„Džiaugiamės, kad Kauno rajono savivaldybė vis didesnį dėmesį skiria infrastruktūros plėtrai: Kauno rajoną juosia dviračių takai, įrenginėjami parkai, laisvalaikio erdvės, jais naudojasi įvairiausio amžiaus gyventojai. Lankytojų jau laukia ir modernizuotas Mastaičių – vienintelis Kauno rajone – baseinas. Judėjimas – viena pamatinių geros sveikatos sąlygų, nenuostabu, kad Kauno rajono gyventojų sveikatos rodikliai yra vieni geriausių Lietuvoje“, – sakė Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro (KRVSB) direktorius Laurynas Dilys.

Lengviausiu keliu neina

Biuro komanda, teikianti sveikatinimo paslaugas Kauno rajono gyventojams, pramintais takais nevaikšto. „Kadangi įgyvendinant veiklas norisi pasiekti kuo daugiau gyventojų ir jų grupių, neiname lengviausiu keliu, keliame sau aukštus reikalavimus ir iššūkius, kad kuo daugiau bendruomenių narių jiems patogiu laiku gautų aukštos kokybės nemokamas sveikatinimo paslaugas kuo arčiau namų“, – pabrėžė L. Dilys.

Laurynas Dilys. / A. Aleksandravičiaus nuotr. 

Judėjimas – viena pamatinių geros sveikatos sąlygų, nenuostabu, kad Kauno rajono gyventojų sveikatos rodikliai yra vieni geriausių Lietuvoje.

KRVSB jau daugiau nei šešerius metus Kauno rajone organizuoja fizinio aktyvumo treniruotes. Pradėję savo iniciatyva, treniruotes pratęsė įgyvendinant projektą, jos vis dar sulaukia labai didelio gyventojų aktyvumo. „Kad Kauno rajono savivaldybė yra žiedinė, paslaugos tiekėjus priverčia sukurti savotišką renginių organizavimo metodiką, nes norima paslaugas padaryti prieinamas visiems. Nors siekiant apimti kuo platesnes teritorijas treniruočių vietos kartais keičiamos, veiklos jau įvyko daugiau nei 50 skirtingų Kauno rajono taškų. Fizinio aktyvumo treniruotėse jau sudalyvavo daugiau kaip 40 tūkst. dalyvių, o profesionalūs treneriai, vykdami į veiklas, nuvažiavo daugiau kaip 70 tūkst. km, arba, kad būtų vaizdžiau, 1,5 karto apsuko Žemės rutulį per pusiaują“, – šypsojosi pašnekovas.

Bendruomenės konkuruoja

Šias veiklas koordinuojantis biuro specialistas Dovydas Švėgžda pastebėjo: „Kauno rajono bendruomenės net konkuruoja dėl treniruočių, bandydamos surinkti kuo daugiau dalyvių ir taip rodydamos savo aktyvumą, kad tik užsiėmimai neišsikeltų į kitas vietoves.“

Skirtingo pobūdžio treniruotės, labiausiai atitinkančios bendruomenės poreikius, organizuojamos rudens ir žiemos, žiemos ir pavasario ciklais. Vieno ciklo metu įvyksta daugiau nei 400 treniruočių. Šiuo laikotarpiu treniruotės organizuojamos daugiau nei 20 Kauno rajono taškų. Vasarą gyventojams siūlomos treniruotės po atviru dangumi, organizuojamos gražiausiose Kauno rajono vietovėse.

Be fizinio aktyvumo, Kauno rajono gyventojams organizuojama ir daugybė kitų sveikatinimo veiklų, kurios skatina rūpintis savo sveikesne gyvensena, mityba.

Griauna mitus

Ypač daug dėmesio yra skiriama emocinei ir psichikos sveikatai stiprinti. Pakaunėje rengiamos nerimo, streso įveikimo ir konfliktų valdymo, emocijų pažinimo mokymų grupės. Labai daug dėmesio sulaukia biuro organizuojamos patyrimų stovyklos moterims ir vyrams. „Organizuojamų stovyklų tikslas – bendrystėje atsipalaiduoti nuo monotoniško, įtempto ir labai greito kasdienybės ritmo, išlaisvinti emocijas, nusimesti protinę įtampą ir prisipildyti ramybės“, – teigė KRVSB direktorius.

Netiesa: vyrauja mitas, esą įtraukti vyrus į sveikatinimo veiklas sunku./ A. Aleksandravičiaus nuotr. 

Vyrauja mitas, esą įtraukti vyrus į sveikatinimo veiklas sunku. „Tačiau, priimant netradicinius sprendimus ir nebijant iššūkių, viskas įmanoma. Vyrų stovyklų sąrašai užsipildo, veiklų metu vyrai diskutuoja iki paryčių, dalijasi patirtimi, sulaukiame prašymų organizuoti tęstines stovyklas“, – pasidžiaugė Bendruomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Rita Gudauskienė.

Bus ir naujovių

Šiltuoju metų laiku atvirose erdvėse organizuojamos atpalaiduojančios gongų muzikos terapijos, autogeninės treniruotės, skirtos sveikos gyvensenos įgūdžiams formuoti, mokymui atsipalaiduoti, stresui mažini.

Įvairovė: pakaunėje rengiamos nerimo, streso įveikimo ir konfliktų valdymo, emocijų pažinimo mokymų grupės./ A. Aleksandravičiaus nuotr.

„Biuro komanda nežada sustoti. Nuo šių metų planuojama nauja iniciatyva „Džiaugsmo akademija“, kuri skatins žmones atrasti, kurti ir pamatyti kasdienius džiaugsmus. Ketiname vėl į veiklas įtraukti gyventojų apsilankymus modernizuotame Mastaičių baseine, organizuoti pėsčiųjų ir šeimų žygius“, – planais dalijosi L. Dilys.

Daugėja lietuvių, poilsiaujančių savo šalyje

Dažna nuomonė, kad lengviausia nuo visko atsiplėšti ir pailsėti svečioje šalyje, tačiau vis daugiau lietuvių kokybišką poilsį atranda būtent Lietuvoje. Tai patvirtina Lietuvos statistikos departamento ataskaita apie vietinį ir išvykstamąjį turizmą – naujausiais duomenimis, Lietuvos gyventojų kelionių su viena ir daugiau nakvynių skaičius 2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 m. ketvirčiu, padidėjo 4,4 proc., t. y. nuo 656,4 tūkst. iki 685,3 tūkst. kelionių. Vienos dienos kelionių skaičius taip pat augo 1,3 procento – nuo 3,04 mln. iki 3,08 mln. kelionių. Iš pirmo žvilgsnio populiarėjimo tempas gali pasirodyti lėtas, tačiau atrandančiųjų poilsio galimybę Lietuvoje skaičius taip didėja jau kelerius metus iš eilės ir, panašu, ši tendencija išliks ateityje.

Kad poilsis su šeima Lietuvoje populiarėja, pastebi ir SPA centrų atstovai: „Pastaruosius kelerius metus lankytojų skaičius nuosekliai augo visuose „SPA Vilnius“ centruose – Vilniuje, Druskininkuose bei Anykščiuose. Mūsų lankytojų dažniausiai nurodomos priežastys, kodėl jie išmaino poilsį užsienyje į poilsį Lietuvos kurortuose ir ten įsikūrusiuose SPA, yra kelios: noras geriau pažinti savo šalį ir joje pailsėti, užsienio kurortams prilygstantis aptarnavimas, galimybė lengviau planuoti atostogas, nes viskas yra arčiau, taip pat daug ką atveja smalsumas išbandyti būtent lietuviškas SPA paslaugas ir galimybė pasigražinti“, – pasakoja bendrovės „SPA Vilnius“ rinkodaros vadovė Dovilė Navickienė.

Kalėdinė dovana – potyriai ir poilsis

Keliaujančiųjų po šalį tikslai skirtingi, tačiau, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daugiausia vietinių turistų (35 proc.) 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį savo pagrindiniu kelionės tikslu nurodė draugų ir giminių lankymą bei laisvalaikį, poilsį ir atostogas – 28 proc. Šie rezultatai patvirtina SPA centrų statistiką, kad vis daugiau lietuvių kaip kalėdinę dovaną artimiesiems renka poilsį SPA centruose.

„Žiemos švenčių laikotarpiu didelė dalis viešbučio kambarių tiek „SPA Vilnius“ Druskininkuose, tiek „SPA Vilnius“ Anykščiuose yra užimti lankytojų iš Lietuvos. Priežastys, kodėl SPA centrai yra populiarūs šventiniu laikotarpiu, yra kelios. Viena pagrindinių – kad lankytojai, atvykę į SPA centrą, gali atitrūkti ir pailsėti nuo ruošimosi žiemos šventėms maratono, kuris, pripažinkime, ne tik teikia laimę, bet ir vargina. Kita priežastis – galimybė švęsti, nesukant galvos dėl namų ruošos, maisto gaminimo, giminių sutikimo ir pan. – viską už lankytojus padaro SPA centrai. Tarkime, „SPA Vilnius“ Anykščiuose bei Druskininkuose per Kūčias ir Kalėdas galima ragauti tradicinių gardėsių, o mažuosius sveikina Kalėdų senelis – net dovanos artimiesiems dažnai yra įsigyjamos vizito pas mus metu, tad lankytojai labai vertina galimybę nuo savo pečių nusiimti papildomus rūpesčius. Poros gali skirti kokybiško laiko sau ir vienas kitam, o šeimos džiaugiasi rasdamos veiklos visiems šeimos nariams“, – pasakoja D. Navickienė.

Poilsis išsimokėtinai tampa vis populiaresnis

Poilsį SPA per šventes lietuviai pamėgo ir todėl, kad vis daugiau jų atranda galimybę atsiskaityti lizingu už paslaugą: šiuo laikotarpiu išlaidų padaugėja, tačiau pajamos lieka tokios pačios, todėl galimybė ilsėtis iškart, o už viešnagę atsiskaityti vėliau prisideda prie šventinės nuotaikos. „Nauju finansiniu įrankiu – lizingo kortele – ar lizingu įsigyjamų SPA paslaugų populiarumas rodo, kad žmonės stengiasi surasti ir išlaikyti darbo bei poilsio balansą. Kokybiškas poilsis tampa neatsiejama kiekvieno dirbančio lietuvio gyvenimo dalimi, tad viešnagė viešbutyje su sveikatinimo paslaugomis jau seniai nebėra prabanga, o toks pat būtinas ir planuojamas pirkinys kaip buitinė technika ar kompiuterinė įranga. Ramybės pasiilgę lietuviai linkę SPA ir viešbučių paslaugas įsigyti išsimokėtinai, o už šventinius potyrius moka dalimis kelis mėnesius ar mokėjimo planą išsidėlioja per visus metus. Kiekvienais metais šia paslauga naudojasi vis daugiau mūsų partnerių klientų – 2017 m. sveikatingumo paslaugas lizingu įsigijo apie 20 proc. daugiau lietuvių nei praėjusiais metais“, – sako finansinių paslaugų bendrovės „Mokilizingas“ komercijos vadovas Saulius Kuliešius.

Pasak jo, šie skaičiai rodo, kad lietuviai darosi vis labiau finansiškai išprusę, naudojasi įvairiais finansiniais įrankiais, kaip kad lizingo kortele, tiksliai pasiskaičiuoja būsimas pajamas ir išlaidas bei tinkamai valdo savo finansinius srautus. Šventinis „pabėgimas“ išsimokėtinai yra puikus sprendimas tiems, kurie planuoja finansus ir nori paskirstyti patirtas išlaidas ilgesniam laikotarpiui, „neskriausdami“ savo šeimos biudžeto.

Kaip atrodo šventinis krepšelis

„SPA Vilnius“ rinkodaros vadovė teigia, kad SPA centrų populiarumas yra toks didelis, jog žmonės atostogas žiemos šventiniam laikotarpiui pradeda organizuoti jau vasaros pabaigoje – rugpjūčio mėnesį. Pasitaiko klientų, kurie kambarius rezervuoja dar pavasarį, tačiau galutinis šventinis krepšelis dažniausiai paaiškėja tik paskutinę minutę, kai lankytojai užsisako šventinę programą arba SPA procedūras sau ir savo šeimai.

Pasak jos, šventinio paslaugų krepšelio suma kasmet auga – pernai suma žmogui šventiniu laikotarpiu siekė 115 Eur, o šiemet žmonės vidutiniškai išleido 15 proc. daugiau. „Pasirinktos paslaugos yra labai įvairios – vieni renkasi sveikatinimo programas, kiti perka atskiras procedūras ar dovanų kuponus, kad kalėdinę dovaną artimasis išsirinktų pats. Ryškesnė su paslaugų krepšeliu susijusi tendencija yra skirtingi poilsio įpročiai tarp skirtingų tautybių žmonių: lietuviai bei skandinavai dažniausiai renkasi sveikatinimo ir grožio puoselėjimo paslaugas, o į centrus dažnai atvykstantys rusai dažniausiai renkasi gydomąsias paslaugas ar programas, trunkančias daugiau nei savaitę. Tokią tendenciją stebime jau kelerius metus“, – pastebi D. Navickienė.

Kad lietuviai vis dažniau skolinasi sveikatingumo ir gydymo paslaugoms, rodo ir šių metų pavasarį „Mokilizingo“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa – 37 proc. apklaustųjų teigė, kad per pastaruosius dvejus metus planuoja skolintis sveikatos gerinimui, o 7 proc. tokią paskolą jau yra paėmę.

Norintys daugiau sužinoti apie sveiką mitybą bei išmokti pritaikyti žinias kasdieniniame gyvenime kviečiami į paskaitą „Kaip jaustis geriau ir atgaivinti išsekusį organizmą“. Paskaita vyks sausio 23 d. 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Pempininkų filiale.

Metams prasidedant Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras kviečia senjorus į mankštas su elastinėmis juostomis ir gimnastikos kamuoliukais, kurių metu atliekami pratimai padės sustiprinti kūno raumenis, pagerinti sąnarių paslankumą, kūno lankstumą.

Sausio mėnesį Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras kviečia uostamiesčio gyventojus, susidūrusius su onkologine liga, į šv. Pranciškaus onkologijos centre organizuojamas specializuotas mankštas. Mankštos pradedamos nuo nedidelių fizinių krūvių, kurie tinka esamam žmogaus organizmo sistemų funkciniam pajėgumui, ir pamažu didinami. Tai garantuotai gerina savigarbą, nuotaiką, laikyseną, padeda mažinti priešlaikinės mirties riziką bei nutukimą, taip pat mažina širdies nepakankamumą, normalizuoja padidėjusį kraujo spaudimą.

Dalyviai sveikatą stiprins mankšta, kuri lavina funkcinius gebėjimus be žalos ir pavojaus sveikatai. Medikai mano, kad reguliarus fizinis krūvis yra tiesiogiai siejamas su saugesniu, sveikesniu ir ilgesniu gyvenimu. Fiziniai pratimai skirti stiprinti raumenų grupes su ypač aktyvia viršutinės kūno dalies raumenų veikla. Mankštos pratimų kompleksas sudarytas remiantis užsienio specialistų patirtimi.

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras siūlo ir visus kitus jau tradicija tapusius užsiėmimus. Vienas iš jų – įtraukiantys muzikos užsiėmimai, kuriuose grojama įvairiais instrumentais. Taip pat primena apie kalanetikos bei energingus zumbos užsiėmimus. Kiti užsiėmimai skirti kūdikių laukiančioms klaipėdietėms, kurios kviečiamos atvykti į Visuomenės sveikatos biurą pasimankštinti bei pasisemti žinių, skirtų būsimiesiems tėveliams.

Daugiau informacijos apie paskaitas ir išsamų tvarkaraštį galima rasti www.sveikatosbiuras.lt bei „Facebook“ paskyroje „Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras“. Į visus nemokamus užsiėmimus būtina registruotis iš anksto tel. (8 46) 23 40 67, 8 612 30 179. Registracija į tėvelių mokyklėlę ir nėščiųjų mankštas tel. 8 640 93 340.

Finale dėl pagrindinio prizo  – 5 dienų „Sveikatiados“ stovyklos – varžėsi 10 sveikiausių ir šauniausių klasių.

Konkurso nugalėtojais po pusės metų įvairių užduočių buvo paskelbti Vilniaus inžinerijos licėjaus trečiokai ir Marijampolio (Vilniaus raj.) Meilės Lukšienės gimnazijos septintokai. Šis prizas ypatingas tuo, kad pasibaigus mokslo metams klasiokai galėjo dar pabūti drauge pramogaudami, sveikai ir aktyviai leisdami laisvalaikį sodyboje prie Dubysos upės. Abi klasės nugalėtojos nekantriai laukė stovyklos pradžios.

„Sveikatiados“ organizuojamas „Sveikuoliai šaunuoliai 2016“ konkursas skatina gyventi sveikai ir aktyviai, susimąstyti apie savo, draugo ar mokytojo mitybą bei fizinį aktyvumą. „Juk kartu gaminti smagiau, negu vienam suktis virtuvėje. Eiti pasivaikščioti su draugu taip pat daug smagiau, negu vienam kulniuoti iki mokyklos“, – sako projekto „Sveikatiada“ vadovė M. Čėglytė.

Kiekvieną dieną stovykloje mokiniai pradėdavo rytine mankšta. Pažindinosi su tradiciniais amatais: vėlė vilną, darė papuošalus iš žalvario, gamino sūrį, žaidė įvairius žaidimus. Į stovyklą atvykę muzikantai vaikus mokė šokti tradicinius šokius. Vyresnių klasių mokiniai iš pradžių į šią pramogą žiūrėjo skeptiškai, tačiau vėliau pripažino, kad šokiai jiems labai patiko. Atvykę Baltijos cirko artistai vaikams surengė pasirodymą, mokė juos žongliruoti, akrobatinių triukų, išmargino vaikų veidus spalvingais piešiniais. Labiausiai vaikams patiko lobio ieškojimo diena, pirties malonumai ir maudynės upėje.

Stovykloje mokiniai ne tik pramogavo ir linksminosi, bet įgavo vertingų žinių bei patirties. Jie turėjo galimybę pabendrauti su Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnu, visuomenės sveikatos specialiste, kuri mokė suteikti pirmąją pagalbą susižeidus, atlikti dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą. Moksleiviai sužinojo bei išmoko, kaip reikėtų padėti užspringusiam draugui. 

Apie 

Dalyvaudami konkurse mokiniai turėjo įveikti tris iššūkius: maisto gaminimo, fizinio aktyvumo ir sumanumo pareikalavusį konkurso finalą. Gausiausiai konkurso dalyviai kūrė filmukus, kuriuose jie gamino sveikuoliškus patiekalus. Organizatoriai gavo virš 600 filmukų. Vien Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos septintokai sukūrė beveik 30 filmukų. „Pradžioje nenoriai gaminome patiekalus, bet vėliau pradėjo labai patikti, atsirado azartas. Namuose gaminome kartu su mažesniais broliais ir sesėmis, o pagamintais patiekalais vaišinome tėvus“- prisiminimais dalinosi septintokė Agnė Babrovič.

Kita ne mažiau patikusi užduotis buvo  kuo įdomesniu ir nesikartojančiu maršrutu per dieną su klase nueiti 10 000 žingsnių.  Renkantis žygio trasą, moksleiviai turėjo išbandyti naujus kelius bei aplankyti savo krašto vaizdingus maršrutus. Finale 10 klasių varžėsi estafečių rungtyse.

„Sveikatiada” – tai ilgalaikė sveikos gyvensenos ugdymo programa, kuri suteikia vaikams žinių ir praktinių įgūdžių apie sveikatą, mitybą ir fizinį aktyvumą. „Sveikatiada“ kasmet įgyvendina šias iniciatyvas: „Sveikuolių šaunuolių konkursas“, „Sveikos mitybos trimestras“, „Mankštiada“, „Šok ir nesustok“ bei daugelį kitų. „Sveikatiados“ mokyklų tinklui priklauso 660 Lietuvos mokyklų ir darželių. Jos projektuose ir užsiėmimuose dalyvavo daugiau nei 45 000 vaikų.

Klaipėdos "Gilijos" pradinė mokykla yra aktyvi sveikos gyvensenos įgūdžius formuojančio projekto "Sveikatiada" dalyvė. Ilgus metus sveika gyvensena besidomintys klaipėdiečiai šiemet dalyvavo ir "Sveikatiados" inicijuotame Sveikatinimo idėjų konkurse. Ir ne šiaip dalyvavo, o tapo vienais iš konkurso nugalėtojų.

Subūrė stovykla

Konkurse, kuriame kiekviena mokymo įstaiga buvo kviečiama savo unikaliomis idėjomis ir siūlymais diegti sveikatingumo kultūrą savo bendruomenėje, iš viso dalyvavo net 49 mokyklos ir darželiai iš visos Lietuvos.

Iš visų dalyvių buvo atrinktos 9 geriausios idėjos, tarp kurių pateko ir "Gilijos" pradinės mokyklos projektas "Mokausi laisvalaikį leisti sveikai". Projektams įgyvendinti "Sveikatiada" kartu su pagrindine Sveikatinimo idėjų konkurso rėmėja bendrove "Pontem" skyrė finansavimą – po 150 eurų.

"Gilijos" pradinėje mokykloje birželio 1–12 d. buvo organizuota vasaros stovykla, skirta socialiai remtinų šeimų vaikų bei kitų mokyklos auklėtinių turiningo ir subalansuoto laisvalaikio skatinimui.

Įamžino šypsenas

Pirmąją projekto dieną vyko stovyklos atidarymas – stovyklautojai buvo suskirstyti į grupes, kurios sugalvojo savo pavadinimus, šūkius ir emblemas. Vaikams buvo papasakotos saugaus elgesio taisyklės, pristatyta stovyklos programa.

Po atidarymo nudžiugino linijinių šokių pamokos, piešinių konkursai bei judrieji žaidimai. Vaikams ypač įsiminė konkursas "Atspėk, kas šypsosi", kurio metu buvo fotografuojamos vaikų šypsenos.

Gyvenimą stovykloje itin praskaidrino išvykos – keliauta prie jūros į Antrosios Melnragės paplūdimį, kur Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistė vedė vaikų zumbos užsiėmimus.

Vykta ir į Girulių pušyną bei Smiltynę, kur diskutuota apie gryno oro naudą, vandens reikšmę žmogaus organizmui. Žinoma, vaikus labai džiugino įvairios estafetės lauke.

Viešėjo pareigūnai

Stovyklai artėjant prie pabaigos vaikus aplankė Vyriausiojo policijos komisariato Prevencinio skyriaus vyriausioji specialistė, kuri diskutavo su vaikais apie saugią vasarą. Po diskusijos vaikai turėjo galimybę susipažinti su policijos technika – motociklais ir automobiliais.

Išklausę policijos atstovų patarimų apie saugią vasarą, vaikai savo žinias demonstravo viktorinoje "Saugi ir sveika vasara", kurią suorganizavo mokyklos socialinė darbuotoja bei logopedė.

Galiausiai stovyklą uždarė "Beždžioniukų" diskoteka, linksmosios estafetės ir apdovanojimai. Stovyklos dalyviai pasirašė deklaraciją apie sveiką mitybą, apie judėjimo, gryno oro naudą, saulės ir vandens vonių tinkamą derinimą.

Naujos patirtys

Projekto "Mokausi laisvalaikį leisti sveikai" organizatorė Edita Liutkuvienė teigė, kad stovykla buvo labai reikalinga ir naudinga – socialiai remtinų šeimų vaikai su dideliu noru visas dvi savaites ėjo į stovyklą.

Mokiniai buvo užimti aktyvia fizine veikla. Susipažino su zumba, linijiniais šokiais, dalyvavo "Beždžioniukų" diskotekoje. Susitikę su sporto klubo treneriais sužinojo apie sporto naudą žmogaus organizmui, o su Klaipėdos policijos Prevencinio skyriaus inspektoriais kartojo saugaus eismo ir saugaus elgesio taisykles.

Vaikai ugdėsi sveikos mitybos įgūdžius, daug laiko leido gryname ore, prie Baltijos jūros, pušyne, stiprino sveikatą, išmoko turiningai ir sveikai leisti laisvalaikį.

"Sveikatiada" kviečia ir kitas Klaipėdos regiono mokyklas dalyvauti projekto iniciatyvose bei patiems įsitikinti, kad sveikai gyventi yra smagu.

Praėjusią savaitę Klaipėdoje finišavo projektas "Ilgaamžiškumo paslaptis", kurio metu Lietuvos sporto universiteto (LSU) lektoriai ir Lietuvos krepšinio legendos Vladas Garastas, Modestas Paulauskas ir Angelė Rupšienė aplankė septynis Lietuvos miestus. Gyventojams sporto legendos pasakojo apie tai, kaip jie išsaugo puikią sveikatą ir energingumą kiekvieną dieną.

Projektas "Ilgaamžiškumo paslaptis" aplankė Utenos, Panevėžio, Marijampolės, Alytaus, Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos miestų gyventojus.

Anot sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės, žmonių požiūris į sveikatą keičiasi pozityvia linkme.

"Manau, kad šis projektas ir mūsų bendradarbiavimas su Lietuvos sporto universitetu padėjo žmonėms suprasti, kad fizinis aktyvumas - viena iš ilgaamžiškumo sudedamųjų dalių. Sveikatos apsaugos ministerija glaudžiai bendradarbiauja su įvairiomis Nevyriausybinėmis organizacijomis, įgyvendinančiomis įvairius su sveika gyvensena, ypač aktyvų gyvenimo būdą rinktis skatinančius projektus. Džiaugiamės renginiais, kurie skatina žmones aktyviai leisti laisvalaikį, rinktis judėjimą gryname ore, o ne pasisėdėjimus prie sočių užkandžių ir televizoriaus. Šiuose renginiuose bendraudama su žmonėmis pastebiu, kad požiūris į savo sveikatą tikrai keičiasi", - teigė R.Šalaševičiūtė.

Lietuvos Sporto Universiteto kancleris Mindaugas Balčiūnas sako, kad projektas turėtų tapti geru pamatu ateities sveikatinimo puoselėjimo iniciatyvoms.

"Šis renginių ciklas padėjo žmonėms aiškiau suvokti sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo būdus, suteikė išskirtinę progą gyvai sutikti Lietuvos olimpines sporto legendas, sustiprino visuomenės susidomėjimą ir žinias apie sveikos gyvensenos kultūrą ir, tikiu, kad atliko svarbią socialinę funkciją - prisidėjo prie sveikesnės valstybės kūrimo", - komentavo M.Balčiūnas.

Renginio iniciatorės, bendrovės "Natural Pharmaceuticals" vadovas Ulfas Oldenborgas teigė, kad projekto rezultatai viršijo lūkesčius.

"Džiaugiamės pasiektais rezultatais ir tuo, kad galėjome tapti šios iniciatyvos vienais iš organizatorių. Sveikatinimo žinios ir patarimai iš sporto legendų bei universiteto profesorių lūpų pasiekė tūkstančius Lietuvos gyventojų, o keltus tikslus įgyvendinome su kaupu", - kalbėjo U.Oldenborgas.

Edukacinio projekto "Ilgaamžiškumo paslaptis" iniciatoriai yra Lietuvos sporto universitetas ir bendrovė "Natural Pharmaceuticals". Projekto "Ilgaamžiškumo paslaptis" partnerė yra Sveikatos apsaugos ministerija.

Viešojoje erdvėje galima surasti daug informacijos bei atliktų mokslinių tyrimų apie tai, kad vaikų nepakankamas fizinis aktyvumas tampa didele problema ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje. Nors lyg ir visiems suprantamas faktas yra tas, kad būtent nuo mažens vaikus reikia ugdyti bei rūpintis jų judėjimu.

VšĮ „Sveikas miestas“ direktoriaus Manto Paulausko teigimu, vaikų fizinio aktyvumo skatinimas priklauso nuo šeimos, kurioje auga vaikas ir, žinoma, nuo pedagogų dirbančių švietimo įstaigose. „Tikrai turbūt nesuklysiu sakydamas, kad į kūno kultūros pamokas, kurios dažniausiai vyksta porą kartų per savaitę, mokyklose žiūrima šiek tiek pro pirštus, o naujovių, kaip sudominti vaikus sportu tikrai ieško ne visi. Jei vaikas po pamokų nelanko jokių sporto būrelių, tai tuomet bent mokykloje jis turi judėti pakankamai kiekvieną dieną ir tam visai nereikia jokių sudėtingų dalykų – pakaktų kad ir  trumpos mankštos pertraukų metu“, – neabejoja M. Paulauskas.

Sudomino vaikus mankšta

Puikią alternatyvą atrado Vilniaus Žirmūnų rajone esanti „Žiburio“ pradinė mokykla. Aplink mokyklą esančių gyvenamųjų namų gyventojai nuo rugsėjo vidurio, esant geriems orams, stebi neeilinį vaizdą – 350 mokykloje besimokančių mažųjų moksleivių kas rytą trumpą tai či mankštelę daro su Lietuvoje gerai žinomu tai či meistru iš Kinijos Xiyin Wang`u. Šaltesniu oru vaikučiai mankštinasi mokyklos viduje. Meistras jau kelis metus su šeima gyvena sostinėje ir veda tai či užsiėmimus taip pat ir visiems miestiečiams.
  

„Žiburio“ pradinės mokyklos direktorė Bronė Zalieckienė džiaugiasi  Xiyin Wang`o  entuziazmu, kuris  pasiūlė skatinti vaikus judėti praktikuojant lengvą tai či mankštelę. B. Zalieckienė pasakoja, kad vaikams tai tapo patinkančiu užsiėmimu ir jie noriai kiekvieną rytą sportuoja drauge su meistru iš Kinijos.  Pradinėje mokykloje vaikučiai tai či mankštą gali praktikuoti ne tik rytais visi  drauge, tačiau taip pat ir specialiame būrelyje. „Mėgstame aktyvumą ir skatiname sportuoti taip pat ne tik vaikučius, bet ir jų tėvelius bei mokykloje dirbančius pedagogus. Nuo lapkričio mėnesio kviesime į tai či pamokas  mokytojus, o pavasarį praktikuoti šį užsiėmimą galės ir vaikučių tėveliai“, – pasakoja B. Zalieckienė. 

Mokys vaikus šiaurietiškojo ėjimo
 

Pavyzdžiu sostinėje galima laikyti ir Vilniaus lopšelį – darželį „Riešutėlis“. Pasivaikščiojimai nuo šiol šiame darželyje bus kitokie. Siekdami praturtini vaikučių pasivaikščiojimus bei norėdami paskatinti juos judėti, „Riešutėlio“ atstovai parengė specialią sveikatos programą „Sveikatos takučiu“ ir iš Vilniaus miesto savivaldybės gavo lėšų įsigyti šiaurietiškojo ėjimo lazdoms.

„Jau visai netrukus bus apmokomi mūsų darželio mokytojai, kurie lydės vaikučius į pasivaikščiojimus su šiaurietiškomis lazdomis porą kartų per savaitę. Žinant mažųjų auklėtinių smalsumą, pasivaikščiojimai, pasiremiant šiaurietiškomis lazdomis, bus tuo pačiu ir puiki pramoga. Pradėti šiaurietiškojo ėjimo pasivaikščiojimus paskatino Vokietijos pavyzdys, kur jau nuo mažens vaikai yra supažindinami su šiuo ėjimo būdu“, – teigia Vilnaius lopšelio – darželio „Riešutėlis“ direktorė Irina Bušauskienė.
   

Netolimoje ateityje, kai tik bus pasirengę mokytojai, I. Bušauskienė pasakoja, kad šiaurietiškojo ėjimo idėją skleis ir kituose sostinėje esančiuose lopšeliuose – darželiuose, taip siekiant ir kitus darželius sudominti šiaurietiškuoju ėjimu.

Svarbu pradėti
  

VšĮ „Sveikas miestas“ vadovas M. Paulauskas džiaugiasi, kad galima išskirti bent porą pavyzdžių, kaip pačios švietimo įstaigos ieško alternatyvų, norėdamos skatinti vaikus judėti įvairiausiais būdais.  Tiek šiaurietiškasis ėjimas, tiek lengvos tai či mankštelės ir visos kitos iniciatyvos pakeičia tradicinį požiūrį į kūno kultūros pamokas, tad tiesiog reikėtų nebijoti pradėti mąstyti apie tai, ką šiuo atžvilgiu galime padaryti kitaip vaikų judėjimo labui.
  

„Šiuo metu yra galvojama apie galimybę drauge su tai či meistru iš Kinijos Xiyin Wang`u apmokyti mokytojus, kad šie galėtų lengvą ir itin sveikatai naudingą tai či mankštą vesti patys saviems mokiniams. Taip pat raginame ir visus švietimo įstaigų atstovus nestokoti entuziazmo bei prisidėti prie vaikų fizinio aktyvumo skatinimo“, –  pabaigai pridūrė M. Paulauskas.

Turizmo specialistai teigia, kad per šventinių laikotarpių Lietuvos kurortai buvo beveik visiškai užpildyti. Skaičiuojama, kad kai kuriose vietose poilsiautojų buvo tiek pat, kiek vasarą.

Dalis poilsiautojų Lietuvos kurortuose per šventes šiemet ilsėjosi ilgiau neiankstesniais metais. Kurortų atstovai sako pajutę, jog kai kurie žmonės prie švenčių prisidėjo atostogų dienas ir ilsėjosi beveik dvi savaites.

Daugiausia poilsiautojų sulaukė Birštonas ir Druskininkai, kur žmonių skaičius, pasak specialistų, nemažės dar ir kitą savaitę. Poilsiautojai vietą šiuose kurortuose turėjo užsisakyti prieš kelis mėnesius, o Druskininkuose dalis vietų buvo rezervuota prieš metus. Šiame kurorte jau kelerius metus didžiąją dalį sudaro poilsiautojai iš Rusijos. Todėl dalis naujametinių programų buvo rengiamos specialiai šios šalies poilsiautojams.

Palanga ir Neringa didžiausio žmonių antplūdžio sulaukė Naujųjų metų naktį. Skaičiuojama, kad nakvynės kainos tą naktį šoktelėjo, tačiau nesiekė vasaros aukštumų.