Grėsmė ir miestuose

Įprasta manyti, kad susidūrimai su žvėrimis gresia tik tiems vairuotojams, kurie gyvena rajonuose, priemiesčiuose. Tai nėra tiesa – gyvūnai į kelius išbėga ir didžiuosiuose miestuose, o nuostoliai, patiriami tokiose avarijose, siekia ne vieną milijoną eurų kasmet.

Lietuvos policijos duomenys liudija, kad per ketverius metus automobilių susidūrimų su laukiniais gyvūnais padaugėjo daugiau nei 100 proc. 2017-aisiais metais jų buvo kiek daugiau nei 2,4 tūkst., o 2021-aisiais registruota daugiau nei 5 tūkst. atvejų. Ypač daug incidentų fiksuojama paskutinį pavasario mėnesį.

„Gegužė yra pati pavojingiausia – pernai šį mėnesį vairuotojams už patirtus nuostolius išmokėjome daugiau nei 300 tūkst. eurų, o 2021-ųjų metų gegužę – daugiau nei 260 tūkst. Palyginti, tų metų balandį nuostolių skaičiai siekė 190 tūkst., o pernai balandį išmokėjome 188 tūkst. eurų patirtoms žaloms padengti“, – skaičiavo „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis.

Jis pažymėjo, kad vien pernai vairuotojams buvo išmokėti beveik 3 mln. eurų nuostoliams padengti. Bendrovė fiksavo daugiau nei 1,2 tūkst. tokių susidūrimų praėjusiais metais.

susidūrimai su briedžiais dažniausiai nutinka apie 22 val., o su stirnomis – prieš saulėtekį arba apie 20 val.

 

Briedžiai ir stirnos

Kaip teigė draudimo ekspertas, gegužės mėnesį daugiausia migruoja briedžiai ir stirnos. Pastarosios į kelią išbėga dažniausiai.

„Visgi, brangiausi būna incidentai su briedžiais, nes jie prilygsta susidūrimui su sunkiasvore transporto priemone. Be to, briedžiai yra aukšti, tamsūs, todėl juos sunku pastebėti, žibintai neapšviečia akių, kurios paprastai žibėtų iš tolo. Briedžiai po smūgio virsta į priekinį stiklą, ypač jei automobilis aukštesnis, tokiais atvejais žūsta ar yra sunkiai sužalojami žmonės“, – komentavo A. Juodeikis.

Anot draudiko, vidutinė nuostolio suma partrenkus briedį viršija 5 tūkst. eurų. Susidūrimas su stirna vidutiniškai kainuoja 2 tūkst. eurų. Didelių nuostolių pridaro susidūrimai su šernais – 4,8 tūkst. eurų.

Pavojus motociklininkams

Specialistai vairuotojams pataria būti itin budriems, net jei keliaujama mieste, ypač jo pakraštyje. Taip pat raginama atkreipti išskirtinį dėmesį į tas teritorijas, kuriose perspėjama apie laukinius žvėris specialiais kelio ženklais.

Didelė tikimybė gyvūnus sutikti pamiškėse, važiuojant pro laukus, atviras pievas. Šylant klimatui, tikimybė susidurti su žvėrimis išlieka ištisus metus.

„Labai svarbu laikytis saugaus atstumo nuo kitos transporto priemonės, nes jei vairuotojas priešais jus, išbėgus gyvūnui, spės sustabdyti automobilį – jūs to padaryti jau nebespėsite. Motociklų vairuotojams reiktų sutelkti išskirtinį dėmesį. Neretai nutinka taip, kad žvėris išbėga į kelią ir trenkiasi į vairuotoją. Tokiu atveju motociklininkų traumos gali būti gerokai sunkesnės nei kitų eismo dalyvių“, – aiškino draudimo ekspertas.

Statistika liudija, kad susidūrimai su briedžiais dažniausiai nutinka apie 22 val., o su stirnomis – prieš saulėtekį arba apie 20 val.

Jei visgi skaudaus susidūrimo išvengti nepavyktų, derėtų apie įvykį pranešti policijai ir, turint kasko draudimą ar civilinės atsakomybės draudimą su papildomu draudimu nuo susidūrimo su gyvūnais, savo draudimo bendrovei.

„Nebandykite patys patraukti sužaloto gyvūno nuo kelio. Nepamirškite paženklinti važiuojamąją kelio dalį, kad kiti vairuotojai neužvažiuotų ant sužeisto žvėries, nekliudytų nukentėjusios transporto priemonės“, – patarė pašnekovas.

Šeštadienį, 14.35 val., gautas pranešimas, kad Tauragės rajone, Mažonų seniūnijoje, Papušynės kaime, prie kapinių, tvoroje pamiškėje yra įstrigusi stirna.

Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, atvykę ugniagesiai išlaisvino stirną ir nunešė iki miško.

Gelbėtojai budėjo tol, kol atvyko laukinių gyvūnų globos darbuotojai ir stirną išsivežė.

Tuo metu Vilniuje rastos stirnos išgelbėti nepavyko.

Sekmadienį, 11.45 val., buvo gautas pranešimas iš gyvūnų globos asociacijos, kad Žaliųjų ežerų gatvėje, Verkių dvaro teritorijoje esančioje tvoroje įstrigusi stirna.

Atvykus gelbėtojams, stirna jau buvo nugaišusi. Jos kūnas parankinėmis priemonėmis buvo nukeltas nuo tvoros strypo.

Apie žuvusios stirnos išvežimą buvo informuota bendrovė „Grinda“.

Už sumedžiotą žvėrį teks atlyginti aplinkai padarytą žalą ir sumokėti baudą, taip pat gresia netekti graižtvinio šautuvo ir teisės medžioti bei visureigio „Mercedes-Benz“.

Anot departamento, medžiotojų klubo „Mielagėnai-1“ medžioklės plotų vienete antradienio pavakarę Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai sulaikė du Ignalinos rajono gyventojus, šio klubo narius, šiurkščiai pažeidusius medžioklės taisykles.

Sumedžiotą suaugusį stirnos patiną asmenys visureigiu neteisėtai parsigabeno į vieno iš medžiotojų sodybą. Užvėrę tvoros aplink sodybą vartus, ne tam skirtoje patalpoje pradėjo doroti gyvūną, neįrašę į medžioklės lapą, rašoma pranešime.

Asmenims pareigūnai surašė administracinių nusižengimų protokolus, paimtas graižtvinis šautuvas su optiniu taikikliu, visureigis „Mercedes-Benz“, neteisėtai sumedžiotas stirninas.

Taip pat kiekvienam iš jų gresia administracinė 800–1800 eurų bauda, teisės medžioti atėmimas nuo trejų iki penkerių metų, šautuvo ir automobilio konfiskavimas ir teks atlyginti aplinkai padarytą 1916,90 eurų žalą.

Įsiteisėjus nutarimams, konfiskuotas automobilis bus perduotas realizuoti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), o ginklas ir šaudmenys – Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.

Antai Kulautuvos kapinėse esančio kapo tvarkyti atėjusi moteris patyrė sukrėtimą: nuo dailaus ąžuolinio kryžiaus buvo nuplėšta Kristaus statulėlė. Savo feisbuko paskyroje akibrokštu pasidalijusios moters nuomone, kapinėse pradėjo siautėti metalo vagys. Tokia prielaida daroma dar ir dėl to, kad nuolat brangsta į metalo supirktuves priduodamas laužas.

Tačiau gali būgti, kad vagystė Kulautuvos kapinėse – atsitiktinis atvejis. Taip galvoti skatina kitose Kauno ir Kauno rajono seniūnijose esančių kapinių prižiūrėtojų pastebėjimai.

Feisbuko grupės „Kulautuviečiai“ nuotr.

„Žmonės jau pradėjo lankytis kapinėse, todėl šiuo laikotarpiu paprastai sulaukiame pranešimų, jei kurioje nors kapavietėje yra pasidarbavę ilgapirščiai. Šiais metais tokių pranešimų nėra“, – informavo už 2-ųjų Romainių kapinių priežiūrą atsakingas Rimantas Valainis.

Kapinėse buvo pastebėti net du briedžiai. Gyvūnai kapams padaro daug žalos.

Panašiais pastebėjimais dalijosi ir kitų miesto bei rajono kapinių priežiūra besirūpinantys specialistai.

Kitokio pobūdžio netikėtumų sulaukė 1-ųjų Romainių kapinėse apsilankę žmonės: arčiau Veršvų slėnio esančiose kapavietėse jie pamatė suniokotus dekoratyvinius augalus.

Pasak šių kapinių prižiūrėtojo Giedriaus Utaro, dekoratyvinius augalus apgraužia stirnos, į kapines patenkančios iš šalia esančio Veršvų draustinio. Tai tęsiasi jau ne pirmus metus.

„Kapinėse buvo pastebėti net du briedžiai. Gyvūnai kapams padaro daug žalos – ne tik suniokoja augalus, bet ir ištrypia kapavietes. Apie problemą esame informavę savivaldybės bendrovę „Kapinių priežiūrą“, – pabrėžė G.Utaras.

Nerimastingai dairėsi kieme

Prieš kelias dienas trys stirnos svečiavosi pagrindinėje Kauno rajone, Ringauduose esančioje Gėlių gatvėje stūksančio namo kieme. Iš pradžių laukiniai gyvūnai neramiai trypčiodami žvalgėsi tolyn per tvorą. O vėliau, kaip galima nuspėti, pamatę pro langą juos stebinčias žmogaus akis, nušuoliavo tolyn.

Tokį netikėtą stirnų apsilankymo momentą vaizdo įraše užfiksavusi Vilma kalbėdama neslėpė susižavėjimo tuo, ką matė. „Buvo pietų metas, apie 14 valanda. Atitraukėme užuolaidas, kad iš terasos į kambarį patektų saulės spindulių. Papietavę gėrėme kavą ir žvilgtelėję pro langą pamatėme, kad kieme vaikšto stirnos. Kambaryje pradėjome judėti, o jos, tikriausiai tai pastebėjusios, nubėgo“, – įspūdžiais dalijosi su portalo kauno.diena.lt žurnalistais bendravusi moteris.

Greta namų, pasakojo, Vilma, yra kampelis, kurį šeima vadina miškeliu, nes ten yra gerokai ūgtelėjusių medžių. „Ten neaptverta, pasilikome išėjimą į gamtą. Stirnos pro šį kampą ir atėjo, o vėliau, matyt, pro jį ir pabėgo“, – spėjo ringaudiškė.

Paklausta, ar malonią nuostabą sukėlę laukiniai gyvūnai į namų teritoriją užsuko pirmą kartą, pašnekovė tarstelėjo, kad taip, tačiau iš kaimynų sakė nugirdusi, kad tokių svečių čia, Ringauduose, kartas nuo karto sulaukiama.

Mato ne pirmą kartą

Užfiksuotais šuoliuojančios, tikėtina, tos pačios stirnų trijulės vaizdais, tik šį kartą pamatytais iš šiek tiek tolėliau, su portalo redakcija pasidalijo ir ringaudiškė Liepa. Reginį ji sakė nufilmavusi trečiadienį, vasario 17 dieną, Liepų gatvės pašonėje.

„Su vaikinu pasigaminome pusryčius ir pilnomis rankomis lėkščių ėjome link stalo pasidėti maisto. Kambaryje turime labai didelius langus, pro kuriuos atsiveria gražus vaizdas į pusnyną. Staiga mano žvilgsnis užkliuvo už kažko judančio. Iš pradžių neįžiūrėjau, kas prabėgo, bet vaikinui šūktelėjau: „Atnešk, atnešk greičiau telefoną!“. O pati nuo lango nė neatitraukiau. Iš stirnų elgesio supratau, kad jos nori ištrūkti, todėl norėjau pabaidyti jas link miško, bet nepavyko – išbėgusi į lauką jų jau neberadau. Šią šeimyną per dieną mačiau ne vieną kartą, bet arčiau jų prieiti nepavyko“, – pasakojo Liepa.

Žinau ne vieną ir ne dešimt atvejų, kai išgąsdinti žvėrys trenkėsi į aptvarus, šoko per tvorą, užstrigo ir taip žuvo.

Pašnekovė patarė šiomis dienomis būti atidesniems keliuose, nes laukiniai gyvūnai ateina pas žmones į namų teritoriją ieškoti maisto. Tačiau, pabrėžė Liepa, jų šerti nereikėtų, nes tokiu atveju pripratę šie ateitų nuolat, o čia – intensyvus eismas ir stirnoms pavojinga.

Kodėl Ringaudai?

„Ringaudai ribojasi su garsiuoju Kamšos draustiniu, kuriuo rūpinosi profesorius Tadas Ivanauskas. Na, ir jo memorialinė sodyba – Obelynė čia pat. T. Ivanauskas labai saugojo stirnas. Jis pats užaugino stirnaitę ir daugiau stirnų išleido į draustinį. Tada jos nebuvo tokios dažnos. Žinoma, seniau tai buvo toks kraštas, kur buvo daug gamtos. O dabar laukiniams žvėrims, netyčia pakliuvusiems iš draustinio į aptvertas teritorijas, aišku, yra sunkiau“, – turimomis žiniomis dalijosi gamtininkas Selemonas Paltanavičius.

Pasak jo, šiandien stirnų populiacija visoje Lietuvoje – labai didelė – apie 150 tūkst. Šiuo metu, kai šalį dengia sniegas, stirnas galima pamatyti tose vietose, kur prakapsčius sniegą įmanoma rasti želmenų, arba gyvenamose teritorijose.

„Todėl nenuostabu, kad iš draustinio stirnos – dvi patelės ir patinėlis, atėjo prie žmonių. Bet yra didelė problema, kad žmonės jas vaiko, važiuodami gatve paspaudžia automobilio signalą ar parodo savo šuniui, kad jis sulojęs pabaidytų. Niekada negalima to daryti. Pamačius tokį žvėrį reikia trauktis kuo toliau – leisti jiems išeiti iš teritorijos“, – aiškino S. Paltanavičius.

Selemonas Paltanavičius. / Butauto Barausko nuotr.

Kaip elgtis?

Gamtininkas pridūrė, kad ne visi žmonės džiaugiasi stirnų viešnage, nes žiemą šie laukiniai gyvūnai graužia žievę, kramto šakelių galus, ūglius, o užsukusios į sodybą gali gerokai „apgenėti“ įvairius dekoratyvinius augalus.

„Žvelgiant į pastarųjų kelerių metų laikotarpį, sakyčiau, kad kažkas pasikeitė stirnų biologijoje – jos pradėjo labai aktyviai kramtyti tujas, kurios yra aitraus skonio augalas“, – pastebi pašnekovas.

Paklaustas, kuriuo metu apgyvendintose teritorijose stirnas galima pamatyti dažniausiai, S. Paltanavičius sakė, kad šie laukiniai gyvūnai arčiau žmonių pastebimi iki pat balandžio mėnesio. O pasirodžius pirmajai žalumai stirnos pasitraukia į gamtą iki vėlyvo rudens ar net žiemos.

„Žmonių bandymas nufilmuoti žvėris savo mobiliuoju telefonu kelia jiems stresą. Žinau ne vieną ir ne dešimt atvejų, kai išgąsdinti žvėrys trenkėsi į aptvarus, šoko per tvorą, užstrigo ir taip žuvo, ar pabaidyti staiga išbėgo į gatvę ir susidūrę su automobiliu žuvo. Jei pamatėte, tyliai eikite kuo toliau ir kitus perspėkite. Jei tai – uždara teritorija, reikėtų iki galo atidaryti vartus ir nevyti, o leisti gyvūnui pačiam susirasti išėjimą. Jei bandysite varyti, gyvūnas supratęs, kad žmogus jį nori kažkur nukreipti, darys atvirkščiai. Šerti taip pat nereikėtų“, – akcentavo gamtininkas.

Miestuose ir tankiai namais užstatytose gyvenvietėse vis dažniau apsilanko stirnos. Gamtininkai teigia, kad jos arčiau žmonių traukia ieškodamos maisto. Kita vertus, jos priverstos apibėgti didesnius plotus, kad rastų ką kramtomo. Taip užklysta ir į žmonių kiemus.

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas patikino, kad pastaruoju metu vos spėjama reaguoti į pranešimus apie stirnų nuotykius gyvenvietėse. Dažniausiai jos įsipainioja į vielines tvoras ar žūva po automobilių ratais.

Dvi stirnas teko gelbėti iš aukšta tvora aptverto kiemo Palangoje. Įsibėgėjusios nuo miško pusės jos nesunkiai liuoktelėjo į gyvenamąją teritoriją, bet kai reikėjo peršokti tvorą atgal, to padaryti nebesugebėjo. Lyg tyčia namo šeimininkai buvo išvykę į užsienį. Kaimynai su gyvūnų gelbėtojais atvėrė kiemo vartelius ir stirnas išprašė.

Visą savaitgalį palangiškiai po vienu daugiabučio namo balkonu šėrė jauną stirną. Gyvūnas gavo šieno, morkų ir visai nesiveržė į mišką. Pirmadienį gyvūnų prieglaudos „Nuaras“ specialistai nuvyko apžiūrėti, ar stirnelė sveika.

Kitai stirnai sekmadienį žmonės padėti nespėjo. Ties Lankupiais, ant Minijos ledo, maždaug už 25 m nuo kranto, žmonės stebėjo gulinčią stirną. Ledas toje vietoje buvo toks slidus, kad gyvūnas nesugebėjo atsistoti.

Gyvūnų gelbėtojai iškvietė ugniagesius. Tačiau kol žmonės pasiekė stirną, ji nugaišo. Gelbėtojams teko partempti ją į krantą.

Į „Nuarą“ buvo atvežta pora negyvų gulbių. 14 šių paukščių nuolat gyvena Kuršių mariose ties Rimkais. Pastaruoju metu šaltis užtraukė ledu didesnę dalį vandens, liko tik apie kelis kvadratinius metrus, kur visos ilgakaklės ir glaudžiasi.

Suuodusios lengvą grobį prie jų sėlina lapės. Jos jau sudraskė kelias gulbes. Šių paukščių pagailėjęs vyras reikalauja, kad gyvūnų gelbėtojai išvežtų jas į kitą vietą.

„Tai visiškai nelogiška, kad ir kur nuvežtume, jos sugrįš. Ledo kapoti nereikėtų. Naktį paspaudžia iki 20 laipsnių šalčio, paukščiai jame gali įšalti. Geriau leisti užsitraukti ledui, tada gulbės nuskris į kitą vietą arba tupės ant sniego“, – patarė Klaipėdoje veikiančios gyvūnų prieglaudos „Nuaras“ administratorė Gintarė Liutkuvienė.

Ji dar kartą priminė, kad sparnuočių geriau nelesinti batonu, jiems kur kas labiau tinka traiškyti grūdai ar dribsniai.

Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Kauno valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad vakar pasitvirtino pranešimas apie Kauno rajone, prie Netonių kaimo rastą sužeistą stirną.

Buvo susisiekta su medžiotojų klubu, jo atstovai ėmėsi iniciatyvos, gyvūną perdavė veterinarams. „Sužeidimai nebuvo dideli, yra tikimybė, kad išgyvens. Brakonieriaus rasti nepavyko“, – teigė D. Jurevičius. Jis svarstė, kad stirna pašauta galbūt dar iš vakaro ar anksti ryte.

Apie šį atvejį pranešę žmonės iš pradžių galvojo, kad gyvūnas pakliuvo į kilpą. Atvykus inspektoriams paaiškėjo, kad stirnai mažo kalibro ginklu peršauta galinė koja.

Vėliau budintys inspektoriai skubėjo į Jurbarko rajoną. Pranešta, kad Mituvos užtvankoje pastatytas tinklas, bet nuvykę pareigūnai jo nerado. „Galbūt tinklas per tą laiką, kol važiavo pareigūnai, buvo ištrauktas, arba pranešėjas suklydo dėl galimo pažeidimo“, – aiškino D. Jurevičius.

Antrąją Kalėdų dieną į inspektorius kreipėsi medžiotojai. Jie informavo, kad Raseinių rajone, prie Šiluvos, rado brakonierių sumedžiotą stirną. „Ji sumedžiota tikriausiai dar iš vakaro, bet nepaimta. Medžiotojai patys apžiūrėjo teritoriją. Įtariamų brakonierių nerado“, – komentavo pašnekovas.

Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos nuotr.

Jis pastebėjo nedžiuginančią tendenciją – sugriežtinus karantino sąlygas įsidrąsino brakonieriai. „Tą buvo galima numatyti, ir tai pasitvirtino. Vietiniai gyventojai, nes judėjimas tarp seniūnijų draudžiamas, yra kontroliuojamas policijos, dažniau imasi neteisėtos medžioklės. Dėl brakonieriavimo yra tekę vykti į visus kuruojamus rajonus (jų turime šešis). Atvykę dažniausiai rasdavome išdorotus gyvūnus: palikta oda, kaulai, galvos, tik mėsa paimta“, – vardijo D. Jurevičius.

Situacija įtempta, darbo turime daug.

Tai, jog tai galėjo būti licencijuotų medžiotojų darbas, – tikimybė maža, nes jų kitoks braižas. „Medžiotojai gyvūno niekada nelupa vietoje. Parsiveža jį visą“, – pasakojo inspektorius.

Jo manymu, brakonieriai suaktyvėjo ir išdrąsėjo todėl, kad saugiau jaučiasi miškuose, kai dėl gyventojų mobilumo ribojimų miškai tapo tuštesni ir nuo eilinių gyventojų, ir nuo medžiotojų.

„Šiuo metu yra pagrindinis medžioklės sezonas. Medžiojami stambieji kanopiniai gyvūnai. Jie yra pakankamai patrauklus objektas medžiotojams, tačiau sugriežtinus karantiną daugelis jų negali nuvykti iki savo klubo medžioklės plotų, todėl nemedžioja, nepadeda palaikyti tvarkos savo klubo teritorijoje“, – aiškino D. Jurevičius, pridūręs, kad į pagalbą užkirsti kelią galimiems pažeidimams belieka pasitelkti tik miškininkus.

„Situacija įtempta, darbo turime daug“, – teigė inspektorius, užsiminęs apie kelis  vykdomus tyrimus sekant kelių asmenų galimai neteisėtus veiksmus.

Ne todėl, kad ieško puikaus kadro. Gamtoje šimtus valandų praleidžiantis fotografas puikiai žino, kad iš miško į kelią bet kurią akimirką gali išbėgti žvėris.

„Klaidingas įsitikinimas, kad didžiausia tikimybė susidurti kelyje su miško žvėrimis jų rujos metu. Ne dėl šios priežasties briedžiai, elniai, stirnos ir kiti žvėrys vaikšto iš vienos miško pusės į kitą kirsdami kelią. Jie ieško maisto. Štai pagrindinė priežastis, kodėl jie keliauja ne vieną kilometrą. Be to, kelią jie supranta kaip savo teritoriją, jų gyvenamosios vietos – miško – dalį. Vadinasi, susidurti su žvėrimis vairuotojai gali bet kuriuo metų sezonu“, – patirtimi dalijasi Marius Čepulis.

Važiuodami miškingais keliais turime pasikliauti tik savimi ir priimti protingus sprendimus. Bandyti nuspėti, kaip elgsis laukinis gyvūnas, yra beprasmiška. Tačiau yra keletas svarbių miško gyventojų įpročių, kurių žinojimas gali padėti visiems vairuotojams.

„Žvėrys aktyvūs vakare ir anksti ryte. Ypač reikia atkreipti dėmesį į du paros laikotarpius: kelios valandos saulei nusileidus ir 1 valanda prieš auštant. Labai didelė tikimybė, kad būtent tada kelyje sutiksite stirną, briedį ar kitą žvėrį, nes tai yra metas, kai jie keliauja į savo maitinimosi vietas, o vėliau grįžta į savo teritorijas“,  –  apie gyvūnų elgesį pasakoja jau daugelį metų juos stebintis fotografas.

Beveik 30 metų automobilį vairuojanti Audronė pateko į du eismo įvykius, kurių metu į kelią iššoko stirna. Laimei, ji važiavo mažesniu, nei leistina, greičiu, todėl abu kartus  išvengė didesnių sužalojimų. Deja, stirnos sužalojimų neišvengė. „Pamačiau žvėrį, einantį per kelią, kai iki jo buvo pakankamai didelis atstumas. Praleidau. Atrodė, viskas saugu, kai staiga jis metėsi atgal į kelią. Net nespėjau sureaguoti, viskas įvyko akimirksniu. Susidūrimo nepavyko išvengti“, – pasakoja vairuotoja.

Anot M. Čepulio, nors susidūrimų su stirnomis yra daug, jos vienos iš atsargiausių žvėrių kelyje. „Prieš kirsdamos kelią jos dažniausiai sustoja, apsidairo, o to negalima pasakyti apie briedžius. Iki 800 kg užaugantis miško žvėris yra pavojingiausias, nes jo elgesys yra visai neprognozuojamas: eina į kelią nežiūrėdamas ir nieko nelaukdamas, staiga gali iššokti“, – įspėja gamtos fotografas.

Be to, turėdamas tvirtas ir ilgas kojas sugeba peršokti kelio atitvarus. Susidūrus su juo pasekmės dažnai būna tragiškos, nes gyvūnas dėl didelio svorio įkrinta automobilio saloną.

Dėl žvėrių 2018 m. 3 eismo įvykiuose, kuriuos analizuoja Lietuvos transporto saugos administracija,  žuvo 4 žmonės, sužeisti 5. 2019 m. į kelią išbėgus briedžiui žuvo 1 žmogus.  

Pasak Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pareigūno Stasio Mickevičiaus, nemažai vairuotojų ignoruoja kelio ženklus, kurie iš anksto įspėja, jog artėjama prie ruožo, kuriame per kelią gali judėti laukiniai gyvūnai.

„3 patarimai vairuotojams, kuriuos privalo prisiminti kiekvienas, važiuojantis miškų supamais keliais: neignoruoti įspėjamojo ženklo, būtina sumažinti greitį ir atidžiai stebėti kelią bei tai, kas vyksta šalia jo. Netgi netoli kelio pamačius laukinį žvėrį reikia pristabdyti, nes jis bet kada gali iššokti į kelią. Šios iš pirmo žvilgsnio paprastos rekomendacijos gali padėti išvengti tragiškų avarijos padarinių“, – pataria saugaus eismo ekspertas.

Žmonės dažnai nukenčia, kai stengiasi išvengti susidūrimo su žvėrimi. Tada jie staiga metasi į priešpriešinę kelio juostą, tačiau jeigu ja važiuoja kita transporto priemonė, susidūrimas yra neišvengiamas. Todėl LTSA ekspertas akcentuoja: jeigu netikėtai prieš jus iššoko laukinis gyvūnas – nedarykite staigių manevrų, nes bet koks staigus vairo pasukimas ar greičio pedalo paspaudimas automobilį gali padaryti nestabilų. Praradę kontrolę, kelionę galite baigti griovyje arba apvirsti.

Vis dėlto jeigu nepavyko išvengti susidūrimo su žvėrimi, pasirūpinkite savo ir keleivių saugumu. Įvykus eismo įvykiui, būtina pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Dėl visų saugumo reikia įjungti automobilio avarinę signalizaciją, pastatyti avarinio sustojimo ženklą, kuris įspėtų kitus vairuotojus apie susidariusią situaciją kelyje.

„Dabar čia viskas išskusta – liko vos keli medžiai. Beje, forto sienos yra įspūdingo aukščio, o aplink jas eina ir griovys. Jeigu stirnos norėtų ištrūkti, tai, vargu ar liktų sveikos“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo Kristina Šikšnienė.

Gyvena šešios stirnos

Moteris teigė, kad VI-ojo forto apylinkėse augintinius vedžiojo dar tuomet, kai čia įrengti muziejų net minčių nebuvo.

„Šioje vietoje buvo laukinė gamta: medžiais ir krūmais apaugusiame forte grybaudavome, matydavome ne tik stirnas, bet ir barsuką. Dabar, kai įsteigiamas muziejus, čia viskas išskusta – telikę keli medžiai“, – apie pastebimus pokyčius pažįstamose vietovėse pasakojo kaunietė.

Dar praėjusią savaitę čia su kitais augintinius vedžiojančiais žmonėmis ji pastebėjo ne kartą teritorijoje matytas šešias stirnas. „Kol čia buvo daug medžių, jomis nesirūpinome. Tačiau dabar šios šešios be galo gražios stirnos – tarp jų yra ir mažiukių – sunkiai įveiktų aukštas forto sienas. Jeigu jos ir peršoktų įspūdingo aukščio mūrinę tvorą, kurią juosia apsauginis griovys, tai kyla klausimas, ar liktų sveikos“, – moteris spėja, kad šie gyvūnai veikiausiai gyvena dar teritorijoje likusiame nedideliame miškelyje.

VI fortas iš paukščio skrydžio/S. Kvietkos nuotr.

K. Šikšnienė prisiminė, kad jos draugė dėl stirnų likimo kreipėsi į forto atstovus socialiniame tinkle. „Buvo atsakyta, kad paskutinė stirna čia buvo nušauta praėjusiais metais. Sužinoję, kad jas ir toliau žmonės mato, daugiau žinių jie ir nepateikė“, – sakė moteris.

Direktorius: džiunglės yra pakankamai didelės

Vytauto Didžiojo Karo muziejaus direktorius Kęstutis Kuršelis portalui teigė, kad būsimo muziejaus teritorijoje gyvenančias stirnas jis yra pats matęs. „Dabar kirtimai yra sustoję, tad didžiausiuose krūmynuose tos stirnos ir pasislėpė. Čia yra ne tik stirnų, bet ir kiškių. Džiugina akį šie gyvūnėliai, tad piktybiškai jų ir nesiruošiame skriausti“, – kalbėjo K. Kuršelis.

Teritoriją juosia apsauginis griovys, o ir sienos čia stačios, tad gyvūnai iš čia tikrai neišliptų.

Anot direktoriaus, ateityje čia turėtų būti iškirsti visi medžiai. Kas tuomet laukia čia gyvenančių gyvūnų? Direktorius kol kas atsakymo į šį klausimą neturi, tačiau dabar gamtai neabejingus miestiečius ramina. „Šešiems gyvūnėliams čia augmenijos yra sočiai, o juk ir nauja žolė tuoj sužaliuos. Mes jų negąsdiname, tad pakankamai didelėse džiunglėse jos gali ir lakstyti“, – muziejaus direktorius neatmeta galimybės ateityje dėl stirnų likimo kalbėtis ir su gyvūnų globos atstovais. Dabar jos yra itin bailios – prie jų prieiti žmonėms nepavyksta.

K. Kuršelis pasakojo, kad vaizdo kameromis stebimoje teritorijoje stirnos dažnai užfiksuojamos naktį.  „Jos ateina pažiūrėti technikos pavyzdžių, tačiau nesame matę, kad bandytų ištrūkti iš teritorijos. Teritoriją juosia apsauginis griovys, o ir sienos čia stačios, tad gyvūnai iš čia tikrai neišliptų. Joms veikiausiai tektų eiti į nuožulnesnę vietą, kur užtverta tvora ir grotos“, – sakė K. Kuršelis.