Po to, kai sekmadienį paskelbti preliminarūs rezultatai parodė, kad už V. Putiną balsavo beveik 88 proc. rinkėjų, užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas pasakė, kad rinkimai nėra „laisvi ir teisingi“.

Remiantis šiais Rusijos centrinės rinkimų komisijos paskelbtais rezultatais, V. Putinas rinkimuose pasiekė rekordinę pergalę, dar patogiau įsitaisydamas prezidento poste, kuriame jau praleido beveik ketvirtį amžiaus.

Vieninteliais V. Putino, kuris savo pergalę pasveikino kaip „pasitikėjimo“ juo ir „vilties“ ženklą, varžovais rinkimuose buvo vos trys kandidatai, nekritikavę nei jo valdymo, nei invazijos Ukrainoje.

Visi rimti konkurentai buvo pašalinti dar iki prasidedant balsavimui.

Didžiausias V. Putino priešas praėjusį mėnesį mirė arkties kalėjime, o kiti kritikai yra arba kalėjime, arba tremtyje.

Tuo tarpu nepriklausomų rinkimų stebėtojų skaičius buvo labai ribotas, tris dienas trukusio balsavimo stebėti nebuvo pakviesta ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).

Dienraštyje „The Telegraph“ publikuotame straipsnyje G. Shappsas teigė, jog „savaime suprantama, kad, sekmadienį pavogęs vadinamuosius rinkimus, kuomet politiniai oponentai arba sėdi kalėjime, arba yra numarinti, jis (Putinas) niekur nesitrauks.

Šokiruoja tai, kad, pasibaigus kitai penkerių metų jo kadencijai, jis valdžioje bus išbuvęs beveik tiek pat, kiek diktatorius Josifas Stalinas.

V. Putinas elgiasi lyg šių dienų Stalinas.

Manau, kad V. Putinas ims tik dar griežčiau laikytis savo kurso, teigdamas, kad rinkimų rezultatai reiškia paramą tiek jam pačiam, tiek jo kariniams veiksmams.

Tai tironas, kuriam turi pasipriešinti Vakarai – priemonių mes turime, bet... privalome parodyti, jog turime ir kolektyvinės valios laimėti.“

D. Cameron socialiniame tinkle „X“ rašė: „Po neteisėtų rinkimų Ukrainos teritorijoje, balsavimas baigtas ir Rusijoje, rinkėjams nesuteikiant pasirinkimo, o ESBO – galimybės nepriklausomai stebėti rinkimus“.

„Laisvi ir teisingi rinkimai taip neatrodo.“

Sekmadienį, iki paskelbiant preliminarius rinkimų rezultatus, rinkimus Rusijoje sukritikavo ir JK ministrų kabineto narys Markas Harperis.

Duodamas interviu televizijos kanalui „Sky News“, jis pasakė: „Nemanau, kad kam nors kyla kokių nors iliuzijų dėl to, kad jie yra laisvi arba teisingi, o tai, kad tokie rinkimai rengiami ir Ukrainoje – nepriklausomoje šalyje, kurią bando užgrobti Vladimiras Putinas – yra itin smerktina“.

Paklaustas, ar JK pripažins V. Putino režimą, transporto sekretorius pasakė: „Žinoma, su Rusija palaikome diplomatinius santykius, tačiau savo poziciją dėl invazijos Ukrainoje išsakome labai aiškiai“.

Buvęs NATO generalinis sekretorius ir JK Lordų rūmų narys George‘as Robertsonas pasakė, kad Vakarai neturėtų pasiduoti V. Putino bauginimui.

„Manau, kad V. Putinas ims tik dar griežčiau laikytis savo kurso, teigdamas, kad rinkimų rezultatai reiškia paramą tiek jam pačiam, tiek jo kariniams veiksmams“, – kalbėdamas su naujienų agentūra BBC sakė jis.

Jo teigimu, nors Vakarų šalys „išsigando“ V. Putino grasinimų panaudoti branduolinį ginklą, „mes neturėtume pasiduoti branduoliniam šantažui“, nes „jis žino, kad nes turime atsakomųjų priemonių“.

JK gyvenantys rusai sekmadienį rinkosi balsavimo vietose, kad sugadintų prezidento rinkimų biuletenius, tokiu būdų pareikšdami protestą V. Putinui.

Rusijos demokratinė draugija – JK gyvenančių rusų emigrantų bendruomenė – prie Rusijos ambasados Londone surengė „Vidurdienio prieš Putiną“ demonstraciją.

Tuo tarpu A. Navalno bendražygiai ragino visos Rusijos gyventojus protestuoti, sekmadienį vidurdienį masiškai susirenkant prie balsavimo punktų, kad šie būtų perpildyti.

72-ejų Leonidas Gozmanas buvo nubaustas už 2020 metų įrašą socialiniame tinkle „Facebook“, kuriame jis kritikavo Rusijos teisės aktus, draudžiančius Sovietų Sąjungą lyginti su nacistine Vokietija, sakydamas, kad „neteisinga dėti tarp jų lygybės ženklą – Hitleris buvo absoliutus blogis, o Stalinas – dar blogesnis“.

Antradienį Maskvos Tverės rajono teismas nusprendė, kad ši L. Gozmano pastaba pažeidė įstatymą.

L. Gozmanas, griežtas Maskvos karo Ukrainoje kritikas, išvyko iš Rusijos, kai jis prasidėjo, bet birželį grįžo ir tai pavadino „moraliniu“ pasirinkimu.

Rusijos teisingumo ministerija įtraukė jį į „užsienio agentų“ sąrašą. Užsienio agentais laikomi asmenys ir subjektai privalo atskleisti finansavimo šaltinius ir atitinkamai žymėti savo publikacijas; antraip jiems gali grėsti baudos.

Liepą rusų pareigūnai trumpam buvo sulaikę L. Gozmaną, Rusijos vidaus reikalų ministerijai išdavus arešto orderį dėl jo atžvilgiu iškeltos baudžiamosios bylos.

Opozicionierius kaltinamas pažeidęs įstatymą, pagal kurį Rusijos piliečiai privalo pranešti valdžios institucijoms apie turimą užsienio šalies pilietybę arba leidimą gyventi kitoje valstybėje.

L. Gozmanas sakė pranešęs institucijoms apie savo Izraelio pilietybę, tačiau jos teigė, kad jis to nepadarė per nustatytą laiką.

Šis tyrimas dar tęsiamas. Jei bus pripažintas kaltu, L. Gozmanui gali būti skirta bauda arba viešieji darbai.

Trumpas idilės periodas baigėsi vos vandenį pradėjo drumsti lietuviai, su savuoju Atgimimu sugriovę SSRS ir taip sujaukę į Vakarus nuo geležinės uždangos klestėjusių šalių ramybę. Ar ne to paties – kad visas Rytų Europos blokas būtų likęs ten, kur jam buvo numatyta Molotovo–Ribentropo pakte – slapta norėtų ir šių dienų miteranai bei koliai, prie pat geografinio Europos centro leidę suklestėti stalininei Aliaksandro Lukašenkos diktatūrai?

Nusikalstamas abejingumas – tik taip galima pavadinti mūsų partnerių delsimą skelbti griežtas ES sankcijas Minsko režimui ir nenorą padėti Baltarusijai virsti demokratine valstybe. Šiandien sukanka mėnuo, kai šioje šalyje vyksta masinės protesto akcijos. Tokios, kokių Vakarai veik galėtų pavydėti. Šimtatūkstantinės minios demonstruoja pabrėžtinai kultūringai – be deginamų automobilių, į teisėtvarkos pareigūnus lekiančių akmenų, be daužomų vitrinų. Dainuodami, megzdami ar kitaip demonstruodami neįtikėtiną kūrybiškumą, po eitynių net susirinkdami šiukšles. Daugiau kaip du dešimtmečius gyvendami stalinistinėje valstybėje baltarusiai virto disidentais, veikiau prašančiais, nei reikalaujančiais. Taip ir neišmokusiais streikuoti, apsiginti, bet gebančiais laisvai mąstyti. Nebelaukiančiais, kol prisikels A.Lukašenkos režimo nužudyti politikai, žurnalistai. Tačiau tikinčiais, kad pavyzdingieji Vakarai neleis jų šaliai galutinai pavirsti moderniu gulagu.

Nusikalstamas abejingumas – tik taip galima pavadinti mūsų Vakarų partnerių delsimą skelbti griežtas sankcijas Minsko režimui.

Jei represijos prieš taikius piliečius ar vėl dienos vidury dingstantys režimo oponentai nėra pakankami argumentai, kad A.Lukašenka būtų įtraukiamas į ES sankcijų sąrašą, ko dar reikia, kad praregėtų demokratijos lyderiai? Ar tiesiog laukia, kada dar kartą nusileis geležinė uždanga, o sapnuoti rožinės demokratijos sapnų nebetrukdys sužvėrėjusių Minsko omonininkų veidai ir jų daužomų baltarusių problemos.

Remiantis jos rezultatais, 51 proc. respondentų teigiamai vertina J. Stalino veiklą – tai yra daugiausia per pastaruosius 20 metų.

4 proc. apklaustųjų pareiškė, kad žavisi „vado“ įvaizdžiu, 41 proc. atsakė, jog gerbia šį veikėją, o dar 6 proc. sakė jam prijaučiantys.

Abejingumą J. Stalino atžvilgiu išsakė 26 proc. apklausos dalyvių.

8 proc. respondentų J. Stalino nekenčia ar iki šiol jo bijo.

Sociologų tyrimas parodė, kad iš viso daugiau nei du trečdaliai (70 proc.) Rusijos piliečių įsitikinę, jog diktatoriaus valdymas turėjo teigiamą poveikį visuomenei, o 18 proc. apklaustųjų laiko šio Sovietų Sąjungos lyderio vaidmenį „visiškai teigiamu“.

Neigiamai J. Stalino vaidmenį šalies istorijoje įvertino 19 proc. piliečių.

Sociologų duomenimis, šiuo metu Rusijoje gyvena daugiau žmonių, laikančių stalinistines represijas pagrįstomis, negu turinčių priešingą nuomonę (46 proc. prieš 45 proc.).

Per kovo 21–27 dienomis atliktą apklausą buvo apklausti 1 638 respondentai iš 137 Rusijos miestų ir kaimų.

Paminklas buvo daugelyje vietų apibraižytas, o jo granito plokštės, ant kurių užrašyti represijų aukų vardai, buvo ištepliotas neįskaitomais užrašais, nurodė institutas.

Institutas kreipėsi į policiją, prašydamas nustatyti paminklą išniekinusius asmenis ir patraukti juos atsakomybėn.

Memorialas ant Marjamejės kalvos buvo atidengtas šių metų rugpjūčio 23-ąją, minint 1939 metų Molotovo-Ribbentropo (Molotovo-Ribentropo) pakto tarp Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos pasirašymo metines. Ant jo dviejų ilgų plokščių užrašyti 22 tūkst. Estijos gyventojų, tapusių sovietinių represijų aukomis 1940–1953 metais, vardai.

Atminties instituto valdybos narys Meelis Maripuu (Melis Maripū) sakė, kad šis „memorialas skirtas visoms aukoms, nukentėjusioms nuo Sovietų Sąjungos teroro“.

„Jis taip pat yra kritusiųjų simbolinis kapas. Dauguma žuvusių komunizmo aukų, kurių vardai užrašyti ant atminties sienos, ilsisi įvairiose vietose. Memorialas tapo vieta, vienijančia mūsų žmones“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad išniekinusiems paminklą turėtų būti gėda dėl savo elgesio.

Jau daugiau kaip dešimtmetį rengiamos akcijos „Vardų grąžinimas“ dalyviai sustojo į eilę ir po vieną skaitė aukų, nužudytų per 4-e dešimtmetyje prasidėjusias sovietų represijas, vardus.

Kiti padėjo gėlių ir žvakių prie memorialu tapusio akmens, atvežto iš buvusios Solovecko priverstinio darbo stovyklos tolimoje šiaurėje, dabar pastatytu prie Federalinės saugumo tarnybos (FSB), anksčiau žinomos kaip KGB, būstinės.

„Atvykstu kasmet, nes jaučiu, kad esu įpareigotas pagerbti aukas“, – sakė 55-erių Sergejus Mitrochinas.

„Šiandien Rusija mėgina užmiršti tą laikotarpį“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė šis liberaliosios partijos „Jabloko“ narys.

Rusijos valdžia pastaruoju metu mėgina reabilituoti J. Stalino valdymą, nesureikšmindama represijų ir priverstinės kolektyvizacijos, pareikalavusių milijonų žmonių gyvybių.

Šio 12 valandas trunkančio renginio organizatorė, žmogaus teisių grupė „Memorial“, teigia, kad anksčiau šį mėnesį sostinės valdininkai iš pradžių neleido rengti ceremonijos įprastoje vietoje, bet po kelių dienų visgi išdavė tokį leidimą.

„Turime visa tai prisiminti“, – sakė 26-erių studentė Anastasija, prisistačiusi tik vardu.

„Nieko negalime rasti (apie represijų laikotarpį) oficialioje žiniasklaidoje. Visa tai priklauso nuo tokių žmonių, kaip „Memorial“ (darbuotojai), kurie rengia šią ceremoniją“, – pridūrė ji.

„To, ką valstybė aukų atminimui – visiškai neužtenka“, – pareiškė 80 metų Marija Sacharova, kuri buvo pastebimai sujaudinta perskaičiusi kelių represuotųjų vardus.

Remiantis valstybinio Viešosios nuomonės tyrimų centro (VCIOM) apklausos rezultatais, paskelbtais šio mėnesio pradžioje, beveik pusė apklaustų 18–24 metų rusų nieko nežino apie J. Stalino eros represijas.

Organizacijai „Memorial“, taip pat viešinančiai dabartinius žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje, pastaruoju metu daromas vis didesnis spaudimas.

Nuo 2016-ųjų valdžia laiko šią grupę „užsienio agente“, remdamasi 2012-aisiais priimtu įstatymu, „politine“ veikla užsiimančias ir iš užsienio finansuojamas organizacijas įpareigojančiu kas tris mėnesius teikti ataskaitas apie savo finansinę padėtį.

„Meniškai pakeisto Stalino projektas buvo skirtas rusiškai medijai. Ir ji reagavo aršiai, kaip ir planavom. Buvo įvairių pasipiktinimo straipsnių portaluose. Įvairių nuomonių girdi ir darbuotojai restorane: jaunesnė auditorija – džiaugiasi ir palaiko, pasijuokia kartu su mumis. Žinoma, pasitaiko ir pasipiktinusių, ypač nepatenkinti vyresnės kartos žmonės. Kauno miesto savivaldybė yra gavusi skundą, tačiau pažeidimo nerado, nes tai – meno kūrinys, stovintis privačioje teritorijoje“, – sakė užkandinės direktorė Roma Fedosejevaitė.

Nesuvokiu,  kam reikia jį šlovinti. Juk tai parazitas, pražudęs milijonus žmonių.

Pašnekovė priduria, kad reakcijų būna tikrai įvairių: „Žmonės nuolat fotografuojasi, net jei nevalgo, užsuka pabendrauti su darbuotojais. Apibendrinant galima sakyti, kad mūsų skulptūrą dengia nuostabos aura.“

Nors tai humoristinis kūrinys, jis sukelia ir netikėtų praeivių reakcijų. Iš užkandinės išėjusiai jaunuolių porai Mantui ir Viktorijai toks istorinio veikėjo išvaizdos interpretavimas patinka.

„Taip jam ir reikia, nes šis veikėjas buvo kruvinas diktatorius, pražudęs milijonus žmonių. Tai suteikia viešumo, padeda nepamiršti baisių dalykų ir prisideda prie to, kad jie nepasikartotų“, – sakė pašnekovai.

Tuo tarpu pro šalį ėjusiai Irenai idėja pastatyti šią skulptūrą nepatiko. Tačiau ne dėl to, kad jai patiktų Stalinas, o priešingai.

„Nesuvokiu,  kam reikia jį šlovinti. Juk tai parazitas, pražudęs milijonus žmonių. Už ką jam tokia garbė?“, – klausė kaunietė.

Atkreipus jos dėmesį į tai, kad tai labiau pajuoka, o ne šlovinimas, pašnekovė vis tiek liko prie savo nuomonės. „Vis tiek jam per daug garbės. Išvis niekaip nereikia jo eksponuoti, kad žmonės tiesiog pamirštų jį ir viskas“, – savo požiūrį dėstė Irena.

Ne tik kiaulianosiu Stalinu, bet ir kitais skandalingais meniniais projektais pagarsėjusios „Keulė Rūkė“ vadovė sakė, kad ir toliau laikysis šios linijos ir jau planuoja kitas panašias iniciatyvas, tačiau konkrečių planų kol kas išduoti nenorėjo.

Ir ką manote? Netruko sulaukti žinutės iš patriarchato. Sutanuoti tėtušiai pikti, esą tuo griaunamos tradicinės vertybės, nusižengiama įprastoms krikščioniškoms tradicijoms, juk net Biblijoje parašyta, kad atžalas auginti reikia saikingai vis pašeriant (kaip kokius gyvuliukus) "beržine putra".

Kitaip tariant, reikia mušti nuoširdžiai, su meile, tikintis, kad mušamasis ateityje girs savo gimdytojus už tą jų glitų sadizmą. Vis prisimindami, jei "mūsų laiku nebūtų pliekę lazda per galvą, iš kalėjimo dabar neišeitume". Yra toks požiūris, nieko nepadarysi. O didžiųjų brolių padangėje visa tai įgijo dar ir religinį atspalvį.

Pas mus gi patamsių gaivalai irgi ne iš medžio spirti. Jiems jokie įstatymai nė motais. Štai visai neseniai iškilo aikštėn vieno interaktyvaus tėvelio iš Dzūkijos nuokrypiai. Jis savo paauglį sūnų žadindavo lediniu vandeniu, kad neužmirštų vartininko duonos, smūgiuodavo kamuoliu šiam į nugarą, o paskui dar liepdavo ravėti darže piktžoles, jas rūšiuoti, fotografuoti ir atsiųsti jam elektroniniu paštu iliustruotą ataskaitą su paaiškinimais ir išnašomis. Kone tobulas tėvas – trys viename: Mičiurinas, Makarenka ir Ježovas (buvo toks rafinuotas Stalino išsigimėlis).

Be spalvingų tradicinio auklėjimo vėliavų gyventi visuomenė negali.

Štai garsas apie amžinatilsį mažylius šulinyje jau nuslopo, tie dvyniai iš Klaipėdos šiukšlių konteinerio – dar toliau istorijos paraštėse, dabar "ant bangos" – šiurpė iš Pakaunės, kur senis besmegenis du mažylius pririšęs prie suolo tarsi šuniukus basliu talžė.

Na ir ką? Galime didžiuotis savo teisėkūra, nes mėšlamaišis iš daboklės jau paleistas, pagal tobulą vaikus ginantį įstatymą jam galbūt bus skirta bauda – kokie 54 eurai ir dar gal 400 eurų už ligoninės paslaugas. Susimokės ir toliau dairysis naujų aukų.

Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, kultūros ministras Šarūnas Birutis, į kurį kreipsi parlamentinės grupės „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ nariai, netenkino pageidavimo, įžvelgęs „politiškai motyvuoto ribojimo“ galimybę.

„Jei būtų patvirtintas mūsų siūlomas kriterijus, šiems paminklams tiesiog nebūtų taikoma kultūros vertybės apsauga. Stovi Petro Cvirkos paminklas ir tegul sau stovi, savivaldybė jį prižiūri. Bet jei sugalvotų paminklą perkelti, tam nebūtų jokių apribojimų“, – siūlymo esmę paaiškino minėtos parlamentinės grupės pirmininkas konservatorius Arvydas Anusauskas. Lygiai taip pat, anot jo, niekas nesiūlo nukabinti to meto veikėjų memorialinių lentų ar bareljefų, nes dauguma jų nėra kultūros vertybės.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė priminė, kad komisija dar pernai priėmė sprendimą, jog žymiausi sovietmečio epochos kūriniai, sukurti Lietuvos menininkų, turi būti išsaugoti ateities kartoms. „Paveldas neturėtų tarnauti politiniams ar ideologiniams interesams. Draudimas netgi vertinti potencialiai kultūrinę vertę turinčius objektus paverstų juos politikos įkaitais. Apie tokius objektus turi spręsti mokslininkai ekspertai“, – sakė E.Karalevičienė.

Pagal 2005 metų kultūros ministro įsakymą sprendžiant dėl teisinės apsaugos reikalingumo nevertinami objektai (išskyrus neveikiančias kapines, kapus, palaikų laidojimo ar užkasimo vietas), kuriuose vaizduojama nacistinė ar sovietinė simbolika. Ši įstatymo korekcija atvėrė kelią naikinti Vilniaus Žaliojo tilto sovietinių skulptūrų teisinę apsaugą.

„Kai kurie iš (Rusijos) lyderių mėgina aukštinti Staliną, pateikia jį kaip pavyzdį, (bando) istoriją perrašyti. Tai yra ne šiaip sau kažkokie svaičiojimai, bet labai pavojingi žaidimai“, – Žinių radijui sakė ministras.

Jis pabrėžė, kad Maskva taip pat mėgina nutylėti Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Sovietų Sąjungos ir nacių Vokietijos pasirašytą paktą, kuriuo pasidalyta Rytų Europa.

„Tai yra įspėjimas, todėl ir stebime įvykius labai atidžiai, esame nuoseklūs ir tvirtai stovime tų pusėje, kuri kovoja už laisvę šią dieną, nes mūsų tauta laisvės kainą ir reikšmę puikiai supranta“, – kalbėjo L.Linkevičius.

Ministras pabrėžė, kad stalinistinis režimas naikino ir pačių rusų šviesuomenę.

1941 metų birželio 14 dieną sovietų okupacinė valdžia pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į SSRS lagerius ir kalėjimus. Atkūrus nepriklausomybę birželio 14-oji Lietuvoje pažymima kaip Gedulo ir vilties diena.

1940-1952 metais sovietinės okupacijos metu į lagerius ir tremtį išvežta daugiau kaip 275 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Šiemet kovą atlikta apklausa parodė, kad daugiau kaip pusė rusų Stalino vaidmenį šalies istorijoje vertina teigiamai. Rusijos istorikai, kritikuojantys diktatoriaus vaidmenį, neretai smerkiami kaip negerbiantys karo veteranų ir gali būti net teisiškai persekiojami pagal 2014-aisiais priimtą įstatymą.

Šiemet Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė įkurti nacionalinį fondą, kuris turėtų „populiarinti istoriją, o šis žingsnis laikomas naujausiomis Kremliaus pastangomis reabilituoti sovietinį paveldą.

Po Vladimiro Lenino sovietų diktatoriumi tapęs Stalinas sukūrę teroro ir represijų sistemą, kuri pražudė dešimtis milijonų žmonių. Stalinas mirė 1953 metais.