Už Šiaurės šalies stojimą į karinį aljansą balsavo didžioji dauguma įstatymų leidėjų – 182, o prieš pasisakė tik šeši parlamentarai.

Šis balsavimas reiškia, kad Suomijos stojimo į NATO paraišką ratifikavo jau 29 iš 30 NATO valstybių narių parlamentų, o paskutinysis – Turkijos – parlamentas Helsinkio narystei aljanse turėtų pritarti kitą mėnesį.

Į NATO įstojus Suomijai, kuri turi 1 340 kilometrų sieną su Rusiją, dabartinė aljanso siena su jo Šaltojo karo laikų priešininke pailgės maždaug dukart.

Prieš 10 mėnesių Suomija ir kaimyninė Švedija, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pateikė prašymus įstoti į NATO ir atsisakė dešimtmečius trukusios karinio neprisijungimo politikos.

Dvi Šiaurės šalys, kurios yra artimos partnerės kultūriniu, ekonominiu ir politiniu požiūriu, kartu pateikė paraiškas ir planavo prisijungti prie Aljanso tuo pačiu metu.

Tačiau Švedijos stojimo procesas įstrigo dėl Turkijos pasipriešinimo, o turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad jo šalis neratifikuos švedų stojimo dokumentų, kol nebus išspręsti Ankaros ir Stokholmo ginčai.

Glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu iki invazijos palaikęs nacionalistinių pažiūrų V. Orbanas gruodį pareiškė, kad ratifikavimo procesas bus pradėtas vasarį.

Budapeštas tvirtino palaikantis abiejų Šiaurės šalių stojimą į NATO, tačiau skundėsi, kad šios šalys nesąžiningai kritikuoja Vengrijos vyriausybės politiką.

„Fidesz“ yra sakiusi, jog dėl Švedijos paraiškos bus sprendžiama vėliau.

Praėjusią savaitę V. Orbano administracijos vadovas Gergely Gulyasas (Gergejas Gujašas) žurnalistams pareiškė, kad yra „rimta tikimybė“, jog Švedijos dokumentai bus patvirtinti per šiuo metu vykstančią parlamento sesiją, kuri tęsis iki birželio 15 dienos.

Pasak „Pasaulio laimės indekso“ (World Happiness Report), Lietuva užima 20 poziciją ir lenkia Lenkiją (39 vieta), Estiją (31 vieta) ir Latviją (41 vieta). Ukraina šiame tyrime užima 92, Rusija – 70 vietą.

Nuo 2012 metų Jungtinių Tautų darniosios plėtros sprendinių tinklo (U.N. Sustainable Development Solutions Network) skelbiamas indeksas vertina per 150 šalių pagal tai, kiek laimingi jaučiasi jų gyventojai. Duomenys šiųmetiniam Pasaulio laimės indeksui buvo renkami 2020-2022 metais.

Sąrašas sudaromas remiantis įvairiais veiksniais: vienam gyventojui tenkančia BVP dalimi, duomenimis apie gyventojų sveikatą ir medicinos prieinamumą, socialines pašalpas, pilietines laisves ir korupcijos paplitimą.

Ataskaitoje pažymima, jog Lietuva per pastaruosius šešerius metus reitinge nuolat kilo aukštyn. Šalis 2017-aisiais buvo 52 vietoje.

„Pirmoje vietoje jau šeštus metus iš eilės išlieka Suomija. Lietuva yra vienintelė nauja šalis pirmajame dvidešimtuke, nuo 2017 metų pakilusi daugiau kaip 30 pozicijų“, – rašoma joje.

Indeksas rodo, kad kitoms Šiaurės šalims irgi sekasi gerai: po Suomijos tolesnes vietas sąraše užima Danija bei Islandija.

Į pirmąjį dešimtuką taip pat pateko Izraelis, Nyderlandai, Švedija, Norvegija, Šveicarija, Liuksemburgas ir Naujoji Zelandija.

Mažiausiai laimingi gyventojai buvo Afganistane.

„Balsavimas parlamente vyks kovo 27 dieną“, – „Twitter“ žinutėje teigė Z. Kovacsas.

Valdančioji „Fidesz“ partija „remia Suomijos stojimą į NATO“, sakė jis.

Maskvai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, praėjusių metų gegužę Suomija ir Švedija pateikė prašymą prisijungti prie Vakarų aljanso, atsisakydamos dešimtmečius gyvavusios karinio neprisijungimo politikos.

Šiuo metu Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, kurios dar neratifikavo Šiaurės šalių prašymų, kuriems turi pritarti visos esamos Aljanso narės.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) penktadienį paprašė savo parlamento balsuoti dėl Suomijos prašymo prisijungti prie NATO.

Švedų ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) antradienį pripažino, jog tikimybė, kad Suomija įstos į NATO anksčiau nei Švedija, pastarosiomis savaitėmis smarkiai išaugo, tačiau pažymėjo, kad prisijungimas yra tik laiko klausimas. 

„Nusprendėme pradėti Suomijos stojimo į NATO protokolo svarstymą mūsų parlamente“, – sakė R. T. Erdoganas po derybų su jo šalyje viešinčiu savo kolega iš Suomijos Sauli Niinisto (Sauliu Nyniste).

Maskvai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, praėjusių metų gegužę Suomija ir Švedija pateikė prašymą prisijungti prie Vakarų aljanso, atsisakydamos dešimtmečius gyvavusios karinio neprisijungimo politikos.

Šiuo metu Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, kurios dar neratifikavo Šiaurės šalių prašymų, kuriems turi pritarti visos esamos Aljanso narės.

Nusprendėme pradėti Suomijos stojimo į NATO protokolo svarstymą mūsų parlamente.

R. T. Erdoganas, besirengiantis artėjantiems prezidento rinkimams, turi prieštaravimų Švedijos siekiui, bet pastaruoju metu būta ženklų, kad Ankara yra pasirengusi ratifikuoti Suomijos narystės dokumentus.

Nepaisant to, Turkijos parlamentas dar nėra nustatęs ratifikavimo datos. Gegužės 14-ąją įvyks tiek turkų įstatymų leidėjų, tiek prezidento rinkimai.

Vengrijos pritarimo taip pat dar laukiama, tačiau panašu, kad Suomija įstos į NATO anksčiau nei Švedija, nors abi šalys kartu derino savo prašymus ir ne kartą pabrėžė, kad nori prisijungti drauge.

Švedų ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) antradienį prisipažino, jog tikimybė, kad Suomija įstos į NATO anksčiau nei Švedija, pastarosiomis savaitėmis smarkiai išaugo, tačiau pažymėjo, kad prisijungimas yra tik laiko klausimas.

Ankara derybas su Švedija sustabdė po protestų, kurių metų sausį prie Turkijos ambasados Stokholme buvo sudegintas Koranas, bet kovo 9 dieną Briuselyje derybos buvo atnaujintos.

Šiaurės Europos kaimynės, reaguodamos į plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą, pernai atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir pateikė paraiškas įstoti į NATO.

Visos 30 sąjungininkių pasirašė Suomijos ir Švedijos stojimo protokolus. Beveik visos juos ratifikavo, tačiau Turkija ir Vengrija dar to nepadarė. Jos siekia gauti iš šių dviejų šalių garantijas ir patikinimus. Kad prisijungtų prie Aljanso, Suomija ir Švedija turi gauti oficialų visų NATO narių pritarimą.

NATO būstinėje Briuselyje ketvirtadienį susitinka Šiaurės šalių ir Turkijos atstovai. J. Stoltenbergas šiose derybose tiesiogiai nedalyvauja, tačiau jas organizavo po to, kai praėjusį mėnesį įtikino Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną) grįžti prie derybų stalo.

„Tai yra procesas, ir aš nesitikiu, kad jis bus užbaigtas vienu derybų raundu, – susitikimo išvakarėse Stokholme žurnalistams sakė J. Stoltenbergas. – Tačiau esu įsitikinęs, kad Suomija ir Švedija taps NATO sąjungininkėmis. Tai yra svarbiausias prioritetas.“

Turkija kaltina Švedijos vyriausybę, kad ši pernelyg švelniai elgiasi su grupėmis, kurias Ankara laiko teroristinėmis organizacijomis arba keliančiomis egzistencinę grėsmę, įskaitant kurdų grupuotes, ir piktinasi protestuotojais, sudeginusiais šventąją musulmonų knygą Koraną. Mažiau problemų kyla dėl Suomijos prisijungimo.

Tačiau Švedijos vyriausybė ėmėsi veiksmų. Ketvirtadienį parlamentui pateiktas įstatymo projektas, kuriuo siekiama, kad parama teroristinėms organizacijoms ar dalyvavimas jų veikloje būtų laikomas neteisėta veikla. Balsavimo data dar nepaskelbta.

Briuselyje ketvirtadienio susitikime pradedamas antrasis trišalių derybų raundas. Po pirmojo raundo J. Stoltenbergas Turkijai pasakė, kad, jo nuomone, į jos susirūpinimą keliančius klausimus buvo atsižvelgta ir kad abiem šalims turėtų būti leista nedelsiant prisijungti.

Tačiau R. T. Erdogano, kurio populiarumas nukentėjo dėl vyriausybės veiksmų po vasario 6 dieną įvykusio žemės drebėjimo, po dviejų mėnesių laukia rinkimai, o Švedijos narystės NATO klausimas – primygtinis reikalavimas, kad ji privalo kovoti su ekstremizmu – gali lemti pergalę.

Klausimas dėl Vengrijos

Siekdamas sumažinti politinę įtampą, J. Stoltenbergas stengėsi, kad derybos vyktų tyliai. NATO ketvirtadienį neplanuoja surengti spaudos konferencijos.

Neseniai buvęs Norvegijos ministras pirmininkas taip pat sumenkino abiejų šalių stojimo į NATO vienu metu svarbą. Jis pabrėžė, kad Suomija ir Švedija iš kai kurių sąjungininkių, vadovaujamų JAV, gavo patikinimus, kad jos bus apsaugotos, jei Rusija nusitaikys į jas.

„Neįmanoma įsivaizduoti, kad Suomijai ir Švedijai kiltų karinė grėsmė, o NATO į tai nesureaguotų. Taigi Suomija ir Švedija dabar yra daug saugesnėje, daug geresnėje padėtyje nei prieš kreipiantis“, – trečiadienį sakė J. Stoltenbergas.

Vengrijos pozicija dėl jų narystės nėra tokia aiški. Ilgus mėnesius ji viešai neprieštaravo dėl šių dviejų šalių narystės, tačiau data, iki kurios Vengrijos parlamentas turi ratifikuoti jų stojimo protokolus, yra nuolat nukeliama, ir kol kas neaišku, kada tiksliai įvyks balsavimas.

Šią savaitę Helsinkyje ir Stokholme apsilankė dvi vengrų parlamentarų delegacijos, kurios išreiškė paramą abiejų šalių narystei. Tačiau kai kurie įstatymų leidėjai apkaltino Suomiją ir Švediją „akivaizdžiu melu“ apie demokratijos padėtį Vengrijoje.

Gruodžio mėnesį Europos Sąjunga, kurios narės yra Suomija ir Švedija, kaip ir daugelis NATO sąjungininkių, įšaldė milijardus eurų Budapešto vyriausybei skirtų lėšų, kad apsaugotų bloko biudžetą nuo „teisinės valstybės principų pažeidimų Vengrijoje“.

Vengrijos gynybos ministras Kristofas Szalay-Bobrovniczky (Kristofas Salajus Bobrovnickis) šią savaitę taip pat susitiko su kolegomis iš Švedijos ir Suomijos. Socialiniame tinkle „Twitter“ jis, regis, juos atskyrė, dėkodamas Švedijai „už puikų susitikimą“, bet reikalaudamas „daugiau pagarbos iš Suomijos politikų, o ne neteisingų komentarų“.

Iki birželio mėnesio Šiaurės šalių kaimynių likimas turėtų tapti aiškesnis. Gegužę Turkijoje įvyksiantys rinkimai gali sumažinti Ankaros priešišką nusistatymą. Vengrijos parlamentas šio mėnesio pabaigoje taip pat gali pritarti jų stojimui į Aljansą.

Jei ne, NATO šalių prezidentai ir ministrai pirmininkai gali susidurti su dar viena dramatiška aukščiausiojo lygio susitikimo drama. Liepos 11–12 dienomis Vilniuje jie turės išspręsti dar vieną politinę problemą – susitarti, kas taps J. Stoltenbergo įpėdiniu.

Pasak pranešimo, kovo 9-15 dienomis įvyksiančiose pratybose, kuriose dalyvauja Lietuva ir kiti NATO sąjungininkai, valdyti krizes treniruosis civilinis ir karinis personalas.

Krizių valdymo pratybose CMX 2023 Lietuva sieks stiprinti bendradarbiavimą su sąjungininkais ir gerinti pasirengimą suvaldyti galimas krizines situacijas.

„Tai – gebėjimų reaguoti į įvairiausių grėsmių scenarijus ugdymas, būdas didinti mūsų institucijų atsparumą ir kolektyvinį sąjungininkų saugumą“, – pranešime cituojama Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Pratybose nedalyvaus dislokuotos pajėgos, bet jose bus treniruojamasi reaguoti į sudėtingus civilinius-karinius scenarijus hibridinėje aplinkoje.

Lietuvoje pratybas šįmet koordinuoja Vyriausybės kanceliarijoje įsteigtas Nacionalinis krizių valdymo centras, vykdantis nuolatinę grėsmių šalies saugumui stebėseną ir analizę. Pratybose dalyvaus Vyriausybės, Lietuvos kariuomenės ir kitų atsakingų institucijų atstovai.

Per šias pratybas taip pat bus rengiami mainai su Europos išorės veiksmų tarnyba, Europos Komisija ir Europos Sąjungos Tarybos generaliniu sekretoriatu.

Tokios pratybos rengiamos nuo 1992 metų.

Balsavimą atidėjus dviem savaitėms iki kovo 20 dieną prasidėsiančios parlamento sesijos, Vengrija lieka vienintelė Aljanso narė, neskaitant Turkijos, dar nepatvirtinusi abiejų Skandinavijos šalių paraiškų prisijungti prie NATO.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, jog jis pats asmeniškai pritaria abiejų šalių prisijungimui prie NATO, tačiau pareiškė, esą Švedijos ir Suomijos vyriausybės „skleidė akivaizdų melą“ apie Vengriją, todėl jo partijos „Fidesz“ įstatymų leidėjams vis dar kyla klausimų, ar ratifikuoti paraiškas.

Interviu radijui vasario 24-ąją V. Orbanas patvirtino, kad Vengrija prieš balsavimą parlamente dėl ratifikavimo nusiųs šalies delegaciją į Švediją ir Suomiją, siekdama išsiaiškinti minėtus klausimus.

Atidėjimai, kurie nuo 2022-ųjų liepos seka vienas po kito, sukėlė kai kurių Europos Sąjungos šalių ir Vengrijos opozicinių partijų narių suirzimą.

„Vienas esminių artėjančio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje prioritetų – priešakinė gynyba, kuri turi tapti NATO gynybos laikysenos ir planavimo pagrindu. Švedijos ir Suomijos narystė NATO sustiprins saugumą ir kolektyvinę sąjungininkų gynybą dar labiau“, – ketvirtadienį išplatintame ministerijos pranešime cituojamas jis.

Suomija ir Švedija, reaguodamos į Maskvos invaziją į Ukrainą, praėjusių metų gegužę atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir pateikė paraiškas įstoti į NATO. Turkija kol kas delsia ratifikuoti Švedijos ir Suomijos prašymus dėl narystės, tačiau nurodė, kad yra pasirengusi greičiau pritarti Suomijos stojimui į Aljansą.

Švedijos ir Suomijos narystė NATO sustiprins saugumą ir kolektyvinę sąjungininkų gynybą dar labiau.

Kaip yra pažymėjęs Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu), derybos dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija bus surengtos kovo 9 dieną po to, kai jos buvo atidėtos sausį dėl Stokholme vykusių antiislamiškų protestų.

Anot ministerijos pranešimo, ministro ir ambasadoriaus susitikimo metu buvo aptarti svarbiausi dvišalio bendradarbiavimo klausimai, saugumo situacija regione, pasirengimas liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui ir karinės paramos Ukrainai tąsa.

Pranešime taip pat pažymima, jog A. Anušauskas akcentavo, kad Rusijos grėsmė šiuo metu Aljansui yra didžiausia, tačiau suprantant grėsmes kylančias iš Pietų, Lietuvos kariai aktyviai dalyvauja tarptautinėse misijose.

A. Anušauskas ambasadoriui taip pat išreiškė užuojautą žemės drebėjimo Turkijoje ir Sirijoje, per kurį žuvo daugiau kaip 50 tūkst. žmonių, aukoms.

Helsinkis baiminasi, kad Maskva gali pasinaudoti migrantų srautais pasienyje politiniais tikslais.

Teritorijos tvarkymo darbai antradienį prasidėjo „nuo miško valymo ir bus vykdomi taip, kad kovą būtų galima pradėti tiesti kelius ir montuoti tvorą“, sakoma Suomijos sienos apsaugos tarnybos pranešime.

Tikimasi, kad trijų kilometrų bandomasis projektas pietrytiniame Imatros sienos perėjimo punkte bus baigtas iki birželio pabaigos.

Dar 70 kilometrų ilgio atkarpa, daugiausia pietryčių Suomijoje, bus nutiesta 2023–2025 metais.

Iš viso Suomija planuoja aptverti 200 kilometrų savo 1 300 km ilgio sienos su Rusija, o tai kainuos apie 380 mln. eurų.

Tvora bus daugiau kaip trijų metrų aukščio, jos viršuje bus spygliuota viela, o ypač jautriose vietose bus įrengtos naktinio matymo kameros, žibintai ir garsiakalbiai.

Šiuo metu Suomijos sienos pagrinde saugomos lengvomis medinėmis tvoromis, kurios daugiausia skirtos tam, kad gyvuliai nenuklystų į kitą jų pusę.

Baimindamasi, kad Maskva gali pasinaudoti migrantais darant Suomijai politinį spaudimą, ši NATO kandidatė liepą priėmė naujas sienos apsaugos įstatymo pataisas, kad būtų lengviau pastatyti tvirtesnes tvoras.

Nors praeityje Suomijos ir Rusijos siena „veikė gerai“, lapkritį brigados generolas Jari Tolppanenas (Jaris Tolpanenas)  naujienų agentūrai AFP sakė, kad karas Ukrainoje iš esmės pakeitė saugumo padėtį.

Jo teigimu, pasienio tvora yra „būtina“ siekiant sustabdyti didelio masto neteisėtus patekimus iš Rusijos teritorijos.

Rugsėjį Suomija sulaukė rusų antplūdžio po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė mobilizuoti rezervistus kovai Ukrainoje.

Estija, Latvija ir Lenkija taip pat sustiprino arba planuoja sustiprinti savo sienų su Rusija apsaugą.

Išgąsdintos Maskvos invazijos į Ukrainą, Suomija ir Švedija praėjusių metų gegužę atsisakė dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir pateikė prašymus įstoti į šiuo metu 30 valstybių vienijančią Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją.

Tačiau Helsinkis susiduria su mažesnėmis diplomatinėmis kliūtimis nei Stokholmas, todėl atrodo, kad Suomijos stojimo procesas gali pajudėti į priekį dar iki balandžio mėnesį įvyksiančių visuotinių rinkimų, nes viešoji nuomonė taip pat pritaria narystei transatlantiniame kariniame aljanse.

Suomijos ir Švedijos narystę remia visos NATO narės, išskyrus dvi. Procesą stabdo Vengrija ir, ypač, Turkija.

Daugelis Suomijos parlamento narių siekė, kad iki balandžio 2 dieną įvyksiančių rinkimų būtų priimti teisės aktai, patvirtinantys, kad Suomija sutinka su NATO sutarties sąlygomis.

Suomija įstatymo projektą svarstys antradienį. Debatai sutaps su NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo vizitu, kurio metu jis susitiks su ministre pirmininke Sanna Marin (Sana Marin) ir prezidentu Sauli Niinisto (Sauliu Nyniste).

Balsavimo tikimasi trečiadienį, o priimtas įstatymo projektas reikštų, kad Suomija galės imtis skubių veiksmų net ir tuo atveju, jei ratifikavimo dokumentai bus gauti dar nesuformavus naujos vyriausybės.

Apsunkins karinį bendradarbiavimą?

Tikimasi, kad teisės aktas bus priimtas be didelio pasipriešinimo, nes pirminiam gegužės mėnesio pasiūlymui dėl narystės pritarė 188 iš 200 parlamento narių.

Helsinkis iki šiol pabrėždavo, kad nori prisijungti prie Aljanso kartu su Švedija, tačiau kai kas šį įstatymo projektą suprato kaip signalą, kad Suomija yra pasirengusi veikti viena.

Tuo tarpu Turkija blokuoja šių Šiaurės šalių paraiškas, kaltindama Švediją, kad ji suteikia prieglobstį, jos nuomone, teroristams, ypač Kurdistano darbininkų partijos (PKK) nariams.

Kita vertus, Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlus) pirmadienį pareiškė, kad Turkija palankiai vertina Suomijos stojimą.

„Galime atskirti Švedijos ir Suomijos narystės procesus“, – sakė jis.

Nors Švedija supranta Suomijos poziciją, ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) teigė, kad vien tik Suomijos prisijungimas galėtų apsunkinti glaudų šių Šiaurės šalių karinį bendradarbiavimą, nes Švedija viena liktų be NATO apsaugos.

„Ne po rinkimų“

Nors įstatymo projekto priėmimas dar nereiškia, kad po Turkijos ir Vengrijos ratifikavimo Suomija automatiškai įstos į NATO, juo nustatomas terminas, iki kada Helsinkis galės laukti Stokholmo.

Už teisingumą atsakingas vyriausybės kancleris Tuomas Poysti (Tuomas Poistis) sakė, kad parlamentui pritarus įstatymo projektui, prezidentas gali laukti ne ilgiau kaip tris mėnesius, kol jį pasirašys.

Prezidentui pasirašius įstatymą, Švedijai dar liks šiek tiek laiko – daugiausiai kelios savaitės – iki stojimo dokumentų pateikimo Vašingtone.

Suomijos prezidentas S. Niinisto žurnalistams trečiadienį sakė, kad ketina pasirašyti įstatymą, „kai tik jį patvirtins parlamentas“, tačiau pridūrė: „Jei bus praktinių priežasčių, galiu palaukti.“

Vis dėlto jis pabrėžė, kad lauktų ne ilgiau nei iki rinkimų.

M. Cavusoglu taip pat pranešė, kad trijų šalių derybos bus atnaujintos kovo 9 dieną. Derybos su Švedija buvo nutrauktos kilus ginčui dėl Stokholme surengtų protestų, įskaitant Korano kopijos sudeginimą prie Turkijos ambasados.

Vengrija savo ruožtu pranešė, kad jos balsavimas dėl Šiaurės šalių paraiškų greičiausiai įvyks kovo mėnesį.