„Nuteistųjų ir kalinių Rusijos Federacijos teritorijoje sveikatos būklė negali ir neturi būti kitų valstybių atstovus dominančia tema“, – sakė prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas, žurnalistų paklaustas, kaip Kremlius sureagavo į Vašingtono įspėjimą, kad mirus A. Navalnui Rusija sulauktų pasekmių.

D. Peskovas pridūrė, kad neturi duomenų apie A. Navalno sveikatos būklę ir negali tikėti tvirtinimais, kad ji kritinė.

„Neturiu informacijos apie minimo kalinio sveikatos būklę, todėl negaliu priimti už gryną pinigą jūsų tvirtinimus apie kažkokią kritinę būklę“, – sakė jis.

Prezidentas negali imtis jokių veiksmų, susijusių su kalinių sveikatos stebėjimu. Yra FSIN (Federalinė bausmių vykdymo tarnyba), yra atitinkamas reglamentas. Kalėjimuose visi šie procesai griežtai reglamentuoti.

„Prezidentas negali imtis jokių veiksmų, susijusių su kalinių sveikatos stebėjimu. Yra FSIN (Federalinė bausmių vykdymo tarnyba), yra atitinkamas reglamentas. Kalėjimuose visi šie procesai griežtai reglamentuoti“, – kalbėjo D. Peskovas.

Pirmadienį buvo pranešta, kad A. Navalnas perkeliamas į kolonijos ligoninę.

Kovo 31 dieną garsiausias V. Putino oponentas paskelbė bado streiką, reikalaudamas tinkamo gydymo dėl nugaros skausmų bei kojų ir rankų tirpimo.

Šeštadienį 44 metų opozicionieriaus gydytojai įspėjo, kad jis „bet kurią akimirką“ gali patirti širdies smūgį, nes jo sveikatos būklė sparčiai blogėja.

Po šio įspėjimo A. Navalno bendražygiai paragino rusus balandžio 21-ąją išeiti į gatves ir reikalauti jį paleisti.

Vidaus reikalų ministerija pirmadienį savo ruožtu įspėjo opozicionieriaus šalininkus neiti į gatves protestuoti ir pažadėjo imtis veiksmų prieš neteisėtų demonstracijų dalyvius.

„Teisėsaugos institucijos neleis destabilizuoti situacijos ir imsis visų būtinų priemonių teisei ir tvarkai šalies regionuose palaikyti“, – rašoma ministerijos išplatintame pareiškime.

„Pažeidėjai bus sulaikyti ir patraukti atsakomybėn pagal įstatymus“, – priduriama jame.

Šiuos komentarus pontifikas išsakė kelioms didžiosioms Vakarų valstybėms įspėjus Rusiją dėl pajėgų telkimo prie sienos su Ukraina.    

Ukraina kaltina Rusiją sutelkus dešimtis tūkstančių karių prie rytinės sienos, taip pat aneksuotame Kryme. Apie pajėgų telkimą pranešta Ukrainos rytuose atsinaujinus kruviniems susirėmimams su Rusijos remiamais separatistais.

„Labai susirūpinęs stebiu įvykius kai kuriose rytų Ukrainos srityse, kuriose pastaraisiais mėnesiais padaugėjo paliaubų pažeidimų, su dideliu nerimu seku karinio pobūdžio veiksmų augimą“, – sakė popiežius Pranciškus po sekmadienio vidudienio maldos Šv. Petro aikštėje.

„Prašau ir linkiu, kad būtų vengiama įtampos didinimo, priešingai, kad būtų daromi veiksmai, kurie skatina abipusį pasitikėjimą, padeda susitaikinimui ir taikai, kurių taip reikia ir kurie taip trokštami. Tegu visiems rūpi sunkėjanti humanitarinė padėtis ten gyvenančių žmonių, kuriems išreiškiu artumą ir už kuriuos kviečiu melstis“, – sakė pontifikas.

Prašau ir linkiu, kad būtų vengiama įtampos didinimo.

Penktadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel išreiškė savo paramą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir paragino Rusiją greitai atitraukti savo pajėgas nuo sienos su Ukraina.

Ukrainos pajėgos ir Maskvos remiami separatistai Rytų Ukrainoje kariauja jau septynerius metus. Kovos prie sąlyčio linijos po pernai vasarą pasiekto ugnies nutraukimo susitarimo buvo beveik nuslopusios, bet pastaruoju metu vėl atsinaujino.

Apklausa parodė, kad „Brexitas“ privertė didžiąją dalį Didžiosios Britanijos piliečių pasijusti bejėgiais, piktais ir susirūpinusiais. Maždaug keturi iš 10 suaugusių britų dėl „Brexito“ jautėsi pikti, bejėgiai arba susirūpinę.

Apytikriai 26 proc. apklaustųjų sakė, kad per pastaruosius 12 mėnesių „Brexitas“ nesukėlė jiems jokių konkrečių emocijų.

17 proc. britų atsakė, kad „Brexitas“ privertė patirti didelę įtampą, o 12 proc. respondentų paminėjo miego problemas.

Kita vertus, 9 proc. žmonių sakė, kad „Brexitas“ suteikė jiems vilties, 3 proc. britų - laimės, o 2 proc. - pasitikėjimo.

2016 metais vykusiame referendume 52 proc. britų balsavo už išstojimą iš ES, o 48 proc. balsavo prieš.

Rusija, kartu su Urugvajumi ir Malaizija, nesutinka su Sofijos rekomendacinio rašto tekstu, kuriame K. Georgieva yra įvardinama kaip Bulgarijos „vienintelė ir neprilygstama“ kandidatė į šį postą. Dėl to prašoma paaiškinimo.

Bulgarijos vyriausybė trečiadienį iškėlė K. Georgievos kandidatūrą vietoje JT švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) vadovės Irinos Bokovos, kuriai nesiseka užsitikrinti tvirtos paramos per neformalius balsavimus JT Saugumo Taryboje.

63-ejų metų ekonomistė, kuri taip pat yra Europos Komisijos vicepirmininkė, jau seniai buvo laikoma galima kandidate, bet tik dabar, po Vokietijos lobistinių veiksmų, nusprendė dalyvauti varžybose dėl JT vadovo posto.

I. Bokova sako neketinanti trauktis iš kovos, ir nėra tokių nuostatų, kurios priverstų ją pasitraukti. Tačiau be vyriausybės palaikymo jos galimybės laimėti yra gana menkos.

Pateikus oficialų raštą, kuriame K. Georgieva pristatoma kaip kandidatė, ji turėtų stoti prieš JT Generalinę Asamblėją. Planuojama, kad šis posėdis bus sušauktas pirmadienį.

Tačiau prieš tai Naujoji Zelandija, šiuo metu pirmininkaujanti Saugumo Tarybai, kartu su Generalinės Asamblėjos pirmininku turi pasirašyti dokumentą, patvirtinantį jos kandidatūrą.

Šis dokumentas yra išsiųstas visoms 193 JT valstybėms narėms, informuojant apie K. Georgievos siekį užimti JT vadovo postą.

Rusijos atstovybė prie JT kol kas neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymą pateikti informacijos apie savo prieštaravimus.

Pasak JT pareigūnų, tai gali rodyti, kad Maskva nėra entuziastingai nusiteikusi dėl K. Georgievos siekio tapti pirmąja JT vadove moterimi.

Per vėlai?

Varžybos dėl teisės pakeisti Ban Ki-mooną (Ban Kimuną) didžiausią pagreitį turėtų įgauti trečiadienį, kai per šeštąjį neformalaus balsavimo ratą veto teisę turinčios Tarybos narės – Britanija, Prancūzija, Kinija, Rusija ir Jungtinės Valstijos – galės balsuoti spalvotais balsalapiais.

Per penkis ankstesnius balsavimus visos penkiolika Saugumo Tarybos narių turėjo įvertinti kandidatus, siūlydamos juos „skatinti“, „neskatinti“ arba pareikšdamos, kad „neturi nuomonės“.

Pirmą vietą po visų neformalaus balsavimo ratų užima buvęs Portugalijos ministras pirmininkas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas).

Saugumo Tarybos narės raginamos po aštuonerių generalinių sekretorių vyrų pirmą kartą į šį postą paskirti moterį, geriausiai – iš Rytų Europos, regiono, kuris vienintelis dar nėra turėjęs savo atstovo šiose svarbiose pareigose.

Pagal JT taisykles, valstybės narės gali siūlyti savo kandidatus bet kuriame atrankos proceso etape – net ir paskutinę minutę.

Tačiau Ukrainos ambasadorius Volodymyras Jelčenka išreiškė nepasitenkinimą dėl V. Georgievos vėlyvo prisijungimo dalyvauti varžybose.

„Manau, kad ji (pasirodė) per vėlai, – sakė V. Jelčenka žurnalistams. – Būdas, kaip tai daroma, nėra visiškai teisingas“.

Dėl teisės užimti JT vadovo postą šiuo metu varžosi devyni kandidatai, iš jų – keturios moterys ir penki vyrai. Šeši kandidatai yra iš Rytų Europos.

Artimiausiomis savaitėmis Saugumo Taryba tikisi susitarti, kas pakeis dešimtmetį šiame poste dirbusį Ban Ki-mooną. Jo antroji penkerių metų kadencija baigiasi gruodžio 31 dieną.

Tarybos iškeltas kandidatas bus pristatytas Generalinei Asamblėjai, o ši turės jį patvirtinti.

„Prezidentas išreiškė susirūpinimą dėl pastarosiomis savaitėmis padidėjusios įtampos ir augančio paliaubų pažeidimų skaičiaus“, – sakoma prezidentūros pranešime, paskelbtame po prezidentų telefoninės konferencijos, kurioje dalyvavo ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

„Jis atkreipė dėmesį į pavojų, kurį (taikos) procesui kelia smurto eskalavimas“, – nurodoma pranešime.

Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės kaltina Maskvą parama prorusiškiems separatistams ir bandymu eskaluoti daugiau nei dvejus metus trunkantį konfliktą rytinėje Ukrainos dalyje, kuris nuo 2014 metų balandžio nusinešė jau 9,5 tūkst. gyvybių ir, nepaisant keliskart skelbtų paliaubų, toliau reikalauja žmonių aukų.

Rusija šiuos kaltinimus neigia.

Įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos labai išaugo praėjusią savaitę, V. Putinui apkaltinus Kijevą bandymu surengti ginkluotą įsiveržimą į Rusijos aneksuotą Krymą. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka savo ruožtu perspėjo dėl galimos „didžiulio masto“ Rusijos invazijos.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl intensyvėjančių griežtų Egipto priemonių prieš Musulmonų broliją, kariškių iškeltai vyriausybei paskelbus ją teroristine organizacija.

Telefonu kalbėdamasis su kolega Egipte Nabilu Fahmy (Nabilu Fahmiu), J.Kerry pasmerkė mirtininko išpuolį Mansuroje šį antradienį ir autobuso susprogdinimą Kaire ketvirtadienį, sakoma JAV valstybės departamento atstovės Jen Psaki (Džen Psaki) pareiškime.

Amerikos diplomatijos vadovas taip pat „išreiškė susirūpinimą dėl Egipto laikinosios vyriausybės gruodžio 25-osios (sprendimo) pavadinti Musulmonų broliją

teroristine (organizacija) ir pastarojo meto sulaikymų bei areštų“, sakė J.Psaki.

Egiptas nušalintojo prezidento Mohamedo Mursi (Mohamedo Mursio) Musulmonų broliją kaltino dėl antradienio mirtininko išpuolio, už kurį atsakomybę prisiėmė viena džihadistų grupuotė.

Per pokalbį telefonu J.Kerry ir N.Fahmy „sutiko, kad Egipte negali būti vietos smurtui ir kad Egipto žmonės nusipelno taikos ir ramybės“, nurodė J.Psaki.

Tačiau J.Kerry taip pat „pabrėžė būtinybę dėl visą politinį spektrą įtraukiančio politinio proceso, kuriuo (būtų) gerbiamos pagrindinės visų egiptiečių žmogaus teisės, kad būtų pasiektas politinis stabilumas ir demokratinės permainos“.

Naujausi Kairo veiksmai vainikuoja dramatišką Musulmonų brolijos kritimą nuo liepos 3 dienos, kai buvo nušalintas M.Mursi. Prezidentą kariškiai nušalino vykstant masiniams protestams, kurių dalyviai kaltino jį sutelkus valdžią islamiškos Musulmonų brolijos rankose ir taip išdavus 2011 metų „revoliuciją“, nuvertusią Hosni Mubaraką (Hosnį Mubaraką).

Musulmonų brolija vis dar organizuoja kone kasdienius protestus, nepaisydama to, kad pastaraisiais mėnesiais per susirėmimus gatvėse žuvo daugiau kaip 1 tūkst. žmonių, daugiausia – islamiškų jėgų atstovų, o dar tūkstančiai, tarp jų - Musulmonų brolijos aukščiausio rango lyderiai, buvo areštuoti.

Tuo tarpu J.Psaki sakė, kad J.Kerry taip pat „iškėlė būtinybę atitaisyti verdiktus“ nevyriausybinių organizacijų atstovams. Turimi omenyje 2013 metų birželio nuosprendžiai 43-ims Egipto ir užsienio nevyriausybinių organizacijų darbuotojams, skiriant jiems kalėjimo bausmes nuo vienų iki penkerių metų.

Tos bausmės sukėlė užsienyje pasipiktinimą ir nuogąstavimus dėl pilietinės visuomenės darbo Egipte ateities.

Eurokomisaras Algirdas Šemeta, atsakingas už mokesčius ir muitus, teigia, kad yra susirūpinęs dėl „TIR Carnet“ sistemos pakeitimų Rusijoje. Pasak jo, iš Rusijos reikalaujama aiškumo dėl nacionalinės Rusijos tranzito garantijų sistemos, kuri įsigalios gruodžio 1 dieną.

„Esu ypač susirūpinęs dėl vykstančių Rusijos tranzito sistemos pakeitimų. Europos Komisija šiuo klausimu su Rusija ir tarptautinėmis organizacijomis dirba jau nuo vasaros. Komisijos pastangomis naujų priemonių įgyvendinimas jau du kartus buvo atidėtas. Mūsų pagrindinis tikslas, kad prekyba su Rusija vyktų sklandžiai. Europos Komisija, man pavaldūs pareigūnai ir aš asmeniškai siekiame, kad šis tikslas būtų įgyvendintas“, - BNS trečiadienį teigė A.Šemeta.

Pasak jo, Europos Komisija reikalauja aiškumo dėl Rusijos diegiamos sistemos.

„Mes reikalaujame iš Rusijos aiškumo ir tarptautinių susitarimų laikymosi, kad bet kokie pakeitimai nepablogintų prekybos sąlygų tarp Rusijos ir ES. Atsiradus kliūtims, prašau prekybininkus ir vežėjus nedelsiant informuoti muitinės administraciją Lietuvoje“, - tikino Europos Komisijos atstovas.

Rusijoje nuo gruodžio 1 dienos TIR knygelės keičiamos nacionaline garantijų sistema. Pasak nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“, Lietuvoje prekiaujančios TIR knygelėmis, nepaisant Rusijos teiginių, kad šių knygelių nebereikės, jas vis vien teks pirkti, nes kertant Europos Sąjungos sieną, be jų kiltų problemų įforminti krovinius.

TIR knygelių kaina Lietuvoje siekia nuo 152 litų iki 259 litų, o Rusijos garantijų sistema vežėjams turėtų kainuoti nuo 50 iki 150 eurų (nuo 172 litų iki 517 litų).

Nuo lapkričio 12 dienos naujoji garantijų sistema vežėjams įsigaliojo centrinėje Rusijoje - aplink Maskvą, o nuo 19 dienos ji turėtų įsigalioti pasienyje su Latvija bei Estija. Nuo gruodžio 1 dienos sistema ims galioti visoje Rusijoje, taip pat ir Karaliaučiaus srityje. Muitinės departamentas BNS patvirtino, kad iš Rusijos yra gavęs pranešimą, jog sistema galutinai įsigalios gruodį.

Lietuvos vežėjai krovinius į Rusiją paprastai gabena per Latvijos ir Baltarusijos teritorijas.

TIR knygelė yra tarptautinė garantija, kad ją turinčiam asmeniui padarius pažeidimą, IRU apmokės šalies, kurioje buvo nustatytas pažeidimas, reikalaujamą atlyginimą.

Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis išsiuntė Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei laišką, kuriame išreiškė susirūpinimą, kad dėl neišmokėtos atlyginimo dalies skundą teismui pateikusi valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė buvo iškviesta pasiaiškinti.

Laiške R.K.Urbaitis nurodė esąs susirūpinęs dėl Konstitucijoje nustatytos asmens teisę ginti savo konstitucines teises ir laisves teisme varžymo, trečiadienį pranešė KT.

Tuo metu L.Graužinienė sako, jog Seimo valdyba turėjo moralinę teisę pasikviesti valstybės kontrolierę, o jei ši mano, kad jos teisės dėl to buvo pažeistos, "gali kreiptis iki pat europinių institucijų".

"Aš įžvelgčiau čia jau asmeninę simpatiją ar antipatiją, kai pradedama tokiu lygmeniu ginti aukščiausi pareigūnai. Aš galvoju, kad Seimo valdyba tikrai neperžengė savo ribų, ir tuo esu įsitikinusi. Mes turime moralinę teisę tautos vardu paklausti ir paprašyti, galbūt valstybės kontrolierė galėjo atsiimti tą ieškinį tam, kad nereikėtų valstybei mokėti, jei visi taip būtume pasielgę ir ieškoję kompensacijų, sumos būtų ženkliai didesnės", - KT pirmininko laišką trečiadienį žurnalistams Seime pakomentavo L.Graužinienė.

"Mes kalbėjome moraliniu aspektu, ar tai yra žmogaus teisių pažeidimas, jeigu kontrolierė mano, kad tai žmogaus teisių pažeidimas, ji, kaip pareigūnė, gerai žino procedūras, ji gali kreiptis dėl žmogaus teisių pažeidimo iki pat europinių institucijų, ir tada tegu vertina europinės institucijos Seimo valdybos veiksmus, bet ne taip, kaip labai keista pasidarė pas mus praktika, kada Konstitucinio Teismo teisėjai pradeda komentuoti įvykius, kurie vyksta parlamente", - kalbėjo parlamento vadovė.

G.Švedienė buvo pakviesta į praėjusios savaitės Seimo valdybos posėdį.

Po jo L.Graužinienė sakė, jog Seimo valdyba valstybės kontrolierės skundą teismui dėl neišmokėtos atlyginimo dalies vertina kaip nemoralų, tačiau sutinka, kad pagal įstatymus kontrolierė - teisi.

Valstybės kontrolierė G.Švedienė žurnalistams patvirtino Seimo valdyboje buvusi įkalbinėjama atsiimti ieškinį dėl nesumokėto atlyginimo dalies grąžinimo, bet to neplanuojanti daryti.

"Mes kreipėmės į teismą su prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes nuo spalio pirmos dienos, kai Vyriausybė priėmė sprendimą atstatyti daliai viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, susiklostė situacija, kad yra alogiška darbo užmokesčio sistema, kai aukštesnio rango pareigūnai uždirba mažiau nei žemesnio rango pareigūno, didesnės atsakomybės ribas turintys žmonės uždirba mažiau nei jų pavaldiniai", - po Seimo valdybos posėdžio žurnalistams sakė G.Švedienė.