„Liepos mėnesį Nyderlandai dislokuos savo „Patriot“ sistemas Lietuvoje ir tai gera pradžia įgyvendinti rotacinį modelį. L. Kasčiūnas paprašė, kad Švediją taip pat apsvarstytų tokią galimybę“, – rašoma antradienį išplatintame Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime.

Pasak ministerijos, L. Kasčiūnas akcentavo Lietuvos siekį, kad rotacinės oro gynybos modelis „taptų nuolatine NATO veikla“.

Pranešime nurodoma, kad ministras taip pat pakvietė Švedija dislokuoti savo naikintuvus NATO oro policijos misijos vykdymui.

Stokholme L. Kasčiūnas antradienį susitiko su Švedijos gynybos ministru Palu Jonsonu (Polu Jonsonu) ir civilinės apsaugos ministru Carlu Oscaru Bohlinu (Karlu Oskaru Bohlinu).

Kaip skelbia KAM, susitikimų metu  L. Kasčiūnas pabrėžė Lietuvos pasiryžimą investuoti į savo gynybą, didinti mūsų gynybos pajėgumą, priimti savalaikius ir šalies saugumui svarbius spendimus, o taip pat – mokytis iš Ukrainos karo pamokų, daugiau dėmesio skirti naujoms technologijoms, pavyzdžiui – bepiločiams orlaiviams arba įrangai, padedančiai kovoti su bepiločiais orlaivis.

Ministro teigimu, kad Švedija, Baltijos jūros regiono šalis, o dabar – ir naujausia NATO narė, yra itin svarbi aljanso gynybos architektūrai, savo kaimynams.

„Operacijos Baltijos jūroje bus labai svarbios siekiant apsaugoti mūsų jūrų uostus, užtikrinti pastiprinimą per jūrų susisiekimo linijas, slopinti pajėgumus Kaliningrade. Baltijos jūra mums yra natūralus sausumos operacijų zonos pratęsimas. Norime, kad Baltijos regiono operacinė zona su Baltijos jūra išliktų vientisa ir nedaloma“, – pranešime cituojamas ministras.

Anot L. Kasčiūno, Švedija turi itin daug žinių ir patirties karinių jūrų pajėgų ir pakrančių gynybos srityje, tad Lietuvai būtų naudinga, jei Švedijos karinės jūrų pajėgos galėtų pasidalyti gerąja patirtimi kuriant pakrančių gynybos elementus: minavimą jūroje, inžinerinių užtvarų pakrantėje rengimą, laivų nukreipimą jūroje. Taip pat kalbėta apie galimus bendrus mokymus, pratybas.

Susitikimo metu aptartas ir bendradarbiavimas oro gynybos srityje. Anot L. Kasčiūno, abiejų šalių karinėms oro pajėgoms būtų labai vertinga pradėti keistis informacija, integruoti sistemas ir tobulinti procedūras.

Ministrai aptarė ir galimą aktyvesnį abiejų šalių gynybos pramonės bendradarbiavimą, didėjantį ginkluotės ir amunicijos poreikį Europoje, pagalbą Ukrainai, saugumo iššūkius regione.

Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas Švedijoje dar susitiko su Švedijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininku bei komiteto nariais, Švedijos gynybos pramonės atstovais, dalyvavo renginyje „Road to NATO‘s Washington Summit: The Future of Nordic-Baltic Allies“.

Dvišalį memorandumą, kuriuo pratęsiamas bendradarbiavimas transporto politikos srityje ir siekiama gerinti eismo saugą, kad ateityje Lietuvos keliuose nežūtų nė vienas žmogus, pasirašė susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Švedijos infrastruktūros ministras Andreasas Carlsonas.

„Lietuva vertina Švedijos išskirtinius pasiekimus užtikrinant eismo saugą ir pastangas apsaugoti kiekvieną eismo dalyvį. Švedija eismo saugos srityje yra pasiekusi geriausių rezultatų ES, stebime jos pasiekimus tobulinant kelių infrastruktūrą ir keičiant eismo dalyvių elgseną. Švedija – puikus pavyzdys ir svarbus partneris siekiant „Vizijos 0“ tikslų – kad keliuose nežūtų nė vienas žmogus“, – sakė M. Skuodis.

Stebime Švedijos pasiekimus tobulinant kelių infrastruktūrą ir keičiant eismo dalyvių elgseną.

„Džiaugiamės galėdami tęsti bendradarbiavimą su Lietuva šia svarbia tema. Tikimės, kad atnaujintame memorandume  dėl numatytų priemonių Švedijos patirtis ir toliau bus naudinga gelbstint gyvybes keliuose“, – teigė A. Carlsonas.

Pagrindinės memorandume numatytos bendradarbiavimo sritys – transporto politika, eismo sauga ir „Vizija 0“. Ypač didelis dėmesys bus kreipiamas į naujos eismo įvykių duomenų bazės sukūrimą Lietuvoje, kuria bus siekiama kaupti tikslius, detalius eismo įvykių duomenis ir juos panaudoti parenkant saugaus eismo gerinimo priemones.

Vertinant 1 mln. gyventojų tenkantį per metus žuvusiųjų keliuose skaičių, Švedija yra saugiausia ES valstybė: šis rodiklis Švedijoje pernai siekė 22, o Lietuvoje – 56.

Lietuva itin domisi švedų patirtimi miestų eismo saugos sistemų ir „Vizijos 0“ strategijos rengimo, taip pat savivaldžių automobilių vairavimo, elektromobilių plėtros, antialkoholinių variklio užraktų diegimo srityse.

Kaip trečiadienį pranešė Šiaulių apskrities policija, vejos pjovimo roboto vagystė buvo užfiksuota Švedijoje pernai balandžio pabaigoje. Žoliapjovės savininkas labai nustebo, kai, praėjus porai mėnesių po vagystės, jo išmaniojo telefono programėlėje, skirtoje robotui valdyti, pastebėjo, jog prietaisas yra įjungtas ir kažkur darbuojasi.

Vejos robotą pavyko susekti, nes šio gamintojo robotuose yra įmontuoti GPS siųstuvai ir pagal jų signalą galima nustatyti tikslią buvimo vietą, net jei vejapjovė veikia kitoje šalyje.

Šįsyk vejapjovės koordinatės rodė, kad ji yra Lietuvoje ir darbuojasi Radviliškio rajone. Įmonės atstovai šia informacija pasidalijo su Lietuvos policija ir jau po poros dienų robotas buvo surastas ir paimtas iš vieno Radviliškio rajono gyventojo.

Paaiškėjo, kad 27 metų vyras vejos robotą įsigijo, internete radęs skelbimą apie jo pardavimą. Pirkimo-pardavimo sandoris įvyko Radviliškyje. Automobiliu privažiavęs vyras, pirkėjui įteikė robotą be jokių dokumentų.

1500 eurų už jį sumokėjęs pirkėjas pretenzijų dėl roboto įgijimo dokumentų nebuvimo galimai ir neturėjo – juk labai jau patraukli kaina. Tačiau bėdos prasidėjo, kai po kurio laiko pas pirkėją apsilankė Radviliškio rajono policijos pareigūnai ir paėmė be jokių dokumentų įsigytą daiktą.

„Taigi, kaip rodo ši situacija, pirkti vejos robotą iš neoficialių prekybos vietų, o privačių asmenų, kurie net negali pateikti prietaiso įgijimo dokumentų, yra rizikinga – gali likti ne tik be pirkinio, bet ir be pinigų, nes daiktas gali būti vogtas. Tokiais atvejais daiktas grąžinamas teisėtam šeimininkui, paėmus jį iš įsigijusio asmens“, – teigė Šiaulių policija.

Švedijoje pavogtas robotas irgi iškeliavo pas teisėtą savo šeimininką.

Policininkai sako, kad dabar, kai veja pradeda reikalauti priežiūros, vejos robotai įgauna paklausą. Todėl nepatartina susigundyti patrauklia kaina ir vejos priežiūros prietaisus pirkti, vadinamojoje, antrinėje rinkoje. Joje gali būti vogtų ir todėl daug pigesnių prietaisų.

„Įsigydami vejos pjovimo robotą ar kokį kitą daiktą iš antrų rankų, būtina prašykite pardavėjo pateikti visus jo dokumentus, o, kilus net menkiausiam įtarimui, nepirkti iš tokio asmens ar bendrovės“, – sakė policininkai.

Tai pranešė Švedijos naujienų agentūra TT, kuria remiasi portalas „eurointegration“.

NATO pratybos „Nordic Response“, kuriose dalyvavo 20 tūkst. kariškių iš 13 šalių, buvo surengtos netoli Trumsės turistinio rajono Norvegijos šiaurėje. Ten dar 2009 metais buvo pastatyta namelių poilsiui siekiant pritraukti turistų iš Rusijos.

Švedijos žiniasklaidos duomenimis, šių namelių savininkai yra Murmansko meras Igoris Moraris, ilgamečio Murmansko srities dūmos deputato Viktoro Saigino duktė ir Rusijos atominių ledlaužių laivyno „Atomflot“ vadovas Aleksandras Timofejevas.

Šie nameliai, norvegiškai neoficialiai vadinami „rusų kotedžais“, yra kariuomenei jautrioje zonoje netoli Bardufoso karinio oro uosto ir Norvegijos armijos būstinės.

Mūsų vertinimais, nebuvo jokios rizikos, kad informacija pateks į svetimas rankas ar į svetimas ausis.

Švedijos televizijos kanalas TV4 ir Norvegijos portalas „Nordlys“ patvirtino, kad Švedijos ir Norvegijos kariškiai šiuose „rusų kotedžuose“ kovo mėnesį iš tikrųjų nuomojo lovas.

Tai savo komentare TT patvirtino ir Švedijos ginkluotųjų pajėgų spaudos sekretorė Sofia Kalmeborg. Ji pabrėžė, kad kariuomenė nežinojo, kam priklauso nameliai, ir neturi atitinkamos nuosavybės teisių tikrinimo procedūros.

„Mūsų vertinimais, nebuvo jokios rizikos, kad informacija pateks į svetimas rankas ar į svetimas ausis“, – patikino Švedijos ginkluotųjų pajėgų atstovė.

Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre, komentuodamas žiniasklaidos pranešimus, pažymėjo, kad „mes turime labai atidžiai stebėti, kam priklauso nekilnojamasis turtas Norvegijoje, kur ir ar tai gali kelti grėsmę saugumui“.

Anot Užsienio reikalų ministerijos, Visbyje, Gotlando saloje esančiame mieste, ministrai aptars regioninio saugumo, pasirengimo NATO viršūnių susitikimui Vašingtone, NB8 glaudesnio bendradarbiavimo klausimus, taip pat Rusijos karą prieš Ukrainą bei paramą šiai agresiją patiriančiai šaliai.

NB8 yra neformalus penkių Šiaurės ir trijų Baltijos valstybių – Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos – bendradarbiavimo formatas. NB8 šalys rotacijos būdu kiekvienais metais koordinuoja NB8 veiklą, rengia ir globoja tais metais vyksiančius susitikimus.

2024 metais NB8 bendradarbiavimą koordinuoja Švedija.

28-erių D. Rapšys 200 m laisvu stiliumi įveikė per 1 min. 46,41 sek. ir užtikrintai finišavo pirmas. Antras atplaukė estas Kregoras Zirkas (1:48.68), o trečias – 15-metis T. Juška (1:49.48). Jaunasis Lietuvos plaukikas finale pasiekė naują geriausią asmeninį rezultatą ir buvo arti Daniil Pancerevui priklausančio šalies vaikinų iki 17 metų rekordo (1:49.40) – iki jo pritrūko tik 0,08 sek.

D. Rapšys laimėjo savąjį atrankos plaukimą, kai finišavo per 1 min. 49,03 sek. Gretimame takelyje plaukęs T. Juška čia atplaukė antras (1:50.36) ir pasigerino karjeros rekordą (1:50.85). Įdomu tai, kad po 100 m abu lietuviai sienelę palietė vienodu laiku (53.34), bet distancijoje greitesnis buvo D. Rapšys.

Lietuvos plaukikai ryte buvo greičiausi ir tarp visų 93 kvalifikacijos dalyvių.

Šių varžybų rekordas nuo 2018 metų tebeprikauso būtent D. Rapšiui – 1 min. 45,12 sek. Panevėžietis taip pat yra ir Lietuvos rekordo (1:44.38) autorius.

A. Šidlauskas 100 m krūtine A finale, kaip ir ryte, taip ir vakare, užėmė trečią vietą. Panevėžietis distanciją įveikė per 1 min. 0,13 sek. ir buvo kiek greitesnis nei atrankos varžybose (1:00.39).

Auksas čia atiteko varžybų rekordą pagerinusiam olandui Arno Kammingai (59.23), sidabrą iškovojo jo tautietis Casparas Corbeau (59.58).

A. Šidlauskas siekia šios rungties olimpinio normatyvo, kuris yra 59,49 sek.

Karjeros rekordą (59.12) jis užfiksavo 2017 metais, o šiemet greičiausiai plaukė per 59,79 sek.

Vakarinėje varžybų dalyje stipriausiame 1500 m laisvu stiliumi plaukime dalyvavo Džiugas Miškinis. Kaunietis čia finišavo šeštas ir distanciją įveikė per 15 min. 42,08 sek. Bendroje įskaitoje jam taip pat atiteko šeštoji vieta.

Aukso medalis čia atiteko Švedijos rekordininkui Victorui Johanssonui (15:04.97), sidabrą pelnė danas Alexanderis Aslakas Nørgaardas (15:22.94), o bronzą iškovojo vokietis Paulo Strehlke Delgado (15:23.00).

Priminsime, kad Dž. Miškiniui priklausantis Lietuvos vyrų rekordas yra 15 min. 21,69 sek., o olimpinis šios rungties normatyvas – 15 min. 0,99 sek.

Varžybos Stokholme – galimybė sportininkams vykdyti olimpinius normatyvus. Šiose varžybose startuojančių lietuvių vietą olimpinėse žaidynėse jau turi užsitikrinęs D. Rapšys (200 ir 400 m laisvu st.).

Varžybos Stokholme baigsis pirmadienį.

Kaip nurodoma Vyriausybės pranešime, premjerė pabrėžė, kad Rusijos veiksmai rodo ją išliksiant ilgalaike grėsme, todėl neatidėliotinais prioritetais turi būti NATO sąjungininkų dėmesys kolektyvinės gynybos stiprinimui, didesnės investicijos į gynybą.

„Labai svarbu, kad mes, visos Ukrainą ir jos kovą už laisvę remiančios šalys, stiprintume ir plėstume paramą Ukrainai – nėra geresnio būdo sustabdyti karą tęsiančią ir Vakarų atžvilgiu toliau agresyvėjančią Rusiją“, – pranešime cituojama I. Šimonytė.

Be būtinybės stiprinti ir spartinti paramą Ukrainai vyriausybių vadovai taip pat aptarė Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimo NATO, Šiaurės ir Baltijos šalių saugumo, energetikos, Baltijos jūros kritinės infrastruktūros apsaugos klausimus, dvišalį Lietuvos ir Švedijos ekonominio bendradarbiavimo skatinimą.

Pasak Vyriausybės, Lietuva su Švedija turi dar neišnaudoto didelio potencialo aukštųjų technologijų sektoriuose, vienas siektinų vyriausybių tikslų yra gerinti sąlygas šalių bendradarbiavimui, verslo partnerystėms šiose srityse.

Vokiečių teisėsauga pranešė, kad centrinėje Vokietijoje sulaikyti du islamistai įtariami terorizmu. Abu afganistaniečiai ruošėsi išpuoliams su šaunamaisiais ginklais prie Švedijos parlamento. Nurodymus jie gavo iš teroristinės islamo organizacijos, bent jau taip teigė. Pasak vokiečių prokuratūros, per išpuolį turėjo būti žudomi policijos pareigūnai ir civiliai. Ekstremistai internete tyrinėjo sąlygas galimo nusikaltimo vietoje ir kelis kartus, nors ir nesėkmingai, bandė įsigyti ginklų.

„Tai siaubinga. Bet ir pasisekė, kad jie sulaikyti anksčiau nei spėjo įvykdyti teroro aktą, nukreiptą prieš valdžią“, – kalbėjo vyras.

„Jei tai tiesa, tai labai rimta. Tai tik parodo, kokiu sudėtingu metu gyvename. Kad panašias grėsmes turim vertinti itin rimtai“, – teigė Švedijos mokyklų ministrė Lotta Edholm.

Islamistai Švediją taikiniu renkasi norėdami atkeršyti už ten degintą Koraną. Švedijoje ir Danijoje kelis kartus buvo viešai išniekinta musulmonams šventa knyga. Degino net irakiečiai pabėgėliai. Vasara tai sukėlė protesto bangą islamo pasaulyje. Rugpjūtį Švedų žvalgyba pakėlė grėsmės lygį iki priešpaskutinio – ketvirto laipsnio. Tai jau ne pirmas Vokietijoje atskleistas sąmokslas prieš Švediją. Dėl Korano deginimo spalį vokiečių prokurorai apkaltino du brolius irus, kurie planavo surengti islamo valstybės įkvėptą išpuolį vienoje Švedijos bažnyčių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

„Švedija niekam negrasina. Švedija trokšta taikos“, – sakė Karlas Gustavas. Karalius pridūrė, kad narystė NATO atverčia naują istorijos puslapį, bet nepakeis Švedijos užsienio ar saugumo politikos.

„Išsaugoti Švedijos laisvę ir nepriklausomybę yra svarbiausias mūsų tikslas, kaip ir anksčiau“, – sakė karalius ir pridūrė, kad narystė NATO sustiprins Švedijos galimybes apsiginti.

Pasak Karlo Gustavo, prieš daugiau nei dvejus metus prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą iš esmės supurtė po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusią politinę tvarką.

Prieš savaitę per ceremoniją Briuselyje Švedijos vėliava buvo iškelta prie NATO būstinės.

Švedija maždaug 200 metų laikėsi karinio neprisijungimo politikos, tačiau, reaguodama į Rusijos invaziją, 2022 m. gegužę pateikė paraišką įstoti į NATO ir šiemet kovo 7 d. tapo Aljanso nare. Turkija ir Vengrija buvo dvi NATO narės, beveik dvejus metus vilkinusios Švedijos priėmimą į Aljansą.

Vienam gyventojui tenkantis vyresnių nei 15 m. amžiaus asmenų suvartojamo alkoholio kiekis 2023 m. sumažėjo iki 8,6 litro, pranešė Švedijos alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų informacijos taryba (CAN).

Tai buvo 2,7 proc. mažiau nei 2022 m. ir, neskaitant 2020 m., per metus suvartojamo alkoholio kiekis taip smarkiai nebuvo nukritęs nuo pat 2014 m.

„Tai rodo, kad 2023 m. ekonominė padėtis turėjo įtakos ir perkamo alkoholio kiekiui“, – pranešime spaudai nurodė CAN mokslinis darbuotojas Bjornas Trolldalas.

„Nuvertėjusi Švedijos krona ir išaugusios kuro kainos darė poveikį importui“, – naujienų agentūrai AFP sakė tyrėjas.

Dėl to švedai iš Vokietijos pirko mažiau alkoholio, kuris sudaro 50 proc. viso importo, pridūrė jis.

Šalies ekonomika 2023 m. susitraukė 0,3 proc. ir tai buvo vienas iš prasčiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Tuo tarpu centrinis bankas didino palūkanas, kad pažabotų įsismarkavusią infliaciją.

Švedijoje veikia prekybos alkoholiu monopolis – tai reiškia, kad, neskaitant barų ir restoranų, švedai stipresnių nei 3,5 laipsnio alkoholinių gėrimų gali įsigyti tik valstybinėse parduotuvėse – „Systembolaget“ bei įgaliotose prekybos vietose kaimo vietovėse.

Tyrimo duomenimis, 2023 m. parduotuvių tinkle „Systembolaget“ buvo parduota maždaug 71 proc. viso šalyje suvartoto alkoholio – daugiau nei 2019 m., kai šis rodiklis sudarė 64,8 proc.

Švedijoje suvartojama vis mažiau alkoholio, o jo vartojimas nuo 2014 m. sumažėjo maždaug 10 proc.