priklauso nuo poreikių. Vieniems užtenka pilnai šešių arų savoms daržovėms užsiauginti, kitam žmogui visai ko kito reikia. Žmogus pats turi apsispręsti, ko jis nori.

– Ar nėra taip, kad atvažiuoja žmogus, pasižiūri, graži gamta, paukščiai čiulba, sodybą galime paversti savo pasakų nameliu ir suveikia emocijos?

Sunku tikėtis, kad kažką labai daug pavyktų iš to užsidirbti.

– Mes esame žmonės, o ne robotai. Mums atrodo, kad mes sveiku protu vadovaujamės. Bet labai dažnai viską nulemia emocija.

– Jei lietuviai įsigijo sodybas per pandemiją. Ar jų kainos kyla?

– Kainos nebekyla, nes pandemija baigėsi. Jei žmogus galvoja, kad nusipirks, ten dirbs ir paskui parduos ženkliai brangiau ir kažką užsidirbs, tai gal ir galima. Nekilnojamas turtas turi būti prižiūrėtas. Sunku tikėtis, kad kažką labai daug pavyktų iš to užsidirbti.

– Mūsų tautiečiai į tai žiūri ne kaip į investiciją, o į kaip savo būstą.

– Investicija yra dėl to, kad liks vaikams, anūkams.

Kaip trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, atlikus patikrinimą, nustatyta, kad asmuo, sodyboje Drevernoje laikė keturis statomus tinklus, tris tinklinius ekranus bei du didesnio išmatavimo bučiukus.

„Atliekant ūkinių patalpų apžiūrą rasta plastikinių talpų, kuriuose buvo skaidrus skystis, turintis galimai naminės degtinės kvapą. Apie radinį informuota policija, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Už tinklų laikymą asmeniui gresia bauda iki 200 eurų. Paimti draudžiami įrankiai“, – teigiama pranešime.

Tęsiant reidą pareigūnai pastebėjo ne kartą už brakonieriavimą baustą asmenį. Aplinkosaugininkams pateikus tarnybinius pažymėjimus ir pareikalavus patekti į ūkines patalpas, asmuo nepakluso teisėtiems aplinkos apsaugos pareigūnų reikalavimams ir pasišalino.

Anot pranešimo, asmuo buvo sulaikytas, jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas už trukdymą vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę. Už šį pažeidimą jam gresia bauda – nuo 80 iki 780 eurų.

Pareigūnams atlikus patikrinimą dar vienoje sodyboje Klaipėdos rajone, rasta 19 vienetų statomų tinklų, iš kurių 18 buvo nauji. Asmeniui gresia bauda iki 200 eurų. Taip pat paimti ir sodyboje rasti statomi tinklai.

„Vakar aš pasirašiau savo dekretą, kuriuo vetuoju šį įstatymą, pateikiau savo pasiūlymus, kurie, mano nuomone, padės atsižvelgti į šių ūkininkų interesus“, – penktadienį LRT radijui sakė G. Nausėda.

Prezidentas tikisi, kad Seimas priims veto ir atsižvelgs į pastabas, kuriomis siūloma užkirsti kelią piktnaudžiavimui fiktyviai registruojant ūkininko veiklą bei suteikti galimybę tikriesiems jauniesiems ūkininkams.

„Šiandien bus mano veto paskelbtas, tikiuosi, kad Seimas, atsižvelgęs į problemas, kurias aš aiškinamajame tekste išdėsčiau, priims veto, įgyvendins reikiamus pasiūlymus ir mes išspręsime tiek sofos ūkininkų problemą, tiek ir suteiksime galimybes toliau dirbti ir investuoti jauniesiems ūkininkams regionuose“, – kalbėjo G. Nausėda.

Man regionų klausimas yra labai svarbus – aš noriu, kad regionuose liktų jauni žmonės, kad ten jie kurtų savo gyvenimą, kurtų savo ateitį ir kaip prezidentas darysiu viską, kad jiems tai daryti būtų patogiau ir priimtiniau.

„Man regionų klausimas yra labai svarbus – aš noriu, kad regionuose liktų jauni žmonės, kad ten jie kurtų savo gyvenimą, kurtų savo ateitį ir kaip prezidentas darysiu viską, kad jiems tai daryti būtų patogiau ir priimtiniau“, – pridūrė jis.

G. Nausėda sako, kad įstatymo pataisų idėja yra gera, bet dėl to negali kentėti tie, kurie realiai ūkininkauja.

„Manau, kad pati įstatymo idėja buvo teisinga ir noras kovoti su vadinamaisiais sofos ūkininkais yra teisingas, suprantamas, tačiau tai tai negali vykti sąskaita tų žmonių, kurie tikrai realiai ūkininkauja ir susiduria su realiomis problemomis“, – kalbėjo G. Nausėda.

Praėjusią savaitę Seimas leido ūkininkams statyti sodybas, jeigu jų dirbamos žemės sklypas ne mažesnis negu du hektarai. Pataisų iniciatoriai įsitikinę, kad naujos taisyklės nebeleis piktnaudžiauti fiktyviai registruojant ūkininko veiklą, statyti sodybas gražiausiose vietose – prie upių ar ežerų, saugomose teritorijose.

Pakeitimai leistų ūkininkams sodybas naujomis sąlygomis statyti ir neurbanizuotoje teritorijoje esančioje dirbamoje žemėje. Kaip ir dabar, negalės būti daugiau nei viena sodyba su pagalbiniais pastatais: fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo statiniais.

Seimas taip pat nustatė, kad statybų galės imtis tik tokie ūkininkai, kurie pusę ir daugiau savo pajamų per pastaruosius trejus metus bus deklaravę kaip pajamas iš žemės ūkio veiklos. 

Kaip teigiama Prezidentūros pranešime, G. Nausėda siūlo mažiau ribojančias priemones, pavyzdžiui, atsisakyti reikalavimo ne tik įrodyti, kad žmogus bent trejus metus realiai vertėsi žemės ūkio veikla ir gavo iš jos pajamų, bet ir pasiekė tam tikrą pajamų lygį (50 proc.).

Prezidentas siūlo įtvirtinti, kad gyvenamąjį namą su priklausiniais galėtų statyti ūkininkas, bent trejus metus deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, bet tokio reikalavimo nebūtų kitos paskirties ūkinių pastatų statybai.

Anot prezidento, reikalavimas statyti bet kokius pastatus turint daugiau nei 2 ha žemės apriboja galimybę veikti tokioms žemės ūkio šakoms, kurioms nereikia didelių žemės plotų, pavyzdžiui, šiltnamių ūkiams. Todėl siūloma numatyti, kad gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais būtų statomas tik 2 ha ir didesniame sklype, o kitos paskirties pastatai – nuo 0,5 ha.

Prezidentas atkreipia dėmesį, kad reikia svarstyti ir ūkininko ūkio registravimo taisyklių pakeitimus.

Taip pat siūloma įstatymo įsigaliojimo datą atidėti iki 2023 metų liepos 1 dienos.

Seimas antradienį priėmė tai numatančias Ūkininko ūkio įstatymo pataisas: už balsavo 67, prieš du ir devyni susilaikė.  

Parlamentarai įsitikinę, kad naujos taisyklės nebeleis piktnaudžiauti fiktyviai registruojant ūkininko veiklą, statyti sodybas gražiausiose vietose – prie upių ar ežerų, saugomose teritorijose.    

Pakeitimai leis ūkininkams sodybas naujomis sąlygomis statyti ir neurbanizuotoje teritorijoje esančioje dirbamoje žemėje.

Kaip ir dabar, negalės būti daugiau nei viena sodyba su pagalbiniais pastatais: fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo statiniais.

Seimas taip pat nustatė, kad statybų galės imtis tik tokie ūkininkai, kurie pusę ir daugiau savo pajamų per pastaruosius trejus metus bus deklaravę kaip pajamas iš žemės ūkio veiklos. 

„Kad nebūtų naudojama ūkininko ūkis tik tam, kad statytų gyvenamuosius namus, bet kad tikrai būtų skirta ūkininkavimui“, – Seime komentuodamas apribojimus teigė Aplinkos apsaugos komiteto narys Justinas Urbanavičius.

Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas priminė, kad vidutinis ūkininko ūkis dabar siekia 7 ha.

„Vidutinis Lietuvos žemės plotas, kurį valdo ūkis, yra gerokai didesnis, maždaug 7 ir daugiau hektarų. Tai tikrai šita išimtimi turėtų naudotis ūkininkai, o ne plačioji visuomenė“, – Seimo posėdyje teigė ministras. 

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė tikino, kad pataisomis bus užkertamas kelias statuti sodybas gražiausiose vietose prisidengiant ūkininko ūkio sodyba.

„Turime sau atsakyti, ar palaikome tikruosius ūkininkus, kurie kuriasi ir ūkininkauja savo žemėje ir ten nori įsiteigti savo sodybą, ar darome išlygą tiems, kurie nori įsigyti žemę dažnai gražiausiose Lietuvos vietose ir pasistatyti prabangius namus, prisidengdami ūkininko ūkio sodybos pavadinimu. Tai yra spraga, kuri buvo anksčiau padaryta“, – tvirtino Seimo narė.   

Tačiau „darbietis“ Vytautas Gapšys abejojo, ar pataisos leis tokias spragas užkamšyti.

„Kas nutiks, jeigu ūkininkas didelis, kuris visus reikalavimus atitinka, nuspręs pastatyti ir parduoti namą? 20 namų pastatys tas ūkininkas“, – svarstė jis.

„Tiesiog bus ūkininkams padaryta speciali tvarka naujam užsidirbinėjimui, kur kiti negalės prie to prieiti. Sutinku, kad tą reikia sutvarkyti. Bet reikia padaryti tada taip, kad ir ūkininkai galėtų tose žemėse statytis ūkinius pastatus, o ne namus. O jeigu nori statytis namą, tai turi tada praeiti visas tas procedūras, kaip ir bet kuris kitas gyventojas, pasikeisti paskirtį ir pasistatyti ten namą. Ūkinis pastatas ir namas yra skirtingi dalykai. Tai žiūrėkite, tada jei užkamšome skyles, tai užkamšome visas skyles. Nes šioje vietoje per šią skylutę tvenksis labai stiprus vanduo“, – aiškino V. Gapšys.

Tuo metu Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis piktinosi, kad reikalavimas norintiems statyti ūkininkams trejus metus deklaruoti pajamas užkirs kelius žemę pradėti dirbti jauniems žmonėms. 

„Viktoro Pranckiečio (Kaimo reikalų komiteto pirmininko – BNS) sūnus, kuris gyvena Vilniuje, su žmona nusprendžia grįžti į Kauno rajoną ir nusipirkti 50 hektarų ir užsiimti uogų, šilauogių ar kokių kitokių aktinidijų auginimu. Tai jis (įstatymas – BNS) užkerta kelią šitam žmogui grįžti“, – teigė R. Žemaitaitis.

„Jeigu būtų išimtos trejų metų pajamos, imigrantus susigrąžintume“, – pridūrė jis.

Seimas, be kita ko, nustatė, kad ūkininkų sodybų statybos saugomose teritorijose bus leidžiamos, jei tai leis saugomų teritorijų specialieji planai. 

Seimas taip pat sugriežtino ūkininkų sodybų statybas Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose – kai dirbama žemė ar jos dalis pateks į šią teritoriją, sodybas jie galės statyti, jeigu jų dirbamos žemės sklypas bus ne mažesnis kaip 2 ha.

Jeigu ūkininkas turės daugiau žemės, tarkime, tris ar penkis hektarus ir dalis žemės pateks į „Natura 2000“ plotą, jam galios dar vienas papildomas reikalavimas – statybos bus galimos tik tame plote, kuris nepateks į „Natura 2000“ teritoriją. 

Viešbučių atstovų teigimu, šiemet, palyginti su ankstesniais metais, vietos juose Naujiesiems metams rezervuojamos vangiai. Tuo metu kaimo turizmo sodybos užsakymų šiai progai sulaukia pakankamai, tačiau, skirtingai nei ikipandeminiais metais, šventiniams vakarėliams patalpų ieškančios įmonės rezervuoti vietas delsia.

Apgyvendinimo įstaigų atstovai teigia, jog kainos šiemet augo, nors pasak kai kurių viešbučių atstovų, prieš pandemiją vyravusios nakvynės kainos dar nėra pasiektos.

Vietų viešbučiuose rezervacija – paskutinę minutę

Gruodį daugiausia svečių sulaukiama Naujųjų metų naktį. Vis dėlto, verslininkų teigimu, palyginti su ankstesniais metais, šiemet vietos viešbučiuose šiai progai rezervuojamos vangiai.

„Bendrinę informaciją pasakysiu, kad (viešbučiai – BNS) pildosi paskutinę minutę, labai lėtai. Kadangi yra labai didelės kainos už (naujametinių renginių – BNS) programą, matyt, daug kas nelabai darys tų programų arba darys labai kuklias“, – BNS sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Jei seniau būdavo viskas užimta, lūžta, tai dabar viešbučiai pildosi lėtai.

„Jei seniau būdavo viskas užimta, lūžta, tai dabar viešbučiai pildosi lėtai“, – pridūrė ji.

Pasak E. Šiškauskienės, nemaža dalis potencialių viešbučių klientų šventėms pasirenka užsienio šalis, o kiti vietas šalies apgyvendinimo įstaigose rezervuoja paskutinę akimirką.

Tis viešbučius Vilniuje valdančio tinklo „Centrum Hotels“ vadovas Artūras Vainora sako, jog užimtumas Naujiesiems metams šiuo metu siekia apie 70–80 procentų.

„Jeigu anksčiau rezervacijos būdavo daromos prieš mėnesį ar du, tai dabar stebime, kad jos daromos likus savaitei ar daugiausia dviem. Dažniausiai net būna ir paskutinę dieną“, – BNS sakė A. Vainora.

„Lietuviai labai mėgaujasi tuo, kad gali gauti gerą pasiūlymą paskutinę minutę ir juo pasinaudoti“, – pridūrė jis.

Pasak A. Vainoros, mažesnį nei anksčiau viešbučių užimtumą švenčių laikotarpiu lemia ir dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos sumažėjęs svečių iš Rusijos bei Baltarusijos skaičius.

„Kai anksčiau atvažiuodavo rusai, tai agentūros užsakydavo viešbučius su programomis, naujamečiu šventimu ir taip toliau – tai būdavome susiderinę dar vasaros mėnesiais“, – sakė „Centrum Hotels“ vadovas.

Sodybomis domimasi, tačiau užsisakyti neskubama

Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadovė Agnė Vaitkuvienė sako, kad Naujiesiems metams sodybos sulaukia pakankamai užsakymų.

„Per Naujuosius metus visos sodybos anksčiau ar vėliau sulaukia savo užsakymų. Aišku, pirma išsiparduoda tos, kurios yra arčiau didžiųjų miestų, o vėliau ir tos, kur reikia toliau pavažiuoti – jas paprastai žmonės užsako ilgesniam laikotarpiui, ir dviem, ir trims nakvynėms per Naujųjų metų šventę“, – BNS sakė A. Vaitkuvienė.

Vis dėlto ji pastebėjo, kad šiemet įmonės delsia užsisakyti vietas sodybose šventiniams vakarėliams – dėl to bendras kaimo turizmo sodybų užpildymas gruodį nėra didelis ir nepasiekia buvusio iki pandemijos.

„Lyginant su tuo metu (priešpandeminiu laikotarpiu – BNS), labai pasikeitė vartotojų įpročiai. Dabar sulaukiame labai daug užklausų dėl vakarėlių, tačiau iš jų mažai virsta užsakymais. Žmonės ir įmonės teiraujasi, skambina, galbūt ieško geresnės kainos ar sąlygų. Matosi, kad labai nori švęsti, nori susitikti, tačiau, matyt, tos galimybės pasidarė ribotos, todėl sodybų užpildymas gruodžio mėnesį nėra didelis“, – teigė A. Vaitkuvienė.

„Jeigu anksčiau būdavo taip, kad paprašius pateikti pasiūlymą žmonės 80-90 procentų buvo išsirinkę atitinkamą sodybą ir ją užsakydavo, dabar (...) žymiai mažiau užsako“, – pridūrė ji.

Dar viena nauja tendencija – žmonių pasirinkimas kaimo turizmo sodybose švęsti ne tik Naujuosius metus, bet ir Kalėdas.

„Anksčiau jų būdavo vienetai, o dabar tai vyksta masiškai. Kūčių užsakymų turime nedaug, tačiau net ir pirmą arba antrą Kalėdų dieną užsakoma sodyba su maitinimu. Jei giminė anksčiau susirinkdavo pas kažką namuose, dabar tas kažkas užsako sodybą“, – sakė Kaimo turizmo asociacijos vadovė.

Kainos auga, bet ikipandeminio lygio nepasiekia

Pasak viešbučių tinklui vadovaujančio A. Vainoros, palyginti su metų pradžia, nakvynė viešbučiuose pabrango apie 50 proc. Vis dėlto, pasak jo, ikipandeminis kainų lygis dar nepasiektas.

„Mes dirbame atviroje rinkoje, kur viskas matosi ir konkurencija padaro savo. Kadangi mes neturime išankstinių rezervacijų, viskas vyksta paskutinės minutės pardavimo kaina. Kiekvienas viešbutis bando prisitraukti svečių ir dėl to tos kainos nekyla kaip norėtųsi“, – sakė A. Vainora.

„Yra viešbučių taisyklė – kai krenta užimtumas, krenta ir kaina. Kyla užimtumas – kyla ir kaina“, – pridūrė jis.

Tuo metu A. Vaitkuvienė teigė, jog palyginti su praėjusiais metais, kainos kaimo turizmo sodybose pakilo apie 20 proc.

„Jau pavasarį kalbėjome, (...) kad pakilo kažkur apie 10 procentų apgyvendinimo paslaugos kaina. Kai kuriuose regionuose, kurie anksčiau buvo sąlyginai ne tokie populiarūs, o dabar tapo labai populiarūs – pavyzdžiui, Dzūkija – tai kainos kilo daugiau“, – sakė A. Vaitkuvienė.

„Dar vienas kainų kilimas buvo rudenį prieš šildymo sezoną, kai sodybų šeimininkai pasiskaičiavo, kad negali išlaikyti sodybos“, – pridūrė ji.

Pasak A. Vaitkuvienės, dalis sodybų dėl išaugusių energijos kaštų žiemos sezono metu nusprendė nedirbti.

Gyventojai vasarą sodybose ir sodų bendrijose praleidžia nemažai laiko. Ne paslaptis, kad vis labiau modernėja sodo nameliai, juose esantys įrenginiai. Jie vilioja tiek vagišius, tiek atneša daugiau nuostolių gaisro, užliejimo atveju.

„Norėdami vasaroti komfortiškai, žmonės sodybose įsirengia ar į jas atsiveža įvairių daiktų, kurie didina vertę nelaimės atveju. Pavyzdžiui, pasiima vaizdo, garso aparatūros, išmaniųjų įrenginių, elektronikos prietaisų, sodo baldų, itin populiarėja ir brangios naujos kepsninės. Visa tai pirmiausia traukia vagišių akis, o gaisro atveju ar užėjus audrai – žmonės patiria vis didesnių nuostolių“, – pasakoja „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis.

Anot jo, bendrovės duomenimis, šiemet gyventojai jau patyrė beveik pusės milijono eurų nuostolius savo sodybose. Pernai per tą patį laikotarpį nuostolių suma buvo beveik perpus mažesnė.

„Iš tiesų šių metų sausio-liepos mėnesiais sodybose matome ženklų nuostolių sumų šuolį – net 86 proc., lyginant su pernai metų sausio-liepos laikotarpiu. Pernai buvome išmokėję per 255 tūkst. eurų, o šiemet – jau 476 tūkst. eurų sumą gyventojams, kurie susidūrė su nelaimėmis savo sodybose. Pačių nuostolių skaičių taip pat daugiau – net 36 proc.“, – pažymi A. Juodeikis.

Kaip pasakoja draudimo ekspertas, šiemet skaičiai išties rekordiniai, o kas pridaro nuostolių – visas sąrašas. Nesnaudžia ir vagys, įvyksta nelaimingi įvykiai, gaisrai.

A. Juodeikis sako, kad šiemet stichinės nelaimės pridarė daug nuostolių – sumos didesnės net 67 proc., lyginant su pernai metų pirmais 7 mėnesiais. Daug žalos pridarė ir stiprūs vėjai metų pradžioje, ir krušos, liūtys vasarą.

„Nors bendras gaisrų skaičius nėra pats didžiausias, jų padaroma žala kainuoja brangiausiai. Šiemet ugnis iš sodybų pasiglemžė turto už daugiau nei 215 tūkst. eurų. Nuostoliai tokie brangūs, nes gyventojai vis daugiau investuoja į savo sodybų turtą, todėl natūraliai auga ir sumos, jei tas turtas suniokojamas.

Vasarą gaisrai sodybose dažniausiai kyla dėl netvarkingos elektros instaliacijos, pasitaiko ir pavienių žaibų atvejų. Kai būna vėsiau – daugėja gaisrų dėl šildymo sistemos gedimų, kai netinkamai prižiūrimos krosnys, židiniai, nevalomi kaminai. Todėl sodybų savininkai tikrai turi patys atkreipti dėmesį ir investuoti rūpinantis savo turtu. Išskirčiau būtinybę įsigyti dūmų detektorius“, – sako A. Juodeikis.

Draudimo ekspertas taip pat išskiria ilgapirščius, kurie pasidarbuoja sodybose.

„Šiemet fiksavome daugiau vagysčių nei pernai, didesni ir patirti piniginiai nuostoliai – vagys nusitaiko į brangią sodo techniką, įrankius, elektronikos prietaisus. Šiemet kol kas didžiausia vagystė buvo fiksuota, kai nuostolis viršijo 2,6 tūkst. eurų sumą“, – pasakoja „Lietuvos draudimo“ ekspertas.

Stato dar vieną namelį

Kaimo turizmo sodyba "Lazduona" Palazduonio kaime (Vilkijos apylinkių seniūnija) veikia daugiau kaip dešimt metų. "Sodybėlė nedidelė, pagrindiniame pastate vienu metu gali gyventi iki penkiolikos žmonių, o atskirame namelyje – keturi. Jis ypač populiarus buvo karantino laikotarpiu", – sakė "Lazduonos" savininkas Valentinas Pancerna.

Pasak savininko, karantinui pasibaigus, jaučiamas pagyvėjimas, žmonės renkasi kaimą, yra išsiilgę ramybės, nori pabėgti iš miesto. "Galbūt dar ne visi drįsta ir gali išvažiuoti atostogoms į užsienį. Padaugėjo ir norinčių švęsti įvairias progas su draugais, bendradarbiais ar artimaisiais. Negaliu priimti visų norinčiųjų, nes poreikis yra didesnis nei dabartinės galimybės", – teigė kaimo turizmo sodybos savininkas. Kad verslas išties atsigauna, liudija ir tai, jog V.Pancerna stato dar vieną šešių vietų atskirą namelį.

Klientai yra labai įvairūs: neseniai "Lazduonoje" buvo apsistoję dviratininkai iš Latvijos, pasiryžę minant pedalus įveikti 500 km, savaitę viešėjo žinomas fotografas iš Vokietijos.

Pramogos: "Lazduonos" savininkas kartais vaikams, nors tai labai patinka ir suaugusiesiems, surengia putų šou. / Turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.

Ypatingų pramogų poilsiautojams sodybos šeimininkas neorganizuoja. Kartais vaikams, nors tai labai patinka ir suaugusiesiems, surengia putų šou, jei klientai pageidauja, suderina su kaimynais veiklų baidarėmis Dubysos upe.

Šiame versle niekada nebuvo aukso kasyklų, bet išgyventi galima.

"Sodyba skirta ramiam poilsiui. Turime kelis prūdus, norintys gali žvejoti. Gal įspūdingo laimikio ir neištrauks, bet laiką praleis smagiai. Vaikams yra batutas, sūpynės. Teritorija didelė, apie 5 ha, tad yra kur pasivaikščioti", – galimybes vardijo V.Pancerna.

Sakyti, kad "Lazduona" dabar gyvena aukso amžių, pasak pašnekovo, būtų per skambu. "Šiame versle niekada nebuvo aukso kasyklų, bet išgyventi galima, nors dirbti tenka daug, vien žolę visoje teritorijoje nupjauti kiek užtrunka", – kalbėjo sodybos savininkas.

Renkasi baidarių mėgėjai

Kiek pesimistiškesnėmis nuotaikomis gyvena kaimo turizmo pradininkė pakaunėje Roma Zalensienė, veiklą pradėjusi 1996 m. "Karantino metu svečių neturėjome, skambučiai prasidėjo tik jam pasibaigus. Vieši įmonių kolektyvai, vyko kelios stovyklos. Žmonių srautas labai sumažėjęs, mūsų verslui pandemija – labai ne į naudą", – sakė R.Zalensienė.

Prie Dubysos įsikūrusi Zalensų sodyba irgi teikia daug paslaugų, ją renkasi baidarių turizmo mėgėjai, medžiotojai, erdviose patalpose vyksta konferencijos, mokymai.

Šiuo metu poilsio ir pramogų slėnį "Zalensai" sudaro trys įvairių dydžių sodybos, išskirtinis "Gegužinių slėnis" ir stovyklavietė "Dubysa". Norintys laiką praleisti ant paties Dubysos kranto gali apsistoti nuosavose palapinėse. Vienu metu visame komplekse gali svečiuotis apie 3 tūkst. žmonių.

Pasirinkimas: šiuo metu poilsio ir pramogų slėnį "Zalensai" dažniausiai renkasi baidarininkai. / Turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.

Švedus vadina auksiniais klientais

"Per visą karantiną buvo gerai. Dviese trise nuolat gyveno švedai, bet jie išsipirko visą viešbutį, kad nebūtų kitų gyventojų. Tai buvo auksiniai klientai net penkis mėnesius", – šypsojosi Stanislovas Pranckūnas, viešbučio "Kankorėžis" Kačerginėje savininkas.

Neseniai "Kankorėžyje" svečiavosi jau kiti švedai, portugalai, šeima iš Palangos. "Jie guodėsi, kad šiuo metu Palangoje gyventi neįmanoma: poilsiautojų gausybė, ramybės nėra, triukšmas, muzika netyla iki 4 valandos. ryto", – perpasakojo viešbučio savininkas.

Šiuo metu "Kankorėžis" užimtas 50 proc. "Mums tai geras rezultatas, darbuotojų nesamdome, verčiamės šeimos jėgomis. Padidėjo ir apyvarta parduotuvėje. Ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis užsuka dviratininkai, atplaukusieji laivu", – džiaugėsi Kačerginės verslininkas. Miestelyje veikia kavinė "Kačerga", "Velobaras", neseniai J.Biliūno gatvėje atsidarė dar viena kavinė. Pasak pašnekovo, viešojo maitinimo paslaugų tiekėjai nei konkuruoja, nei pykstasi dėl klientų, vos spėja visus aptarnauti.

"Kačerginė – gyva ir judri. Tikiuosi, kad turistų neatbaidys prasidėjusi pagrindinių gatvių rekonstrukcija. O jai pasibaigus, miestelis taps dar patrauklesnis", – įsitikinęs S.Pranckūnas.

Ketina užrašinėti istorijas

Tuo, kas vyksta dabar, patenkinta ir kulautuviškė Vaida Kržčonavičienė, su mama nuomojanti "Parko apartamentus". "Atvyksta ir lietuvių, ir svečių iš užsienio šalių. Nemaža dalis jų atmina dviračiais, nes šalia turime labai gražų dviračių taką, apsistoja poilsiautojai, važiuojantys į pajūrį ar grįžtantys iš jo, per Lietuvą pėsčiomis keliaujantys žmonės, tarp jų buvo net vokietis. Kulautuvą atrado vilniečiai, poilsiautojų turime iš įvairių šalies kampelių", – pasakojo V.Kržčonavičienė.

Reginys: per "Parko apartamentų" langus atsiveria ramybe alsuojantis vaizdas. / Turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.

Per visą karantiną buvo gerai.

"Parko apartamentuose" yra apsilankę svečiai iš penkiolikos pasaulio šalių, prieš COVID-19 Kulautuvoje svečiavosi ir gyvenantys tokiose tolimose valstybėse kaip Argentina, Kuba bei Indija.

Šiuo metu "Parko apartamentuose" yra apsistojęs skulptūrinį objektą Kulautuvai kuriantis architektas-menininkas Džiugas Karalius. "Esame turėję ir daugiau įdomių poilsiautojų, ir smagių istorijų, vis pagalvoju, kad jau laikas jas pradėti užrašinėti", – šypsojosi pašnekovė.

Viena iš tokių istorijų susijusi su šuniuku. Paskutinėmis viešnagės dienomis paspruko Vokietijoje gyvenančių lietuvių augintinis. "Jis dingo, šunelio šeimininkai ieškojo, bet nerado, tik jau grįžę į Vokietiją feisbuke pamatė skelbimą, kad rastas jų keturkojis. Šeimininkas dar kartą važiavo į Lietuvą vien tam, kad parsivežtų savo šunį. Supratęs, kad kelionei atgal be poilsio jau neužteks jėgų, susirado mus žemėlapyje ir atvyko pernakvoti", – prisiminė moteris.

Stanislovas Pranckūnas: per visą karantiną buvo gerai. / Turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.

V.Kržčonavičienė džiaugėsi, kad situacija, atšaukus karantiną, gerokai pasitaisė. "Tiesa, ir jo metu buvo svečių, kurie privalėjo saviizuoliuotis grįžę iš užsienio. Tam sudarytos tinkamas sąlygas, kai kurie nuomojami kambariai yra su atskirais įėjimais. Dabar savaitgaliais viskas būna užimta, o darbo dienomis yra vienas kitas laisvas numeris. Festivalio "Akacijų alėja" metu net leidome vilniečių šeimai kieme pasistatyti palapinę, nes vietų jau nebuvo", – teigė pašnekovė.

Komentaras

Valerijus Makūnas, Kauno rajono meras

Apmaudu, kad užsitęsusi pandemija ir karantino ribojimai neleido kaimo turizmo sodyboms išnaudoti viso savo potencialo. Kartu džiaugiuosi, kad apgyvendinimo paslaugas teikiantys Kauno rajono verslininkai atlaikė laikmečio iššūkius.

Dar daugiau – nemažai kaimo turizmo sodybų savininkų aktyviai prisidėjo, kai savivaldybei teko ieškoti patalpų gyventojų saviizoliacijai. Nesavanaudiška pagalba ypač pasižymėjo Antalkių kaime įsikūrusios L. r S.Sadauskų (Vilkijos apylinkių seniūnija) bei Audos Margaritos Peimienės sodybos Jadagonių laime (Zapyškio seniūnija) šeimininkai.

Kaimo turizmo sektoriuje didėja konkurencija, todėl sodybų šeimininkams reikia būti kūrybiškiems ir nuolat tobulėti. Juk lankytojų srautus, o kartu ir pelną, lemia ne tik įdomi sodybos vieta, bet ir teikiamų paslaugų įvairovė bei kokybė.

Smagu matyti mūsų krašto verslininkų sumanumą ir gebėjimą sudominti lankytojus. Mėgstantys aktyvų poilsį ir nuotykius, dažnai renkasi Jadagonių kaime įsikūrusią Skirmanto Paukščio sodybą, kur galima palaipioti dirbtine uola, išmėginti pėsčiųjų trasas, pažaisti tenisą, tinklinį ir net išsimaudyti pelkėje.

Jau minėtoje L. ir S.Sadauskų sodyboje įrengtas etnografinis rūsys, kur galima paragauti lietuviško kulinarijos paveldo: naminio vyno, sodyboje gamintų lietuviškų dešrų, džemų, uogienių.

Audos Peimienės sodyba Jadagoniuose teikia kompleksines paslaugas: čia vyksta seminarai, stovyklos, kolektyvų šventės, sporto varžybos, verslo renginiai.

Savivaldybė irgi stengiasi aktyvinti turizmo sektorių. Šiuo klausimu daug metų dirba Kauno rajono verslo ir turizmo informacijos centras, kuris populiarina patraukliausias mūsų krašto vietas: kuria informacinius leidinius, rengia mokymus, ekskursijas, dalyvauja parodose, plukdo turistus laivu "Zapyškis".

Nekilnojamojo turto (NT) skelbimų portalo aruodas.lt duomenimis, per tris šių metų ketvirčius paskelbta maždaug 1,8 tūkst. skelbimų apie parduodamas sodybas, arba po maždaug 200 per mėnesį – 11 proc. daugiau nei pernai, kai jų per tą patį laiką buvo 1,6 tūkst. (apie 180 per mėnesį).

Susidomėjimas sodybomis taip pat išaugo – per devynis mėnesius portale peržiūrėta beveik dukart  daugiau sodybų skelbimų nei pernai.

„Tai sietume ir su įprastu pavasario-vasaros sezoniškumu, ir su buvusiomis nuotaikomis – pirkėjų susidomėjimu būstais gamtoje, užmiestyje, būstais su nuosavu kiemu. Gyventojai šiemet itin domėjosi ir ieškojo įsigyti sodybą“, – BNS sakė portalo vadovė Viktorija Steponavičiūtė.

Sodybomis ir joms skirta žeme prekiaujančios bendrovės „Namudė“ įkūrėjas ir vadovas Alvydas Boguševičius sako pastebintis, jog žmonės pastaruoju metu labiau renkasi jau pastatytas, tvarkingas sodybas prie vandens telkinių, kainuojančias apie 200-400 tūkst. eurų. Anot jo, susidomėjimas augo pastaruosius dvejus metus, tačiau pandemija sandorius dar labiau paskatino.

Dabar ir koronavirusas provokuoja žmones važiuoti, atsiskirti, būti individualiai, o ne tose dėžutėse.

„Sandoriai startavo 2019 metais, nes 2017-2018 metais buvo šlapios vasaros, labai lijo, tai tada dvejų metų klientai „persimetė“ į kitus metus, nes kai lyja, tai dažniau renkamasi Turkija, Egiptas. Dabar ir koronavirusas provokuoja žmones važiuoti, atsiskirti, būti individualiai, o ne tose dėžutėse“, – BNS sakė A. Boguševičius.

Anot jo, susidomėjimas sodybomis pavasarį turėtų išaugti dar labiau, ypač jei didės nedarbas. A. Boguševičiaus teigimu, šiuo metu sodybas dažniau įsigyja turtingi žmonės, tačiau ateityje apie jas turėtų labiau mąstyti ir vidurinioji klasė, įsigyjanti pigesnes, 40-80 tūkst. eurų vertės sodybas.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis svarsto, jog šiemet išryškėjo tendencija investuoti – ne tik į sodybas, bet ir į vertybinius popierius ar kitas galimybes įdarbinant pinigus. Anot jo, gyventojai turi rekordiškai daug santaupų, tačiau sumažėjo galimybės juos išleisti, be to, baiminamasi infliacijos.

Valstybės skolinasi, leidžia pinigus, natūralu, kad po kelių metų mes galime pamatyti didesnę infliaciją.

„Ne tik tai, kad turi rekordiškai daug likvidaus turto, indėlių, vis augančias pajamos ir mažiau galimybių išleisti tuos pinigus, taip pat dar ir galbūt bijo infliacijos, nes matome, kad centriniai bankai didina pinigų pasiūlą precedento neturinčiais tempais, valstybės skolinasi, leidžia pinigus, natūralu, kad po kelių metų mes galime pamatyti didesnę infliaciją“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Pasak jo, susidomėjimas sodybomis išaugo, nes daug žmonių gali dirbti nuotoliniu būdu. Be to, mieste duris užvėrus nemažai daliai paslaugų ar pramogų vietų, kai kurie jų svarsto pakeisti gyvenimo būdą.

„Kai mieste galimybių yra daug mažiau nueiti į restoraną, koncertą, teatrą, kitas masinio susibūrimo vietas, tai ir noras bei poreikis gyventi bute miesto centre yra gerokai mažesnis. Turbūt daug kas pergalvoja savo alternatyvas ir pasvarsto apie tai, kad antro ar net ir pirmo būsto perkėlimas toliau nuo centro yra ne tik investicija, bet ir galimybė šiek tiek pakeisti gyvenimo būdą ir turėti kur gyventi ne miesto centre“, – sakė N. Mačiulis.

Aruodas.lt duomenimis, šiemet aktyviausiai skelbimus apie sodybas žmonės talpino nuo balandžio iki rugpjūčio, o didžiausias jų skaičius buvo birželį – apie 50 proc. daugiau nei prieš metus.

Sodybų pasiūla itin augo Anykščių, Ignalinos, Rokiškio, Zarasų, Švenčionių, taip pat Kupiškio, Radviliškio, Šilutės rajonuose.

Tuo metu pirkėjai labiausiai domisi sodybomis Švenčionių, Anykščių rajonuose – čia susidomėjimas augo daugiau nei du kartus, Klaipėdos ir Trakų rajonuose – beveik dvigubai, Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus rajonuose – 50-60 procentų.

Pora prisimins ir pirmą naktį, praleistą sodyboje, miške, šaltyje, mat atsivežto mažo šildytuvo nepakako prišildyti patalpai. „Traška viskas, vėjas už lango, medžiai. Užsidengiau galvą, kad nematytų Renata, jog nemiegu. O ji sakė lygiai tą patį. Apsiklojęs galvą nemiegojau, klausiau visų dvasių, kada čia ateis. Atsibudome užtinę, neišsimiegoję“, – prisimins pora.

Tuo metu aktorė Emilija Latėnaitė-Bieliauskienė puikiai pažįstama iš naujo LNK televizijoje rodomo serialo „Rimti reikalai“. Moteris pakvietė į sodybą, paveldėtą iš tėvų, kadaise ją įsigijusių ir atstačiusių. Čia tuomet dar būsima aktorė vasaras leisdavo nuo ketverių metukų. „Tėvai mokėjo parodyti gamtą draugiškai, kad yra daug smagumų, galimybių. Todėl ta puoselėta meilė gamtai vaikystėje, auga ir klesti iki šiol“, – sako Emilija vesdama į sodybos kiemą. Ant stalo, beje, padaryto iš senų medinių durų, jau garuoja naminių mėtų ir melisų arbata.

Emilijos sodyboje nėra miestiečiams būdingų patogumų – tualetas lauke, o vanduo – tik iš sodybos papėdėje esančio šulinio. Lauko stalą atstoja senos durys, namuose kone kiekviename kambaryje supynės, o ant greta esančios kalvos slepiasi namelis medyje.

Prieš metus iš miesto, galima sakyti, pabėgo ir 37-erių dainininkė Natalija Bunkė. Moteris su 8-eriais metais jaunesniu sužadėtiniu Edgaru ir sūnumi Kristupu iš trijų kambarių buto persikėlė į nuosavą namą miesto pakraštyje, Pavilnyje. Kai Natalijos namuose lankytasi prieš metus, moteris nedrąsiai rodė sklypą, plytintį už jos namų, ir pasakojo apie sodą, kurį ketina ten įrengti. Šiandien vaizdas nuo buvusio prieš metus skiriasi kardinaliai. Teritorijoje kruopščiai prižiūrima žolė, dekoratyviniai medeliai, gėlės.

Dainininkės sužadėtinis Edgaras juokiasi, kad, kurdami nuosavą parką, labiausiai pradžiugino medelynų savininkus, mat gerokai papildė jų kišenę pirkdami augalus ir medelius. Jiems pora paklojo ne vieną tūkstantį eurų.

Gyvenimo būdo laida „Nuo... Iki...“ – jau šį pirmadienio vakarą, 20 val., per LNK.

Ministerija taip pat rekomenduoja, kad klientai atsiskaitytų ne grynaisiais, jie galėtų dezinfekuoti rankas, be to, jie turi būti informuojami apie apsaugos priemones bei reikalavimus bendro naudojimo vietose.

Žmonės, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymių, negalės apsistoti šiose įstaigose.

SAM teigimu, dažnai liečiami paviršiai turi būti valomi bent du kartus per dieną.

Maistas šiose įstaigose taip pat turi būti tiekiamas išvengiant artimo kontakto, be to, siūloma  atsisakyti bufetų, kai maistą įsideda patys lankytojai.

Be to, darbdaviai įpareigojami matuoti darbuotojų kūno temperatūrą atvykus į darbą.