Moteris nurodė, kad į gydytoją Davidą R. Claypoolą, dirbusį Vašingtone, ji kreipėsi 1989 metais, kai jai su tuometiniu vyru nepavyko susilaukti vaikų.

S. Hayes pageidavo anoniminio donoro. Akušeris-ginekologas moteriai pranešė, kad donoras bus atrinktas pagal jos įvardytus bruožus – plaukų, akių spalvą. Taip pat pažadėta, kad bus įvertinta donoro sveikatos būklė, patikrinta, ar jis neserga genetinėmis ligomis. Už vizitus gydytojas prašė susimokėti 100 dolerių grynaisiais sakydamas, kad pinigai bus skirti studentams, kurie ieško spermos donoro ir jį tiria.

Tačiau praėjusiais metais, kai S. Hayes 33 metų dukra Brianna Hayes pateikė savo DNR genetinių tyrimų ir protėvių paieškos svetainei, sužinojo, kas yra jos biologinis tėvas. Jis – jau minėtas akušeris-ginekologas. Taip pat B. Hayes išsiaiškino, kad ji turi mažiausiai šešiolika brolių ir seserų.

„The Seattle Times“, akušeris-ginekologas teigė nežinojęs apie tokius kaltinimus ir tvirtino nepažįstantis S. Hayes. „Tokį dalyką girdžiu pirmą kartą per 40 metų“, – sakė gydytojas.

S. Hayes ieškinyje jam pateikti kaltinimai dėl sukčiavimo, nes nebuvo gautas moters sutikimas, kad akušeris-ginekologas jos apvaisinimui naudos savo spermą.

Nacionalinis transplantacijos biuras informuoja, kad moters pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymas.

Pagrindiniai dalykai, kuriuos turi žinoti žmonės, kuriems pagalbinio apvaisinimo procedūra aktuali, yra šie:

Lietuvoje pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims;

Pagalbinio apvaisinimo procedūra gali būti atliekama tik asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licencijas teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas ir (ar) lytinių ląstelių banko paslaugas;

Lietuvoje moters apvaisinimui gali būti naudojamos sutuoktinio (ar sugyventinio) ir donoro lytinės ląstelės;

Lytinių ląstelių (moteriškų ir vyriškų) donorystė galima tik asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licencijas teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas ir (ar) lytinių ląstelių banko paslaugas.

Jei sperma įsigyjama mėgintuvėlyje, nėra jokios garantijos, kad tai – žmogaus lytinės ląstelės ir iš viso – ar tai lytinės ląstelės.

Nacionalinis transplantacijos biuras įspėja, kad moterys, kurios sutinka pasinaudoti nelegaliai siūloma donoro sperma – pirkta internetu, rasta skelbimuose – rizikuoja: nėra jokių garantijų, kad spermos donoras yra sveikas ir neserga tokiomis pavojingomis ligomis kaip AIDS, hepatitai B ir C, o jo sperma – kokybiška ir gyvybinga. Nors skelbimų autoriai tvirtina turintys tai įrodančias pažymas, tačiau tokių „pažymų“ tikrumu pagrįstai galima abejoti.

Kyla pavojus moterims užsikrėsti pačioms ir užkrėsti būsimą kūdikį. Be to, jei sperma įsigyjama mėgintuvėlyje, nėra jokios garantijos, kad tai – žmogaus lytinės ląstelės ir iš viso – ar tai lytinės ląstelės. Nė viena licencijuota įstaiga nerizikuos nelegaliai atlikti pagalbinio apvaisinimo procedūrą moteriai, kuri tariamą donoro spermą atsinešė mėgintuvėlyje, kurį iš kažkur atsisiuntė ar iš kažkur atsinešė. O pačiai moteriai be specialistų pagalbos su mėgintuvėlio turiniu nieko nepavyks padaryti.  Negana to, moters siekis išgauti iš donoro lytines ląsteles (spermą) galėtų būti prilygintas ir prekybai žmonėmis, už ką Baudžiamajame kodekse yra numatyta laisvės atėmimo nuo 4 iki 12 metų bausmė. 

Save spermos donoru laikantis asmuo turėtų pagalvoti ir apie jam kylančias grėsmes: jis gali užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis, gali būti patrauktas teisinėn atsakomybėn.

Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, užtraukia baudą nuo 390 iki 1100 eurų. Tariamo spermos donoro siūlymas moterims už pinigus natūraliai apvaisinti gali būti prilygintas vertimusi prostitucija: vertimasis prostitucija, atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Pagalbinio apvaisinimo įstatyme numatyta, kad tarp lytinių ląstelių donoro ir vaiko, gimusio po pagalbinio apvaisinimo naudojant donoro lytines ląsteles, tarpusavio asmeninės neturtinės ir turtinės teisės bei pareigos neatsiranda, tačiau reikia turėti omenyje, kad asmenims savarankiškai atiduodant savo lytines ląsteles (spermą) ar apvaisinant moterį natūraliu būdu, ši išimtis negalioja: moteris iš tokio „donoro“ turėtų teisę prisiteisti išlaikymą, o vaikas įgytų teisę paveldėti donoro turtą po jo mirties.

Daugybę metų nevaisingumo problemomis besidomintis ir vaikelio susilaukti negalinčioms šeimoms padedantis gydytojas prieš kameras nevyniojo žodžių į vatą ir aiškiai dėliojo stulbinančius skaičius.

„Jei tau 35-eri, tavo galimybės natūraliai pastoti sumažėja beveik per pusę, nei tos, kuriai 25-eri. Po trisdešimties moters organizme prasideda senėjimo procesai, vadinasi, silpnėja ir vaisingumas“, – pasauliniais medicinos tyrimais remiasi gydytojas ir priduria, kad Japonijoje, kur vaisingumo rodiklis itin mažas, moterų, gimdančių pirmąjį vaiką, metų vidurkis – 35-eri. Vokietijoje pirmąjį kūdikį dažniausiai gimdo 30-metės, Azijoje – 25-erių moterys. Ir šiame žemyne vaisingumo statistika nėra tokia negailestinga.

Lietuvoje pirmojo vaikelio dažniausiai susilaukiama 27-erių, mūsų šalies gyventojos gimdo vienos jauniausių Europoje, tačiau daugybė šeimų susiduria su nevaisingumo problemomis. „Nevaisingumo priežastys – įvairios, – tikina gydytojas. – Nors medicinos mokslas žengia į priekį labai sparčiai, dar negalime atsakyti į visus klausimus. Atmetus medicinines nevaisingumo priežastis, kurios yra sėkmingai gydomos, lieka 15–20 neaiškios kilmės faktorių, dėl kurių moterys nepastoja“.

Gydytojas įsitikinęs, kad nevaisingumą įtakoja pasikeitęs šių dienų moters statusas, gyvenimo tempas ir psichologija. „Gamtos taip surėdyta, kad laukdama vaikelio moteris nurimsta, ieško vien teigiamų emocijų, ji kantri, stengiasi prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos, ruošiasi būsimam įvykiui, jį išjaučia. Taip ir būdavo anuomet, šiandien gi, moteris daro karjerą, dirba, gyvena greitai, koncentruotai, logiškai, o kartais pasąmonėje nė nenori kūdikio arba nenori jo su vyru, su kuriuo gyvena“, ˜– sako gydytojas R. Žiobakas.

Nevaisingumo problemos jis neužkrauna vien tik ant moters pečių. „Situacija stipriai pasikeitusi, – tikina, – ir apie tai būtina kalbėti. Daugiau nei 40-čiai procentų vyrų, kurie apsilanko mūsų klinikoje diagnozuojame spermos pakitimus. Taigi, pirmiausia dėl nevaisingumo tiriame vyrą, tik sužinoję tyrimo rezultatus, skiriame tolesnį gydymą. Nuo 1938 iki 1991 metų pasaulyje buvo atliekamas vyrų spermos tyrimas. Rezultatai šokiruoja: per tą laikotarpį vyrų sperma suprastėjo 40 procentų. Negalima atmesti, kad dar po 50 metų mes vargiai rasime vyrą, kurio sperma kokybiška“.

Kas įtakoja spermos kokybę? Gydytojas ir vėl remiasi mokslo tyrimais: alkoholis, rūkymas, cheminiai veiksniai, o jiems turi įtakos pasaulyje paplitęs pesticidų vartojimas ir kenksmingos medžiagos buityje, taip pat mityba – per didelis gyvulinių riebalų kiekis, perdirbti angliavandeniai. Ir, žinoma, stresas.

Tuo metu, kai laidos „Pasaulis pagal moteris“ vedėja Kristina šiurpo akušerio ginekologo kabinete, antroji laidos vedėja Renata Mikailionytė maudėsi gerumo ir šviesos spinduliuose pas akušerę Agnę Škudienę. Akušerės kelią pasirinkusi Agnė nori dalintis gimdymo džiaugsmais su šeimomis, kurios atsakingai ruošiasi vaikelio atėjimui. Įkūrusi savo vardo mokyklą, Agnė kalba apie itin artimą ryšį tarp mamos ir jos kūne užsimezgusios gyvybės.

Ką daryti, kai taip laukiamas kūdikis nepasibeldžia į namus? Kada geriausias laikas pastoti? Ar atostogos gali išgelbėti santuoką? Kodėl kartais vaikelis atkeliauja pas vienus ir pas kitus, kai šeima išsiskiria ir randa naujus partnerius? 

„Pasaulis pagal moteris“ – šeštadieniais 10.00 val. per TV3.

Ebolos virusas kai kurių vyrų spermoje gali išlikti devynis mėnesius po pirminės infekcijos – gerokai ilgiau negu iki šiol buvo manyta, rodo trečiadienį paskelbtos preliminaraus tyrimo išvados.

Pirmoji tokio pobūdžio ilgalaikių tyrimų studija, paskelbta medicinos žurnale „New England Journal of Medicine“, pagrindžia gausėjančius įrodymus, kad Ebolos virusas gali užsilikti organizme, trikdydamas sveikatą daug mėnesių ar netgi metų.

Šios išvados didina susirūpinimą dėl pacientų, persirgusių Ebolos karštine per epidemiją, įsiplieskusią Vakarų Afrikoje 2013 metų pabaigoje ir nusinešusią per 11 tūkst. žmonių gyvybių. Šis Ebolos viruso protrūkis buvo pražūtingiausias nuo jo atradimo 1976 metais.

„Šie rezultatai skelbiami kritiškai svarbiu laiku, primindami mums, kad tuo metu, kai užsikrėtimų Ebolos virusu atvejų toliau mažėja, Ebolos karštine persirgę žmonės ir jų šeimos toliau kenčia nuo šios ligos padarinių“, – sakė Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) specialusis atstovas Ebolos epidemijos reikalams Bruce'as Aylwardas (Briusas Eilvordas).

„Ši studija suteikia tolesnių įrodymų, kad persirgusiesiems reikalingas reikšmingas tęstinis palaikymas tolesnius 6–12 mėnesių, kad būtų atremti šie iššūkiai ir užtikrinta, kad jų partneriai nebūtų potencialiai užkrėsti virusu“, – pridūrė jis.

Kovą tyrėjai paskelbė straipsnį, kuriame išsamiai aprašė atvejį, kai viena liberietė buvo užkrėsta per lytinius santykius su Ebolos karštine persirgusiu vyru, praėjus šešiems mėnesiams po to, kai jam buvo diagnozuota ta liga.

Pirmasis lytinio užsikrėtimo Ebolos virusui giminingu ligos sukėlėju buvo dokumentuotas 1967 metais, kai viena moteris buvo užkrėsta Marburgo virusu, kai santykiavo su savo vyru praėjus šešioms savaitėms po jo pasveikimo, sakė Ebolos viruso ekspertas Armandas Sprecheris (Armandas Šprecheris), dirbantis labdaringoje medicinos organizacijoje „Gydytojai be sienų“ (Medecins Sans Frontieres).

Žmogaus sėklidės – sunkiai suvokiamo produktyvumo fabrikai, per parą sugebantys prigaminti iki 200 mln. vienetų produkcijos! Tačiau tai nereiškia, jog spermatozoidai sėklidėse randasi kaip kačiukai. Oi ne. Pasirodo, spermos gaminimosi ir brendimo procesas trunka apie 64 paras. Tie 200 mln. per parą – tik baigiamoji stadija sudėtingo proceso, su kuriuo ir kviečiame susipažinti.

Vidinėje sėklidės sienelės pusėje išsiraitę apie 300 sėklą gaminančių kanalėlių. Kiekvieną tokį kanalėlį sudaro nuo vieno iki trijų vamzdelių, kurių ilgis laviruoja nuo 30 iki 100 cm. Kanalėliai yra tuščiaviduriai – su tvirtomis sienelėmis. Didžioji dalis sėklos gaminimo procesų ir vyksta tose sienelėse.

Kanalėlio sienelę sudaro dviejų tipų ląstelės – spermatogoninės ląstelės ir Sertolio ląstelės. Pirmosios yra užuomazginės ląstelės – motininės ląstelės, duodančios pradžia kiekvienam spermatozoidui. Jos buriasi priešais išorinę sienelės pusę, o jas supa Sertolio ląstelės, kurios savotiškai slaugo, augina ir lydi spermatogonines ląsteles.

Kai prasideda virsmo į spermatozoidus procesai, spermatogoninės ląstelės pradeda dalintis: chromosomos skyla į poras ir susiformuoja du spermatocitai, iš jų – keturios spermatidės, kurios bręsdamos virsta spermatozoidais. Besidalijančias spermatides Sertolio ląstelės apsupa ir tarsi biologinis konvejeris stumia jas į sėklos kanalėlio centrą. Spermatozoidus brandina Sertolio ląstelių sekretiniai baltymai.

Tiesa, sertolio ląstelės ne tik savotiškai „maitina“ ir transportuoja spermatides, bet ir absorbuoja nusimestą citoplazmą ir kitus ląstelės organoidus. Paprasčiau tariant, nusimesdamos juos spermatidės virsta lengvais ir vikriais spermatozoidais, o išmėtytus jų brendimo rūbus surankioja Sertolio ląstelės.

Įsižiūrėjus į sėklinį kanalėlį pro mikroskopą, galima išvysti spermatozoidų rikiavimąsi. Na, o subrendę spermatozoidai kaupiami savotiškame produkcijos sandėlyje – sėklidės prielipe, kur ir laukia savo eilės. Vienas sėklidės prielipas sveria apie 3 gramus, o jį sudaro labai vingiuotas maždaug 7 m ilgio latakas, kuris apačioje pereina į sėklinį lataką – juo sėkla ejakuliacijos metu iššvirkščiama į aplinką.

"Turiu problemą dėl per greito spermos išsiliejimo. Su šeimos gydytoju apie tai kalbėti nelabai malonu. Mačiau internete yra įvairių preparatų, specialių prezervatyvų ir tablečių. Norėjau pasiteirauti, ar galėčiau jais bandyti išspręsti tokią bėdą?" – klausia 38 m. Marijus.

Anksčiau greitas spermos išsiliejimas arba vadinamoji priešlaikinė ejakuliacija buvo laikoma tik psichologine problema. Vėliau pastebėta ir fiziologinė pusė. Dabar dažnai tokią intymią vyrų bėdą galima išspręsti vaistais.

Tiesa, esama kremų ir purškalų, naudojamų purškiant ar tepant tiesiai ant varpos. Juose esantys anestetikai mažina varpos jautrumą, taip padėdami atitolinti išsiliejimą. Tik bėda ta, kad tokius vaistus dažniausiai sunku dozuoti. Per didelis purškalo ar kremo kiekis gali lyties organą padaryti visiškai nejautrų. Tokiu atveju ne tik sperma neišsilies, bet ir erekcija dings. Be to, anestetinės medžiagos gali pakenkti ir partnerės lytinių organų jautrumui ar sukelti alerginių reakcijų.

Specialūs prezervatyvai su anestetikais taip pat nujautrina, sukelia nedidelį varpos aptirpimą. Jie veiksmingi, tačiau tik „tam kartui“. Ilgainiui nesprendžiant ankstyvos spermos išsiliejimo problemos iš esmės, ji gali tik pagilėti. Juk jūsų tikslas pagerinti seksualinius pojūčius, o ne juos prislopinti.

Vyrams nereikėtų užsiiminėti priešlaikinės ejakuliacijos savigyda. Netinkamai parinkti vaistai, įsigyjami, pavyzdžiui, internetu, gali nepadėti pasiekti reikiamo efekto bei sukelti nepageidaujamų poveikių. Be to, internetas pripažįstamas prasčiausiai reguliuojama rinka pasaulyje. Didelė tikimybė, kad „nematomas pardavėjas“ siūlo nusipirkti ir vaistų klastočių. Europos prieigos prie saugių vaistų aljanso ataskaitoje nurodoma, kad daugiau nei 60 procentų internete įsigytų medikamentų neatitinka nustatytų standartų.

Tiesa, nereikėtų painioti neaiškių internetinės prekybos vietų ir internetinių vaistinių. Ten saugiai galima užsisakyti vaistų, kuriuos galbūt gėda pirkti. Ypač kai eilėje stovi begalė žmonių. Tačiau tai nereiškia, kad problema turėtų būti sprendžiama savarankiškai. Tikėtinas savigydos scenarijus: prie ankstyvo spermos išsiliejimo prisidėjusi, pavyzdžiui, alergija. Tuomet išlaidos bus trigubos. Galiausiai teks kreiptis į specialistą ir tinkamai spręsti pirmąją problemą.

Atsako specialistas

Gydytojas urologas prof. habil. dr. Balys Dainys:

– Jei vyrui sperma išsilieja greičiau nei per minutę ir tai sukelia nepasitenkinimą abiem partneriams, reikia šią problemą spręsti. Šiuo metu aštuoniolikos – šešiasdešimt ketverių metų vyrams priešlaikinei ejakuliacijai gydyti galime rekomenduoti vienintelį Lietuvoje esantį geriamąjį preparatą. Jis veikia jau po pirmos dozės.
Kalbant apie savigydą. Vyrai eina pas ekstrasensus, kurie jiems „užkalbinėja dantis“. Jokio efekto ir dar pinigai išleidžiami „vėjais“.
Internetu šiuo metu galima nusipirkti įvairių vaistų, tačiau jie nesertifikuoti šalyje, nežinoma, ar jų kokybė atitinka nustatytus standartus. Nusipirkę jų nežinosite, kokių šalutinių poveikių jie gali sukelti. Gali taip nutikti, kad ne pailginsite lytinį aktą, o sau pakenksite. Apskritai nežinomų vaistų, kurie pardavinėjami ne vaistinėse, nepatarčiau nei pirkti, nei vartoti.

Australijoje rastas seniausias pasaulyje ir geriausiai išsilaikęs spermos pavyzdys, kurio amžius – 17 milijonų metų, trečiadienį pranešė mokslininkai.

Ta senovinių mažyčių vėžiagyvių sperma buvo rasta į pasaulio paveldo sąrašą įtrauktame Riverslio iškasenų draustinyje Kvinslando valstijos šiaurėje, kur ir anksčiau buvo rasta daug nepaprastų priešistorinių Australijos gyvūnų iškasenų, tarp jų – didžiulių ančiasnapių su dantimis ir mėsėdžių kengūrų.

Mike'as Archeris (Maikas Arčeris) iš Naujojo Pietų Velso universiteto Biologijos, Žemės ir aplinkos mokslų mokyklos, kuris Riverslyje kasinėja jau 35 metus, sakė, kad ta sperma yra nuostabus radinys.

„Kaip rodo geologijos mokslo duomenys, tai seniausia kada nors rasta suakmenėjusi sperma“, – sakė jis.

Manoma, kad tie spermatozoidai buvo ilgesni už visą patino kūną, bet būdavo kompaktiškai susisukę tų gėlavandenių kiautavėžių lytiniuose organuose.

„Mes pripratome prie malonių netikėtumų dėl to, kas čia randama“, – sakė jis, turėdamas omenyje Riverslio draustinį.

„Tačiau suakmenėjusios spermos su spermatozoidų branduoliais atradimas buvo visiškai netikėtas. Dabar tai verčia mus klausti savęs, kokie kiti nepaprasto išsilaikymo pavyzdžiai laukia atradimo šiuose kloduose“, – pridūrė jis.

Mokslininkai, kurių atradimai skelbiami žurnale „Proceedings of the Royal Society B“, apskaičiavo, kad rasti suakmenėję spermatozoidai yra maždaug 1,3 mm ilgio – šiek tiek ilgesni už pačius senovinius kiautavėžius.

Pasak M.Archerio, maždaug prieš 17 mln. metų ta vieta, kur dabar rastos šios fosilijos, buvo ola didžiuliame, didele biologine įvairove pasižymėjusiame drėgnajame miške.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, beveik kas penkta pora, norinti susilaukti vaikų, susiduria su problemomis dėl nevaisingumo. 40 proc. atvejų „kaltas“ būna vyras, o tiksliau – suprastėjusi jo spermos kokybė.

Moksliniai tyrimai rodo, kad 25–50 proc. spermos prastėjimo priežasčių susijusios su gyvenimo būdu: mityba, alkoholis, narkotikai, rūkymas, ligos ar net sauskelnės, mūvėtos vaikystėje, turi tiesioginę įtaką vaisingumui.

„Didelė rizika nevaisingumui – sėklidžių perkaitimas, todėl ypač turėtų susirūpinti sėdimą darbą dirbantys žmonės ir vairuotojai, nes jiems tenka ilgą laiką sėdėti automobilio kabinoje, dažnai – ant šildomų sėdynių, kurios, perkaitindamos sėklides, taip pat turi įtakos spermos kokybei, – sako urologas Marius Kinčius. – Sauskelnės taip pat turi didelę įtaką būsimų vyrų vaisingumui, mat, jeigu kūdikis nuolat jas mūvi, nevyksta ventiliacija ir sėklidės gali perkaisti. Tikslus Lietuvos vyrų vaisingumo vaizdas paaiškės po dešimtmečio, nes dar nėra atlikta šios srities tyrimų: kol kas neužaugo vadinamoji „sauskelnių karta“, nes į mūsų šalį sauskelnės buvo atvežtos tik po 1990-ųjų, tad jomis mūvėję berniukai šiuo metu dar neplanuoja tapti tėvais.“

Įvairių šalių mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog spermatozoidų skaičius spermos mililitre per daugiau kaip 50 metų sumažėjo nuo 120 mln. iki 60 mln. – lygiai perpus. Tačiau, pastebi gydytojas M. Kinčius, teigti, jog nevaisingumas padidėjo taip pat du kartus, būtų neteisinga: „Nors, per pastaruosius kelis dešimtmečius, pagal rekomendacijas, reikalavimai žemutinei spermos koncentracijos normai sumažinti nuo 80 mln./1 ml iki 15 mln./1ml, per metus vis dar pavyksta pastoti 95 proc. porų.“

Vyrų spermos kokybei kenkia ir vis didėjantis aplinkos užterštumas, stresas, nuolatinis nuovargis, nutukimas, alkoholis, cigaretės, narkotikai, net aptemptos trumpikės.

Neigiamos įtakos gali turėti ir kai kurių vaistų vartojimas ar atliekama chemoterapija: jeigu įprastai, pašalinus problemą keliančius veiksnius, spermos kokybė atsistato vidutiniškai per 3 mėnesius, po chemoterapijos šis procesas gali užtrukti iki 5 metų.

Pasak specialisto, vaisingumui įtakos turi ir vėlyva tėvystė, kai vaikų apsisprendžiama turėti nebe 20-25 metų, kaip anksčiau, bet sulaukus 30-40 metų, kai žalingi veiksniai jau būna „atlikę savo darbą“. „Labai svarbi ir nevisavertė mityba. Mes nebežinome, ką valgome, maisto kokybė labai suprastėjusi, be to, nėra ištirta, kaip maisto produktuose naudojami cheminiai priedai sąveikauja vieni su kitais ir su mūsų organizmu“, – pastebi gydytojas urologas.

Spermos kokybę galima įvertinti tik atlikus laboratorinius tyrimus – spermogramą, kai nustatomas tikslus spermatozoidų skaičius, jų gebėjimas judėti, forma (sveiki spermatozoidai turi galvą, kaklą ir uodegą, pakitę gali turėti dvi uodegas ir pusę galvos, neturėti kaklo ir pan.) ir gyvybiškumas.
Kaip rašo portalas Karjerairsveikata.lt, tiriant vaisingumo problemų varginamus vyrus nustatyta, kad jų organizme trūksta kai kurių svarbių elementų: L-karnitino, būtino spermatozoidų judrumui bei kiekiui ir ląstelių energijai; vitamino E, pagerinančio spermatozoidų judrumą ir padidinančio spermatozoidų ląstelių gebėjimą susijungti su kiaušinėliu; cinko, gerinančio spermatozoidų ląstelių tankį ir testosterono lygį; L-arginino – pagerinančio spermatozoidų kiekį ir judrumą; folio rūgšties; kofermentoenzimo Q10, padidinančio apvaisinimo koeficientą, spermatozoidų kiekį ir judrumą; glutationo ir seleno. Todėl, greta kiek įmanoma sveikesnio gyvenimo būdo, vienas iš galimų sprendimų – vartoti spermos kokybę gerinančius papildus, kuriuose yra visų normaliai spermos gamybai reikalingų elementų.

Visų paminėtų elementų teigiamas poveikis spermatogenezei buvo įrodytas daugeliu klinikinių tyrimų ir bandymų. Vieno iš tyrimų metu dalyvavo 136 vyrai, kurių amžius buvo 23-58 metai, o nustatytas nevaisingumas – daugiau nei 2 metai. Šio tyrimo dalyviai 3 mėnesius vartojo mikroelementus, vėliau buvo tiriama jų spermos kokybė – koncentracija, tūris ir spermatozoidų judrumas. Tyrimo pabaigoje 32-iems buvo nustatyti normalūs spermos rodikliai, 21 vyro partnerė pastojo per stebėtus 6 mėnesius, o kitiems ypač pagerėjo spermatozoidų judrumas.