-
2022-ieji Kaune: kultūra pulsavęs miestas nuplovė šalies gėdą ir išsikėlė dar ambicingesnius tikslus 93
Dar daugiau pozityvių pokyčių užfiksuota visame Kauno regione – pritraukta 12 užsienio investuotojų ir apie 100 mln. eurų kapitalo investicijų, sukurta 1 tūkst. naujų darbo vietų. Apie tolesnę plėtrą paskelbė didieji investuotojai „Itella“, „Birkle IT“, „Continental“ ir kiti. Šiuos ir kitus Kaunui aktualius pasiekimus šią savaitę apžvelgė miesto tarybai 2022-ųjų metinę ataskaitą pristatęs meras Visvaldas Matijošaitis.
Dėlioja ambicingus planus
„Praėjusiais metais Kaunas pulsavo kultūra. Turėjome apie pusantro tūkstančio renginių – dalyvavo beveik 18 tūkst. Lietuvos ir užsienio menininkų. Tačiau nepamiršome ir miesto plėtrai svarbių projektų – atidarėme kol kas vienintelį Lietuvoje pasaulinius reikalavimus atitinkantį stadioną, atnaujinome legendinę Sporto halę, prie „Žalgirio“ arenos sėkmingai veikia olimpinių standartų baseinas su SPA.
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Tęsdami pradėtus darbus, dar labiau gerinsime susisiekimo infrastruktūrą. Kaunas – upių miestas, tad imsimės trijų naujų tiltų statybos. Be to, ties Ašigalio gatve numatę statyti viaduką virš A1 magistralės. Tai tik dalis ambicingų tikslų ateinantiems ketveriems metams“, – sako Kauno meras V. Matijošaitis.
Po COVID-19 pandemijos pernai Europos kultūros sostine tapęs Kaunas sulaukė turistų antplūdžio. Čia atvyko beveik 310 tūkst. (87,8 proc.) daugiau užsieniečių nei 2021 metais. Miestas sužibėjo ir naujausiame gyvenimo kokybės indekso reitinge – skirta pirmoji vieta švietimo paslaugų kategorijoje. Kauno abiturientų brandos egzaminų rezultatai – vieni geriausių šalyje.
Miestas tapo saugiu prieglobsčiu tūkstančiams nuo karo bėgusių ukrainiečių – kiekvienam atvykusiam Kaune teikta kompleksinė pagalba: apgyvendinimo, paramos daiktais ir finansais, integravimo, socialinė ir sveikatos priežiūra. Kaune apsistojo 14 tūkst. ukrainiečių, miesto mokyklose mokosi per tūkstantį vaikų.
Pernai įgyvendinti projektai
Pernai rudenį Žaliakalnyje griausmingai atidarytas Dariaus ir Girėno stadionas. Šių metų pradžioje 15 tūkst. žiūrovų talpinančiai erdvei UEFA suteikė 4 kategoriją, leidžiančią organizuoti aukščiausio lygio tarptautines rungtynes. Tuo pačiu rekonstruota Sporto gatvės aikštė, ruošiamasi įrengti iškilių sporto asmenybių Šlovės alėją. Greta statomas uždaras Lengvosios atletikos maniežas su šiuolaikiška treniruočių infrastruktūra.
Praėjusių metų rugsėjį po kapitalinio remonto atverta ir legendinė Kauno sporto halė. Joje – 2,5 tūkst. sėdimų vietų, multifunkcinė erdvė kultūrinėms, sporto, bendruomenių ir vaikų neformaliojo ugdymo veikloms. Taip pat kompleksiškai sutvarkytas šalia esantis didžiausias Europos Ąžuolynas mieste, pradėta Dainų slėnio rekonstrukcija.
Nemuno saloje oficialiai atidarytas Daugiafunkcis vandens sporto centras prie „Žalgirio“ arenos: 50 m ilgio 10 takų olimpinis baseinas, 500 vietų tribūnos, dviguba SPA zona su 11 pirčių kompleksu ir pramogų erdvėmis. Tuo pačiu Nemuno parke baigiami atnaujinti pėsčiųjų ir dviračių takai, sporto bei laisvalaikio infrastruktūra su vaikų žaidimo aikštelėmis.
Dar daugiau baseinų mieste numatyta per artimiausius kelerius metus. Panemunėje ir Šilainiuose suplanuoti 25 metrų 8 takų sportiniai baseinai ir poilsio bei pramogų zonos su pirtimis. Šių metų pradžioje abiem objektams gauti statybos leidimai.
Pernai daug dėmesio skirta ir susisiekimo infrastruktūrai. Atnaujinta 22 km gatvių ir beveik 20 km šaligatvių. Nutiesta arti 9 km dviračių takų. Užbaigtas Vilniaus gatvės kapitalinis remontas, iš pagrindų atnaujinta Nemuno gatvė, finaliniai darbai vyksta P. Lukšio ir S. Žukausko gatvėse. Taip pat įrengta pirmoji Lietuvoje įstrižinė perėja miesto centre.
Šilainiuose atidarytas naujausias lopšelis-darželis „Vaikystės takas“ – veikia 12 naujų grupių. Užbaigta sovietinio pastato transformacija į modernią 160 vietų įstaigą Vilijampolėje: darželis „Pelėdžiukas“ (Jūratės g. 19) mažiesiems kauniečiams duris atvers Rugsėjo 1-ąją. Be to, jau prasidėjo paruošiamieji darbai darželio statyboms Romainiuose (Vijūkų g. 78), taip pat kelių įstaigų plėtra numatyta Aleksote.
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Strateginis plėtros planas
Praėjusiais metais Kauno savivaldybė patvirtino svarbų dokumentą – Strateginį plėtros planą iki 2030-ųjų. Jame numatyta daug ambicingų projektų. Taip pat parengtas ir patvirtintas Aleksoto inovacijų pramonės parko (AIPP) plėtros planas. Šįmet numatyta užbaigti buvusios aviacijos remonto bazės konversiją ir atrinkti pirmuosius investuotojus, laukiama naujakurių – inovacijas kuriančių bendrovių su aukšta pridėtine verte.
Tarp didžiųjų Strateginio plėtros plano projektų – vadinamosios Neptūno įlankos uosto įrengimas. Pernai čia baigtas pirmasis etapas – pastatyta pontoninė prieplauka 184 jachtoms ir pramoginiams laivams. Pirmajame sezone fiksuotas 90 proc. užimtumas. Šiais metais teritorijoje bus tęsiama krantinių plėtra ir aplinkos tvarkymas, artėja naujos „Bangpūčio“ buriuotojų bazės statybų startas.
Praėjusių metų pabaigoje pasirašyta sutartis su pasaulinio garso Lenkijos įmone „Trias Avi“ dėl interaktyvios ekspozicijos įrengimo Nemuno saloje statomame Mokslo ir inovacijų populiarinimo centre „Mokslo sala“. Visus darbus planuojama užbaigti dar iki šių metų pabaigos. Patogesnį susisiekimą su šiuo ir kitais objektais miesto centre užtikrins K. Donelaičio gatvėje baigiama statyti daugiaaukštė automobilių saugykla.
Pernai parengta ir Žemosios Fredos kvartalo išvystymo studija. Pagrindiniu traukos centru kairiajame Nemuno krante taps ties M. ir O. Minkovskių gatve iškilsiantis M. K. Čiurlionio koncertų centras. Susisiekimą su šia vietove palengvins 258 m tiltas iš Nemuno salos – pradėti projekto įgyvendinimą planuojama vos tik gavus statybų leidimą ir viešojo konkurso būdu išrinkus rangovą. Ateities planuose – ir Kėdainių tilto per Nemuną bei pėsčiųjų tilto per Nerį statybos.
Naujausia ambicija – sovietinės statybos kvartalų kompleksinis atnaujinimas. Parengta urbanistinė studija su konkrečiomis renovacijos gairėmis ir strategijomis.
-
Kauno vizija iki 2030-ųjų: sumanus, dinamiškas ir tvarių pokyčių miestas – traukos centras 4
„Pokyčiai ir miesto augimas prasideda kryptingai planuojant strateginius procesus. Rezultatai taip pat neatsiejami nuo pačių gyventojų lūkesčių, noro gerinti gyvenimo kokybę. Būtent tai leido suformuoti miesto prioritetines sritis iki 2030-ųjų“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Miestas išsikėlė tikslus per ateinančius aštuonerius metus auginti ekonomiką, užtikrinti darnią teritorijų plėtrą, stiprinti darnų judumą bei žaliąjį kursą. Kauno prioritetu taip pat išlieka sveikatos ir socialinės apsaugos, švietimo ir sporto, kultūros, turizmo ir kitos sritys.
Pokyčiai ir miesto augimas prasideda kryptingai planuojant strateginius procesus.
Plano kūrime dalyvavo daugiau kaip 100 ekspertų, vyko susitikimai ir viešos diskusijos su kauniečiais bei miesto bendruomenių atstovais. Įvertinta esama situacija, turimi ištekliai, atlikti gyventojų nuomonės tyrimai, duomenų analizės.
„Strateginis plėtros planas numato trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus. Siekiame, kad Kauno miestas būtų atviras inovacijoms, patogus mokytis, dirbti ir kurti šeimą, leisti laisvalaikį. Taip pat siekiantis ir įgyvendinantis tvarius pokyčius, besilaikantis žaliojo kurso – užtikrinant tvarią plėtrą bei įtraukiant pačius kauniečius“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.
Rengimo procese visi norintieji galėjo susipažinti su strateginio plėtros plano dokumentu, teikti pastabas ir pasiūlymus, užduoti rūpimus klausimus viešame pristatyme visuomenei. Sulaukta beveik dvi dešimtys juridinių ir fizinių asmenų pasiūlymų.
Gyventojams labiausiai rūpėjo teritorijų plėtros, darnaus judumo bei žaliojo kurso temos. Tarp jų – pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros gerinimas, viešojo transporto prieinamumas, paveldosauginiai klausimai ir konsultacijos, kiemų, kelių ir žaliųjų plotų tvarkymas, taršos mažinimas bei efektyvesnis rūšiavimas.
Iškelti klausimai bei pasiūlymai apsvarstyti plano rengimo koordinacinėje darbo grupėje. Dalis jų, orientuoti į lokalias problemas, bus svarstomi toliau ir pateks į naujai rengiamą strateginį veiklos planą 2023–2025 metams. Pasiūlymai, kurie atitiko SPP lygį, papildė planą iki 2030-ųjų.
Strateginis plėtros planas antradienį balsų dauguma patvirtintas Kauno miesto tarybos posėdyje. Su naujausia strateginio plėtros plano projekto versija galima susipažinti internete: kaunas.lt.
-
Ateinantiems metams Kaunas turi ambicingų planų 8
Kokie tikslai?
Strateginiame plane veiklos skirstomos į tris programas: ekonominės raidos skatinimo, sumanios ir pilietiškos visuomenės ugdymo bei darnaus teritorijų ir infrastruktūros vystymo. Pagal šį planą bus galima dėlioti ir Kauno biudžetą. Šių metų biudžetas bus svarstomas vasario pabaigoje.
Pirmoje programoje siekiama mažinti nedarbo lygį Kaune, nuolat didinti gyventojų skaičių mieste. Tikimasi, kad iki 2024-tų metų Kaune gyvens daugiau kaip 301 tūkst. gyventojų ir jų vidutinis darbo užmokestis sieks 1,7 tūkst. iki mokesčių.
„Kaunas – tvarus ir pilietiškas miestas, pažangaus verslo ir inovacijų lyderis, modernios ir įtraukiančios kultūros centras, besimokančių ir laimingų žmonių namai“, – toks ilgalaikis prioritetas įvardijamas programos apraše.
Sumanios ir pilietiškos visuomenės ugdymo programa orientuota į pasitikėjimo savivaldybe ir jos teikiamomis paslaugomis skatinimą, gyvenimo trukmės ilgėjimą, gerą mokinių savijautą ir rezultatus, pačių švietimo įstaigų modernizavimą, sporto infrastruktūros kūrimą ir pan.
Darnaus judumo ir teritorijų vystymo programoje numatyti didžiausi miesto infrastruktūros pokyčiai, apimantys tiek gatves ir vandentiekį, jų remontą, projektavimą, tiek ir svarbiausių objektų, kurie iš esmės keičia kauniečių gyvenimus, vystymą.
Pritarė visi
Antradienį vykusiame tarybos posėdyje buvo pritarta strateginiam veiklos planui.
„Norėčiau pasidžiaugti, kad tai turbūt pirmi metai Kauno tarybos istorijoje, kai nei viena frakcija nepareiškė jokių oficialių pasiūlymų administracijos parengtam strateginiam veiklos planui. Tai, matyt, reikia įvertinti gerą administracijos darbą“, – posėdžio metu sakė vicemeras Andrius Palionis.
Visgi, nors taryba pritarė Kauno vystymo krypčiai, posėdžio metu klausimų apie atskirus objektus netrūko. Konservatorė Jurgita Kučinskienė domėjosi, kokia situacija yra su teritorija, esančia Vydūno alėjoje. Šią teritoriją miestas dar pernai perėmė ir svarstė, kad ją reikia pritaikyti miestiečių poreikiams. Vienas tokių – įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, kuri tarnautų ne tik atvykstantiems į Ąžuolyną, bet ir renginių metu, kurie vyktų Dariaus ir Girėno stadione ar Kauno sporto halėje.
„Dėl Ąžuolyno parkingo šiuo metu yra teisminiai ginčai, tad ar nėra jokių atsakymų“, – informavo administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.
Svarstant klausimą dėl strateginio plano, Adrijanai Filinaitei parūpo Dainų slėnio rekonstrukcija ir techniniai aspektai dėl akustikos.
„Originaliame techniniame projekte nėra tiksliai suprojektuota, tik teikti architekto pasiūlymai, kurie sprendžia vizualinį vaizdą. Tačiau konsultavomės su chorų bendruomenėmis ir akustikų specialistais ir naujajame pirkime įtraukėme reikalavimą parengti atskirą estrados stogo projektą. Manau, kad laiku išgirdome pastabas ir estrada bus tinkama chorų pasirodymams“, – į paklausimą atsakė administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.
Konservatorių frakcijos seniūnas pasidžiaugė, kad strateginiame plane atsirado dar prieš keletą kadencijų siūlytas objektas – M.K.Čiurlionio koncertų rūmai, kurie suplanuoti kitame Nemuno krante, Aleksote.
Šį dokumentą Kauno taryba priėmė bendru sutarimu.