Pranešimas apie gaisrą gautas 15.18 val.

Pirminiais duomenimis, iš Trakų gatvės 11-ąjį numerį turinčio dviaukščio, kuriame – keturi butai, kamino besiveržiančius ne tik dūmus, bet ir liepsnas pastebėjo kaimynai iš greta esančio daugiaaukščio.

Gavus pranešimą apie degantį daugiabutį, Kauno priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje buvo paskelbtas aukštas pajėgų išsiuntimo numeris – vadinamasis PIN. Į įvykio vietą išsiųstos net trys autocisternos ir keltuvas.

Atskubėjo ir policija.

Ugniagesiams gelbėtojams atvykus į gaisravietę, rastas rūkstantis šio dviaukščio mūrinuko stogas. Apžiūrėjus jį keltuvu, konstatuota, kad dega suodžiai kamine. 

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Ugniagesius gelbėtojus pasitikę šio dviaukščio gyventojai jau buvo informavę, kad ne per seniausiai užkūrė retai naudojamą židinį. Manoma, kad tai ir prišaukė gaisrą.

Tiesa, ne visi degančio namo gyventojai sureagavo į iš toli aidinčias ugniagesių gelbėtojų sirenas. Vieną jų, gyvenantį viršutiniame aukšte, net teko žadinti, norint patekti į palėpę.

Šį kartą viskas baigėsi palyginti laimingai. Gana greitai lokalizavus kilusį gaisrą, netrukus budėti, kol išdegs suodžiai kamine, liko tik viena autocisterna. Dėl viso pikto, kad neatsinaujintų gaisras.

Kauno ugniagesiai gelbėtojai primena, kad užsidegę suodžiai – didelės nelaimės grėsmė. Ir tokios situacijos  labai pavojingos.

Neretai nuo užsidegusio kamino ar netvarkingos krosnies gali užsiliepsnoti stogas ar net supleškėti visas namas. 

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Suodžiai nevalytuose dūmtraukiuose dažniausiai užsidega vėjuotą dieną. Tokiam gaisrui būdingas ūžesys kamine, iš jo besiveržiančios kibirkštys ar net liepsnos.

Kauno ugniagesiai pataria tokiu atveju kuo skubiau užgesinti ugnį kūrykloje ir sandariai uždaryti krosnies bei peleninės dureles – kad nebūtų traukos ir ugnis negautų šviežio oro. Ir kviesti ugniagesius.

Antradienio vakarą Kauno ugniagesiai gavo pranešimą, kad H. ir O. Minkovskių g. kamine dega suodžiai. Užsikūrusius krosnį gyventojus išgąsdino triukšmas kamine. Nors suodžiai kamine gali skambėti lyg ir nekaltai, tačiau netvarkingas kaminas gali atnešti didžiulių bėdų, palikti ir be stogo virš galvos, ir be sveikatos.

Panašiu laiku kaip H. ir O. Minkovskių g. gyventojai, apie 22 val., sunerimo ir Kauno rajone esančio Pajiesio kaimo Pajiesio kelio žmonės. Aliarmas kilo išsigandus, kad degė ne tik kaminas, bet jau ir namas. Laimei, konstatuota, kad pagalba iškviesta laiku. Kamine buvo išdegę suodžiai, o tokiam gaisrui būdingas ūžesys kamine, iš kamino besiveržiančios kibirkštys ar net liepsnos.

Ugniagesiai nurodė, kad minėto namo šeimininkai į rankas patys griebė gesintuvą. „Atardyta kamino apdaila, nurodyta išsivalyti kaminą“, – nurodoma Kauno ugniagesių praėjusios paros įvykių suvestinėje.

Tad nenuostabu, kad kartu su ateinančiu rudeniu ir su atšąlančiu oru ugniagesių žvilgsniai vis dažniau krypsta į gyventojų namus. Dėl netvarkingų krosnių, židinių ir dūmtraukių kasmet kyla nemažai gaisrų, kurių metu netenkama ne tik turto, bet kartais ir sveikatos ar net gyvybės. Nelaimę gali prišaukti ir neapdairus elgesys, toks kaip krosnies kūrimas į ugnį pilant degių skysčių. Netoliese esantis žmogus gali akimirksniu apdegti pats, gali užsidegti namai.

Skaičiuojama, kad vien šį rudenį gaisrai dėl netvarkingų krosnių, židinių ir dūmtraukių jau sunaikino ar apgadino ne vieną dešimtį gyvenamųjų namų.

„Vidutiniškai kiekvienais metais dėl netvarkingų krosnių, židinių ir dūmtraukių arba netinkamo jų eksploatavimo gaisruose žūsta apie 11 žmonių, o gyvenamuosiuose namuose kyla daugiau kaip 1000 gaisrų“, – pranešė Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos atstovai.

Kauno ugniagesių atstovė Džiuginta Vaitkevičienė teigė, kad prasidėjus šildymo sezonui kiekvieną parą ugniagesiams dešimtis kartų tenka budėti šalia pastatų ir laukti, kol dūmtraukiuose išdegs suodžiai. Tokį aplaidumą ji vertina kaip nepakankamą dėmesį savo ir savo šeimos narių saugumui.

„Suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Dūmtraukiai privalo būti tvarkingi, iš išorės išbalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai“, – teigė Dž. Vaitkevičienė, pridūrusi, kad viena gaisro priežasčių gali būti ir tai, kad dūmtraukių ir krosnių sienelės liečiasi prie degių sienų ar lubų, nors turi būti ne mažesnis kaip 38 cm nedegios medžiagos tarpas, krosnys ir dūmtraukiai negali būti apklijuojami tapetais.

Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas teigė, kad pranešimą apie galimą gaisrą Sūkurių gatvėje gavo apie 21 val.

Į įvykio vietą buvo išsiųstos trys ugniagesių autocisternos. Paaiškėjo, kad vieno aukšto namo kamine buvo užsidegę suodžiai.

Žmonės nenukentėjo.

Atvėsus orams netvarkingi kaminai pradeda spjaudytis liepsnomis, todėl padaugėja darbo ugniagesiams. Didelių nuostolių galima išvengti, jei kaminu bus pasirūpinta dar prieš šildymo sezoną.

Pastarosiomis savaitėmis apskrities ugniagesiai gelbėtojai kone kasdien vyksta gesinti užsidegusių suodžių kaminuose ar perkaitusių krosnių. Ypač daug tokių iškvietimų – rajono vietovėse.

Šiemet ugniagesiai Klaipėdos apskrityje pagal minėtus iškvietimus vyko 37 kartus, o vienas toks gaisras kilo Klaipėdos mieste.

Praėjusiais metais nepavyko išvengti skaudžios nelaimės – gaisre žuvo žmogus. Iš viso 2013 metais ugniagesiai dėl krosnių, židinių, dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų vyko gesinti 61 gaisrą.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos operacijų vadovas Vytautas Kasparaitis pasakojo, jog kaminu privalu pasirūpinti dar prieš prasidedant kūrenimo sezonui.

Pirmiausia būtina patikrinti, ar tarp kamino plytų neišbiręs tinkas ir ar nėra susidarę kitų nesandarumų. Vietas, pro kurias gali prasiveržti liepsna, lengviau pastebėti nubaltinus kaminą.

Patikrinus kaminą taip pat būtina jį išvalyti: tą gali daryti ir patys žmonės nusipirkę specialų šepetį arba iškvietę kaminų valymu užsiimančią bendrovę.

„Nevalant kamino, ten kaupiasi suodžiai, kurie vėliau ir užsidega“, – perspėjo specialistas.

Užsidegusius suodžius užgesinti nesunku, tačiau tai gali atnešti nuostolių.

„Jei mes iškart pilsime vandenį į kaminą, tai dėl temperatūrų skirtumo šis suskils“, – pasakojo V.Kasparaitis, pridūręs, jog pirmiausia apžiūri užsidegti galinčias vietas: kamino susijungimą su perdanga bei stogu.

Vanduo į kaminą pilamas tik tada, jei gaisras nekontroliuojamas, tačiau po tokio gesinimo jau reikalingas remontas.

„Vagis palieka nors sienas su stogu, o po gaisro nelieka nieko“, – tvirtino ugniagesys, pridūręs, kad užsiliepsnojus kaminui dažniausiai nudega namų stogai.

Prarasti stogą, V.Kasparaičio teigimu, tikra bėda – jį atstatyti itin brangu, o žmonės priversti gyventi lyjant ir sningant ant galvų.

Klaipėdos apskrities ugniagesiai antradienį keturis kartus skubėjo gesinti kaminuose užsidegusių suodžių.

Gaisrai buvo kilę Klaipėdos ir Kretingos rajonuose. Ugniagesiams pavyko numalšinti liepsnas, ugnis į pastatus neišplito, tačiau perspėjama, kad nesaugus kūrenimas gali virsti rimta nelaime.

"Prasidėjo kūrenimo sezonas. Laimė, kad niekas nenukentėjo, tačiau buvo grėsmė, kad ugnis gali išplisti į palėpę ir stogą", – apie vieną iš incidentų kalbėjo Klaipėdos apskrities VPGT operacijų vadovas Vytautas Kasparaitis.

Ugniagesiai įspėja, kad krosnimis kūrenamuose pastatuose kamino angos turi būti valomas prieš prasidedant kūrenimo sezonui.