Manoma, kad dar prieš mūsų erą, žmonės kakavą laikė dievų dovana ir gurkšnodavo su ja pagamintus apeiginius gėrimus, o patį šokoladą naudojo ir maisto gamyboje. Jau tada žmonės suprato esminę tiesą, kurią vėliau patvirtino ir mokslininkai, ir konditeriai – kakavos pupelės puikiai tinka maisto patiekalų gardinimui.

Dažnai pamirštame, kad šokoladas saldus tik todėl, kad jame yra cukraus, o jo kakavos natas prislopina pienas ir kiti jame esantys priedai. Kakavos pupelėse iš tiesų yra daugiau nei 600 aromatinių molekulių, suteikiančių įvairių skonių – nuo vaisinių iki žemiškų, ar net riešutų.

Kokybiškas šokoladas, turintis didelį kiekį kakavos, yra daug universalesnis ingredientas, nei daugelis žmonių įsivaizduoja. Naudojamas kaip prieskonis, šokoladas netampa pagrindine patiekalo nata, o veikiau suteikia kontrasto kitiems ingredientams, panašiai kaip žiupsnelis druskos išryškina aštrias, saldžias ir rūgščias natas. Dėl šios priežasties, pavyzdžiui, pomidoras ir šokoladas puikiai papildo vienas kitą virtuvėje. Derinant juos kartu, šokoladas prislopina pomidorų rūgštumą ir suteikia jiems sodrumo ir pikantiškumo.

Su juodu šokoladu puikiai dera ir visų rūšių raudona mėsa, taip pat vištiena ir kalakutiena. Į padažą ar troškinį įdėjus vieną ar du šokolado gabalėlius, mėsa atsiskleis ryškia skonių ir kvapų palete. 

Aitriųjų paprikų troškinys su šokoladu

Reikės:

1 vidutinio dydžio svogūno,

1 paprikos,

2 česnako skiltelių,

1 šaukšto alyvuogių aliejaus,

0,5 kg smulkintos jautienos,

skardinės konservuotų smulkintų pomidorų,

skardinės konservuotų raudonų pupelių,

kelių gabalėlių juodo šokolado,

2 šaukštelių aitriųjų paprikų prieskonių,

žiupsnelio grūstų raudonųjų pipirų.

Gaminame: puode įkaitinkite alyvuogių aliejų ir pakepinkite svogūną, pipirus ir česnaką, kol svogūnas taps skaidrus. Sudėkite smulkintą jautieną ir kepkite, kol mėsa praras savo rausvą spalvą. Sudėkite likusius ingredientus ir užvirkite. Sumažinkite ugnį ir troškinkite apie valandą.

Nedidelis kiekis juodo šokolado padeda kompensuoti pomidorų ir paprikų rūgštumą bei sustiprina aitriųjų paprikų skonį. Dėl šios priežasties kai kurie žmonės mano, kad šokoladas yra „slaptas ingredientas“ receptuose su aitriaisiais pipirais.

Mocarelos ir braškių salotos su šokoladu

Dviem porcijoms reikės:

1 pakelio salotų mišinio,

2 vidutinio dydžio mocarelos sūrio rutuliukų,

saujos pjaustytų braškių,

½ plytelės juodo šokolado,

2 šaukštų balzaminio acto,

2 šaukštų alyvuogių aliejaus,

1 ½ šaukštelio medaus,

druskos ir pipirų pagal skonį.

Freepik.com nuotr.

Gaminame: žalumynus padalinkite į lėkštes, išdėliokite mocarelos sūrį ir braškes. Mikrobangų krosnelėje ištirpinkite šokoladą, išmaišykite iki vientisos masės. Tada supilkite actą, aliejų, medų, druską ir pipirus. Šokoladinį padažą užpilkite ant salotų ir ragaukite!

Pomidorų ir šokolado sriuba

Reikės:

2 šaukštų alyvuogių aliejaus,

2 šaukštų sviesto,

1 smulkiai pjaustyto svogūno,

3 česnako skiltelių,

2 tarkuotų morkų,

2 pjaustytų saliero stiebų,

1 puodelio smulkintų saulėje džiovintų pomidorų,

druskos ir prieskonių pagal skonį,

2 šaukštelių paprikos miltelių,

1 šaukštelio kumino,

skardinės konservuotų smulkintų pomidorų,

4 puodelių vištienos sultinio,

saujos kalendros,

saujos petražolių,

80 gramų juodo šokolado,

2 šaukštų medaus.

Gaminame: Puode ant vidutinės ugnies kaitinkite aliejų ir sviestą, kol sviestas išsilydys. Suberkite svogūną ir kepinkite kol jis pasidarys skaidrus. Sudėkite smulkintą česnaką, morkas, salierą ir saulėje džiovintus pomidorus. Pagardinkite druska, pipirais, paprika, kuminu ir kalendromis. Kelias minutes troškinkite, kad apskrustų prieskoniai ir suminkštėtų daržovės.

Supilkite konservuotos pomidorus, vištienos sultinį ir viską užvirkite. Uždenkite dangčiu, sumažinkite ugnį ir troškinkite 45 minutes arba tol, kol daržovės suminkštės. Viską sutrinkite elektriniu trintuvu iki vientisos, kreminės masės, sudėkite petražoles ir kalendrą, įmaišykite šokoladą bei medų. Gerai išmaišę puodo turinį, pagardinkite prieskoniais ir žolelėmis pagal skonį.

Darbininkai negalėjo išlipti iš rezervuaro ir, kaip pranešama, stovėjo iki juosmens siekusiame klampiame šokolade, kol buvo išgelbėti, sakoma pranešimuose.

Gelbėtojai turėjo „išpjauti angą rezervuaro šone, kad juos ištrauktų, televizijai CNN sakė Lankasterio apygardos gelbėtojų tarnybos atstovas Brad Wolfe'as (Bredas Vulfas).

Vietos žiniasklaidos paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti prie saldumynų milžinės fabriko Elizabettauno mieste, esančiame Pensilvanijos rytinėje dalyje, suvažiavę policijos ir gelbėjimo tarnybų automobiliai.

Išgelbėti darbininkai buvo išvežti į ligoninę, bet jų būklė nežinoma.

Nuo mažens smaližė

Karštą dieną, tokią kaip ši, atgaivos ieško kas kaip geba. Vieni vėsinasi rožių vandens dulksna, kiti – šalto citrinų limonado stikline, treti – porcija grietininių ledų. Kaunietė Simona Janulaitienė save priskirtų prie pastarosios kategorijos. Ledus ji valgo ir kai karšta, ir kai norisi ko nors saldaus. Tinka vaniliniai, pistacijų, gardinti uogomis, vis dėlto patys mėgstamiausi – šokoladiniai. Todėl kaskart, kai su vyru lanko saulėtąją Italiją, Simona užsuka į vieną vietą, kur prekiaujama, ko gero, skaniausiais ledais žemėje. Būtent jie ir buvo pradžia to, kuo dabar užsiima kaunietė.

Karantino metu, kai užsidariusios sienos atėmė galimybę keliauti ir mėgautis gyvenimo skoniais, Simona pagalvojo, kad itališkais ledais būtų galima prekiauti čia – Lietuvoje. Susisiekusi su gamintojais moteris jiems pasiūlė bendradarbiauti. Deja, atsakymas buvo neigiamas.

„Viskas labai paprasta. Šiuos ledus gali gaminti tik jų akademijoje mokęsis meistras“, – tokios galimybės S.Janulaitienė neturėjo.

Minties lietuvius lepinti tikrais itališkais ledais moteris atsisakė, tačiau nuleisti rankų smaližės stažas neleido. Prie lūpų glausdama puodelį aromatingos kavos, Simona akimirką prisiminė savo vaikystę, kai patyliukais lukštendavo ledinukus, o iš aklinai užklijuotų dėžučių pirštu krapštydavo šokoladinius saldainius, taip ne kartą užtraukdama mamai gėdą prieš kitus.

„Būdavo, ji nuneša dėžutę dovanų, o tada pamato, kad joje trūksta saldainių“, – saldžios vaikystės išdaigos pašnekovę privertė skaniai nusijuokti.

Romanas su šokoladu

Simona – jau ne maža mergaitė, tačiau jos rankinėje visuomet rasite šokolado miniatiūrų. Ne vieną, o net kelias.

Nei sūriai, nei vytintas kumpis, nei alyvuogės nesuvirpintų Simonos širdies taip, kaip tai pavyksta šokoladui. (Justinos Lasauskaitės nuotr)

„Iki šiol esu smaližė. Per pirmąjį nėštumą valgiau tik šokoladą, nes nuo kitokio maisto pykino. Antrojo nėštumo metu valgiau daug tortų. Žinoma, dalis jų taip pat buvo šokoladiniai“, – S.Janulaitienė tikino negalinti atsispirti kakavos pupelių magijai.

Tik ne tai, kurią masinio produkto gamintojai maskuoja cukrumi, vanilės ekstraktu ar palmių aliejumi, o vėliau įvelka į patrauklų blizgų popierėlį. Išbandžiusi ne vieną rūšį, dabar Simona renkasi tik labiausiai vertinamą šokoladą, gaminamą iš geriausių žaliavų, auginamų kruopščiai prižiūrimuose ūkiuose.

„Kai nepasisekė su ledais, pagalvojau, kad, be jų, dar yra ir šokoladas“, – romano su pastaruoju pradžią prisiminė moteris.

Pasidomėjusi, kas gamina geriausią šokoladą pasaulyje, atkakli kaunietė išsiuntė laiškus bent kelioms kompanijoms. Viena jų – „Domori“, turinti didžiausią pasaulyje „Criollo“ kakavos pupelių kolekciją.

„Laiško tekstas taip ir skambėjo: sveiki, aš iš Lietuvos, žmonės čia labai vertina gerą šokoladą, todėl norėčiau su jumis bendradarbiauti, – S.Janulaitienė pasakojo atsakymo sulaukusi ne iš karto. – Jau buvau suradusi itališkai kalbančių žmonių, kurie turėjo skambinti į „Domori“ pokalbio, kai galiausiai gavau laišką.“

Šokolado gabalėlį dedame ant liežuvio. Nekramtome. Leidžiame tirpti ir žiūrime, ką jaučiame.

Ypatingos pupelės

Taip vos prieš kelis mėnesius iš Venesuelos į Lietuvą nusidriekė šokolado kelias, kuriuo keliauja tik patys geriausi gaminiai, ruošiami iš „Criollo“ kakavos pupelių. Jos atstovauja labiausiai vertinamai kakavos rūšiai, kurią entuziastas Gianluca Franzoni pasišovė gelbėti nuo išnykimo. 1993-iaisiais vyras išmaišė visą Pietų Ameriką, rado ūkių, kur auginami kakavmedžiai, subūrė investuotojus ir įkūrė įmonę „Domori“, pradėjusią auginti minėtas kakavos pupeles.

„Tai majų ir actekų kakava, kurios auginimo palaipsniui buvo atsisakyta dėl mažo derliaus. Tai reta ir trapi kakava, atstovaujanti tik 0,001 proc. pasaulyje gaminamos kakavos. „Criollo“ kokybė neprilygstama – natūrali, be taninų, suteikiančių produktui rūgštumo arba sukeliančių sutraukimo pojūtį burnoje“, – apie pupelių išskirtinumą kalbėjo šokolado žinovė.

Kaskart, prieš patvirtindama naujus tiekėjus, įmonė laboratorijoje ištiria 2 kg kakavos mėginių. Kaip pasakojo Simona, „Domori“ priima tik kokybiškas daugiau nei 70 proc. fermentuotas pupeles be kitokių matomų defektų. Naudojamos netinkamai fermentuotos pupelės esą neigiamai paveiktų produktų aromatą ir lemtų nepastovią galutinio produkto kokybę.

„Vėliau, pasitelkiant naujausią įrangą, kakavos mėginys laboratorijoje transformuojamas į šokolado plytelę. Remdamasi jutiminiais principais, analizės ekspertų grupė nustato produkto kokybę. Jei pavyzdys yra patvirtinamas, kompanija pasirenka tiekėją ir numato pirkimo apimtis“, – S.Janulaitienė tikino, kad įmonės požiūris į tai, ką daro, galėtų būti užkrečiamas pavyzdys kitiems.

Skonių ir kvapų gama

Simona džiaugėsi ne tik bendradarbiavimu su tokiais meistrais, bet ir galimybe lietuviams pasiūlyti gurmaniškų skanėstų. Jų spalvų ir skonių gama netrukome įsitikinti patys. Trumpam išėjusi iš kambario, atgal Simona grįžo su glėbiu šokolado plytelių, pakuotėmis labiau primenančiomis meno kūrinius. Namo pirmąjį aukštą užpildė patys sodriausi kvapai – nosį kuteno baltųjų gėlių, miško uogų, žemės, tabako ir cinamono aromatai.

„Prašau vaišintis“, – dėl kompanijos šokolado plytelės kamputį atsilaužė ir namų šeimininkė.

Šiuo karališkuoju, arba, kaip sako kiti, dievų maistu kaunietė, bendrovės „Ilvento“ įkūrėja, mėgaujasi kone kiekvieną dieną. Burnoje tirpdo ir juodąjį šokoladą, pagamintą iš 100 proc. „Criollo“ pupelių, ir baltąjį, gardintą pistacijomis, ir pienišką, jei tik pirmiau to nepadaro vaikai.

„Viskas priklauso nuo nuotaikos. Čia kaip ir su suknelėmis“, – paklausta, ar pastarųjų siūlės neims braškėti nuo tokių gardžių pagundų, S.Janulaitienė nusišypsojo. Jei nesustodami kimšite masinės gamybos produktus, kurių didžiąją dalį sudaro cukrus, pasmerktos ne tik suknelės siūlės, bet ir marškinių sagos. Mėgaujantis kokybišku šokoladu tai esą negresia.

„Štai suvalgiau nedidelį gabalėlį ir šiandien man pakaks. Skonį burnoje jausiu dar gerą valandą ar daugiau“, – į rankas paėmusi 50 g plytelę, kaunietė tikino, kad, pagal „Domori“ šokolado meistrų skaičiavimus, vienam žmogui jos turėtų pakakti savaitei.

Nekramtykite šokolado – leiskite jam lėtai tirpti burnoje. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Ne tik vyno someljė

Moters žinios apie šokoladą – ne iš lankstinukų ar virtualiosios erdvės. Nors ir joje Simona pasisėmė nemažai informacijos. Pagrindinį žinių bagažą ji susikrovė šokolado someljė kursuose, kuriuos baigė šį pavasarį.

„Ėmiau domėtis, kaip auga kakavos pupelės, kaip jos skinamos, apdorojamos, brandinamos, vežamos ir malamos. Norėjau suprasti, koks yra šokolado kelias. Tada atėjo supratimas, kad skirtingi kakavos regionai turi tik jiems būdingas natas. Tarkim, Madagaskaro šokolade visada bus jaučiama natūrali rūgštelė ir baltų gėlių prieskoniai, Tanzanijos šokoladas bus dūminis ir sunkesnis. Supratau, kad tai yra mokslas ir man reikia tvirtų pagrindų. Turiu žinoti, ką vežu į Lietuvą ir ką parduodu. Tada atėjo į galvą mintis, kad jei yra vyno, alaus, viskio someljė, turėtų būti ir šokolado“, – aptikusi Tarptautinio šokolado ir kakavos ragavimo instituto kontaktus internete, S.Janulaitienė suprato, kad čia yra būtent tai, ko ieškojo.

Parašiusi laišką rudenį, vasarį Simona gavo kvietimą prisijungti prie vienos iš grupių. Ji esą subūrė šokolado mėgėjus iš viso pasaulio – Australijos, Naujosios Zelandijos, Filipinų, Vokietijos. „Buvo ir viena lietuvė. Ji rašė disertaciją apie tai, kaip žmogus supranta skonius. Kodėl valgydami šokoladą žinome, kad valgome šokoladą, ir kodėl valgydami bananą suprantame, kad tai būtent jis“, – apie bendramokslius, kuriuos suvienijo ta pati aistra, pasakojo moteris.

Gomurio treniruotės

Tris mėnesius trukę mokymai dėl epidemiologinės situacijos kėlėsi į virtualiąją erdvę. Kaunietė prie kompiuterių sėdo kartą per savaitę. Prieš tai ją ir kitus kursų dalyvius paštu pasiekė dėžės su mėginiais, leidžiančiais iš naujo pajusti penkis pagrindinius skonius – saldų, kartų, sūrų, aštrų ir umami. Pastarasis aptinkamas tokiuose produktuose kaip brandintas sūris, pomidorai, džiovinti grybai, lašišos, didkepsniai, ančiuviai, žalioji arbata, mielės.

„Per užsiėmimus galėjome suprasti, koks kartumas yra geras, o koks ne. Tarkim, geriame klasikinį toniką, mums patinka karti kava ar kartus alus, bet pridegęs maistas – neskanu“, – tokios gomurio treniruotės, anot kursų dalyvės, buvo labai naudingos.

Po jų buvo kur kas lengviau suprasti, kuris šokoladas geras, o kurio verčiau vengti.

„Visus šiuos skonius papildo kiti pojūčiai – metalas, taninai, šaltis, karštis. Viską dar labiau sustiprina uoslė, – pastarosioms treniruotėms, anot pašnekovės, buvo skirti mėginiai su cinamono, žemės, uogų džemo ar tabako aromatu. – Gavusios signalus iš burnos, kvapus – iš nosies, smegenys nusprendžia, ką valgome. Taip veikia skonio supratimas. Dėl to ir gavome treniravimosi pavyzdžius, kad žmonės neretai neskiria kartaus nuo sūraus ar aštraus.“

Sugriauti mitai

Kursų dalyvių laukė ir daugiau išbandymų. Kiekvienam reikėjo valgyti šokoladą jo neuostant, tada – uosti, bet nevalgyti. Galiausiai teko užsikimšti ausis, užsidengti akis ir šokolado gabalėlį tirpinti burnoje.

„Turėjome gero ir blogo šokolado pavyzdžių. Jie, beje, sugriovė tam tikrus mitus. Tarkim, kad belgiški ir šveicariški šokoladai – kokybės garantas. Anaiptol“, – ragaudama bloguosius pavydžius, prie kurių buvo priskirti ir kai kurie lietuvių itin pamėgti ir liaupsinami gaminiai, S.Janulaitienė pajuto saldžiąją apgaulę. – Tarkim, valgai šokoladą, o jauti vanilės skonį. Vadinasi, gamintojas norėjo paslėpti prastą žaliavų kokybę. Tokio šokolado pirkti nereikia.“

Trijų mėnesių kursų finišas – baigiamasis egzaminas. Be teorinės dalies, kursų dalyviai turėjo uosti, ragauti šokoladą, atsakyti, kokius skonius ir kvapus jaučia, kas šiame šokolade yra gero, o kas blogai. Įveikusi pirmą etapą, Simona galvoja ir apie kitą. Baigusi jį kaunietė gautų antrojo lygio sertifikatą.

Eiti toliau ji nori ne tik dėl savęs, bet ir dėl žmonių, kuriems ateityje norėtų rengti degustacines popietes.

„Tokias popietes galiu rengti jau ir dabar, po pirmojo etapo baigimo. Tik vis dar laukiu didesnio karantino atlaisvinimo arba visiško panaikinimo“, – apšilimas, anot šokolado someljė, jau padarytas.

Išrikiuotas skirtingų šokoladų plyteles ragavo ir vertino ne tik Simonos namiškiai, bet ir draugai, kolegos. Todėl dauguma jų dabar nusimano ne tik apie šokolado kartumo priežastis, bet ir žino, kaip taisyklingai degustuoti šį karališką skanumyną.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kaip degustuoti šokoladą

Pirmiausia reikia apžiūrėti šokolado plytelę. Ji turi būti lygi ir blizgi. Jei paviršiuje yra baltų apnašų – kakavos sviesto, vadinasi, gaminys patyrė per daug staigių temperatūros pokyčių. Paviršiuje pastebėjus cukrų galima įtarti, kad kažkas negerai gamybos procese. Dar blogiau, jei plytelė padengta pilkomis ar žalsvomis apnašomis, pelėsiu.

„Vadinasi, buvo naudojamos supelijusios pupelės arba gamintojas blogomis sąlygomis laikė produktą. Toks šokoladas nevalgomas. Dar reikėtų atkreipti dėmesį į šokolado spalvą. Jei ji pernelyg tamsi, tikėtina, kad pupelės buvo sudegintos“, – šokolado someljė tęsė degustavimo pradžiamokslį, o kitą punktą iliustravo vaizdu – plytelės laužymu. Geras šokoladas, anot jos, turi būti šiek tiek plastiškas, negali trupėti. Laužiant privalo aidėti skardus garsas. Jo esą neišgirsite, jei rankose turėsite seną šokolado plytelę arba tokią, kurioje per daug sojų lecitino.

Tarkim, geriame klasikinį toniką, mums patinka karti kava ar kartus alus, bet pridegęs maistas – neskanu.

„Tik noriu pasakyti, kad šokolado degustavimas paremtas vyno degustavimo protokolu. Lygiai tas pats galioja ir kavos degustacijai. Taigi, šokoladą, kaip ir vyną, reikia uosti. Sušilęs rankose, jis ima intensyviau skleisti kvapą, o tai leidžia pajusti pačias įvairiausias natas, tokias kaip raudonos uogos, baltos gėlės, cinamonas, žemės ar medienos kvapas, – atidavus duoklę uoslei, pasak S.Janulaitienės, metas pamaloninti gomurį. – Šokolado gabalėlį dedame ant liežuvio. Nekramtome. Leidžiame tirpti ir žiūrime, ką jaučiame. Kaip sumalta kakava, kaip greit šokoladas tirpsta burnoje, ar jaučiame perteklinių riebalų. Dar vienas svarbus momentas – išliekamumas. Jei ji trunka vos kelias minutes – blogai. Jei iki pusvalandžio – gerai, o jei valandą ar daugiau – tobula.“

Smaližė pridūrė, kad skonio trukmei įtakos turi ir kiti veiksniai, tarkim, išgertas puodelis kavos. Todėl, jei norite kuo ilgiau mėgautis kakavos pupelių pėdsaku burnoje, venkite kitų produktų.

Alergija ne nuo kakavos

Moteris neslėpė, kad pažinimo kelias netrumpas, todėl mamos šokolado nuo vaikų neturėtų slėpti spintelėse.

„Žinoma, nekalbu apie prekybos centruose esančius šokoladus, kurie kainuoja 1 arba 2 eurus, – tokie gaminiai, anot pašnekovės, ne tik augina priklausomybę, bet ir kenkia sveikatai. – Mes neretai girdime sakant, kad vienas ar kitas žmogus alergiškas šokoladui. Netiesa. Nėra nė vieno žmogaus, kuris būtų alergiškas šokoladui. Visos alergijos atsiranda nuo kakavos pupelių mišinių. Juose galima rasti visko. Ir pelėsio, ir įvairių gyvūnų, ir tarakonų ar kitų vabzdžių liekanų. Būtent joms ir yra alergiški žmonės.“

Kokybiškas gaminys, kaip šokoladas iš „Criollo“ kakavos pupelių, ne tik skanus, bet ir naudingas. Tokiame šokolade yra vario, magnio, mangano, geležies, skaidulų, vitamino E ir kitų naudingų medžiagų. Reguliariai, bet saikingai valgant kokybišką juodąjį šokoladą džiaugsitės sveikesne širdimi, mažesniu cholesterolio kiekiu ir normaliu kraujospūdžiu, geresne protine veikla, nuotaika, sveikesne ir gražesne oda.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Svarbiausia prisiminti, kad kokybiškas šokoladas gaminamas tik iš kakavos pupelių arba kakavos masės ir cukraus. Tie gamintojai, kurie siekia kokybės, bet orientuojasi į kiek masiškesnę gamybą, naudoja sojų lecitiną, nes jis leidžia masei lengviau tekėti vamzdžiais. Skonio šis elementas tikrai nekeičia. Na, bet jei matote, kad sudėtyje yra dirbtinės vanilės skonio, tai aliarmo varpai, kad tokio produkto pirkti nereikia. Natūralią vanilę renkasi gamintojai, kurie naudoja ir geriausias kakavos pupeles, nes abu produktai – labai brangūs. Tarkim, natūralią vanilę naudoja vienas garsiausių pasaulio šokoladininkų Michelis Cluizelis“, – saldžių pažinimo akimirkų linkėjo šokolado someljė.

Tauragės apskrities policijos duomenimis, apie 16.25 val. S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje Tauragėje esančioje kebabinėje jaunuolis čiupo ant baro padėtus maišelyje kebabus ir išbėgo.

Policija sulaikė įtariamąjį, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atviros vagystės.

Kiek anksčiau tą pačią dieną Šilalės rajone esančiame Kadžygos kaime automobiliu „Volvo“ atvažiavę nepažįstami jaunuoliai pateko į namą ir iš jo pavogė 10 plytelių šokolado ir šešis pakelius traškučių.

Policija taip pat pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl atviros vagystės bei sulaikė tris jaunuolius, gimusius 1996, 2001 ir 1999 metais.

Skoniai ir jų natos

"Desertai – saldi ir labai gundanti maža nuodėmė. Retsykiais galima leisti sau nusižengti: saldumynai pakelia nuotaiką, nuskaidrina emocijas, įkrauna energijos ir gyvenimui suteikia širdžiai mielą skonį, – šypsosi Solveiga. – Nėra sveika juos valgyti kasdien ir be saiko, tačiau jei jaučiate, kad būtinai norisi pasmaguriauti kuo nors saldžiu, nesikankinkite – geriau jau iš karto su pasimėgavimu suvalgykite gabalėlį šokolado ar kąsnelį torto, nes vėliau tokio kiekio nepakaks – reikės kelis kartus daugiau ir tai jau bus labai didelė nuodėmė."

Solveiga ragina skanauti jos sukurtų šokoladinių saldainių. Kaipgi atsisakysi – reikia žinoti, apie ką rašai, be to, labai jau smalsu: prakandus pirmiausia gomurį užlieja švelni, egzotiška rūgštelė, po to pajunti sultingą subtilaus skonio kokosų drožlių įdarą, o po to – kažką, kas verčia susimąstyti: jauti alkoholį, kažkokias labai pažįstamas prieskonines žoleles.

"Šiuos saldainius pagardinau čiobreliais ir rozmarinais, naudojau žolelių užpiltinę, – mano smalsumą patenkina konditerė. – Kurdama saldumynus naudoju labai įvairius prieskonius – jie padeda sukurti netikėtumo efektą: mėgstu cinamoną, kardamoną, iš vanilės ankščių pati gaminu ekstraktą, patinka šalavijai, bazilikai, aitrieji pipirai ir kt. Bandau prisijaukinti šiuo metu užsienyje išpopuliarėjusius egzotiškus azijietiškus produktus, kurie desertams suteikia originalų, aitriai rūgštų skonį: kvapusis margarinas (yuzu) – tai stipraus skonio mandarinas, rūgštusis mandarinas (calamansi) – citrinos ir žalioji citrinos hibridas, dar vadinamas Filipinų žaliąja citrina."

Net dešimt skirtingų šokoladinių saldainių rūšių sukūrusi S.Grigalevičiūtė pasakoja, kad gaminio skonis keičiasi nuo pirmos dienos – ryškėja vis kitos poskonių natos, jos mainosi, kinta tekstūra. Kaip tik todėl rankų darbo šokolado saldainių galiojimo laikas neilgas – vos dvi savaitės.

Kūrybos pagrindas

Šokoladas – didžioji Solveigos meilė ir kūrybos aistra. Iš jo ji daro ne tik saldainius – kuria desertus, įvairius tortus ir net skulptūras. Konditerė darbe naudoja tiek tradicinį pieninį, tiek baltąjį, kartųjį juodąjį šokoladą, eksperimentuoja su rožiniu, kurio lengvas skonis primena vasarą – jis vaisinis, su gaivia citrusų gaidele.

"Rausvą spalvą šokoladui suteikia ypatinga kakavos pupelių rūšis. Deja, ši graži spalva labai jautri aplinkos poveikiui – greitai papilkėja, – aiškina S.Grigalevičiūtė. – Kitaip nei gaminant pieninį šokoladą, juodajame šokolade nėra nė lašo pieno, o jo kartumas priklauso nuo sausųjų kakavos medžiagų kiekio. Baltajame šokolade sausų kakavos medžiagų absoliučiai nėra, todėl jis baltos spalvos, gaminamas iš kakavos sviesto, lecitino, cukraus."

Konditerė pastebi, kad šokolado ir jo gaminių skonis labai priklauso ir nuo šalies, kurioje pupelės buvo užaugintos: Afrikos pupelių skonis kartesnis, Centrinės Amerikos ir Karibų jūros pakrančių – rūgštesnis, Pietų Amerikos – sodrus.

"Smagiausia dirbti su juoduoju šokoladu: jis paklūsta fantazijai, be to, sveikiausias iš visų. Valgydami saldumynus žmonės neretai palieka atskiras jų dalis – juose daug cukraus, naudoti dirbtiniai dažikliai, neaiški sudėtis ir pan. Man imponuoja zero waste – gyvenimo be atliekų idėjos. Jas stengiuosi taikyti ir gamyboje – noriu, kad bet koks desertas būtų suvalgomas nuo–iki. Tai mano aktyvių konditerinių ieškojimų pagrindas", – aiškina pašnekovė.

Neįprastos studijos

Prieš daugiau nei metus nuosavą verslą įkūrusi S.Grigalevičiūtė pasakoja, kad maistas, ypač įvairūs saldumynai ją traukė nuo mažens. "Paveldėjau su genais",– juokiasi jauna moteris.

Vaikystėje mergaitė nuolat sukosi apie įvairiais kepiniais artimuosius lepinusią močiutę, vėliau tapo patikima jos pagalbininkė – maišydavo tešlą keksams, vafliams, o jaunystėje talkino tėvų kepyklėlėje. Vis dėlto, kur studijuoti, nulėmė Solveigos potraukis menui – ji daug ir gražiai piešė, tad Dailės akademijoje baigė grafikos dizainą, o magistro studijų objektu pasirinko kultūros vadybą ir politiką.

"Mokslo metai veltui nenuėjo – ką išmokau, sužinojau, viskas man dabar labai praverčia, tačiau jaučiausi savęs nerealizavusi. Prisiminiau, kiek man džiaugsmo teikė saldumynai, tad tėvų paskatinta išvažiavau į Angliją ir baigiau mokslus garsios Prancūzijos konditerių mokyklos "Le Cordon Blue" filiale Londone", – pasakoja pašnekovė.

Ji pastebi, kad mokymai buvo netradiciniai: jų pagrindas buvo ne teorija, o praktika. Kasdien vyko 2,5 val. trukmės užsiėmimai-demonstravimai, kuriuos vedė konditeriai profesionalai, garsių restoranų šefai: studentai atidžiai klausydavo, stebėdavo, ką ir kaip jie daro, o paskui patys turėjo viską labai tiksliai atkartoti ir paaiškinti. Mokslų metu studentai iš įvairių pasaulio šalių, naujokai ir jau pažengę konditerijos srityje, susipažino su tuo, kas yra tikrai kokybiški produktai, mokėsi desertų ir duonos kepimo technologijų paslapčių, taip pat studijavo desertų pateikimo estetiką.

"Lietuvius dažniausia glumina didelėje lėkštėje patiektas mažas saldumyno gabalėlis, tuo tarpu tai aukštos klasės restorano ir išpuoselėto estetinio skonio požymis. Profesionalas desertą visada išmoningai papuoš, bet jokiu būdu neperkraus detalėmis, parinks derančias prie saldumyno skonio spalvas. Pavyzdžiui, jei gaminant buvo naudojami citrusai ir baltas šokoladas, pagrindiniam dekorui tiks balta, oranžinė ar geltona spalvos, galima įterpti ir kokios kontrastuojančios spalvos elementą. Viskas priklauso nuo patiekalo koncepcijos – ji gali būti tiek santūri spalvomis, minimalistinė, tiek ryški, – aiškina Solveiga. – Mokykloje artimiau susipažinau su šokoladu: iš skirtingų jo rūšių kūrėme ne tik saldainius ar tortus – mokslai Dailės akademijoje pravertė drožiant, skaptuojant, liejant ir kitais būdais darant skulptūras iš juodojo šokolado. Tai labai įtraukiantis menas."

Tikslus mokslas

Maisto gaminimo įgūdžius S.Grigalevičiūtė tobulino dirbdama prestižiniuose Londono restoranuose, rado laiko dar baigti restoranų vadybos ir molekulinės virtuvės studijas. Nuolat bendraudama su įkvepiančiais, talentingais žmonėmis, kurie konditeriją laikė ne profesija, o savo gyvenimo būdu, Solveiga nejučia ėmė brandinti mintį apie nuosavą verslą.

Konditerija, kaip ir matematika, – tikslus mokslas: suklysti nevalia – svarbu įžvalgumas derinant ingredientus, tikslumas tiek jų proporcijose, tiek gaminimo technologijoje.

"Suvokiau, kad savo svajonę lengviau įgyvendinsiu užsienyje, tačiau šeimos aplinkybės privertė grįžti į Kauną, – sako pašnekovė. – Apsilankiusi parduotuvėse, kavinėse, restoranuose likau šiek tiek nustebinta: kas užsienyje laikoma konditerijos klasika, tas Lietuvoje – ypatingos naujovės. Liūdina skurdus restoranų, ypač tinklinių, desertų pasirinkimas – siauras asortimentas ir kartais abejotina kokybė", – apgailestauja pašnekovė.

Pasak jos, konditerija kaip ir matematika – tikslus mokslas: suklysti nevalia – svarbu įžvalgumas derinant ingredientus, tikslumas tiek jų proporcijose, tiek gaminimo technologijoje. Paslysti labai lengva: permaišysi, įdėsi per daug ar per mažai, ruoši netinkamoje temperatūroje ir pan. – neišeis, bus neskanu, neišvaizdu.

Gebėjimus galima išlavinti

"Virtuvės specialistai klasikinę konditeriją ne itin mėgsta – mieliau improvizuoja, o man ji patinka, – šypsosi konditerė. – Įkvėpimą dovanoja tiek nauji produktai, prieskoniai, tiek originali spalva, forma, dekoras, daug idėjų randu internetiniuose puslapiuose – jas kūrybiškai pritaikau sau, eksperimentams skatina garsių pasaulyje konditerių Pierre Herme, Jasono Lickerio, Cedrico Grolet, Sebastiano Petterssono pasiekimai."

S.Grigalevičiūtė įsitikinusi, kad norint kažką pasiekti šioje srityje, beje, panašiai kaip ir mene, daug talento nereikia – jo pakanka vos 1 proc., visa kita – išmanymas, atkaklumas, kruopštumas, pastabumas, daug uolaus darbo, įgūdžiai, smalsumas.

"Kiekvienas atkakliai tikslo siekiantis žmogus savo gebėjimus gali išlavinti iki pageidaujamo lygio. Žmonės sako, kad talento turiu daugiau nei 1 proc., be to, esu sau labai reikli, gal net pernelyg didelė perfekcionistė – man vis atrodo, kad galiu daugiau, geriau, gražiau, įdomiau. Toks savęs kankinimas nėra labai gerai, bet iš kitos pusės tai paskata pasitempti, tobulėti. Neatsitiktinai įkūriau savo desertinę ir jau galvoju apie naujus profesionalumo kėlimo kursus užsienyje, žadu tobulinti skulptūrų iš šokolado kūrybos įgūdžius. Man mieliausia vieta – virtuvė, traukia iššūkiai, žavi naujovės, tad ant laurų tikrai neužmigsiu",– šypsosi Solveiga.

Juodasis šokoladas – skanu ir sveika

Mokslininkai nustatė, kad:

– 100 g juodojo šokolado yra 400–550 kcal, pieninis ir baltasis šokoladas kur kas kaloringesni;

– suaugusiesiems kartusis šokoladas pats tinkamiausias, o mažiems vaikams jo duoti negalima – jame daug kofeino;

– savo gydomąsias savybes šokoladas atskleidžia valgomas nedideliais kiekiais: suaugęs žmogus per dieną gali suvalgyti iki 20 g per dieną, vaikai, priklausomai nuo amžiaus, du tris kartus mažiau;

– juodajame šokolade esantys flavonoidai ir antioksidantai palankiai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje;

– jei ryte suvalgysite nedilelį gabaliuką juodojo šokolado, per dieną organizmas reikalaus mažiau saldžių užkandžių, pavyks lengviau numesti svorį – nekamuos saldumynų ilgesys, nesinorės užkandžiauti riebiu ir kaloringu maistu;

– šio šokolado mėgėjams geriau už kitus sekasi protinė veikla;

– kasdien suvalgius iki 30 g juodojo šokolado, bus lengviau susidoroti su įtampa ir stresu;

– kartusis šokoladas padeda organizmui gaminti rūpesčio ir meilės hormoną oksitociną. Kai šio antinksčių išskiriamo hormono trūksta, pradeda kamuoti nepaaiškinamas ilgesys, didėja nerimastingumas ir dirglumas. Neatsitiktinai įsimylėjėliai vienas kitam dovanoja šokolado ar lepina šokoladiniu desertu;

– visos šokolado naudingosios medžiagos greičiau pateks į kraują, jei jį čiulpsite, o ne kramtysite.

Remiantis Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centro paskelbta šokolado tyrimo ataskaita, Europos ir JAV gyventojas vidutiniškai suvartoja 5,2 kg šokolado per metus. Europai ir JAV tenka atitinkamai daugiau kaip 47 proc. ir 20 proc. pasaulinio šokolado pardavimo.

Pagal šokolado suvartojimą Europoje pirmauja austrai ir vokiečiai – vienas asmuo per metus suvalgo apie 9 kg šokolado. Daugiausiai kakavos suvartojama šiaurinėje pasaulio dalyje, todėl kakava auginama atogrąžų regionuose aplink pusiaują. Kiekvienais metais iš viso pagaminama apie 4,2 mln. t kakavos pupelių.

Kakava yra pagrindinis pajamų šaltinis 5,5 mln. smulkiųjų ūkininkų ir užtikrina pragyvenimą daugiau kaip 14 mln. kaimo darbuotojų bei jų šeimų. Kai kuriose Vakarų Afrikos šalyse, tokiose kaip Dramblio Kaulo Krantas, Gana ir Kamerūnas, beveik 90 proc. ūkininkų pirminės pajamos priklauso nuo kakavos.

Anot tyrimo, vis dėlto kakavmedžių auginimas jau nebėra pelningas verslas: dauguma kakavos ūkininkų skursta ir gauna mažiau nei 1,25 JAV dolerio per dieną, gyvena žemiau absoliutaus skurdo ribos. Ganoje kakavos ūkininko pajamos sudaro 0,84 JAV dolerio per dieną, Dramblio Kaulo Krante jos yra dar mažesnės – nesiekia nė 0,50 JAV dolerio per dieną.

Remiantis Kakavos barometro duomenimis, šokolado kainos didžiausią dalį 2015 m. sudarė mažmenininkas – 44,2 proc. bei šokolado gamintojas – 35,2 proc. Kakavos ūkininkai prie galutinės kainos prisidėjo 6,6 proc.

„Smiltelės gavėje esančioje „Lidl“ parduotuvėje tėvai nusipirko apie 17 šokolado plytelių. Pirmadienį vakare paėmusi porą šokolado gabaliukų, suvalgiau nežiūrėdama. Tačiau bededant į burną trečiąjį – ant žemės nukrito trupinukas. Pakėliau apžiūrėti ir nustėrau, pasirodo tai – ne trupinukas, o kirminas. Visas šokoladas buvo sukirmijęs!“, – apie nemalonią patirtį pasakojo su portalo klaipėda.diena.lt redakcija susisiekusi skaitytoja.

Moters teigimu, minėtas šokolado plytelių kiekis įsigytas dviejų apsipirkimų metu. Abu kartus skiria maždaug dviejų savaičių laiko tarpas. Tad sunku atsekti, kurioje partijoje apsigyveno nekviesti svečiai.

„Šokolado tinkamumo vartoti terminas nebuvo pasibaigęs – ant pakuotės nurodyta, jog jis galioja iki 2020 metų kovo“, – akcentavo pašnekovė.

Gerai, kad nesu jautraus skrandžio, kitaip būtų supykinę.

Pasak jos, tokio pobūdžio atvejis minėtoje parduotuvėje šeimai – pirmas. „Mano tėvai mėgsta čia apsipirkti, anksčiau nieko panašaus nėra nutikę, nebent nepastebėjome“, – svarstė skaitytoja.

Paklausta, ar jau buvo nuvykusi į „Lidl“ ir pranešė apie nemalonią situaciją, moteris užsiminė ketinanti tai padaryti, tačiau dėl užimtos dienotvarkės dar nespėjusi. „Planuoju nuvežti ir parodyti. Gal tokių žmonių kaip aš, kurie valgo ir nepasižiūri, yra daugiau. Nemalonus jausmas, kai pamatai, kad nusipirkai šokoladą su „priedais“. Gerai, kad nesu jautraus skrandžio, kitaip būtų supykinę““, – sako pašnekovė ir priduria, kad šios rūšies šokoladų „Lidl“ nebepirks.

Skaitytojos nuotr.

Taip pat, moters žodžiais kalbant, ateityje produktus prekybos centruose šeima rinksis atsargiau. Apie nutikusį atvejį moteris svarsto informuoti ir Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovus.

„Sukirmijusio šokolado neišmečiau. Uždengiau jį popierėliu – matosi ir kirmėlės, ir apgraužimai. Manau, kad taip negalima – kiti žmonės juk duoda šokolado ir mažiems vaikams. Norisi įspėti, kad pasisaugotų ir atkreiptų dėmesį“, – pilietinę nemalonaus įvykio svarbą akcentuoja moteris.

Portalo žurnalistams susisiekus su „Lidl Lietuva“ Komunikacijos vadovu Valdu Lopeta, pašnekovas patikino, jog panašaus pobūdžio skundų dėl šios ir kitų rūšių šokoladų sulaukta nebuvo.

„Iškart atlikome papildomus šios prekės patikrinimus patys ir jokių neatitikimų neradome. Dar kartą atsiprašome pirkėjų ir kviečiame paskambinti į „Lidl“ klientų liniją arba nuvykti į tą pačią parduotuvę, kur grąžinsime pinigus už minėtą prekę arba pakeisime ją nauja“, – teigė „Lidl Lietuva“ Komunikacijos vadovas.

Neaišku, kur užsiveisė

Po žiniasklaidos kreipimosi, patikrinimą Smiltelės gatvėje esančioje „Lidl“ atliko ir Klaipėdos VMVT specialistai. Pirminiais jų duomenimis, skaitytojos užfiksuotose nuotraukose matyti kandžių lervų kiaušinėliai. Tačiau esą neaišku, ar jie užsiveisė parduotuvėje, ar pirkėjų namuose.

Kaip portalui klaipėdos.diena.lt trečiadienį sakė VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Eimantė Ruzgytė, pranešime nurodyto tinkamumo vartoti termino šokolado patikrinimo metu nerasta. Įvertinta prekyboje rasta to paties pavadinimo, to paties gamintojo kita šokolado partija, joje jokių kenkėjų ar jų buvimo pėdsakų nerasta.

„Parduotuvėje užtikrinama patalpų, įrenginių higiena bei kenkėjų kontrolė. Kadangi tikrinimo metu pranešime nurodyto tinkamumo vartoti termino šokolado nerasta, įmonės paprašyta pateikti vartotojo pranešime nurodytos šokolado partijos kokybę patvirtinančius dokumentus“, – patikino VMVT Maisto skyriaus atstovė.

Pasak pašnekovės, VMVT anksčiau yra sulaukusi trijų pirkėjų skundų, susijusių su šios „Lidl“ produkcijoje esančiais skirtingais produktais. Tačiau nė vienas iš atvejų nepasitvirtino.

1. Kakavos pupelės yra kilusios iš Centrinės ir Pietų Amerikos

Kakavos pupelės – tai Theobroma cacao augalo sėklos. Šis visada žalias medis natūraliai auga Pietų ir Centrinėje Amerikoje. Ten jo dovanas nuo seniausių laikų rinko actekai. Jie virdavo kakavos pupeles, kol išgaudavo kartų gėrimą, kurį šiandien galėtume laikyti pirmuoju karštu šokoladu. Kakavos pupelės buvo taip garbinamos, kad vienu metu tapo net valiuta. Į Europą kakavos pupeles atgabeno ispanų pirkliai. Dabar didžioji dalis kakavos pupelių surenkama Vakarų Afrikoje.

2. Napoleonas dievino šokoladą

Vienas garsiausių visų laikų karvedžių Napoleonas Bonapartas dievino šokoladą. Tai – nieko keisto, nes tais laikais daugybė kilmingųjų ir turtingųjų mėgavosi šiuo skanėstu. Tačiau Bonaparto aistra šokoladui buvo tokia didelė, kad jis reikalaudavo, kad jis jam būtų parūpintas ir tolimuose žygiuose kiekvieno pasitarimo metu. Šokoladas, beje, moderniais laikais dažnai įtraukiamas į karių racioną netgi karo metu, nes suteikia energijos ir gerina nuotaiką.

3. Netikras šokoladas

Šiais laikais daug netikro šokolado vadinama šiuo vardu. Jis net nėra skanus ir pasižymi nemalonia muilą primenančia tekstūra. Netikras šokoladas, beje, turi kakavos sviesto, tačiau jo ten labai mažai. Netikras šokoladas yra pilnas pigių augalinių riebalų, todėl tirpsta aukštesnėje temperatūroje nei tikras. Tikras šokoladas tirpsta maždaug prie 34 laipsnių Celsijaus, todėl maloniai lydosi burnoje ir tepa pirštus.

4. Baltasis šokoladas neegzistuoja

Baltojo šokolado nėra. Net jei manote, kad neseniai jo ragavote, klystate – jis neegzistuoja. Baltajame šokolade gali būti šiek tiek kakavos sviesto, tačiau jokių kitų kakavos pupelių dalių jame nėra. Iš esmės, tai yra beveik nesusiję produktai.

5. Šokolado plytelės nėra tokios jau senos

Pirmąją šokolado plytelę sukūrė Anglijoje įsikūrusi „Cadbury“ kompanija dar 1842 metais. Prireikė šiek tiek laiko, kol tokia šokolado forma pasklido po pasaulį.

6. Šokolado įmanoma ir perdozuoti

Šokolade yra teobromino – stipraus stimulianto, kuris didesnėmis dozėmis gali pažeisti inkstus, sukelti širdies problemų ar net traukulius. Tačiau tam, kad perdozuotumėte teobromino, reikėtų suvaldyti daugiau nei 10 kg šokolado.

7. Jūsų šokolade gale būti vabzdžių dalių

Šokolado gamyba yra toks sudėtingas procesas, kad galutiniame produkte beveik neabejotinai rastumėte vabzdžių kūnų dalių. JAV maisto ir vaistų administracija netgi yra nustačiusi, kad 60 dalelių 100 gramų šokolado dar yra leistina norma, kuri yra visiškai saugi. Tačiau manoma, kad kartais alergines reakcijas į šokoladą sukelia būtent vabzdžių dalys.

"Kinologinio neišprusimo pergalė", – po šokolado nuotraukomis rašė internautė Silvija. 

"Jei auginčiau mopsą, irgi pykčiau, jeigu jį su prancūzų  buldogu supainiotų. Man toks šokolado apipavidalinimas iš pirmo žvilgsnio asocijavosi su šunims skirtu skanėstu", – rašė komentatorius Vytautas. 

Internautai svarstė, ar šio produkto nereikėtų išimti iš prekybos, mat jis klaidina vartotojus. 

Visgi Lietuvos prancūzų buldogų ir mopsų mylėtojų klubo prezidentė Julija Aidietienė  šokolado pakuotės užrašo ir paveikslėlio neatitikimų nesureikšmina ir tikina, kad tokia klaida visai nežeidžia.

"Ant šio šokolado pakuotės pavaizduotas tikrai ne mopsas, o prancūzų buldogas, – aiškino specialistė. – Kas ką nori, tas tą ir piešia. Tiesiog žmonės labai jautriai į šią pakuotę pažiūrėjo. Gal ši pakuotė tik juokai, juk įžeisti gamintojai greičiausiai nenorėjo." 

Specialistė pripažino, kad žmonės labai dažnai šių dviejų šunų veislių neatskiria.

"Kai gatvėje einu su prancūzų buldogu, tai labai dažnai aplinkiniai giria, kad vedžiojuosi gražų mopsą. Primenu, kad mopsas niekada nebūna su stačiomis ausimis, tad jeigu matote stovinčias ausis ir beveik nematote uodegos – tai prancūzų buldogas. Jeigu matote susuktą uodegytę ir ausytes, primenančias sagutes, kurios niekada nebūna stačios, tai galvokite apie mopsą", – aiškino J. Aidietienė.

Bendrovės "Vilniaus pergalė" komercijos direktorė Jurga Sakalauskaitė tikina, kad su jais susisiekė Lietuvos prancūzų buldogų ir mopsų mylėtojų klubo atstovai, tačiau keisti šio šokolado pakuotės neketinama.

"Kaip tik šiomis dienomis startuoja mūsų kampanija, kurios metu galima laimėti asmeninį šokoladą. Jį – nuo recepto iki dizaino – laimėtojas galės susikurti pats. Reklaminės kampanijos metu iliustruojame galimus būsimų laimėtojų šokoladų pakuočių dizainus. Tokių tariamų pakuočių pavyzdžių sukūrėme daugybę, derindamiesi prie žmonių hobių ir mėgstamų dalykų. Specialiai šunų mylėtojams sukūrėme pakuotę su buldogu, kurio vardas Mopsas, o kadangi šokoladas su arbūzais, pavadinome jį „Mopso arbūzo“ šokoladu, – pakuotės atsiradimo priežastį paaiškino bendrovės atstovė. – Neketiname keisti paveikslėlio, nes tai yra artima kasdieniam gyvenimui. Taip jau pasitaiko, kad žmonės linkę vadinti gyvūnus keisčiausiais vardais, nesigilindami arba kartais net tyčia ignoruodami jų tiesioginę reikšmę. Žinome apie katę vardu Špicas, šunį vardu Ežys ir pan."