„Taip, diskusijų dėl minimalios algos tikrai buvo ir yra, tačiau manau, kad sutarimas koalicijos viduje tikrai bus pasiektas“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė parlamento vadovė.

„Tai, kad įvairios interesų grupės skirtingai mato tą sumą (MMA dydį – BNS) – natūralu, nes atstovaujami skirtingi segmentai, bet netrukus, spalio pradžioje, Vyriausybė pristatys biudžeto projektą ir tuo metu bus visi taškai sudėti“, – pridūrė Liberalų sąjūdžio lyderė V. Čmilytė-Nielsen.

Trišalei tarybai nesusitarus Vyriausybė praėjusią savaitę iš esmės pritarė, kad MMA nuo kitų metų būtų didinama 15 proc. (110 eurų) iki 840 eurų, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – beveik 16 proc. (85 eurais) iki 625 eurų.

Vyriausybei su tokiu pasiūlymu dar kartą grįžus į tarybą, darbdaviai ir profsąjungos bendro sutarimo antradienį ir vėl nerado. Todėl, kaip yra sakiusi premjerė Ingrida Šimonytė, MMA didinimas bus įteisintas Vyriausybės nutarimu.

A. Armonaitė antradienį sakė, kad nėra normalu, jog visuomenė iki šiol nežino, kokia kitais metais bus MMA, todėl, anot jos, reikia labiau tartis Vyriausybėje. Ministrė anksčiau yra sakiusi, kad MMA iki mokesčių galėtų kilti 70 eurų iki 800 eurų, o NPD – 200 eurų iki 740 eurų.

Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, jog toks pasiūlymas nėra finansiškai subalansuotas.

J. Bidenas savo ruožtu sakė, kad A. Merkel yra „nuostabi draugė, asmeninė draugė ir JAV draugė“. Prezidentas „istoriniu“ vadino 16 metų trukusį kanclerės vadovavimą, kuris baigsis po Bundestago rinkimų rugsėjį. Pokštaudamas J. Bidenas pridūrė, kad A. Merkel, būdama kanclerė, taip dažnai lankėsi Baltuosiuose rūmuose, kad „Ovalinį kabinetą žino geriau nei aš“.

Taip A. Merkel ir JAV prezidentas pažymėjo naują Vokietijos ir JAV santykių, kurie smarkiai nukentėjo prezidentaujant J. Bideno pirmtakui Donaldui Trumpui, pradžią. Tačiau nuomonių skirtumai išlieka, ypač – dėl beveik baigto tiesti dujotiekio „Nord Stream 2“, kuriuo rusiškos dujos tekės į Vokietiją ir kuriam JAV vyriausybė kategoriškai priešinasi.

„Mūsų požiūriai dėl projekto skiriasi“, - pripažino A. Merkel. Tačiau ji pabrėžė, jog Vokietija „supranta“, kad „Ukraina liks gamtinių dujų tranzito šalis“. Be to, būtina išsaugoti šios šalies „teritorinį suverenumą“. Jei Rusija to nesilaikys, Vokietijoje „aktyviai veiks“.

A. Merkel vengė atsakyti į klausimą apie galimas konkrečias priemones tuo atveju, jei Rusija nutrauks savo dujų tranzitą per Ukrainą. „Nenoriu dabar spekuliuoti, - kalbėjo ji. – Tai paaiškės lemiamu momentu, kuris, tikiuosi neateis“.

J. Bidenas sakė, kad per pokalbius su A. Merkel pareiškė savo abejones dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio. Tačiau jie abu esą sutiko, jog „negalima leisti, kad Rusija naudotų energetiką kaip ginklą, kad priverstų savo kaimynes (ką nors daryti) ar joms grasintų“.

JAV baiminasi didesnės Europos priklausomybės nuo rusiškų dujų ir kad kils pavojus tranzito šaliai Ukrainai. Todėl JAV vyriausybė reikalauja iš Berlyno konkrečių pažadų Kijevui. Vašingtonas ir Berlynas susitarė ginčą sureguliuoti iki gegužės.

A. Merkel ir J. Bidenas ketvirtadienį aptarė ir Kinijos klausimą, kovą su klimato kaita ir koronaviruso pandemiją, taip pat padėtį Afganistane ir Irano branduolinę programą, Kanclerė užsiminė ir apie nuo 2020 metų kovo dėl pandemijos įvestus ribojimus europiečiams atvykti į JAV.

J. Bidenas pažadėjo greitai peržiūrėti šį klausimą. Jo ekspertai esą įvertins, „kaip greitai“ ribojimai galėtų būti atšaukti. „Aš ateinančiomis dienomis galėsiu atsakyti į klausimą, kaip bus“, - sakė prezidentas.

A. Merkel, kuri nuo savo kadencijos pradžios 2005 metais bendradarbiavo su keturiais JAV prezidentais, veikiausiai paskutinį kartą lankėsi JAV kaip kanclerė.

Tai pirmas toks dokumentas, kuriame susitariama dėl bendradarbiavimo sričių.

„Šis memorandumas rodo mūsų įsipareigojimą dirbti toliau, tačiau tai yra politinis susitarimas. Dabar mums reikės technine prasme identifikuoti, kokios yra tikslios sritys, kur mums reikia investuoti“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos prezidentas Francesco Rocca (Frančeskas Roka).

Lietuvos Raudonojo kryžiaus valdybos pirmininkas Gediminas Almantas teigė, kad nevyriausybinė organizacija nesiekia dubliuoti pareigūnų veiksmų, o dirbti su žmonėmis.

Pasak jo, valstybė turėtų įtraukti juos į rengimosi galimoms nelaimėms procesą ir nubrėžti organizacijai labai aiškias atsakomybės ribas.

„Mūsų užduotis būtų teikti žmonėms psichologinę, socialinę pagalbą, teikti jiems švarų vandenį, maistą, pasirūpinti ypatingai pažeidžiamais žmonėmis, kurie negali išeiti iš namų, padėti juos perkelti į saugią vietą, aprūpinti juos būtiniausiomis reikmėmis“, – kalbėjo G. Almantas.

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė sakė, kad vertina Raudonojo Kryžiaus paramą Lietuvoje gyvenantiems pabėgėliams: „Čia matytume jų vaidmens stiprėjimą, nes nevyriausybinės organizacijos tą paslaugą teikia visai kitaip kokybės prasme“.

„Matome, kad ir apgyvendinimo paslauga ar integracijos į visuomenę paslauga, teikiama nevyriausybinių organizacijų ir Raudonojo Kryžiaus savanorių, yra labai vertinga“, – tvirtino R. Tamašunienė.

Mūsų užduotis būtų teikti žmonėms psichologinę, socialinę pagalbą, teikti jiems švarų vandenį, maistą, pasirūpinti ypatingai pažeidžiamais žmonėmis, kurie negali išeiti iš namų.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad per Vyriausybės atstovų susitikimą su Raudonojo Kryžiaus atstovais aptarė Astrave statomą atominę elektrinę ir Lietuvos pasirengimą galimoms nelaimėms.

Jie taip pat kalbėjosi apie prieš kelias dienas užgesintą gaisrą Alytaus padangų perdirbimo įmonėje.

A. Veryga sakė, kad nors Lietuva yra saugi valstybė, ją gali paveikti ir klimato kaita, ir kiti faktoriai.

„Niekada negali būti tikras. (...) Bendradarbiavimo sričių, ar tai būtų vidaus reikalai, ar tai būtų sveikatos apsaugos sistema, yra tikrai labai daug“, – kalbėjo ministras.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija įkurta 1919 metais. Ji taip pat priklauso Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo pusmėnulio draugijų federacijai, kurios būstinė yra Ženevoje.

Lietuvoje veikianti humanitarinės pagalbos organizacija padeda senyviems bei vienišiems žmonės, moko teikti pirmąją pagalbą, taip pat pagalbą pabėgėliams, prieglobsčio prašytojams bei migrantams ir humanitarinę pagalbą pažeidžiamiausiems žmonėms Lietuvoje bei už jos ribų.

Seimui šią savaitę planuojama pateikti svarstyti ankstesnę Tautinių mažumų įstatymo projekto versiją, sutarė valdantieji.

"Buvo nutarta ketvirtadienį daryti senos redakcijos įstatymo pateikimą. Jis yra užregistruotas, įtrauktas į rudens sesijos programą, jis buvo priimtas 1991 metais, pasirašytas šalies vadovo Vytauto Landsbergio, tai ir opozicija bus patenkinta, kad konservatorių įstatymas", - po valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdžio pirmadienį žurnalistams sakė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis.

Pasak jo, dar anksčiau LLRA įregistruotas projektas bus pateikiamas ir kuo skubiau priimamas, "kol nebus sutvarkyta nauja redakcija". V.Tomaševskio nurodytas projektas Seime registruotas dar 2010 metais.

Jame nurodoma, kad administracinių teritorinių vienetų, kuriuose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma, vietos įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos vartojama tos tautos mažumos kalba, taip pat čia būtų leidžiami ir informaciniai užrašai tautinės mažumos kalba greta lietuvių kalbos.

LLRA deleguoto kultūros viceministro Edvardo Trusevičiaus vadovaujama darbo grupė yra parengusi Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuris leistų dvikalbius užrašus vietovėse, kur tautinės mažumos atstovai sudaro ne mažiau nei 25 proc. gyventojų.

Taip pat pagal projektą "savivaldybėje, kurioje tautinė mažuma sudaro ne mažiau 25 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus po paskutinio visuotinio gyventojų surašymo, bendraujant su savivaldybių administravimo subjektais esančiais savivaldybės teritorijoje, tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę vartoti tos tautinės mažumos kalbą".

Be to, pagal projektą, būtų "draudžiama taikyti priemones, kurios dirbtinai keistų gyventojų procentinį santykį vietovėse, kuriose gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys".

Šis projektas kol kas neapsvarstytas Vyriausybėje.

Lenkai sudaro daugiau nei 25 proc. gyventojų Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių ir Trakų rajonuose, rusai - Visagino savivaldybėje.

Valdantieji sutarė dėl Nacionalinio vėžio instituto, jis turėtų būti steigiamas prie Vyriausybės, sako Seimo pirmininkė ir laikinoji Darbo partijos vadovė Loreta Graužinienė.

"Darbo partija buvo įtraukusi Nacionalinio vėžio instituto klausimą, džiaugiuosi, kad koalicijoje bandoma ieškoti kompromiso, ir iki kitos savaitės turime šitą klausimą išspręsti, dabar apsistota ties modeliu, kad institutas būtų steigiamas prie Vyriausybės, bet Švietimo ir mokslo ministerijos pavaldume", - po valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdžio pirmadienį žurnalistams patvirtino L.Graužinienė

Vyriausybė jau anksčiau yra parengusi nutarimo projektą, pagal kurį Vilniaus universiteto Onkologijos instituto pavadinimas būtų pakeistas į Nacionalinį vėžio institutą, patvirtinti naujos įstaigos nuostatai, o instituto steigėja taptų Vyriausybė.

Tam Vyriausybei tektų atšaukti buvusio Ministrų kabineto sprendimą dėl Onkologijos instituto padalijimo. Centro-dešinės Vyriausybė 2010 metais priimtą nutarimu dėl Onkologijos instituto reorganizavimo buvo numačiusi, kad jis būtų padalytas į Onkologijos ligoninę ir Lietuvos onkologijos institutą. Tačiau prasidėjus teismų procesams šis nutarimas liko neįgyvendintas.

Anot naujo Vyriausybės nutarimo projekto, Nacionalinis vėžio institutas būtų valstybinis mokslinių tyrimų institutas, savo sudėtyje turintis kliniką.

Praėjusios kadencijos Vyriausybės ir Seimo nuomonės dėl Onkologijos instituto buvo išsiskyrusios. Vyriausybės sprendimu dabartinis Vilniaus universiteto Onkologijos institutas turėjo būti padalytas į Onkologijos ligoninę ir Lietuvos onkologijos institutą. Ligoninės steigėjo teises ketinta perduoti Sveikatos apsaugos ministerijai, o Lietuvos onkologijos instituto steigėjo teisės - Švietimo ir mokslo ministerijai.

Tuo metu Seimas 2009 metų gruodį buvo priėmęs nutarimą dėl Nacionalinio vėžio instituto įkūrimo, o 2011 metų balandį parlamentarai po pateikimo pritarė Nacionalinio vėžio instituto įstatymo projektui.

Lietuvoje viešintis Ukrainos opozicijos politikas, pasaulio bokso čempionas Vitalijus Kličko sako tikintis, kad Ukrainos opozicija per porą mėnesių sutars dėl bendro kandidato prezidento rinkimuose.

42 metų politikas sakė svarstantis galimybę pats mesti iššūkį prezidentui Viktorui Janukovyčiui rinkimuose 2015 metų kovą, bet teigė, jog sprendimą priims po konsultacijų su visuomene ir kitomis opozicijos partijomis.

"Jei norime laimėti, mums reikalingas bendras kandidatas. Suprantame, kokius didelius finansinius ir administracinius išteklius turi Ukrainos valdžia. Todėl labai svarbu turėti bendrą kandidatą - tokį kandidatą, kuris turi daugiausia šansų laimėti prezidento rinkimuose", - pirmadienį žurnalistams Vilniuje sakė V.Kličko.

"Turime tai aptarti su partneriais opozicijoje. Turime surasti idėją, strateginį kelią, kaip galime laimėti. Mums reikia dar kelių mėnesių", - teigė V.Kličko, atsakydamas į BNS klausimą po susitikimo su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.

V.Kličko į politiką įžengė pernai kaip kalinamos ekspremjerės Julijos Tymošenko bendražygis, ir jo partija "Udar" (Smūgis), žadėjusi pažaboti korupciją, užėmė aukštą trečiąją vietą.

Ukrainos opozicijoje taip pat didelę įtaką turi J.Tymošenko susivienijimas "Tėvynė" ir nacionalistinė partija "Svoboda". Šių partijų lyderiai kartu lankėsi pas prezidentę D.Grybauskaitę.

Kultūros viceministras Edvardas Trusevičius tikisi, kad iki metų pabaigos bus rastas sutarimas dėl patobulinto Tautinių mažumų įstatymo projektas, rašo "Lietuvos žinios".

Pirminis projekto variantas etninių grupių atstovams buvo pristatytas dar pavasarį, tačiau dėl pažertos kritikos atsiimtas tobulinti. Dabartinis variantas, anot kultūros viceministro E.Trusevičiaus, taip pat nėra galutinis.

Pagal projektą, savivaldybėse, kuriose tautinė mažuma sudaro ne mažiau kaip 25 proc. gyventojų, jos atstovai turi teisę raštu ar žodžiu gimtąja kalba kreiptis į savivaldybių įstaigas ir padalinius ir žodžiu gauti atsakymą. Tautinės mažumos gausiai gyvenamose savivaldybėse etninės grupės kalba galėtų būti teikiama vieša informacija apie sveikatos apsaugą, viešosios tvarkos užtikrinimą, asmenų saugumą, taip pat pirminė teisinė pagalba, rinkimų informacija.

Taip pat būtų įtvirtinta teisė tautinės mažumos kalba rašyti gyvenamųjų vietovių, gatvių, valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų, topografinių ženklų pavadinimus. Jie gyvenamojoje vietovėje, kurioje tautinė mažuma sudaro ne mažiau kaip ketvirtadalį gyventojų, galėtų būtų rašomi valstybine ir tautinės mažumos kalba. Sprendimą dėl kreipimosi į Vyriausybę dėl gyvenamosios vietovės pavadinimo, topografinio ženklo užrašo priimtų savivaldybės taryba, o pavadinimus nustatyta tvarka suteiktų Vyriausybė.

Sprendimą dėl gatvės pavadinimo suteikimo tautinės mažumos kalba galėtų priimti savivaldybės taryba, o dėl savivaldybės institucijų pavadinimų rašymo papildomoje lentelėje tautinės mažumos kalba - savivaldybės administracijos direktorius. Sprendimus dėl gyventojų aptarnavimo tautinės mažumos kalba savivaldybių institucijose priimtų administracijos direktorius, dėl biudžetinės įstaigos pavadinimo užrašymo papildomoje lentelėje tautinės mažumos kalba - jos vadovas.

"Norėčiau pabrėžti, kad tai nėra imperatyvioji teisė, tai - galimybė. Savivaldybių tarybos, įvertinusios, ar yra realus poreikis, pačios spręs, verta joms ta teise naudotis, ar ne. Šis klausimas tam tikrų žmonių yra pernelyg sureikšminamas, kalbame tik apie teisės, kokia yra paplitusi daugelyje Europos valstybių, suteikimą", - pažymėjo E.Trusevičius.