Laikinasis Seimo kancleris Marius Žiūkas beveik prieš mėnesį informavo parlamento vadovybę, kad Seimo narių politinio-asmeninio pasitikėjimo tarnautojai yra sukaupę nepanaudotų atostogų daugiau negu už vienus metus.

„Tai Seimo kanceliarijai kelia didelių rūpesčių metų pabaigoje, kai baigiasi kadencija ir visi politinio-asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai yra atleidžiami“, – sakė jis.

Seimo kanceliarijos duomenimis, padėjėjų kompensacijoms pasibaigus kadencijai iš valstybės biudžeto skirta 644 tūkst. eurų, dar 473 tūkst. eurų numatyta atlyginti už nepanaudotas atostogas.

Kiekvienas Seimo politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas iki vasaros pradžios buvo sukaupęs ir nepanaudojęs vidutiniškai 24 atostogų dienas.

„O šiai dienai sukauptiems atostoginiams išmokėti reikėtų skirti daugiau kaip 800 tūkst. eurų. Tai būtų nepakeliama Seimo kanceliarijos biudžetui, jeigu tarnautojai ir toliau neatostogautų vasaros laikotarpiu ir tų atostogų sukauptų dar daugiau iki kadencijos pabaigos“, – sakė laikinasis kanceliarijos vadovas.

Seimo kanceliarijos duomenimis, kiekvienas Seimo politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas iki vasaros pradžios buvo sukaupęs ir nepanaudojęs vidutiniškai 24 atostogų dienas, skaičiuojant darbo dienomis.

Daugiausia neatostogavusiųjų dirba Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos Seimo nariams. Seimo kanceliarija BNS informavo, kad čia parlamentarų padėjėjai vidutiniškai turi po 32 darbo dienas atostogų.

Buvusi parlamento vadovė, dabar vicepirmininkė konservatorė Irena Degutienė tvirtino, kad tokia problema kyla kaskart baigiantis Seimo kadencijai.

„Šita problema yra įsisenėjusi, ne pirmą kadenciją taip vyksta, bet visada kancleris primindavo, visą sąrašą išplatindavo, pas kokį Seimo narį dirbantis politinio pasitikėjimo pareigūnas neina atostogų“, – sakė ji.

I. Degutienė prisiminė buvus atvejį, kai viena darbuotoja visus ketverius metus neėmė oficialių atostogų.

Parlamento vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius teigė sunkiai įsivaizduojantis, kaip priversti darbuotoją išeiti atostogų.

„Sunkiai įsivaizduoju, kaip pagal Darbo kodeksą priversti darbuotojus išeiti atostogų, bet atkreipti dėmesį, manau, tikrai galima. Kiekvienam Seimo nariui galima pateikti, kiek kas yra sukaupę, o paskui spręstų darbuotojai, ar jie nori išeiti, ar ne“, – sakė jis.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis paprašė kanceliarijos Seimo nariams pateikti tokią informaciją.

Viliamasi, kad birželio pabaigoje pasibaigus Seimo pavasario sesijai, liepą-rugpjūtį bent jau dalis padėjėjų pasiims atostogų.

Seimo narių politinio pasitikėjimo tarnautojai darbo neteks pasibaigus šio parlamento kadencijai. Jiems priklauso po vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Kiekvienam Seimo nariui skiriamos trys politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybės.

Pagal beveik trejus metus galiojantį naująjį Darbo kodeksą, iki 2017 m. liepos 1 d. nepanaudotas kasmetines atostogas galima išnaudoti iki 2020-ųjų liepos 1 d. 

Darbuotojas, neišnaudojęs sukauptų atostogų, po šių metų liepos 1 d. jas praras.

Nepanaudotos atostogos gali būti pakeistos pinigine kompensacija, tačiau tik tuo atveju, jei darbo sutartis nutraukiama. 

Daug metų neatostogavę, itin gausų atostogų dienų kraitį sukaupę lietuviai jau turėtų sukti galvas, kaip jį sumažinti. Jų galvos skausmas nei darbdaviams, nei aplinkiniams didelių problemų sukelti neturėtų.

"Kai pradėjau dirbti savivaldybėje, trūko patirties, buvo didelis darbo krūvis, todėl ir prisikaupė 90 atostoginių dienų, kurios ir velkasi iš paskos ne vienus metus", – pasakojo Kauno miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėjas Raimondas Mačikėnas.

Visą rugsėjį atostogausiantis tarnautojas didesnio atostogų kraičio krauti nėra linkęs, nes, pasikeitus Darbo kodeksui, išėjimo iš darbo arba atleidimo atveju kompensacija mokama tik už trejų metų atostogas. Už didesnes atostogų santaupas kompensacijos gali tikėtis tik tie, kurie jas sukaupė iki praėjusių metų gruodžio. Išimtis galios tik porą metrų, todėl spėjama, kad taupantieji puls eikvoti sankaupas per šiuos ir ateinančius dvejus metus.

Svarbiausių institucijų atstovai nuramino, kad dėl to kasdienis gyvenimas nesutriks.

"Gydytojai per savo atostogas važiuoja į stažuotes, kongresus, konferencijas, todėl retas jų turi sukaupęs atostogų atsargų, – ramino Kauno klinikų atstovas Edmundas Varpiotas. – Gydytojas supranta, kad darbą reikia derinti su poilsiu. Reikia ne tik dirbti, bet ir ilsėtis".

Dėl atostogų išnaudojimo nesutriks ir teisėsaugos veikla. Pareigūnų atostogų sankaupos visiškai mažos, nes jų atostogos nėra vien tik jų asmeninis reikalas.

"Policijos pareigūnai turi išnaudoti atostogas kiekvienais metais. Jei to nepadaro, atostogas privalo išnaudoti per pirmąjį kitų metų ketvirtį", – aiškino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas žiniasklaidai Kęstutis Kasciukevičius.

Kitokia padėtis Kauno miesto savivaldybėje, tačiau jos vadovai nepanikuoja – didesnį nei šimtą atostogų dienų skaičių turi tik šeši darbuotojai.

Kur kas daugiau atostogų neišnaudojusių kauniečių dirba švietimo įstaigose, tačiau kai kurios iš jų ėmėsi atostogų santaupų mažinimo priemonių.

"Įpareigojome vadovus organizuoti padalinių darbą taip, kad darbuotojų, kurie yra sukaupę daugiau negu 50 kalendorinių dienų, atostogų likučiai per šiuos metus sumažėtų iki 40 proc.", – atsakė KTU Žmogiškųjų išteklių departamento vadovė Kristina Jakubaitytė-Revutienė.