Taip pat pažymima, kad per savaitgalį nemaža dalis į ligonines vyko dėl įvairių kūno sumušimų paslydus.

Pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus gydytojo Mindaugo Vežbavičiaus, šeštadienis šios ligoninės medikams praėjo ramiai.

„Pacientų nušalusiomis galūnėmis tikrai nebuvo, o traumų kiekis buvo net mažesnis nei įprastai, matyt, per šalčius mažiau ėjo į lauką. O peršalimo ligos, kaip įprasta, jų gausu“, – sakė gydytojas ir pridūrė, kad daugiausia žmonės kreipėsi dėl rankų, kojų, šlaunikaulių sumušimų.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjos Rūtos Juškaitės teigimu, į medikus dėl nušalimų kol kas nesikreipė nė vienas žmogus.

Tačiau iš viso nuo penktadienio iki pirmadienio popietės KUL skubios pagalbos prireikė 300 asmenų.

Rūta Juškaitė / Klaipėdos universiteto ligoninės nuotr.

Ketvirtadalis jų kreipėsi dėl slidžios dangos sukeltų traumų, kai paslydus ar nugriuvus patyrė sumušimus, kojų, rankų lūžius. Tarp tokių pacientų – daugiausia senjorai.

„Realią situaciją dėl nušalimų, patirtų savaitgalį, matysime per savaitę. Nušalimus dažniausiai žmonės pastebi ne iš karto. Galbūt yra asmenų, kuriems rimti simptomai pasireikš tik per kelias dienas“, – sakė R. Juškaitė.

Pasak specialistės, pirmiausia ima šalti galūnės – rankų ir kojų pirštai, nes jie prasčiau nei kiti organai aprūpinami krauju.

Nušalimus dažniausiai žmonės pastebi ne iš karto.

„Įtarus galūnių nušalimą, jų negalima šildyti karštoje vonioje, nes audiniams netolygiai atšylant ir spazmuojant kraujagyslėms gali susidaryti trombai, kurie skatina audinių apmirimą. Taip pat negalima nušalusios vietos trinti sniegu ar masažuoti. Jei oda pabąla, dilgčioja, tampa nejautri, patinsta ar net pamėlsta – tai požymiai, rodantys pirmo laipsnio nušalimą. Jei ant odos atsiranda pūslių ir būklė negerėja, reikia kreiptis į medikus“, – perspėjo gydytoja.

Ji taip pat priminė, kad ypač šaltomis dienomis nereikėtų vartoti alkoholio.

„Neblaivus žmogus neteisingai vertina situaciją, kartais net nejaučia, kada pradeda šalti. Yra pasitaikę atvejų, kai asmuo, padauginęs alkoholio, krito į sniegą, prarado sąmonę ir patyrė ketvirto laipsnio nušalimą – medikams teko amputuoti galūnes“, – pasakojo Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja.

Vieni žmonės atsikėlę suprato, kad užšalo namų durys ir nebegali išeiti iš namų.

Vilnietė Gerda dirba per atstumą iš sodybos prie Veisiejų. Bet ryte jai kilo problemų.

„Atsikėlėme ryte ir nelabai galime išeiti, nes užšalusi spyna. Įkišus raktą, durys neatsirakina. Reikia pavargti, kad jos atsirakintų ir būtų galima išeiti į lauką“, – sako jis.

Kiti – negalėjo patekti į automobilius – sušalo durelės arba išsikrovė akumuliatoriai.

Draudikai sako, kad kai kurie vairuotojai taip smarkiai bando atplėšti prišalusias duris, kad patys prisidaro nuostolių.

Verchojansko rajono Batagajaus gyvenvietėje spaudžia 51 laipsnio speigas. Daugiau kaip 45 laipsnių šaltis užfiksuotas dar keliuose Jakutijos rajonuose.

1885 m. sausio 15 d. Verchojanske buvo užfiksuota minus 71 laipsnio temperatūra.

Nors prognozuojama, kad artimiausiomis dienomis šalčiai atslūgs, medikai įspėja gyventojus likti budrius ir saugotis.

Kaip BNS sakė Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė, Markučių gatvėje esančiame apleistame name rastas mirtinai sušalęs apie 54 metų vyras.

Taip pat sostinės medikų pagalbos prireikė 75 metų moteriai, patyrusiai bendrą kūno atšalimą. Ji sunkiai orientavosi aplinkoje. Dar vienas žmogus Žolyno gatvėje nušalo koją.

Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyr. gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė BNS sakė, kad uostamiesčio greitosios medikai tris kartus vyko pas sušalusius benamius, tačiau šių sveikatai pavojaus nebuvo.

Kaune pranešimų apie sušalusius asmenis negauta.

Pasak V. Pumputienės, net ir pasitraukus dideliems šalčiams, žmonės turėtų išlikti budrūs: nušalimų tikimybė išlieka dėl padidėjusios drėgmės.

„Jei koks pagyvenęs žmogus, jam pablogės sveikata ar pargriuvęs susilaužys koją, niekas nepamatys, tai gali būti bendras kūno atšalimas. Gali ir nušalti. Galūnių nušalimo gal kiek mažiau, bet bendro atšalimo gali būti. Nors kada drėgmė, gali ir galūnių nušalimas būti. Todėl reikia saugotis, būti budriems“, – patarė medikė.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, trečiadienį didės debesuotumas, pasnigs, vietomis pustys, bus vėjuota. Aukščiausia temperatūra dieną – 10–15 laipsnių šalčio.

Ketvirtadienį daug kur pasnigs. Temperatūra naktį bus 14–19, vietomis iki 22, dieną – 10–15 laipsnių šalčio.

Pastarosiomis naktimis Lietuvoje fiksuotos žemiausios šios žiemos temperatūros, kai kuriose vietovėse šaltis viršijo daugiamečius rodiklius.

Ypač šaltas savaitgalis vertė klaipėdiečius šiltai rengtis ir ilgiau būti namuose. Sekmadienį trys šalčio paveikti žmonės pateko į ligoninę, visi jie rasti viešose vietose.

Sunkiau buvo benamiams.

Vienas jų – 60-metis, guolį įsirengęs po daugiabučio namo balkonu ir bandęs šioje buveinėje iškęsti žiemos šalčius. Medikai įtarė, kad vyras nušalo galūnes.

Medikams teko nuo šalčio gelbėti ir du gana jaunus vyrus. Panašu, kad abiem jiems namo pareiti sukliudė girtumas.

43 metų vyrą apsaugininkai aptiko geležinkelio stoties viešajame tualete. Jis tiesiog užmigo tualete ant grindų.

Kitas taip pat girtas 39 metų vyras miegojo parkelyje ties Kauno gatve.

Abu padauginę vyrai nugabenti į ligoninę.

Klaipėdos greitosios medicinos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė teigė, kad penktadienį ir šeštadienį medikai į gydymo įstaigas nuvežė dar po vieną benamį, tačiau abu jie didesnių sveikatos sutrikimų nepatyrė.

"Benamiai dažniausiai patys prašo praeivių, kad jiems iškviestų greitąją pagalbą. Jiems tai – būdas praleisti laiką šiltoje, švarioje aplinkoje", – pastebėjo N.Dambrauskienė.

Sekmadienį nakvynės namų darbuotojai iškvietė greitąją pagalbą į Šilutės pl. 8, kur yra įsikūrusi ši įstaiga, mat suabejota vieno vyro sveikata. Išvakarėse jį iki nakvynės namų kažkas atvežė, tačiau ryte jis vis dar atrodė sušalęs.

Savaitgalį vienos nakties nakvynės namuose buvo pasiektas pikas – įstaiga, kurioje telpa 52 asmenys, priėmė nakčiai 65 pavargėlius. 120 vietų apgyvendinimo vietos taip pat yra visos užpildytos, galimybės apsigyventi tokiuose laikinuose namuose laukia būrelis klaipėdiečių.

"Dabar nesame tokie griežti. Jeigu jaučiame, kad benamiai yra truputį išgėrę, bet nekelia kitiems grėsmės ir nesielgia agresyviai, įsileidžiame. Dienomis įsileidžiame ten, kur teikiamos apgyvendinimo paslaugos. Gatvėje sušalti žmonių tikrai nepaliekame. Esame prisiruošę arbatos, duodame klaipėdiečių numegztų kojinių, turime antklodžių", – tikino nakvynės namų vadovės pavaduotoja Indra Joniuškienė.

Nakvynės namų darbuotojai dažną dieną apžiūri tas vietas, kur paprastai tūno benamiai. Tiesa, penktadienį šios vietos buvo tuščios, namų neturintys žmonės rado sau šiltesnes vietas patys.

Klaipėdiečiai apie šąlančius žmones gali pranešti nakvynės namų socialiniams darbuotojams tel. 8 46 311204 arba el. paštu pagalba@nakvynesnamai.lt.

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė BNS sakė, kad penktadienį stoties medikams teko konstatuoti dviejų greičiausiai sušalusių žmonių mirtis Salininkuose ir Liepkalnio gatvėje, o sekmadienio rytą – Viršuliškėse.

„Taip pat buvo septyni asmenys, apšalę rankas ir kojas“, – sakė V. Pumputienė.

Kauno ir Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stotys BNS nurodė, kad savaitgalį gelbėti šalčio aukų neteko.

Tuo metu į Respublikinę Panevėžio ligoninę savaitgalį pristatyta apšalusi vidutinio amžiaus moteris, šiuo metu ji gydoma reanimacijoje – moteriai diagnozuotas bendras kūno sušalimas.

Hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vyresnioji specialistė Teresė Kaunienė BNS sakė, kad praėjęs savaitgalis buvo šalčiausias šią žiemą. Žemiausia temperatūra naktį fiksuota Ukmergėje – ten sekmadienio ir pirmadienio naktį šalo iki 24 laipsnių.

„Atskirose vietovėse, priklausomai nuo klimatinių sąlygų, galėjo ir dar pora laipsnių šalčiau būti“, – sakė T. Kaunienė.

Anot jos, pajūryje registruoti ne tik šios žiemos, bet kelių dešimtmečių šalčio rekordai.

„Klaipėdoje ir Palangoje viršytos pastarųjų 20 metų laikotarpio temperatūros. Bet didelių stebuklų nebuvo, ten buvo 15 laipsnių šalčio – kadangi pajūris būna šilčiausias, tai šią naktį su rytų vėju vienu laipsniu rekordą viršijo Klaipėda, o Palanga viršijo šešiais laipsniais“, – dėstė T. Kaunienė.

Jos teigimu, artimiausiomis dienomis šalčiai iš Lietuvos nesitrauks.

Jei spusteli 25 laipsnių speigas, į mokyklą gali nevykti ir kitų klasių mokiniai, primena Švietimo ir mokslo ministerija.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, pirmadienio rytą 8 val. Vilniaus, Kauno, Utenos rajonuose fiksuota 20–21 laipsnis šalčio. Šaltis nesitrauks ir antradienį – naktį termometro stulpelis kris iki 19–24 laipsnių šalčio.

Kaip pažymi ministerija, mokyklos dirba ir priima vaikus bet kokiu oru, todėl jei mokiniai gyvena netoli mokyklos arba juos į mokyklą atveža tėvai, jie turėtų dalyvauti pamokose. Pėsčiomis ar viešuoju transportu į mokyklą per didelius šalčius rekomenduojama nevykti.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos dirba esant bet kokiai temperatūrai. Darželius lankančius vaikus į įstaigą atveda tėvai, todėl esant šalčiams jie turi pasirūpinti saugiu vaikų atvykimu.

Dėl šalčių praleistos mokymosi dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių, vadinasi, už šias dienas nereikia atidirbti vėliau. Taip pat iš mokinių nereikalaujama pateisinimo už pamokas, praleistas dėl šalčių.

Per tokias šaltas dienas, kai mokiniai lieka namie, mokytojai turi konsultuoti mokinius, panaudodami elektronines informavimo priemones. Mokiniams, neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama mokyklos internetinėje svetainėje ir elektoriniame dienyne.

Jei į mokyklą atvyksta vienas ar keli mokiniai iš klasės, mokykla atvykusiesiems turi užtikrinti ugdymo procesą.

Ministerija atkreipia dėmesį, kad vykstant į mokyklą reikia atsižvelgti ne tik į faktinę, bet ir jutiminę oro temperatūrą konkrečioje vietovėje, įvertinti vėjo žvarbumą.

„Iki praėjusios nakties šią žiemą Lietuvoje niekur temperatūra nebuvo nukritusi iki 20 laipsnių šalčio“, – BNS sakė Hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė.

Penktadienio naktį šalčiausia buvo Molėtuose, kur šalo iki 26 laipsnių šalčio. Dzūkijoje buvo šilčiau – 15–16 laipsnių šalčio, pajūryje šalo iki 14–18 laipsnių žemiau nulio, likusioje šalyje laikėsi 21–24 laipsnių šaltis.

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos medikų duomenimis, žmonės per didžiuosius šalčius nenukentėjo – iškvietimų dėl sušalusių ar nušalimus patyrusių asmenų naktį negauta.

Šios nakties rekordas, pasak meteorologės, gali būti pagerintas artimiausiomis naktimis, kai taip pat prognozuojami dideli šalčiai.

„Ne visoje Lietuvoje, bet tam tikrose vietovėse gali būti žemesnė temperatūra, nes šaltas oras iš Lietuvos nesitraukia, laikysis ir kitą savaitę“, – sakė V. Ralienė.

Kai kurios naktys prognozuojamos šiltesnės, tačiau su sniegu, vėju.

Šalti orai, pasak meteorologės, laikysis dar kelias savaites.

„Pavasaris neateina ir pagal ilgalaikę prognozę, ši, kita savaitė ir dar kita savaitė numatomos šaltesnės nei įprasta tam metų laikui Lietuvoje. Atėjo pavėlavusi žiema, bet ir išeiti neskuba“, – kalbėjo V. Ralienė.

Hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad šeštadienio naktį bus 13–17 laipsnių šalčio, dieną – 10–11 laipsnių šalčio, debesuota su pragiedruliais, naktį ar dieną vietomis trumpai pasnigs.

Sekmadienio naktį šals iki 15–20 laipsnių šalčio, dieną bus 7–13 laipsnių šalčio. Kitos savaitės pradžioje prognozuojama iki 23 laipsnių šalčio naktimis, daug kur pasnigs.

Oficiali meteorologijos stotis užfiksavo 59 laipsnių šaltį, bet vietiniai gyventojai teigia, kad jų termometrai rodo 67 laipsnių šaltį.

Didžiausio šalčio šiauriniame pusrutulyje rekordas šiame kaime buvo užfiksuotas 1933 metais. Tuomet termometrai čia rodė 67,7 laipsnių šaltį. Dar šalčiau tik Antarktidoje, tačiau ten nėra nuolatinių gyvenviečių.

Oimiakono kaime gyvena daugiau nei 500 žmonių. XX amžiaus 3-ąjį ir 4-ąjį dešimtmetį kaimas buvo šiaurės elnių varovų ir jų kaimenių poilsio vieta.

Gyventojai jau pripratę prie stingdančio šalčio. Vos išėjus į lauką apšerkšnija blakstienos, prišąla akiniai, išsikrauna baterijos. Itin daug sunkumų kyla laidojant mirusiuosius. Prieš kasant duobę tenka deginti laužą, kad žemė bent kiek atitirptų.