Praskleidė užkulisius

Kiek uždirba geriausi sumo imtynininkai, ką jie valgo, kad būtų tokie stambūs, bet tuo pat metu ir stiprūs, vikrūs, – atsakymus į šiuos ir kitus klausimus apie nacionalinį Japonijos sportą pateikė Hiro Morita.

Kauno kovos menų akademijoje (KKMA) surengtoje paskaitoje svečias iš Azijos atskleidė įdomių bei intriguojančių detalių apie sumo.

Žinomas "NHK World Japan" televizijos laidų apie sumo vedėjas bei komentatorius daugiau nei valandai prikaustė mažųjų kauniečių ir jų tėvelių dėmesį pateikdamas ne tik plačiai žinomas, bet ir mažai girdėtas istorijas apie sumo istoriją bei dabartį.

Japonijos ambasados iniciatyva suorganizuotame renginyje svečiui talkino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Azijos studijų centro vadovas Aurelijus Zykas.

Nevalgo keturkojų

Japonijoje bene populiariausia sporto šaka skaičiuoja pusantro tūkstančio metų. Skaičiuojama, kad šalyje per 650 sumo profesionalų, iš jų 80 priklauso elito grupei.

Sumo varžybų tikslas – išstumti priešininką iš kovos aikštelės (4,5 m skersmens apskritimo). Prieš kiekvieną dvikovą atliekami ritualai. Vieni jų turi dvasinę reikšmę (druskos barstymas energiškai išvalant erdvę), kiti – praktinę (rankų ir kojų išskėtimas, parodant varžovui, kad nėra slepiamas ginklas).

Per metus Japonijoje surengiami šeši profesionalų turnyrai, kurių kiekvienas trunka penkiolika dienų, o kovos vyksta nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Norėdami atlaikyti tokį krūvį imtynininkai valgo kaloringą, bet liesą maistą.

"Valgome tik vištieną, jokios kiaulienos ar jautienos. Juk sumo priliesti žemę keturiomis (vienu metu ir rankomis, ir kojomis – aut. past.) reiškia pralaimėjimą, o višta visada vaikšto ant dviejų kojų, tad niekada nepralaimi", – juokavo H.Morita.

Stipriausias – mongolas

Jo žodžiais, geriausi sumo kovotojai uždirba milijonus JAV dolerių. Už pergalę didžiajame turnyre įteikiamas maždaug 100 tūkst. dolerių prizas ir imperatoriaus taurė.

Hakuho Sho, sumo žvaigždė iš Mongolijos, sveriantis apie 160 kg, šį trofėjų yra kėlęs net 42 kartus. Skambių laimėjimų yra pasiekę ir kovotojai iš Brazilijos, Havajų, Kinijos, Bulgarijos, Sakartvelo bei Estijos.

"Mūsų auklėtiniams ir jų tėveliams buvo naudinga susipažinti su dar vienu japonų kovos menu. Sumo taisyklės gerokai skiriasi nuo mūsų propaguojamo karatė, tačiau principai panašūs: sportininkai ne tik ugdo charakterio tvirtumą, bet ir pagarbą mokytojui, kolegai, aplinkai", – sakė vienas karatė pradininkų Lietuvoje, KKMA vadovas Kazimieras Bartkevičius.

Sumo – gilias tradicijas turintis japonų kovos menas. Per varžybas du atletai (rikishi) stengiasi išstumti vienas kitą už apskrito ringo (dohyo) ribų arba bando priversti savo priešininką paliesti grindis bet kuria kūno dalimi, išskyrus pėdas.

H.Morita lankysis Kaune ir Vilniuje. Pagrindinis susitikimas su svečiu numatytas spalio 7-ąją 18 val. Kauno kovos menų akademijoje (Jonavos g. 41D). H.Morita pristatys specifinius sumo principus bei techniką, atsakys į klausimus. Veiks sumo reikmenų paroda.

"NHK World Japan" laidų vedėjas ir komentatorius taip pat lankysis Estijoje bei Sakartvele.

– Kokie jūsų vizito Lietuvoje tikslai? Ką akcentuosite per savo paskaitas? – paklausėme H.Moritos.

– Sumo vis labiau populiarėja už Japonijos ribų, todėl labai tikiuosi, kad lietuviai ne tik galės daugiau sužinoti apie intriguojančias šio kovos meno detales, bet jo dėka artimiau prisiliesti prie Japonijos kultūros. Iki šiol nei Lietuvoje, nei Estijoje ir Sakartvele nesu buvęs, todėl man labai smalsu pažinti šiuos kraštus, jų gyventojus. Estiją ir Sakartvelą pasirinkau dėl to, kad iš šių šalių į Japoniją atvyko gerų sumo meistrų. Lietuvos sumo kovotojai man kol kas mažai žinomi, bet jūsų šalyje nuo seno populiarūs kiti japonų kovos menai, pirmiausia – dziudo, karatė, aikido. Be to, japonus ir lietuvius sieja panašus požiūris į gamtą, būdingas mūsų nacionalinei religijai šintoizmui (jis paremtas tikėjimu nematomomis dvasiomis ir galiomis – aut. past.). Tikiu, kad su šintoizmu ypatingą ryšį turinti sumo kultūra ras atsaką lietuvių širdyse.

Tikiu, kad su šintoizmu ypatingą ryšį turinti sumo kultūra ras atsaką lietuvių širdyse.

– Kaip jūs ir Japonijos sumo bendruomenė vertina šio kovos meno plėtros už šalies ribų perspektyvą?

– Informacijos apie sumo viešojoje erdvėje – pakankamai. Problema ta, kad norintiems pradėti treniruotis sumo vis dar sunku surasti tam tinkamą vietą ar profesionalių specialistų. Manau, tai – pagrindinė kliūtis, kodėl sumo sunkokai skinasi kelią kaip tarptautinė sporto šaka.

– Kiek užsienio sportininkų dalyvauja Japonijoje rengiamose sumo profesionalų varžybose? Kaip vertinama legionierių invazija?

– Šiuo metu Japonijoje varžosi 40 profesionalių sumo imtynininkų užsieniečių. Pirmieji buvo havajiečiai, vėliau atvyko europiečiai, plūstelėjo Mongolijos atletai. Manau, nuostabu, kad profesionalaus sumo imtynininko kelią pasirenkančių užsieniečių vis daugėja – būtent jų dėka sumo žinomumas pasaulyje tik auga, o sportininkai skleidžia žinias apie mūsų šalį.

– Nuo 2005-ųjų sumo yra Pasaulio žaidynių (World Games) programoje. Ar tai, kad dėl medalių kovoja ne vien vyrai, bet ir moterys, neprieštarauja kertinėmis sumo tradicijoms?

– Man asmeniškai labai patinka stebėti sumo ringe besigrumiančias moteris, norėčiau, kad daugiau jų galėtų pasirinkti šį kovos meną. Japonijoje rengiamose mėgėjų sumo varžybose gali dalyvauti ir moterys. Susižavėjęs stebiu jų dvikovas. Manau, sumo suteikia joms galimybę visokeriopai atskleisti savo sportinius gebėjimus, o aptakių formų merginos, demonstruodamos jėgą ir sumanumą, įgyja daugiau pasitikėjimo savimi ir kaip asmenybės.

– Kokių sumo akcentų galima tikėtis 2020-aisiais per Tokijo olimpines žaidynes?

– Manau, Japonijos profesionalūs sumo imtynininkai vienokiu ar kitokiu būdu dalyvaus olimpiados bei paralimpiados dienomis vyksiančiuose renginiuose. Be to, ne vienas mano bičiulis ar kolega jau prasitarė, kad atvykęs į olimpines žaidynes norėtų pamatyti tikrąjį sumo. Deja, kitąmet rugpjūtį nevyks nė vienas profesionalų sumo turnyras, bet labai tikėtina, kad Japonijos sumo asociacija tikrai suorganizuos renginių, kaip pristatyti mūsų nacionalines imtynes svečiams iš užsienio. Tikiuosi, kad du sumo čempionai, kuriuos vadiname jokozunomis, per olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją atliks įėjimo į sumo ringą ritualą.

– Kokia jūsų prognozė: kada sumo taps olimpine sporto šaka ir ar išvis tai yra siektinas tikslas?

– Abejoju, ar sumo būtų lengva tapti olimpine sporto šaka. Mums dar reikia gerai padirbėti stiprinant ryšius su žmonėmis, propaguojančius sumo kitose šalyse. Aš buvau labai nusivylęs, kai Tarptautinis olimpinis komitetas neįtraukė sumo į Tokijo žaidynių programą. Jeigu tai įvyko tuomet, kai olimpiada rengiama sumo gimtinėje Japonijoje, tai mažai tikėtina, kad artimiausiu metu šis kovos menas taps olimpiniu kurioje nors kitoje pasaulio šalyje.

Faktai, skaičiai

* Sumo istorija aprėpia daugiau nei pusantro tūkstančio metų. Nacionaline Japonijos sporto šaka šios imtynės pripažintos 1909 m., Japonijos sumo asociacija įsteigta 1946 m.

* Japonijoje kasmet įvyksta po šešis sumo profesionalų turnyrus (honbasho): trys – Tokijuje, po vieną – Osakoje, Nagojoje ir Fukuokoje. Kiekvienas turnyras trunka po 15 dienų.

* Pirmos oficialios moterų sumo varžybos surengtos 1996-aisiais.

* Pirmieji užsienio kovotojai Japonijos sumo ringe pasirodė 1964 m. Šiuo metu daugiausia legionierių – iš Mongolijos, savo atstovų turi ir Pietų Amerikos šalys, taip pat Rusija, Estija, Sakartvelas, JAV, Vengrija, Bulgarija, Egiptas, Kanada.

* Tarptautinė sumo federacija (ISF) įkurta 1992 m. Tais pačiais metais buvo surengtas pirmas pasaulio čempionatas. Europos sumo čempionatai organizuojami nuo 2002-ųjų.

* Pirmieji Lietuvos kovotojai, dalyvavę pasaulio sumo čempionate (2002 m.) – šviesaus atminimo šiaulietis Sigitas Lukavičius (1949–2018) ir jo auklėtiniai Vasilijus Redko, Nerijus Kivylius.

* 2015-aisiais Europos sumo čempionatas įvyko Šiauliuose, jėgas išmėgino per 300 dalyvių iš 13 valstybių. Lietuvai atstovavo 20 sportininkų. Geriausiai sekėsi Jurgitai Grinevičiūtei, kuri jaunimo (iki 18 m.) grupėje iškovojo sidabro medalį. Jaunimo (iki 21 m.) varžybų bronzą pelnė Arūnė Kubiliūtė.

* 2018 m. pasaulio čempionate sėkmingiausiai pasirodė Rusijos atstovai, iškovoję du aukso ir po vieną sidabro bei bronzos medalius. Šiemet pasaulio čempionatas numatytas spalio 13-ąją Japonijoje.

* 2019 m. Europos sumo čempionatas įvyko Taline. Tarp medalius iškovojusių atletų – Rusijos, Ukrainos, Norvegijos, Lenkijos, Estijos, Bulgarijos, Vokietijos, Suomijos, Vengrijos, Sakartvelo atstovai.

* 2005-aisiais sumo imtynės įtrauktos į Pasaulio sporto žaidynių (World Games) programą.

* Pirmas atviras Lietuvos sumo čempionatas įvyko 2004 m. birželį Vilniuje. Buvo surengtos trijų svorio kategorijų varžybos. Aukso medalį iškovojo Sigitas Stankevičius (per 115 kg), sidabro – Kęstutis Vitkauskas (iki 85 kg) ir Ernestas Kuzma (iki 115 kg), bronzos – Raimondas Budraitis ir Stanislovas Kulikauskas (iki 85 kg), Gediminas Daugėla ir Nerijus Kivylius (iki 115 kg) bei Marius Zakas (per 115 kg).

Apie renginį

Japonijos ambasada Lietuvoje kartu su Kauno kovos menų akademija kviečia į Japonijos nacionalinio sporto sumo pristatymo renginį, kuris vyks spalio 7 d. 18 val. Kauno kovos menų akademijoje (Jonavos g. 41D Kaunas).

Pristatymą surengs žymus „NHK World Japan“ televizijos laidų apie Sumo „Grand sumo“ vedėjas Hiro Morita iš Japonijos. Renginio metu bus pristatoma sumo atsiradimo istorija bei  tradicijos, pagrindiniai šios sporto šakos principai ir imtynių technikos, taip pat supažindinama su šio sporto užimama vieta tarptautiniu mastu.                                                                                                                                                                                       

Tai bus interaktyvus renginys, kurio metu klausytojai ne tik išgirs įdomių faktų apie šią Lietuvoje retai sutinkamą sporto šaką, bet ir patys galės užduoti rūpimus klausimus bei išbandyti sumo techniką. Renginio metu veiks ir nedidelė sumo pasaulyje naudojamų reikmenų parodėlė, klausytojai turės galimybę pasimatuoti savo ūgiu su (beveik) tikrais sumo imtynininkais.

Tai bus puiki galimybė iš arčiau susipažinti su šia tradicine Japonijos sporto šaka, tad maloniai kviečiame atvykti!

Renginio vieta: Kauno kovos menų akademija (Jonavos g. 41D, Kaunas).

Renginio pradžia: spalio 7 d. (pirmadienis) 18 val.

Renginio trukmė – 1,5val.

Pristatymas vyks anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.

Renginys nemokamas, vietų skaičius ribotas.

Daugiau informacijos apie šį ir kitus Japonijos ambasados renginius teiraukitės ambasadoje:

tel. (8-5) 231 04 65, el.p. culture@vn.mofa.go.jp

Harumafuji mokyklos „Isegahama“ bosas vietos žiniasklaidai sakė, kad šis mongolų jokodzūna (aukščiausio rango imtynininkas) praėjusio mėnesio išpuoliu, per kurį jo tėvynainiui Takanoiwai (Takanoivai) esą skilo kaukolė, padarė gėdą Japonijos sumo asociacijai (JSA).

Harumafuji pasitraukimas atkartoja kito mongolų imtynininko, Asashoryu (Asašorju), skubų atsistatydinimą 2010 metais. Jis buvo apkaltintas, kad girtas per peštynes prie naktinio klubo Tokijuje sulaužė vienam vyrui nosį.

Į debatus įsitraukė Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė), naujienos apie Harumafuji pasitraukimą trečiadienį ryte daugelyje šalies naujienų programų iš pirmos pozicijos išstūmė Šiaurės Korėjos raketos paleidimą.

Jokodzūnoms moraliniai priekaištai paprastai nereiškiami, bet viskas pasisuko kitaip Harumafuji prisipažinus, kad jis smogė Takanoiwai už SMS žinučių rašinėjimą savo merginai, kai jis jį barė dėl netinkamo požiūrio.

33 metų Harumafuji, kurio tikrasis vardas yra Davaanyamas Byambadorjas (Davanjamas Bjambadordžas) ir kuris gerbiamą sumo rangą pasiekė prieš penkerius metus, neigė pranešimus, kad per užpuolimą kaip ginklą panaudojo alaus butelį, bet pripažino smogęs Takanoiwai kumščiu ir talžęs jį karaokės nuotolinio valdymo pulteliu.

Incidentas įvyko bare Totorio mieste Japonijos vakaruose, per regioninį sumo turą spalio pabaigoje.

27 metų Takanoiwa atsidūrė ligoninėje; jam iš pradžių buvo diagnozuotas smegenų sukrėtimas ir kaukolės pamato skilimas, bet vėliau nustatyta, kad trauma buvo lengvesnė.

Jo mokyklos vadovas vėliau apie incidentą pranešė policijai, kuri iškvietė Harumafuji apklausai.

Premjeras Sh. Abe, nors ir turi daug rūpesčių dėl Pchenjano raketos paleidimo, per parlamento sesiją išreiškė nusivylimą naujausiu sumo skandalu.

„Šis smurto incidentas sumo pasaulyje, nors vis dar tiriamas Japonijos sumo asociacijos, kelia itin didelį apgailestavimą, – sakė jis aukštiesiems parlamento rūmams. – Visų pirma, svarbu greitai išaiškinti faktus, o tada Sporto ministerija imsis atitinkamų priemonių.“

Panašiai kalbėjo švietimo ir sporto ministras Yoshimasa Hayashi (Jošimasa Hajašis).

„Turime absoliučiai išgyvendinti smurtą sporte, – sakė jis. – Sumo dalyvaujantys žmonės turi žinoti, kad sumo yra seniausias sportas Japonijoje. Jie privalo elgtis atsakingai, kad toks smurtas nepasikartotų, ir niekada nenuvilti Japonijos žmonių lūkesčių.“

Kilęs triukšmas atvėrė senas uždaro sumo pasaulio žaizdas. Pastaraisiais metais šią sporto šaką krėtė smurtas, įtarimai dėl neteisėto lažinimosi ir ryšių su nusikaltėlių sindikatais, narkotikai.

2007-aisiais vienos sumo mokyklos vadovas buvo nuteistas šešerius metus kalėti dėl visą šalį papiktinusio incidento, kai buvo mirtinai sumuštas mokinys.

Kitos mokyklos bosas vos išvengė kriminalinės bausmės už tai, kad golfo lazda aptalžė tris imtynininkus, pažeidusius komendanto valandą.

135 kg Harumafuji, kurio gudri technika kompensuodavo palyginti mažą svorį, yra laimėjęs devynias Imperatoriaus taures.

Istorikai teigia, kad sumo istorija yra daugiau kaip 2 tūkst. metų; ši sporto šaka yra išlaikiusi daug religinių šintoizmo elementų.

Jo griežto protokolo pažeidimai sukelia didelį nepasitenkinimą, bet ir JSA buvo kaltinama dėl to, kad parenka mongolų imtynininkus, kuriems, pasak kritikų, trūksta „orumo“.

Pirmasis jokodzūna tapęs mongolų imtynininkas Asashoryu (Asašorjus), nors ir laimėjo 25 svarbius čempiono titulus, nuolat bandydavo kantrybę taisyklių pažeidimais.

2003 metais jis viešojoje pirtyje susipešė su kitu imtynininku, o 2007-aisiais jo įgaliojimai buvo sustabdyti, nes jis suklastojo gydytojo pažymą apie nugaros sužeidimą, kad galėtų nedalyvauti regioniniame ture, bet tuo pačiu metu buvo pastebėtas žaidžiantis labdaringose futbolo rungtynėse su Wayne'o Rooney (Veino Runio) marškinėliais.

2010-aisiais jis nutraukė karjerą po incidento, kai prie vieno naktinio baro Tokijuje, kaip įtariama, sumušė žmogų.

Kitas mongolų didysis čempionas, Hakuho (Hakuhas), kuris buvo laikomas švelniu milžinu, tada kone vienas pats taisė suterštą sumo reputaciją.

Bet net ir jis buvo kaltinamas etiketo pažeidimais, nes ginčydavosi dėl arbitrų sprendimų. Naujausias toks ginčas įvyko šį mėnesį, per jo rekordų virtinę pratęsusį čempionatą, ir vėl sukėlė pareigūnų nepasitenkinimą.

Japonų imtynininkui Kisenosato (Kisenosatui) trečiadienį, praėjus trims dienoms po jo pergalės Naujųjų metų didžiajame sumo turnyre, buvo suteiktas aukščiausias jokodzūnos (yokozuna) imtynininko rangas. Jis per turnyrą iškovojo 14 pergalių, o vieną kovą pralaimėjo.

„Nuolankiai priimu šią garbę, – sakė jis per ceremoniją Tokijuje. – Susitelksiu, kad būčiau vertas jokodzūnos titulo.“

Kisenosato, kurio tikrasis vardas – Yutaka Hagiwara (Jutaka Hagivara), yra pirmasis nuo 1998 metų japonų kilmės sportininkas, kuriam suteiktas šis sumo imtynininkų labiausiai trokštamas rangas.

Jau daugiau kaip dešimtmetį šiame sporte dominuoja mongolai ir havajiečiai, o tokia padėtis kėlė nerimą kai kuriems sumo pareigūnams bei gerbėjams. Trys pastarieji imtynininkai, pelnę jokodzūnos rangą, buvo mongolai: Hakuho, Harumafuji (Harumafudžis) ir Kakuryu (Kakurjus). Prieš juos šį titulą užsitarnavo du havajiečiai – Akebono (Akebonas) ir Samoanas Musashimaru (Samoanas Musašimaras).

Tarp jaunosios kartos japonų šis sportas nebe toks populiarus kaip beisbolas arba futbolas.

Pastaraisiais metais uždarą sumo pasaulį krėtė kaltinimai dėl neteisėtų lažybų ir iš anksto susitartų kovų rezultatų, ryšių su japonų mafija (jakudza), narkotikų, taip pat jaunų imtynininkų engimo, privedusio iki vieno kovotojo mirties.

Pastarąjį kartą jokodzūnos imtynininko rangas japonų sportininkui buvo suteiktas 1998-aisiais. Juo buvo įvertintas Wakanohana (Vakanohana), baigęs karjerą 2003 metais.

Kad gautų aukštesnį rangą, imtynininkai paprastai turi laimėti du turnyrus iš eilės. Kisenosato čempionu yra tapęs tik vieną kartą, tačiau aukščiausias rangas buvo suteiktas dėl jo nuoseklių rezultatų pastaruoju metu vykusiose varžybose bei pergalės Naujųjų metų turnyre.

Garbingas japono įvertinimas turėtų suteikti naują stimulą šiai tradicinei sporto šakai. Be to, šis titulas paskirtas vyresniam nei įprastai sumo imtynininkui.

Kisenosato dabar yra 30 metų. Tuo tarpu mongolas Hakuho jokodzūna tapo būdamas 22 metų. Jis yra laimėjęs rekordinį skaičių čempionatų – 37.

Imtynininkas Kotoshogiku (Kotošogiku) sekmadienį laimėjo Imperatoriaus taurę per Naujųjų metų didįjį sumo turnyrą ir tapo pirmuoju per pastarąjį dešimtmetį Japonijoje gimusiu šios nacionalinės sporto šakos čempionu.

31 metų imtynininkas, turintis antrąjį aukščiausią sumo rangą – odzeki ( ozeki), įveikė tokį patį rangą turintį kovotoją Goeido, užbaigdamas 15 dienų trukusį turnyrą, per kurį iškovojo 14 pergalių, o vieną kovą pralaimėjo.

Per kelias ankstesnes dienas Kotoshogiku įveikė mongolus Hakuho ir Harumafuji (Harumafudzį), kurie yra aukščiausio rango imtynininkai – jokodzūnos ( yokozuna), taip pat savo tėvynainį Toyonoshimą (Tojonošimą). Šie trys kovotojai turnyrą baigė iškovoję po 12 pergalių ir patyrę po tris pralaimėjimus.

Kotoshogiku ši pergalė turnyre buvo pirmoji per jo sportinę karjerą.

„Taip džiaugiuosi, kad negaliu to išreikšti žodžiais“, – jis sakė duodamas interviu.

Jo triumfas užbaigė dešimtmetį trukusį laikotarpį, per kurį Japonijoje gimę imtynininkai nebuvo tapę senovinės japonų sporto šakos čempionais – juos nuolat įveikdavo varžovai užsieniečiai.

Nei vienas Japonijoje gimęs imtynininkas nebuvo iškovojęs Imperatoriaus taurės nuo 2006 metų sausio, kai tokį patį turnyrą laimėjo kovotojas Tochiazuma (Točiadzuma).

Užsieniečių dominavimas kurstė nepasitenkinimą tarp konservatyviųjų sumo gerbėjų, kurie skundėsi, jog šį sportą užvaldė svetimšaliai, ypač mongolai.

Sumo pareigūnai dažnai belikdavo skėsčioti rankomis, kai šių imtynių žvaigždėmis tapdavo įspūdingo stoto galiūnai, atvykę iš kitų šalių – pradedant Havajais ir kitomis Ramiojo vandenyno salomis, baigiant Rytų Europa ir Šiaurės Afrika.

Tarp jaunosios kartos japonų šis sportas nebėra toks populiarus kaip beisbolas arba futbolas.

Tačiau daugelis užsieniečių kovotojų, ypač Hakuho, pelnė pareigūnų ir vietos žiniasklaidos pagyrimų, kai padėjo atkurti sumo reputaciją po virtinės skandalų, sukrėtusių sporto šaką, kurios istorija, kaip teigiama, tęsiasi jau apie 2 000 metų.

Pastaraisiais metais uždarą sumo pasaulį krėtė kaltinimai dėl neteisėtų lažybų ir iš anksto susitartų kovų rezultatų, ryšių su japonų mafija (jakudza), narkotikų, taip pat jaunų imtynininkų engimo, privedusio iki vieno kovotojo mirties.