Pradžia – po pasveikinimo

Prieš porą metų savo kūrybinės veiklos 50-metį paminėjusi legendinė Klaipėdos menininkė Sofija Kanaverskytė ir bandanti save tapybos srityje jauna verslininkė Rugilė Cibauskaitė ilgą laiką remontuotose ir pagaliau atnaujintose erdvėse surengė bendrą parodą "Kontrastai. Kur dingsta laiko ribos".

S.Kanaverskytė neslėpė, kad pirmoji artimesnė pažintis bei bendravimas su R.Cibauskaite užsimezgė šių metų pavasarį.

Kovo viduryje S.Kanaverskytė tapo dienraščio "Klaipėda" organizuojamo konkurso "Metų klaipėdietė" nugalėtoja. Tada ilgametės šių rinkimų garbės mecenatės – nekilnojamojo turto valdymo įmonės "Mūsų laikas" vardu ją pasveikino R.Cibauskaitė.

Dailininkė ir scenografė, Klaipėdos miesto kultūros magistrė S.Kanaverskytė jau tada galvojo apie vasarą, turėjo planų surengti dar vieną parodą ir pristatyti savo knygą.

Menininkė kreipėsi į daugybę uostamiesčio parodų salių bei galerijų, bet iš visų gavo neigiamą atsakymą.

Reikalas tas, kad jubiliejiniais Klaipėdai metais renginiai ir parodos jau buvo suplanuotos.

Sulaukusi neigiamų atsakymų S.Kanaverskytė pasinaudojo proga ir apie savo ketinimus "Metų klaipėdietės" konkurso iškilmių metu užsiminė  ilgamečiam konkurso mecenatui R.Cibauskui.

"Kai buvo paskelbta, kad tapau Metų klaipėdiete, stovėdama ant scenos pasakiau, kad neliksiu Klaipėdai skolinga ir pateisinsiu šį vardą. Vakaro metu R.Cibauskui papasakojau apie savo planus ir nesėkmes ieškant patalpų parodai eksponuoti. Tada jis netikėtai mane patikino parūpinsiąs vietą, kur būtų galima pakabinti mano kūrinius ir pakvietė ateiti konkrečiau aptarti šį reikalą", – prisiminė S.Kanaverskytė.

Pagarba: miesto meras Vytautas Grubliauskas atskubėjo pagerbti parodos autorių. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Įžvelgė bendrystės galimybę

Po kelių dienų menininkė susitiko su R.Cibausku ir jo dukra verslininko darbo kabinete. S.Kanaverskytės akis iškart užkliuvo už dviejų didžiulių paveikslų. Vienas pirmųjų viešnios klausimų kabineto šeimininkui gurkšnojant kavą buvo apie šių kūrinių autorių.

"Jis tarstelėjo, kad tai Rugilės darbai. Pokalbis vyko toliau, bet aš vis žvilgčiojau į darbus ant sienos. Pradėjome tartis dėl laiko, kada bus galima apžiūrėti patalpas Turgaus gatvėje 16 name. Kai man parodė salę, kur turėtų būti paroda, supratau, kad ji didumo kaip bažnyčia. Išsigandau, mano ne itin didelio formato kūriniai tokioje salėje tiesiog galėjo pasimesti. Iškart pagalvojau, kad parodai reikia antro žmogaus. Ir tada man dzingtelėjo į galvą mintis. Tą pat akimirką paklausiau Rugilės, gal ji turi daugiau darbų? Ji patikino, kad turi, ir pakvietė jų apžiūrėti. Nuėjome į jos dirbtuvę ir aš apakau! Mažiausių darbų kraštinės – 1,5 metro", – pasakojo S.Kanaverskytė.

Apibūdindama R.Cibauskaitės kūrinius menininkė stebėjosi menine raiška ir jų dydžiu. Daugelio jų aukštis siekia ir 2,5 metro.

S.Kanaverskytė stebėjosi ir merginos išmone – ten pat dirbtuvėse ji pamatė audinio rietimus, išmargintus Rugilės kūrinių atvaizdais.

"Rugile, darome parodą kartu", – pribloškė jauną verslininkę garbaus amžiaus menininkė. Tuos žodžius išgirdo ir jos tėvas.

Išgirdusi pasiūlymą rengti bendrą parodą R.Cibauskaitė suprato, kad tokios progos nevalia prarasti.

Žodis: aktorė Virginija Kochanskytė suteikė renginiui poetinio pakilumo. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sugebėjo rasti dermę

"Prisipažinsiu, niekur nesu mačiusi nieko panašaus į šią parodą. Antrajame pastato aukšte eksponuojama 12 mano įrėmintų, vienodo formato darbų ir tiek pat Rugilės. Tarp tapybos darbų stovi pufai, aptraukti medžiaga su jos darbų atvaizdais, pagalves, lovatieses primenantys daiktai", – parodos vaizdą apibūdino S.Kanaverskytė.

Ekspoziciją kūrė Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Neringa Poškutė-Jukumienė.

Ji sugebėjo taip sukomponuoti skirtingus abiejų kūrėjų darbus, kad nedideli S.Kanaverskytės darbai, ir R.Cibauskaitės kūriniai tarsi paryškino, papildė vieni kitus.

"Pamačiusi, kaip sudėlioti mūsų darbai, supratau, kad esu Neringai labai dėkinga už jos darbą ir skirtą laiką. Mačiau, kaip atidžiai ji dirbo. Tikrai pati nieko nekeisčiau", – atviravo R.Cibauskaitė.

Žvaigždė: parodos autores pasveikino ir savo dainomis džiugino Monika Liu. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pavadinime – pagrindinė mintis

Dviejų autorių kūrybos paroda gavo "Kontrastų" pavadinimą. Ir tai nenuostabu. S.Kanaverskytė prisipažino, kad kol kas kitų kūrinių neplanuoja, ir atviravo nebeturėsianti sveikatos surengti dar vienos parodos, tai veikiausiai esanti paskutinė.

O R.Cibauskaitei tai – debiutas, iki šiol ji savo kūrinių nebuvo viešai rodžiusi.

Parodoje jaučiama Rugilės jaunystė ir mano branda.

S.Kanaverskytės darbuose ryškėja filosofiniai apmąstymai, R.Cibauskaitės – tapybiški pasitaškymai.

"Parodoje jaučiama Rugilės jaunystė ir mano branda. Puikiai žinau savo jėgas, man jau – 87-eri, tokio amžiaus menininkai dažniausiai jau nebekuria", – kalbėjo S.Kanaverskytė.

R.Cibauskaitė buvo dar atviresnė, mergina, kasdien besisukanti verslo pasaulyje, neslėpė, nors autorės išgyvena skirtingus gyvenimo etapus, bet abiejų gyvenimo vertybės yra vienodos.

Klasika: M.Rojus ir I.Maknavičienė pradžiugino aukštojo meno mylėtojus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Saviraiškai – spalvos

"Esu verslininkė, bet mano darbe kūryba taip pat reikalinga. Menas ir kultūra mane lydėjo nuo vaikystės, tai man įdiegė tėvai, kultūra tapo mano savastimi. Visada maniau, kad būtina lavinti, palaikyti ir dalyvauti meno bei kultūros dalykuose", – teigė R.Cibauskaitė.

Mergina su dideliu dėkingumu pasakojo apie su daile ją supažindinusią menininkę Dalią Kirkutienę, mokiusią ne tik kūrybos, bet ir gebėjimo per spalvas laisvai lieti mintis bei reikšti emocijas.

"Tokia tapyba tapo mano išraiškos dalimi. Menininke savęs niekada nepavadinčiau, tai būtų pernelyg įžūlu. Esu žmogus, kuris ieško savęs, ir vienas būdų tai padaryti yra menas. Daug ką kuriu drobę pasidėjusi ant grindų, nes kūriniai yra dideli. Kuriu iš pajautos, ką tą dieną jaučiau. Taip išreiškiu savo pamąstymus, apie tai byloja ir darbų pavadinimai, kurie daugeliu atveju susiję su savidisciplina, charakterio savybėmis. Tikiu, kad bet kurio amžiaus žmonės šias idėjas gali pritaikyti sau. Į drobę perkeliu dienos pokalbius, susitikimus su draugais, sutiktais žmonėmis. Kūrybos procese neretai viskas pasikeičia ir virsta visai kitkuo, nei buvau sumaniusi. Ne vieną kūrinį pradėjau kaip raudoną, o paskui jis virto žaliu ar kitos spalvos. Kai kurie pradėti darbai guli nebaigti, laukia savo laiko. Kai kurie pradėti paveikslai laukia ir pusę metų. Nors kūriniai yra abstraktūs, juose yra ir emocijos ir sielos virpesiai, ir mintys", – apie pačios kūrybą pasakojo R.Cibauskaitė.

Neretai pakėlusi darbą nuo grindų mergina pamato jį visai kitomis akimis. Savo kūrinius ji norėjo apibendrinti teigdama, kad juose dingsta ribos. Kasdienis gyvenimas, o juo labiau verslas yra kupinas daugybės ribojimų. Kūryba jaunai autorei suteikia laisvę išsireikšti, prarasti laiko pojūtį, atsipalaiduoti. Vieni žmonės tokį atsipalaidavimą pasiekia kalbėdami. Kiti – tapydami, žaisdami spalvomis. Rugilė priklauso pastariesiems.

Jaunoji autorė nustebo, bet kartu ir nudžiugo išgirdusi N.Poškutės-Jukumienės mintį, kad S.Kanaverskytė priėmė labai jaunatvišką, o Rugilė – labai brandų sprendimą sudėti kūrinius į vieną erdvę. Tai parodė, kaip svarbu yra bendrauti skirtingų kartų žmonėms, suprasti vieniems kitus.

"Labai džiaugiuosi, kad dienraštis "Klaipėda" labai simboliškai prisidėjo prie mūsų bendro su S.Kanaverskyte projekto gimimo. Svajojau kada nors surengti savo darbų parodą, bet konkrečių planų dar neturėjau. Sofijos ryžtas ir padrąsinimas pastūmėjo mane. Be to, N.Poškutė-Jukumienė prisijungė ir ėmėsi kuruoti parodą, o tai suteikė pasitikėjimo ir ryžto – prisipažino R.Cibauskaitė.

Vertinimai: žiūrovai stebėjosi skirtingų žanrų ir stiliaus darbų derme. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Išryškino kūrinių filosofiją

S.Kanaverskytė jaunąją kūrėją vadina europinio lygio verslininke, gebančia rišti meną su verslu. Gyrė ją už tai, kad tapo ne tam, kad sukurtų meno kūrinį, o kad išsilietų ir taip į savo darbus įneša labai daug vidinės energetikos ir jėgos. Vadino suvaldytos abstrakcijos autore, savo darbais primenančią perkūno iš giedro dangaus efektą.

"Mano darbai ten suskambėjo savo filosofija, savo dvasingumu Rugilės dekoratyvių kūrinių apsuptyje", – teigė menininkė.

S.Kanaverskytės koliažai – ne tapyti, o sukurti naudojant daugybę medžiagų. Jos kūriniuose atsispindi autorei rūpinčios aktualijos. Viena jų – aukojimas, tačiau ne materialiųjų dalykų, o darbo, savęs paties.

Kita tema – tiesa, kaip pirmoji karo auka. Kiekvienas kūrinys atspindi atskirą menininkės širdies sopulį ir aktualiausius apmąstymus.

Prie kiekvieno kūrinio žiūrovai randa QR kodą, kurį nuskenavę gali sužinoti, kokią idėją į jį sudėjo pati autorė ir taip pasitikrinti, ar jos sutampa su žiūrovo kūrinio supratimu.

Parodoje eksponuojamus darbus autorė sukūrė per porą pastarųjų metų.

Pristatymas: S.Kanaverskytė pirmajame parodos pristatyme savo draugams ir bičiuliams įteikė neseniai išleistą savo knygą "Gyvenimas gražus". Vytauto Liaudanskio nuotr.

Iš parodų – į parodą

Pirmasis labiau kamerinis parodos "Kontrastai" pristatymas įvyko liepos 15-ąją.

S.Kanaverskytė į jį pakvietė iš tėviškės savo giminaičius, R.Cibauskaitė taip pat apsisprendė, kuriuos žmones norėtų matyti pirmajame pristatyme.

Iš tiesų tąkart į renginį atskubėjo labai daug garbingų svečių. Atvyko Metų klaipėdietės Skaistutė Idzelevičienė, Loreta Bosienė, Aldona Kerpytė, Olga Žalienė, daugybė menininkų ir meno žinovų, verslininkų. S.Kanaverskytę ir R.Cibauskaitę pasveikino ir į Klaipėdą specialiai atvykusi "Eurovizijos" konkurso dalyvė, dainininkė Monika Liu.

Šiandien keliose Klaipėdos parodų salėse atidaromos parodos sulauks nemažai žiūrovų. Visus juos po oficialaus atidarymo ketinama pakviesti į buvusią universalinę parduotuvę "Pajūris" ir tuo pačiu įkvėpimu apžiūrėti ir "Kontrastus".

Tai bus antroji galimybė pamatyti neįprastą parodą atnaujintoje ir dar vieną gyvavimo etapą pradedančioje senamiesčio erdvėje.

O liepos 29-osios vakare buvusios parduotuvės durys bus atvertos lankytojams dar kartą. Į šį vakarą R.Cibauskaitė ketina pasikviesti artimus bičiulius, gyvenančius Lietuvoje bei užsienyje, kur mergina daug metų studijavo.

Sėkmė: Rimantas ir Reda Cibauskai džiaugėsi, kad atnaujintose patalpose pirmasis renginys buvo jų dukros ir tituluotos menininkės darbų paroda. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Derins komerciją ir menus

R.Cibauskas pasakojo, kad atgaivindamas pastatą, menantį garbingą XIX a. vidurį siekiančią istoriją, norėjo pritaikyti pasaulinę praktiką, kai tose pačiose erdvėse derinama komercija ir menai.

Bendra dukros Rugilės ir S.Kanaverskytės paroda – pirmas bandymas parodyti lankytojams išmaniai sutvarkytą daugeliui gerai pažįstamą pastatą iš vidaus.

Turgaus gatvės 16-ajame name nuo pat jo pastatymo ir atstatymo po didžiojo gaisro 1854 m. veikė parduotuvės. Vienu metu parduotuvė savo interjeru ir reklamos išmone buvo vertinamas kaip viena gražiausių ir naujoviškiausių visame rytiniame Baltijos jūros regione.

Parodos atidarymą lydėjo ne tik stilingos vaišės, bet ir aukščiausio lygio muzika. Žiūrovai mėgavosi Mindaugo Rojaus ir Ingos Maknavičienės, Sauliaus Šiaučiulio muzikavimu bei Monikos Liu dainomis.

Metas priminti nuopelnus

Dienraštis "Klaipėda" kiekvienų metų pradžioje prašo klaipėdiečius prisiminti moteris, kurių darbus verta iškelti į viešumą, tarti joms padėkos žodžius už pasiaukojamą, nuoširdų darbą uostamiesčio žmonių labui, už miesto vardo bei šalies garsinimą.

Penktadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įvyko baigiamasis "Metų klaipėdietės" konkurso vakaras.

Šios iškilmės – viena įsimintiniausių metų pradžios švenčių uostamiestyje, nes tai – proga įsitikinti, kiek daug ir kokių puikių darbų daro klaipėdietės.

Tokio vakaro metu pagerbiamos visos šešios konkurso finalininkės. Joms ir ankstesnių konkursų laimėtojoms dovanojamos gėlių puokštės, prisimenami jų nuopelnai miestui ir miestiečiams.

Noriu nuoširdžiai padėkoti jums už pastangas, ryžtą, vienybę ir nuoširdų norą padėti tiems, kam tos pagalbos šiandien labiausiai reikia.

Pasveikino Prezidentas

Kaip ir kaskart, šiemet iškilmingame renginyje nuskambėjo "Metų klaipėdietės" konkurso globėjo Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas šioms moterims.

"Mielos klaipėdietės, gerbiami konkurso rengėjai ir svečiai, Klaipėda turi gražią tradiciją kasmet pagerbti drąsias, stiprias, talentingas, pasiaukojančias ir išskirtines moteris. Gaila, kad šiemet konkurso džiaugsmą temdo Rusijos agresija prieš Ukrainą. Kita vertus, tai mums dar kartą primena, kokios svarbios savybės yra vienybė ir atjauta. Nė kiek neabejoju, kad šiųmečio konkurso laureatės, kaip daugybė kitų Lietuvos žmonių, daro viską, kas jų galioje, kad padėtų broliškai Ukrainai, nuo karo bėgančioms moterims, vaikams, senoliams ir kitiems. O tai – svarbiau už bet kokius laurus ir apdovanojimus. Todėl noriu nuoširdžiai padėkoti jums už pastangas, ryžtą, vienybę ir nuoširdų norą padėti tiems, kam tos pagalbos šiandien labiausiai reikia. Eikite tuo keliu ir toliau. Veskite juo kitus. Stiprinkite bendruomenę ir visą Lietuvą", – iš scenoje įrengto ekrano nuskambėjo šalies Prezidento žodžiai.

Pagarba: Lietuvos Respublikos Prezidentas G.Nausėda tradiciškai padėkojo klaipėdietėms už drąsą, stiprybę ir pasiaukojimą. LR prezidentūros nuotr.

Visas gyvenimas – kūryba

Vieną iš šešetuko pretendenčių, kaip ir kasmet, į konkurso baigiamąjį etapą delegavo speciali komisija, kurią sudarė garbės mecenatas, filantropas Rimantas Cibauskas, 2021-ųjų Metų klaipėdietė mokytoja ir dramaturgė Maja Tarachovskaja, Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys, spaustuvininkas ir leidėjas Saulius Jokužys bei nuotoliniu būdu balsavęs bendrovės "Klaipėdos dienraštis" direktorius Vidas Milkevičius.

Šįkart ja tapo dailininkė ir scenografė Sofija Kanaverskytė. Tūkstančių klaipėdiečių balsų sulaukusi moteris šiemet tapo "Metų klaipėdietės" konkurso nugalėtoja. Penktadienį jai tradiciškai buvo įteikta šį titulą simbolizuojanti skulptoriaus Edmundo Unguraičio skulptūrėlė.

Už kūrybą ir pedagoginę veiklą uostamiestyje S.Kanaverskytei pernai suteiktas Klaipėdos kultūros magistro vardas.

S.Kanaverskytės vardas žinomas kiekvienam kultūra besidominčiam klaipėdiečiui. Prieš porą metų ji paminėjo savo kūrybinės veiklos 50-metį.

Menininkė yra sukūrusi scenografijas 80-iai spektaklių įvairiuose Lietuvos teatruose, surengusi 30 savo darbų parodų, kuriose eksponavo dekoratyvinės tekstilės, tapybos, piešimo, dizaino, teatrinio meno grafinius darbus.

Moters kūryboje pastaraisiais metais dominavo Lietuvos istorijos ir didžiųjų valstybės žmonių temos.

Reikšmingiausiu Klaipėdai savo darbu kūrėja laiko 18 metų laikotarpį, kai buvo vyriausiąja Jūros švenčių karnavalo dailininke. Sovietinį palikimą iš gražiausios uostamiesčio šventės išgujusi ir tautinius motyvus įpynusi menininkė taip stengėsi kelti lietuvišką dvasią daugiataučiame mieste dar tarybinės santvarkos metais.

Milžiniška savo patirtimi S.Kanaverskytė ilgus metus dalijosi su Renginių režisūros katedros studentais dar iki Klaipėdos universiteto įkūrimo.

Ji yra ir akcijos "Ant gerumo sparnų" pradininkė, taip pat jau 26 metus uostamiesčio dailininkai dovanoja savo kūrinius Jūrininkų ligoninei.

S.Kanaverskytė šią vasarą laukia pasirodant savo knygos, ji žada pakviesti klaipėdiečius į naujausių savo darbų parodą.

Visas šios moters gyvenimas – kūryba, tai jaučiama ir buityje, ir švenčių laukime. Be to, ji yra išleidusi ir poezijos leidinį.

Pripažinimas: S.Kanaverskytė jau yra pelniusi ne vieną titulą, prie kurių šįsyk prisidėjo ir Metų klaipėdietės vardas.

Vaikai – mūsų ateitis

Šiemet į finalinį konkurso etapą tradiciškai pateko ir moterys, kurių gyvenimo darbas ir pašaukimas – rūpintis vaikais.

Ilona Toliušienė, tapusi mama ne tik savo mažyliui, bet ir keturiems svetimiems vaikams, nuoširdžiai dalijasi patirtimi su kitais žmonėmis, kurie nori į savo šeimas priimti vaikus iš valdiškų namų.

Būti penkių vaikų mama – itin sunkus ir daug pasiaukojimo reikalaujantis darbas. Įtikinti norinčiuosius tapti globėjais, kad visos problemos įveikiamos, įmanoma tik savo pavyzdžiu. Jei tokių žmonių Lietuvoje būtų daugiau, vaikų namų mūsų šalyje neliktų.

Violeta Jokubynaitė-Bružienė stengiasi, kad vaikai ir paaugliai augtų gerais žmonėmis, kad prasmingai leistų laisvalaikį ir nenuklystų į gatvės džiungles. Moteris yra Atvirų jaunimo erdvių vedėja ir vadovauja centrui, į kurį kasdien užsuka apie 60 nepilnamečių, kurie patys negali susirasti vietos savirealizacijai.

Ši moteris taip pat noriai dalijasi sukaupta patirtimi su įvairių organizacijų, įstaigų, dirbančių su jaunimu, atstovais, jos siekis – rasti įdomios ir naudingos veiklos kuo didesniam skaičiui jaunų žmonių.

Menas būti ne tik moterimi, bet ir kurti meną – nelengva misija. Ją kasdien vykdo plačiai žinoma Klaipėdos dramos teatro aktorė Eglė Jackaitė. Aktorę konkurso dalyvių sąraše panorę matyti klaipėdiečiai pažymėjo, kad ji jau buvo nominuota "Auksiniam scenos kryžiui" ir "Padėkos kaukei".

Tačiau menininkė garsina Klaipėdos vardą ne tik profesinėje srityje. Jos nuopelnai neabejotini ir visuomeninėje veikloje.

E.Jackaitė yra itin reikalingo jautraus triūso "Pagalbos moterims linijos" savanorė, "Unicef" organizacijos ambasadorė. Be to, ji ir Socialinių mokslų kolegijos dėstytoja.

Rūpi visi klaipėdiečiai

Kaip padaryti visų amžiaus grupių klaipėdiečių gyvenimą sveiką, kaip suteikti jiems vilties gyventi be vaistų, kaip atrasti galimybių drauge judėti ir džiaugtis bendravimu?

Šiuos uždavinius jau ne vienerius metus kelia aktyvų gyvenimo būdą propaguojanti sveikatingumo studijos "Ginsvė" įkūrėja, sporto ir kultūros renginių, projektų organizatorė, dėstytoja Daiva Palubinskaitė.

Moteris savo pilietinę poziciją išreiškė pirmosiomis karo Ukrainoje dienomis, tapusi viena protesto akcijų mūsų mieste organizatorių.

Šiemet klaipėdiečiai atkreipė dėmesį, kad itin svarbu skatinti ekonominį aktyvumą ir imtis vystyti verslus. Gal todėl Klaipėdos universiteto dėstytoja, prekių ženklo "10 Tiltų", "10 Tiltų kiemas" ir "Tiltų namai" bendraįkūrėja Aušra Pacevičiūtė sulaukė itin didelio miesto žmonių palaikymo "Metų klaipėdietės" konkurse.

Pažįstantys A.Pacevičiūtę žmonės tikina, kad ji yra ir smulkiųjų verslų mentorė. Jos pastangomis uostamiestyje atsirado "Klaipėdos kūrybiško verslo uostas" bei "Klaipėda Link" projektai. Ji yra ir Lietuvos marketingo asociacijos Klaipėdos skyriaus valdybos narė, be to, ir aktyvi visuomenininkė.

Visų šių moterų nuopelnai buvo dar kartą pristatyti vakaro dalyviams.

Metų klaipėdietės paskelbimo vakaras ne pirmus metus vyko svetingame Klaipėdos dramos teatre.

Kitą šeštadienį apie šias iškilmes skaitykite "Klaipėdoje".

Mecenatas ir rėmėjai

Ilgametis Metų klaipėdietės rinkimų garbės mecenatas – nekilnojamojo turto valdymo įmonė "Mūsų laikas".

Mecenatas – bendrovė "Mano būstas".

Pagrindiniai rėmėjai: bendrovė "Švyturys GO nealkoholinis", Jūrų krovinių kompanija "BEGA", transporto įmonė "Vlantana".

Kiti rėmėjai: lietuviško kapitalo integruotas medienos perdirbimo įmonių holdingas "Vakarų medienos grupė", aplinkosaugos uoste sprendimus ir paslaugas teikianti įmonė "Parsekas".

Partneriai: "Lazer klinika", "East island", viešbučių tinklas "Amberton", restoranas "Pasažas", "Biofarmacija", sūrio namai "Džiugas", gėlių studija "SiDeko", Klaipėdos baseinas, kino teatras "Arlekinas".

Metų klaipėdietėmis jau yra tapusios

2003 m. – Skaistutė Idzelevičienė,

2004 m. – Klaudija Bobianskienė,

2005 m. – Aldona Grigaliūnienė,

2006 m. – Olga Žalienė,

2007 m. – Kristina Vintilaitė,

2008 m. – Žaneta Norkuvienė,

2009 m. – Inga Grubliauskienė,

2010 m. – Nijolė Hansen,

2011 m. – Loreta Bosienė,

2012 m. – Jurga Karčiauskaitė-Lago,

2013 m. – Dalia Kanclerytė,

2014 m. – Janina Tulabienė,

2015 m. – Aldona Kerpytė,

2016 m. – Jolanta Česienė,

2017 m. – Galina Kučinskienė,

2018 m. – Loreta Laurinavičienė,

2019 m. – Skaistė Svidraitė,

2020 m. – Jūratė Rekašienė,

2022 m. – Maja Tarachovskaja.

Apie darbą

Žymi Lietuvos dailininkė ir scenografė S.Kanaverskytė prieš porą metų paminėjo savo kūrybinės veiklos 50-metį. Jei kūrybą galima būtų paversti skaičiais, S.Kanaverskytės nuveiktus darbus apibūdintų tokia statistika: ji yra sukūrusi scenografijas 80-iai spektaklių įvairiuose Lietuvos teatruose, surengusi 30 savo darbų parodų, kuriose eksponavo dekoratyvinės tekstilės, tapybos, piešimo, dizaino, teatrinio meno grafinius kūrinius. Vienu reikšmingiausių savo darbų autorė laiko tris dekoratyvinių vėliavų ciklus "Lietuvos valdovai", "Lietuvos didieji" ir "Lietuvos Respublikos Prezidentai", sutalpintus į leidinį "Vardan tos". Visi šie kūriniai skirti Lietuvos istorijai. Autorės teigimu, tai yra 10 metų darbas.

Prieš 26 metus menininkė pradėjo akciją „Ant gerumo sparnų“, jos metu uostamiesčio dailininkai dovanoja savo kūrinius Jūrininkų ligoninei.

"Reikšmingiausias mano darbas Klaipėdai tai, kad 18 metų buvau Klaipėdos jūros švenčių karnavalo vyriausiąja dailininke. Mums pavyko iš šių karnavalų išstumti sovietinį politinį agitacinį turinį, ėmėmės kurti lietuvišką šventės eisenų kryptį, akcentuoti tautinius, etnografinius, pajūrio motyvus. Taip stengėmės kelti lietuvišką dvasią. Paskutinė mano surengta šventinė eisena įvyko 2000-aisiais. Dariau tai su Renginių režisūros katedros studentais dar iki Klaipėdos universiteto įkūrimo. Už tai negaudavau jokio atlygio, ruošti šias eisenas pradėdavome balandį ir dirbdavome iki pat liepos pabaigos", – pasakojo S.Kanaverskytė.

Prieš 26 metus menininkė pradėjo akciją "Ant gerumo sparnų", jos metu uostamiesčio dailininkai dovanoja savo kūrinius Jūrininkų ligoninei. Dabar ligoninė jau turi apie 700 paveikslų, tarp kurių per 30 – padovanoti S.Kanaverskytės.

Praėjusią savaitę S.Kanaverskytė atidavė redaguoti savo knygą "Gyvenimas – gražus". Joje autorė aprašė ne tik viso savo gyvenimo įvykius, bet ir darbus. Vasarą klaipėdiečiai pamatys ir brandžiausią, labiausiai verčiančią pačią autorę didžiuotis parodą. Koliažo technika atlikti gana didelio formato darbai bus vienijami bendru pavadinimu "Apmąstymai".

Apie šeimą

S.Kanaverskytė viena užaugino dukrą, kuriai buvo vos šešeri, kai ji neteko tėčio. Menininkė džiaugiasi, kad kūrybiškumo geną perdavė ir dukrai, ir anūkei. Viena didžiausių klaipėdietės svajonių, kad dukra kurtų ne tik kompiuteriu, bet ir leistų sau išsilieti vaizduojamajame mene.

"Dešimtus metus einanti anūkė yra didžiulė mano viltis. Ji ne tik mokosi dailės, bet ir turi didžiulį poreikį piešti", – džiaugėsi menininkė.

Keturias seseris turėjusi S.Kanaverskytė dviejų jau nebeturi, bet labai artimai bendrauja su pora metų jaunesne seserimi. Menininkė stebisi ir džiaugiasi jos kūrybinių gebėjimų proveržiu. Puikią muzikinę klausą turinti moteris, tobulai atliekanti folkloro dainas, visai neseniai pradėjo kurti meną. Pirmąją parodą ji padarė iš džiovintų augalų, o nuo rudens kuria apskritus ornamentus. S.Kanaverskytė įsitikinusi, kad sesers kūryboje prasiveržia lietuviško tautinio meno stilius.

Dešimtus metus einanti anūkė yra didžiulė mano viltis. Ji ne tik mokosi dailės, bet ir turi didžiulį poreikį piešti.

"Man tikras stebuklas ir paslaptis, iš kur garbaus amžiaus žmoguje gimsta pajauta ir gebėjimas kurti kičo nesugadintą meną", – didžiavosi sesers sugebėjimais S.Kanaverskytė.

Apie pomėgius

S.Kanaverskytė nuo jaunumės moka ir mėgsta kurti rūbus. Ji tai daro ne tik megzdama, bet ir puikiai pasiuva sudėtingiausius drabužius.

"Pati sau rūbus siuvu nuo 10-ies metų. Viską pasisiuvu: ir paltus, ir kostiumėlius. Siuvau ne tik sau, bet ir miesto ponioms. Pavyzdžiui, Zitai Tallat-Kelpšaitei siūdavau rūbus, kuriais ji stebindavo Klaipėdą. Tarybiniais metais, kai nieko negalėdavome nusipirkti, rengdavausi savo siūtais rūbais ne tik pati, bet ir puošdavau stilingiausias Klaipėdos damas, tarp kurių buvo ir aktorių. Pasiūdavau ir dukrai. Labai mėgstu megzti, tiesa, jau seniai beėmiau virbalus į rankas, bet labai norėčiau, tai puikiausia atsipalaidavimo priemonė", – pasakojo moteris.

Dar vienas neeilinis S.Kanaverskytės pomėgis – kalėdinių sveikinimų kūrimas. 2021-ųjų Kalėdoms ji sukūrė 75 sveikinimus, kurių negalima vadinti tiesiog atvirukais. Tai atskiri meno kūriniai iš karoliukų, juostelių, įvairiausių skiautelių ir kitų dekoratyvinių dalykų. Dažnas gavęs tokį sveikinimą įsirėmina ir ilgai juo džiaugiasi, kaip atskiru meno kūriniu.

S.Kanaverskytė yra išleidusi ir poezijos leidinį.

Apie Klaipėdą

Be abejo, Klaipėdą myliu ir už jos žmones. Čia įsigijau daug draugų. Myliu ir teatrą.

"Jei kas paklaustų, kuriame mieste labiausiai norėčiau gyventi, nesuabejočiau atsakydama – tik Klaipėdoje. Gyvenau Vilniuje, gerai jį pažįstu, mėgstu ten apsilankyti, o gyventi – tik Klaipėdoje. Jūra ir vėjai mane žavi. Kai kyla audra, mes su dukra važiuojame prie jūros, fotografuojame vėjus. Pandeminiu laiku mažai kur išėjau. Neseniai po ilgesnio laiko vaikštinėjau po Klaipėdos senamiestį. Man jis – nepaprastai gražus. Be abejo, Klaipėdą myliu ir už jos žmones. Čia įsigijau daug draugų. Myliu ir teatrą", – vardijo S.Kanaverskytė.

Gyvenimo credo

Moteris įsitikinusi, kad būtina džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka ir diena. Kiekvienas žmogus turi dirbti mėgstamą darbą, tada visi aplinkui bus laimingi.

Apie "Metų klaipėdietės" konkursą

"Labai gražu, kad renkama tokia moteris, ir norėčiau, kad tai vyktų teisingai. Pati pažįstu ne vieną Metų klaipėdietės titulą pelniusią moterį, visos jos vertos didžiulės pagarbos, nes tikrai nusipelnė tokio vardo", – atvirai kalbėjo menininkė.

Iš šiemet pasiūlytų 10 kandidatų Klaipėdos kultūros magistro vardui atrinktos dvi uostamiesčiui nusipelniusios moterys – scenografė ir dailininkė S.Kanaverskytė bei choreografė A.Šeiko-Sarulienė.

Naujai išrinktoms kultūros magistrėms rugpjūčio 1-ąją, per miesto gimtadienį, buvo įteiktos regalijos, tarp jų – auksinis žiedas, pagamintas pagal galbūt Kryžiuočių ordino magistro papuošalo pavyzdį, rastą Klaipėdos piliavietėje.

Abiem magistrėms šis įvertinimas yra kur kas daugiau nei vien tik jų veiklos ir darbų viešas pripažinimas.

„Šitas žiedas reiškia, kad tu kažką padarei gero gyvenime, ne veltui išbarstei savo darbus ir išeikvojai pastangas. Džiugu, kad jos buvo pamatytos, įvertintos, susumuotos, ir visa tai, tarsi į kokį smaigalį, nuėjo į tą žiedą. O juk yra žmonių, kurie irgi labai reikšmingą darbą dirba, bet jie lieka nepastebėti. Taigi šitas žiedas – svarbus simbolis. Nemūvėsiu jo kasdien, bet išskirtinėmis progomis juo pasipuošiu. Kai manęs neliks, jį saugos mano anūkė, paskui, tikiuosi, – proanūkiai. Norėčiau, kad taip būtų“, – kalbėjo S.Kanaverskytė.

Antroji šių metų kultūros magistrė A.Šeiko-Sarulienė irgi labai džiaugėsi prisijungusi prie garbingų, Klaipėdą garsinančių žmonių sambūrio arba, anot aktorės Reginos Šaltenytės, šeimos.

„Būti tarp šių žmonių yra didelė privilegija. Be to, labai svarbu, kad esi įvertintas mieste, kuriame dirbi. Tai ženklas, kad veikla yra prasminga ir ji keičia miestą. O tai ir buvo mano svajonė grįžus į Klaipėdą po studijų. O magistro žiedas yra labai gražus ir išskirtinis, mūvėsiu jį“, – šypsojosi A.Šeiko-Sarulienė.

Nuo 2003 m., kai gimė ši tradicija, Klaipėdos kultūros magistro vardas jau yra suteiktas 40 uostamiesčio kūrėjų.

Kultūros magistrai

2003 m. vardas suteiktas aktoriui Vytautui Paukštei, kaligrafui Algiui Kliševičiui (1950–2008) ir istorikui, muziejininkui Jonui Geniui.

2004 m. – muzikologei Daivai Kšanienei, rašytojui, poetui Gintarui Grajauskui ir dirigentui Stanislovui Domarkui.

2005 m. – džiazo muzikantui V.Grubliauskui ir režisieriui Povilui Gaidžiui (1937–2021).

2006 m. – muzikui ir chorvedžiui Kaziui Kšanui, tapytojui marinistui Edvardui Malinauskui ir teatralui Baliui Juškevičiui (1920–2013).

2007 m. – choreografui Juozui Gudavičiui (1926–2008), istorikui bei muziejininkui Aloyzui Každailiui (1943–2018) ir aktoriui bei poetui Broniui Gražiui (1934–2013).

2008 m. – muzikui Vytautui Tetenskui, aktorei Nelei Savičenko ir skulptoriui Arūnui Sakalauskui.

2009 m. – dailininkui Anatolijui Klemencovui, archeologui Vladui Žulkui ir rašytojui Juozui Šikšneliui.

2010 m. – etnologei Valerijai Jankūnaitei ir rašytojui Rimantui Černiauskui (1950–2011).

2011 m. – kultūros žurnalistei Ritai Bočiulytei.

2012 m. – chorvedžiui ir pedagogui Robertui Varnui (1930–2015).

2013 m. – dailininkei monumentalistei Angelinai Banytei.

2014 m. – režisieriui ir pedagogui Petrui Bielskiui.

2015 m. – choreografei Onai Skaistutei Idzelevičienei ir etnologei Irenai Nakienei.

2016 m. – menotyrininkei Kristinai Jokubavičienei ir rašytojui Rolandui Rastauskui.

2017 m. – aktoriui Dariui Meškauskui, kompozitoriui Remigijui Šileikai ir keramikui Isroildžonui Baroti.

2018 m. – skulptoriui Algirdui Bosui ir fotografui Remigijui Treigiui.

2019 m. – violončelininkui Mindaugui Bačkui ir aktorei Reginai Šaltenytei.

2020 m. – kraštotyrininkui Bernardui Aleknavičiui (1930–2020).

2021 m. – scenografei, dailininkei S.Kanaverskytei ir choreografei A.Šeiko-Sarulienei.

Jubiliejinėje parodoje S. Kanaverskytė pristatys visus tris dekoratyvinių vėliavų ciklus, sukurtus pastarųjų penkerių metų laikotarpiu ir skirtus Lietuvos istorijai: „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos didieji“ ir „Lietuvos Respublikos Prezidentai“.

Tradicines bažnytines vėliavas primenantis kompozicijų formatas ir eksponavimo būdas suteikia parodai santūraus iškilmingumo. Visuomenei gerai žinomų praeities ir dabarties asmenybių atvaizdams kurti pasitelkusi tekstilės ir tapybos jungtis, įvairias atlikimo technikas ir medžiagas, dailininkė siekė ir portretinio panašumo, ir dekoratyvaus apibendrinimo. Pasak parodos autorės, „tapyboje tokių portretų turime nemažai, bet atlikti juos tekstilės technikomis buvo tikras iššūkis“.

Pirmasis 2015 m. sukurtas 12-os dekoratyvinių vėliavų ciklas „Lietuvos valdovai“ įamžino šlovingą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpį. Jubiliejinių 2018 m. išvakarėse S. Kanaverskytė užbaigė Lietuvos atkūrimo 100-mečiui skirtą ciklą „Lietuvos didieji“, kurį sudaro 12 dekoratyvinių vėliavų su iškiliausių XIX a. pab.–XX a. lietuvių tautinio sąjūdžio atstovų, valstybingumo žadintojų, nepriklausomybės siekėjų ir puoselėtojų, valstybės, visuomenės ir kultūros veikėjų, pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvių atvaizdais. 2019 m. pabaigoje dailininkė pristatė trečiąjį 12-os dekoratyvinių vėliavų ciklą „Lietuvos Respublikos Prezidentai“, kuriame pateikiami I Lietuvos Respublikos ir atkurtos II Lietuvos Respublikos Prezidentų ir kitų aukščiausių šalies vadovų atvaizdai.

S. Kanaverskytė 1964 m. baigė scenografijos studijas Vilniaus dailės akademijoje, nuo 1975 m. gyvena Klaipėdoje. Penkeri gyvenimo ir kūrybos dešimtmečiai uostamiestyje buvo intensyvaus darbo scenografijos srityje laikotarpis. Klaipėdos dramos teatre ir kituose šalies teatruose S. Kanaverskytė sukūrė scenografijų ir kostiumų daugiau nei 80-iai spektaklių, jai teko apipavidalinti visus sceninius uostamiesčio renginius. Surengė per 30 personalinių tapybos, grafikos, tekstilės parodų Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose.

Jubiliejinė S. Kanaverskytės dekoratyvinių vėliavų paroda yra tradicinės, kas dveji metai rengiamos Klaipėdos dailininkų kūrybos apžvalginės parodos „Vakarų vėjai 2020“ įžanga.

Paroda P.Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33) veiks iki rugpjūčio 31 d.

Parodos palydos

Svetingas savaitgalis skirtas tarptautinės parodos „Kelionė į saulę. Ernstas Mollenhaueris (1892–1963) Nidos dailininkų kolonijoje“ (iš Rytprūsių krašto muziejaus Liuneburge, Vokietija, rinkinių) eksponavimo pabaigai.

Priminsime, kad paroda pristato Nidos dailininkų kolonijos puoselėtojo, tapytojo ekspresionisto E.Mollenhauerio kūrybą. Nuo 1924 m. iki 1945 m. E.Mollenhaueris gyveno Nidoje. Iš uošvio Hermanno Blode’s perėmęs populiarų viešbutį, tapytojas rūpinosi ir jame įsikūrusiu dailininkų kolonijos centru, tęsė kolonijos tradicijas. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje dailininkas pasitraukė į Vakarus. Dirbtuvėje Nidoje likę jo paveikslai buvo sunaikinti. Pokariu gyvendamas Vokietijoje, E.Mollenhaueris tapė „prisiminimų paveikslus“, skirtus Nidai ir Kuršių nerijos gamtai.

Galerijos muziejininkai svetingam savaitgaliui parengė specialią nemokamų edukacinių renginių programą. Penktadienį 15 val. parodoje vyks ekskursija ir edukacinis užsiėmimas suaugusiesiems „Kelionė į saulę su E.Mollenhauerio paveikslais“.

Šeštadienį, galerijoje bus ką veikti ir mažiems, ir dideliems: 12 val. prasidės edukacinis užsiėmimas šeimoms „O kaip nupiešti saulę?“, 14 val. visi kviečiami rinktis į pokalbį apie Nidos dailininkų koloniją ir E.Mollenhauerio kūrybą, kurį ves dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė.

Sekmadienį 12 val. vyks dar vienas edukacinis užsiėmimas šeimoms „Spalvingas gamtos pasaulis“.

Visi renginiai – nemokami, būtina išankstinė registracija tel. (8 46) 410 421 arba el. p. domsaitis.galerija@muziejus.ldm.lt. Daugiau informacijos galima rasti muziejaus svetainėje www.ldm.lt.

Pagarbos išraiška

P.Domšaičio galerijoje penktadienį 17 val. bus atidaryta S.Kanaverskytės tekstilės paroda „Lietuvos didieji“, skirta Lietuvos atkūrimo 100-mečiui. Atidarymo metu muzikuos prof. Vytautas Tetenskas (birbynė).

Parodai dailininkė sukūrė 13 dekoratyvių tekstilės kompozicijų-vėliavų. Pasak autorės, šie tekstiliniai koliažai yra pagarbos Lietuvos istorijai ir jos žmonėms, paskyrusiems savo gyvenimus Tėvynei, išraiška. Kompozicijoms S.Kanaverskytė naudojo lietuvišką, rankomis austą lininę drobę, daug kruopštaus rankų darbo pareikalavusius Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos, Jono Jablonskio, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Maironio, Juozo Tumo-Vaižganto, Antano Smetonos, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, Juozo Lukšos-Daumanto, Tėvo Stanislovo, monsinjoro Kazimiero Vasiliausko, Justino Marcinkevičiaus atvaizdus kūrė aplikacijos ir įvairiomis siuvinėjimo technikomis. Parodos baigiamuoju akordu tapo vėliava, kurioje išsiuvinėtas Kristaus atvaizdas ir Maironio eilėraščio „Kur bėga Šešupė“ eilutės: „Apsaugok, Aukščiausis, tą mylimą šalį“.

S.Kanaverskytės tekstilės paroda „Lietuvos didieji“ P.Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33) veiks iki 2018 m. sausio 28 d.

Per du dešimtmečius daugiau nei šimtas menininkų ligoninei padovanojo 580 tapybos, grafikos, batikos, skulptūros darbų, kurie kasdien kelia nuotaiką ligoninės pacientams.

Išvien jau 20 metų

Penktadienį Koncertų salės fojė Klaipėdos jūrininkų ligoninė ir Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius minėjo prasmingos veiklos 20-metį.

Per visą šį laiką apie 120 menininkų ligoninei padovanojo 580 tapybos, grafikos, batikos, skulptūros darbų. Kai kurių dailininkų jau nebėra tarp gyvųjų, tačiau jų kūriniai ligi šiol kurią jaukumą ligoninėje ir šildo pacientų širdis.

Pirmąjį dailininkų ir medikų draugystės dešimtmetį įprasmino išleistas dovanotų darbų albumas pavadinimu „Ars vitae“, išvertus į lietuvių kalbą – „Menas gyvenimui“. Antrojo dešimtmečio dovanoti darbai sugulė į dar vieną knygą „Ars vitae II“.

Į naujo meno albumo pristatymą, vykusio minint ir kitą svarbią sukaktį – Klaipėdos jūrininkų ligoninės 23-iąjį gimtadienį, susirinko gausus būrys dailininkų. Pastarieji turėjo progą pirmieji išvysti dalį darbų iš gausios ligoninės kolekcijos.

Ligoninė – be tuščių sienų

Grožį skleidžianti medikų ir dailininkų kūrybinė bičiulystė sužavėjo daugelį. Jos rezultatas – ligoninės erdvėse suformuota didžiausia Klaipėdos dailės galerija, neturinti analogų jokioje kitoje Lietuvos gydymo įstaigoje.  

Maža to, dailės kūriniai ne tik puošia – jie atlieka svarbią meno terapijos funkciją.

Tai – klaipėdietės dailininkės scenografės Sofijos Kanaverskytės ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktoriaus dr. J. Sąlygos 1996-aisiais inicijuota akcija „Menininkai – pacientams“, vėliau virtusi „Ant gerumo sparnų“, kurios esmė – kasmet dailininkai dovanoja gydymo įstaigai naujausius savo kūrinius.

Todėl jiems atsidėkodamas J. Sąlyga pastebėjo, jog ne kiekvienas galėtų pasigirti turįs draugą, su kuriuo kartu – jau 20 metų ir dar nė karto nebuvo susipykę.

„Nors abu yra iš skirtingų pasaulių, Klaipėdos jūrininkų ligoninė gali pasigirti turinti tokį draugą. Tai Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius ir jo meninkai. O draugystė prasidėjo visiškai atsitiktinai, kai į ligoninę ne gydytis, o pasisvečiuoti atvyko legendinė dailininkė S.Kanaverskytė. Vizito metu naujos, tačiau tuščios palatų sienos jai pasirodė per daug liūdnos, kažko trūko. Po kiek laiko ji pareiškė, kad dailininkai atneš į ligoninę meno kūrinius. Taip ir nutiko“, – prisiminė vadovas.

Darbų kasmet daugėja

Klaipėdos jūrininkų ligoninė savo pacientus pasitinka ne tik puikiai sutvarkytais skyriais, nauja medicinos įranga, maloniu personalu, bet šimtais Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus narių kūrinių, tapusių įspūdinga ekspozicija.

Aliejinės tapybos paveikslai, akvarelės, grafikos darbai, mažoji skluptūros plastika, keramika ir tekstilė jaukiai įsikūrė visoje ligoninėje: koridoriuose, palatose, fojė, diagnostikos ir gydytojų kabinetuose. Yra darbų, specialiai sukurtų ligoninės koplyčiai. 

Per antrąjį draugystės dešimtmetį padovanotas 341 darbas. O tai yra lygiai šimtu darbų daugiau nei per pirmuosius dešimt metų.

Kaip parodos atidarymo metu atsiimdamas padėką šmaikštavo dailininkas Edvardas Malinauskas, ne veltui kasmet įteikiama vis daugiau paveikslų. „Juk dailininkai sensta, jiems neišvengiamai reikės gydytojų pagalbos“, – šyptelėjo menininkas.

Padovanojo magnoliją 

Tai, kad pacientams būtini ne tik vaistai, puikiai supranta ir Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Arūnas Sakalauskas. Jo žodžiais tariant, paveikslų galerija svarbi ir patiems menininkams.

„Daug raginti kūrėjų nereikia, entuziastų  būrys tik didėja, o darbai – vis įdomesni. Esu dėkingas J. Sąlygai, nes Lietuvoje nėra kito tokio žmogaus, kuris rodytų tokią didelę meilę dailininkams. Jau dabar matau, kad tai – rimta galerija, gaila, kad ant Koncertų salės sienų nepavyko eksponuoti visų kūrinių: skulptūros, keramikos“, – pastebėjo A. Sakalauskas ir kartu su Klaipėdos galerijos direktore Violeta Jusioniene Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovui J.Sąlygai įteikė magnoliją.

Pasak idėjos papuošti ligoninę meno kūriniais sumanytojos dalininkės S. Kanaverskytės, gerumas sugrįžta su kaupu. Triskart įstaigos medikų iš mirties nagų ištraukta moteris įsitikinusi – tai neprilygsta jokioms dovanoms ir akcijoms.

„Už gerumą atlyginama šimteriopai. Susirgę niekur kitur nesikreipiame, tik į šią ligoninę ir tai, ką dėl mūsų padaro gydytojai yra neįkainojama. Linkiu sulaukti trečios knygos“, – kalbėjo dailininkė.  

Miestiečiai gali apžiūrėti

Pasak Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijos vedėjos menotyrininkės Kristinos Jokubavičienės, darbų gausa – įspūdinga, o parodoje atsispindi beveik visos dailės sritys.

„Turime jau du gražius katalogus, kurie apie Klaipėdos tapytojus kalba patys už save. Ligoninės vadovo polinkis menui įkvepia ir sukelia gražų sujudimą miesto dailės gyvenime“, – pastebėjo menotyrininkė.

Paroda Klaipėdos koncertų salėje bus eksponuojama apie porą mėnesių. Pirmąjį aukštą puošia tapybos, o antrajame kabo grafikos tapybos darbai.

„Parodoje eksponuojamos originalios aplikacijos ir siuvinėjimo technika atliktos dailininkės Sofijos Kanaverskytės vėliavos, kuriose įamžinti Lietuvos valdovai, – sako Gintautas Terleckas, Medininkų pilies skyriaus vedėjas. – Praeityje tikėta, kad vėliavos prikelia protėvių vėles ir jų dvasia gali lemti pergalę, taigi paroda puikiai papildo pilies nuolatinę ekspoziciją“

Anot S. Kanaverskytės, pirmasis darbas šia technika – dekoratyvinis Barboros Radvilaitės atvaizdas – buvo sukurtas 2007-aisiais. Vėliau gimė kūriniai skirti karaliui Žygimantui Augustui, Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui ir kitiems valdovams. Iš viso parodoje eksponuojama trylika vėliavų.

„Audinių skiautėmis, mezginiais, spalvotomis ir auksinėmis juostelėmis, karoliukais, siuvinėjimais norėjau atskleisti istorinės prabangos spindesį. Siekiau dekoratyvaus poetiškumo, spalvinio charakterių perteikimo, o ne portretinio panašumo – pasakoja S. Kanaverskytė. – Ši paroda – mano meilės Lietuvai ir pagarbos didingai šalies praeičiai išraiška.“

S. Kanaverskytė pernai pažymėjo kūrybinės veiklos penkiasdešimtmetį. Baigusi studijas tuomečiame Valstybiniame dailės institute, menininkė kūrybinę veiklą pradėjo Panevėžio dramos teatre dailininkės-statytojos pareigose. Vėliau dirbo Valstybiniame jaunimo, Klaipėdos dramos teatruose.

Dailininkė yra sukūrusi scenografijas ir kostiumus spektakliams ir kituose Lietuvos teatruose. Jos kūrybinėje biografijoje daugiau kaip 80 scenografijos projektų. Menininkė yra surengusi apie 30 personalinių parodų, kuriose eksponavo dekoratyvinės tekstilės, tapybos, piešimo, dizaino ir teatrinio meno grafinius darbus. Sofija Kanaverskytė 35-erius metus atidavė pedagoginiam darbui Klaipėdos universitete – dėstė scenografiją būsimiems mėgėjų teatro režisieriams.

Renginio atidarymas vyks gruodžio 1 d. (ketvirtadienį) 15 val. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus. 

Medininkų pilyje paroda „Lietuvos valdovai“ bus eksponuojama iki 2017 m. sausio 31 d.

Nuo lapkričio 24 d. „Klaipėdos galerijoje” vyksiančioje S. Kanaverskytės parodoje „Kalėdinė dovana” jaukiai įsikurs koliažo technika atlikti angelai. Autorė angelo simbolį pasirinko neatsitiktinai. Šis nematerialaus pasaulio simbolis – tai priminimas apie kiekvieną žmogų per gyvenimą lydinčią apsaugą.

„Kalėdinė dovana“ – antroji dailininkės angelų paroda, pirmoji surengta 2002 metais. Tuomet kunigo pašventinti angelai iškeliavo pas žmones į namus, kai kurie – su emigrantais į svetimas šalis. Vienas išvykstantysis autorei prisipažino: „Išvažiuodamas pasiimu tik pasą ir angelą.“

„Manau, kad per Kalėdas Klaipėdą aplanko gerieji Dievo pasiuntiniai, kurie laimina ir saugo visų mūsų namus", – sakė S. Kanaverskytė. Dailininkė linki kiekvienam žiūrovui šioje parodoje surasti savąjį angelą, kuris saugotų ir globotų, skatintų jautriau pažvelgti į mus supantį sudėtingą pasaulį, atrasti ir skleisti aplink save gėrį, tiesą, grožį ir viltį.

Žymi Lietuvos dailininkė ir scenografė S. Kanaverskytė daugiau nei prieš pusę amžiaus baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą (dabar Dailės akademija). Per tą laiką ji sukūrė scenografiją daugiau nei 75 spektaklių Panevėžio, Vilniaus jaunimo, Klaipėdos dramos ir muzikinio, Vokietijos teatruose, sėkmingai bendradarbiavo su legendiniu Panevėžio teatro įkūrėju Juozu Miltiniu.

S. Kanaverskytė – artistiška, spalvinga, kūrybinga, nuolat rengianti parodas dailininkė. 2015-ųjų liepą jos pristatyta paroda „Lietuvos valdovai" iki šiol keliauja po Lietuvą.

Paroda „Kalėdinė dovana“ veiks iki gruodžio 31 d.