Pasak pranešimo, Telšių departamento inspektoriai atliko neplaninį patikrinimą Telšiuose įsikūrusioje mėsos pusgaminių gamybos įmonėje „Restera“. Patikrinimo metu aptikti ir užfiksuoti šiurkštūs higienos pažeidimai. Įmonės veikla sustabdyta ir ji veiklą galės atnaujinti tik pašalinusi visus pažeidimus.

Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonėje visuose gamybos etapuose trūksta elementarios higienos, visur susikaupę nešvarumai, gamybinis inventorius sudėtas ant palangių, sulūžusių lentynų. Gamybinės patalpos ypač apleistos: sienos padengtos pelėsiu, nusitrynusiais dažais, išdaužytos skylės, patalpas skiriančios užuolaidos suplyšusios, nešvarios, pajuodusios, padengtos pelėsiu. Patalpoje fiksuotos ir susikaupusios graužikų išmatos. Gamyboje naudojami indai padengti pelėsiu, susikaupusiais nešvarumais.

Žaliavų laikymo kameroje, pasak inspektorių, paviršiai taip pat padengti pelėsiu. Ant lubų kaupiasi kondensatas, kamerų durys padengtos storu ledo sluoksniu, nesandarios. Nustatyta, kad žaliavos saugomos pažeidžiant laikymo sąlygas, todėl bus sunaikintos.

Maisto produktų laikymo vieta aptikta nešvari, sienos ir lubos taip pat padengtos pelėsiu, ant maisto pakuočių laša drėgmė nuo apipelėjusio ir šlapio nuo besikaupiančio kondensato ventiliatoriaus. Rankoms plauti ir dezinfekuoti buvo naudojamos medžiagos, kurių galiojimo laikas pasibaigęs.

Nustatyta, kad savikontrolės žurnalai, kuriuose fiksuojami maisto saugai užtikrinti svarbūs veiksniai, tokie kaip įrašai apie patalpų valymą, temperatūrų kaitą ir pan., buvo pildomi fiktyviai, pvz., rašoma, kad patalpos valomos kasdien. Be to, šeši gamybos zonoje dirbantys darbuotojai buvo nepasitikrinę sveikatos.

Atlikus visas procedūras, sustabdytai įmonei bus taikoma nuobauda. Taip pat surašytas teikimas įtraukti įmonę į VMVT viešinamą Nepatikimų įmonių sąrašą.

Kaip pranešė tarnyba, liepos pradžioje iš „Pieno tyrimų“ laboratorijos gauta informacija, kad „Lilės sūrių“ mėginiai iš pieno supirkimo punktų – netapatūs, o tai reiškia, kad keliuose to paties pieno mėginiuose nurodyti skirtingi rezultatai.

Buvo nuspręsta patikrinti įtartinus tyrimus pristačiusius Radviliškio rajono supirkimo punktus.

„Tyrimo metu paaiškėjo, kad „Lilės sūriai“ pieną surinkinėjo nelegaliame, tarnybos neregistruotame pieno supirkimo punkte. Patikrinimo metu ten nebuvo jokio atsakingo asmens, taigi, ūkininkai pieną atveždavo ir tiesiog palikdavo vietoje, kurioje net šaldytuvas, skirtas atšaldyti pieną, nebuvo įjungtas,“ – pranešime sakė tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėja Gintarė Jatkevičienė.

Patikrinus „Lilės sūrius“ nustatyta, kad pienas nebuvo sveriamas, pristatomas neatvėsintas, nevedama apskaita, nebuvo nustatomi pieno sudėties ir kokybės rodikliai, neužtikrintas žaliavų ir produktų gamybos atsekamumas. Tyrimas tęsiamas.

Tarnybos vyriausioji specialistė – maisto produktų inspektorė Judita Žilienė teigė, kad atvykusi patikrinti bendrovės pastebėjo purvinas patalpas, voratinklius, rūgimo kvapą, sklindantį nuo gamyboje naudoto inventoriaus.

„Tik užėjus į įmonės patalpas iškart į akis krito ypač aplaidi higiena – visur netvarkinga, nešvarios grindys, apdžiūvusia spurgų tešla aplipęs gamybos inventorius, patalpose skraidančios musės... Nebuvo abejonių, jog veikla turi būti sustabdyta, kol įmonės atstovai dar kartą tinkamai įsigilins ir atsakingai taikys nustatytus reikalavimus tokia veiklai“, – sakė J. Žilienė.

Be to, bendrovė tose pačiose cecho patalpose kartu ir gamino, ir sandėliavo produkciją, čia vyko ir palapinių, inventoriaus remonto darbai, darbuotojų tualete nėra nei karšto, nei šalto vandens, dezinfekcijos priemonių.

Įmonė tinkamai nešalino atliekų, nepateikė atsekamumo dokumentų, žurnalo, kuriame turi būti fiksuojami esminiai maisto saugą užtikrinantys veiksniai.

Priklausomai nuo trūkumų šalinimo, VMVT spręs dėl įmonės veiklos atnaujinimo.

„Skanėstai“ savo produkciją tiekė įvairių švenčių, renginių bei mugių metu, taip pat nuolat prekiavo Palangoje.  

Patikrinusi 50 prekybos vietų, tarnyba pranešė sustabdžiusi 14 prekybos vietų veiklą – bendrovių „Lacerta aurea“, „Ladaima“ ir jai priklausančio parduotuvių tinklo „Sale“, taip pat įmonių „Libertalia, „Punkt“, ir kelių fizinių asmenų, susijusių su maisto prekių tvarkymu.

„Visais atvejais aptiktų suklastotų produktų tiekimas į rinką apribotas, toliau tęsiami patikrinimai susijusiose įmonėse bei produktų laikymo vietose. Šios dienos duomenimis, virš 220 tonų maisto produktų tiekimas rinkai yra sustabdytas“ – pranešė tarnyba.

Tarp sulaikytų produktų didelė dalis asortimento buvo įvairūs saldumynai, alus, nealkoholiniai gėrimai, taip pat vaikų tarpe mėgstami spraginti kukurūzai, krekeriai, vafliai, ledinukai.

Anot tarnybos, šiuo metu inicijuotas šių subjektų įtraukimas į Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą.

Tarnyba taip pat papildomai renka duomenis iš įmonių, į kurias galimai pateko maisto produktai suklastotais tinkamumo vartoti terminais. Prekybos ar maitinimo įmonėms nurodyta informuoti apie turimus produktų likučius, patikrinti iš prekių tiekėjų gautas prekes.

VMVT pareigūnai taip pat atrinko maisto produktų mėginius laboratoriniams tyrimams atlikti – maisto saugai patikrinti. Gautuose pirmųjų mėginių rezultatuose patogenų neaptikta, mikotoksinų nenustatyta, tačiau tyrimai toliau tęsiami, laukiama rezultatų.

Pirmadienį pranešta, jog policija išaiškino maisto įvežimą ir realizavimą vykdžiusią nusikalstamą grupuotę, ji rinkoje galėjo realizuoti produktų už 1 mln. eurų. Skelbta, jog nusikalstamojoje grupėje dalyvavo 29 asmenys, trys pagrindiniai organizatoriai, du iš jų – suimti.

Tyrimo metu nustatyta, jog klastojamos produkcijos galiojimo terminas dažniausiai buvo pasibaigęs 2020-aisiais bei 2021 metais, tačiau fiksuota ir atvejų kai terminas buvo pasibaigęs prieš septynerius, aštuonerius metus.

„Inter RAO Lietuva“ apie tai per Varšuvos vertybinių popierių biržą pranešė po to, Lietuvos energetikos rinkos reguliuotojas (VERT) gegužės 27 dieną sustabdė jos elektros importo bei nepriklausomo tiekėjo licencijas, o „Nasdaq“ centrinio vertybinių popierių depozitoriumo Vilniaus filialas gegužės 26 dieną atmetė įmonės akcininkų nurodymą mokėti dividendus.

Depozitoriumo Lietuvos filialas BNS patvirtino sustabdęs bendrovės akcijų operacijas, dėl to buvo atsisakyta atlikti ir įmonės dividendų mokėjimą.

„Mes sustabdėme bet kokias operacijas su šios įmonės akcijomis, atsižvelgiant į tai, kad jai yra taikomos Europos Sąjungos numatytos sankcijos“, – BNS sakė filialo vadovė Dalia Jasulaitytė. 

Bendrovės akcininkai gegužės 29 dieną priėmė sprendimą visą pernai uždirbtą 7,4 mln. eurų pelną išmokėti dividendams.

Pasak „Inter RAO Lietuvos“, gegužės 27-ąją ji gavo FNTT atsakymą dėl jos paskelbtos informacijos, kad bendrovė yra susijusi su asmenimis, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, todėl įšaldomas jos turtas ir akcijos. FNTT atsakyme teigiama, kad įmonės netiesioginė akcininkė „Inter RAO“ priklauso bendrovėms, kurias netiesiogiai valdo Rusijos Federacija – prezidentinė respublika – ir jos prezidentas Vladimiras Putinas, kuriam taikomos tarptautinės sankcijos.

Remdamasi FNTT informacija, VERT iki birželio 26 dienos sustabdė 2013 metais „Inter RAO Lietuvai“ suteiktą leidimą  importuoti elektrą ir 2003 metų leidimą vykdyti nepriklausomo elektros tiekėjo veiklą.

Kaip skelbta, VERT sprendimas priimtas bendrovei iki praėjusio ketvirtadienio neinformavus reguliuotojo, kad ji yra finansiškai pajėgi tęsti veiklą, taip pat FNTT paskelbus apie įšaldytas bendrovės lėšas bei akcijas, o „Nord Pool“ biržai sustabdžius jos prekybą elektra.

„Inter RAO Lietuvai“ iki birželio 26 dienos neįrodžius, kad yra finansiškai pajėgi tęsti veiklą, VERT panaikins leidimus.

FNTT apie apribotas „Inter RAO Lietuvos“ galimybes atlikti bankų operacijas pranešė kovo viduryje. Prieš savaitę ji pranešė, kad įšaldytos ne tik įmonės lėšos, bet ir akcijos, o vietoj sąsajų su sankcionuojamu Rusijos oligarchu Igoriu Sečinu įrašytas V. Putinas.

Iškilus atsiskaitymo rizikai tarp biržos ir „Inter RAO“ grupės įmonių „Nord Pool“ birža gegužės 20 dieną pranešė sustabdžiusi prekybą „Inter RAO Lietuvos“ elektra. Iš karto po to bendrovė „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO) kaip garantinis tiekėjas perėmė 84 bendrovės klientus, likę susirado kitus tiekėjus. 

Be to, Latvijos energetikos milžinės „Latvenergo“ antrinė bendrovė Lietuvoje „Elektrum Lietuva“ BNS praėjusią savaitę panešė ketinanti nutraukti sutartį su „Inter RAO Lietuvos“ grupės įmone „Vydmantai wind park“, valdančia Vydmantų vėjo parką, – jos lėšos taip pat įšaldytos.

Daugiau nei 19 metų veikianti „Inter RAO Lietuvos“ grupė, kuriai priklauso antrinės bendrovės „Inter RAO Latvia“, „Inter RAO Eesti“, „IRL Polska“ ir „Vydmantai wind park“, pernai uždirbo 14,3 mln. eurų grynojo pelno (2020 metais – 12,2 mln. eurų) ir gavo 334,3 mln. eurų pajamų (163,4 mln. eurų).

„Sodros“ duomenimis, bendrovėje dirba 25 darbuotojai – kovo mėnesį vidutinis jų atlyginimas neatskaičius mokesčių siekė 22,3 tūkst. eurų.

Čiuožykla spėjo pasidžiaugti tik nedidelis būrelis lankytojų, tačiau norinčių aktyviai leisti laisvalaikį ant ledo buvo labai daug. "Griežtai laikėmės Vyriausybės nutarimų dėl karantino. Mūsų čiuožykla pakankamai didelė, bet į ją vienu metu leisdavome ne daugiau 25-ių čiuožėjų", – pasakojo Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė.

Nors čiuožimo mėgėjai, ypač vaikai, seniai laukė šios pramogos, tačiau atsirado ir nepatenkintų asmenų, kurie ėmė rašyti skundus valstybės institucijoms, neva Raudondvario dvaras nesilaiko įstatymų.

S.Navickienė apgailestavo, kad Vyriausybė taiko nevienodus standartus: prekybos centruose ūžia minios žmonių, o atvirame ore įrengtoje čiuožykloje draudžiama leisti laiką net nedidelėms grupelėms.

Čiuožykla nebus išmontuota, bet jos veikla sustabdyta, kol nebus patvirtintas naujas nutarimas dėl tokio pobūdžio veiklų organizavimo viešose lauko erdvėse.

„Lūkesčiai būtų tokie, kad situacija išliktų tokia pati, kaip dabar, nekintanti. Nepaisant optimistinių norų, gyvenimo realybė įneša tam tikrą neramybę. Kiek man žinoma po susitikimo su verslo asociacijomis, kai kas jaučia neramumą, kad reikės vykdyti Aliaksandro Lukašenkos nurodymus, turiu galvoje Baltarusijos įmones – „Belkalį“, „Azot“. Jos jaučia tam tikrą neramumą, bet techninių sprendimų arba oficialių pranešimų uostui, geležinkeliui kol kas neturime“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Sinkevičius.

„Lietuviškos įmonės Baltarusijoje nesireiškia politiniame fone, kiek man žinoma, tačiau plėtros planus visos yra sustabdžiusios. Iš tų didesnių įmonių dvi bent jau sako, kad greičiausiai nieko skaudaus neįvyks, dar dvi – galvoja, kad vis dėlto gali turėti poveikį“, – sakė ministras.

Pasak jo, siekiant pritraukti baltarusiškas įmones į Lietuvą, ketinama inicijuoti pataisas, kurios leistų registruoti įmonę, ne tik turinčią sąskaitą banke, bet ir elektroninių pinigų įstaigoje.

„Kalbant apie verslo persikėlimą į Lietuvą, mes suinteresuoti, kad ypač aukštų technologijų verslas, IT specialistai, įmonės mokėtų mokesčius mūsų valstybėje, dirbtų čia. Didžiąja dalimi sąlygos aptartos, kaip čia greičiau Baltarusijos įmonėms įsikurti, nes visoje ES veikia tos pačios nuostatos dėl pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos. Mes po paskutinio pasitarimo ketiname rengti Akcinių bendrovių įstatymo pataisas, kurios leistų registruoti įmonę, ne tik turinčią sąskaitą banke, bet ir turinčią sąskaitą elektroninių pinigų įstaigoje“, – teigė R. Sinkevičius.

Jis taip pat pridūrė, kad neteko girdėti dėl konkrečių veiksmų dėl judėjimo apribojimo pro Baltarusiją vežėjams.

„Kiek aš žinau, čia buvo sukilęs gandas, kad išsigąsta buvo, kažką reikės daryti, po to buvo apsispręsta aukštu lygiu, kad gal nieko nedarykime. Nieko nedarėme ir nieko neįvyko“, – sakė ministras.

Baltarusijos tariamam prezidentui A. Lukašenkai grasinant nukreipti krovinius nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius yra sakęs, kad tuo atveju, jei tai būtų įgyvendinta, Lietuva nukentėtų, tačiau ne drastiškai.

Tarnybos teigimu, patikrinus vieno iš gyvenamųjų namų ūkinio pastato patalpas, rasta 1,24 tonos neženklintų, galimai nesaugių šaldytos mėsos ir jos gaminių, kurių vartojimo terminas nebuvo aiškus.

Produkcijos savininkas įpareigotas mėsą ir jos gaminius sunaikinti, be to, jam skirta nuobauda. Pareigūnai informaciją perdavė vertinti Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai.

Daliai šaldytos mėsos nepateikti įsigijimo dokumentai, pagal kuriuos būtų galima atsekti jos kilmę. Mėsa ir jos produktai buvo laikomi ir tvarkomi nešvariose patalpose, nesilaikant higienos.

Savininko teigimu, mėsa buvo įsigyta turgavietėje, o gaminiais prekiauta namuose.

Neplaninis bendrovės „Kužių mėsa“ patikrinimas organizuotas VMVT vadovaujantis rizikos vertinimu ir gavus anoniminį skundą.

Patikrinimo metu šiurkštūs pažeidimai užfiksuoti dar iki patenkant į įmonės vidaus patalpas: pašaliniai asmenys į jos teritoriją galėjo patekti be jokios kontrolės, aplinkui buvo įvairių daiktų, nesusijusių su skerdyklos veikla.

Taip pat nustatyta šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo pažeidimų – žmonių maistui neskirtos gyvūninės atliekos buvo sukrautos į perpildytus, surūdijusius, nesandarius, atvirus konteinerius lauke. Prie šių atliekų nesunkiai galėjo prieiti graužikai ir bešeimininkiai gyvūnai, taip keliamas užkrečiamųjų ligų išplatinimo pavojus.

Patikrinimo skerdyklos gamybos patalpose metu nustatyta, kad mėsa tvarkyta antisanitarinėmis sąlygomis. Patalpos buvo nešvarios, nusidėvėjusios, skerdimo linijos konstrukcijos buvo pažeistos korozijos, nusilupusiais dažais ir pan. Dėl netinkamo mėsos tvarkymo ir darbuotojų judėjimo kelių organizavimo mėsos tvarkymo proceso metu atsirasdavo kryžminės taršos galimybė.

Nustatyta, kad įmonėje nebuvo laikomasi ir karantino laikotarpiu nustatytų reikalavimų maisto tvarkymo proceso ir darbuotojų higienai užtikrinti. Gyvulių skerdimą vykdantys darbuotojai dirbo nešvariais darbo drabužiais, darbuotojai neturėjo tinkamų sąlygų rankų higienai ar dezinfekcijai. Šioje įmonėje vykdytas priverstinis gyvulių (ir sužalotų) skerdimas nesilaikant reikalavimų.

Bendrovė „Kužių mėsa“ galės tęsti veiklą tik pašalinusi visus pažeidimus ir po pakartotinio VMVT inspektorių patikrinimo. Atsakingiems įmonės asmenims bus taikomos administracinės ir drausminės nuobaudos. Visa nesaugi produkcija ir žaliavos buvo sulaikytos ir vartotojų nepasiekė.

Apie galimus maistą tvarkančių įmonių pažeidimus galima informuoti VMVT nemokamu telefono numeriu 8 800 404 03 (visą parą), internetu užpildžius pranešimą arba el. paštais: info@vmvt.lt, skundai@vmvt.lt.

Atsižvelgdami į pranešimų turinį, VMVT inspektoriai operatyviai reaguoja, ypač jei dėl nurodytų pažeidimų kyla grėsmė maisto saugai, visuomenės ar gyvūnų sveikatai.