„Mūsų kūnas turi galybę neišnaudotų rezervų. Šaltis padeda išlaisvinti dalį tokių rezervų ir suteikia energijos, kuri prailgina gyvenimą“, – tikino maudynes lediniame vandenyje surengęs kaunietis Andžejus Michmelis.

Grūdintis jis pradėjo prieš 9 metus ir nesiliauja iki šiol. Stebėtinai jaunatviškai atrodantis penkiasdešimtmetis yra įsitikinęs, jog grūdinsis visą gyvenimą.

„Devynerius metus nevalgau mėsos, makaronų, cepelinų, negeriu alkoholio ir nerūkau“, – pabrėžė sveikuolis.

Šeštadienio maudynės Lampėdžiuose prasidėjo energingu apšilimu. Besimankštinantiems bendraminčiams A. Michmelis priminė, jog būtina įkaisti iki lengvą prakaitavimą sukeliančios temperatūros, o tada jau galima dėti niurką.

Susirinkusių pasimaudyti laukė pakrantės lede iškirsta maždaug 10 metrų ilgio ir kelių metrų pločio eketė. Visi iš karto į ją netilpo, todėl  lyjant lietui brido į vandenį nedidelėmis grupėmis.

„Dievas mūsų truputį pagailėjo, davė pliusą“, – susirinkusiųjų pasiryžimą pasiturkšti eketėje skatino sveikuolis A.Michmelis.

"Pirmąją naujųjų metų dieną kviečiame visus nerti į ledinį vandenį. Kodėl? Nes Pasaulinė ruonių diena. Susitiksime sutikę naujus metus ir pradėsime juos energingai, gera nuotaika ir pilni energijos", – skelbiama Lietuvos sveikuolių sąjungos puslapyje.

Susitiksime sutikę naujus metus ir pradėsime juos energingai, gera nuotaika ir pilni energijos.

Šįkart sveikuoliai nusiteikę nerti Vilniuje (Balsio ežere), Kaune (Lampėdžiuose prie pirtelės), Kauno rajone (Kūjagalvių kaime), Klaipėdoje (Pirmojoje ir Antrojoje Melnragėje), Palangoje (prie jūros tilto), Alytuje, Panevėžyje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Elektrėnuose, Radviliškyje, Kelmės rajone, Žagarėje, Utenoje ir Druskininkuose.

O tradicinės Palangos ruonių maudynės vyks vasarį, tada visi sveikuoliai bus kviečiami į pajūrį masiniam nėrimui į Baltiją.

Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas 28-erių Simonas Dailidė sveiku gyvenimo būdu ir maudynėmis žiemą užsiima jau dešimtmetį. Jis tikina, jog ir šįkart šito malonumo neatsisakys.

Ką pasakyčiau skeptikams? Na, tegul jie nelenda į tą vandenį. Apie šalto vandens naudą kalbėti nebėra prasmės, visi tą žino.

"Pernai ir karantinas buvo, bet nesukliudė mūsų renginiui. Gal dabar tai vyksta individualiau, bet būname gryname ore, atstumai dideli, tad didelės rizikos užsikrėsti COVID-19 nėra. Sausio 1-ąją ruonių maudynės vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tai tokia sveikuolių solidarumo diena. Ką pasakyčiau skeptikams? Na, tegul jie nelenda į tą vandenį. Apie šalto vandens naudą kalbėti nebėra prasmės, visi tą žino", – tikino S.Dailidė.

Pastaraisiais metais maudynės žiemą esą labai išpopuliarėjo, tačiau dar daugiau tokių, kuriems smalsu paspoksoti į besimaudančiuosius lediniame vandenyje.

"Daugelio galvose vis knibžda mitai apie ruonių maudynes. Pamenu, man vis sakydavo, kad savo gerą vietą nušalsiu, kad vaikų neturėsiu, o štai prieš septynis mėnesius mano žmona pagimdė dvynukus. Tai puikus įrodymas, kad bobučių paskalos mūsų neveikia", – šypsojosi S.Dailidė.

Neeilinis šou

Šios šventės, kaip ir dešimt dienų mieste vykusių renginių organizatoriai kvietė palikti namie automobilį ir atkreipti dėmesį į kitokius kelionių būdus mieste.

Vienybės aikštėje surengtoje šventėje dominavo dviračiai. Tiksliau – niekas negalėjo prilygti dviračių akrobatų iš Latvijos surengtam šou. „Greentrials Show“ komandos, užsiimančios šiuo ekstremaliu sportu jau daugiau kaip dešimt metų ir važinėjančios po Europą bei dalyvaujančios įvairiose šventėse bei televizijos šou projektuose, dovanotas pasirodymas patvirtino sklandančias legendas, kad ji sugeba mesti iššūkį elementariems fizikos dėsniams.

Kai užaugsiu, nepirksiu automobilio! Pirksiu dviratį, o už sutaupytus pinigus keliausiu juo po pasaulį!

Šį kvapą gniaužiantį pasirodymą lydėjo susižavėjusių šventės dalyvių plojimai ir ovacijos. Apie pasirodymo dalyvių profesionalumą liudijo ir vieno iš jų elgesys, netyčia slystelėjus dviračiui, nuo kurio jis trumpam nukrito. Tačiau lyg niekur nieko toliau tęsė pasirodymą, puolęs daryti atsispaudimus – esą taip ir turėjo būti pagal scenarijų.

Drąsiausios moterys iš Žaliakalnio?

Dviračių akrobatų pasirodymo kulminacija tapo žiūrovų kvietimas prisijungti prie atliekamų triukų. Pirmoji tam ryžosi viena moteris. Iš pradžių per ją, gulinčią ant grindinio, su dviračiais peršoko visi trys „Gentrials Show“ komandos dalyviai. Po to šie tą patį padarė jau per tris ant žemės gulinčius žiūrovus, kai prie minėtos moters prisijungė ir du vyrai. Galiausiai – per penkis, tačiau vietoj penktojo jau teko gultis vienam iš latvių, nes daugiau kaip keturių drąsuolių žiūrovų tarpe neatsirado.

Minėta visiems vyrams nosį nušluoščiusi moteris po visko portalui kauno.diena.lt prisipažino, kad buvo baisoka. „Tačiau, eičiau ir antrą kartą!“ – teigė Eglė iš Žaliakalnio, atėjusi į šventę Vienybės aikštėje su dviem sūnumis – Joriu ir Motiejumi.

Pasiteiravus šių dešimtmečio ir dvylikamečio, ar nebuvo baisu dėl mamos, jie taip pat laikėsi vyriškai, tikindami, kad ne. Tuo tarpu jų mama, teigė, kad yra toli nuo sporto. Ir kuklinosi, kad nėra drąsesnė už kitas moteris.

Pamiršti jos drąsą privertė tik paskutiniai dviračių akrobatų iš Latvijos pasirodymo akcentai. Vienas iš jų iš pradžių peršoko su dviračiu per kolegų pečių aukštyje išskleistą plakatą. Po to šis buvo iškeltas virš galvų – į maždaug dviejų metrų aukštį. Ir vėl sėkmingai peršoktas su dviračiu.

Aktyviausi buvo vaikai

Daug smagių emocijų, ypač mažiesiems šventės dalyviams, sukėlė joje dalyvavę nemokamų teniruočių kauniečiams projekto „Judėk sveikai“ treneriai Gabrielius ir Eglė, surengę parodomąją treniruotę ir gatvės šokių pamoką.

Aktyviausi minėtų pramogų dalyviai buvo vaikai. Kai kam iš jų šokti netrukdė net riedučiai ant kojų.

Prie pavyzdį suaugusiems rodančių mažųjų netruko prisijungti ir vienas iš pro šalį ėjusių kelių užsieniečių. Kaip paaiškėjo vėliau, – airių.

Bandė kartu su septynerių metų dukra daryti trenerio rodomus pratimus ir vienas tėtis, pavargęs greičiau už dukrą. „Šiandien jau turėjau treniruotę – sportuoju dėl savęs“, – teisinosi šis jaunas vyras, prisipažinęs, kad atvyko į šį judėjimo sveikuolių renginį automobiliu, nors važiuoti tereikėjo iš Aleksoto. Jis neslėpė, kad neišsiverčia be šios savo transporto priemonės ir Tarptautinę dieną be automobilio, nes dirba ne Kauno apskrityje. Tačiau galvoja artimesniems maršrutams įsigyti paspirtuką. „Visiškai atsisakyti automobilio, turint tokį darbą, neišeina, o elektromobilio dar neįperku“, – teigė apdailininku dirbantis Audrius, kurio antrokė dukra Emilija tuo metu aktyviai dalyvavo „Judėk sveikai“ treniruotėje.

Kojos atnešė pačios

Minėtas tėtis teigė specialiai su dukra atvykę į šį renginį, nes abu mėgsta sportuoti. Tuo tarpu Dalia iš Dainavos mikrorajono, atėjusi į Vienybės aikštę kartu su darželinukėmis anūkėmis Meda ir Greta, prisipažino nežinanti, kur papuolė. Ėjo po apsilankymo Vaikų literatūros muziejuje į Velnių muziejų ir anūkės nusprendė, kad daugiau muziejų joms neberekia – liks šiame renginyje gryname ore.

Visiškai atsisakyti automobilio, turint tokį darbą, neišeina, o elektromobilio dar neįperku.

Panašu, kad mažametes labiau sugundė Vienybės aikštėje surengtoje finalinėje judumo savaitės šventėje vykusios Kauno sporto mokyklos „Gaja“ edukacijos bei pramoginiai užsiėmimai ir Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos renginiai.

Apie tai, kad papuolė į šią šventę atsitiktinai, prisipažino ir kaunietė Ieva, išsirengusi šeštadienio vidurdienį su pirmoku sūnumi Teodoru ir nulinuke dukra Aurelija į Karo muziejų. Jų mama taip pat prisipažino, kad atvyko automobiliu. Ji teigė nieko nežinanti ne tik apie darnaus judumo savaitę, į kurios finalinį akcentą netyčia pateko, bet ir apie Tarptautinę dieną be automobilio.

Ne visi meldžiasi automobiliui

Tačiau tarp šventės dalyvių buvo ir pusamžė moteris, vardu Irma, prisipažinusi, kad priklauso jau trečiai kartai, kuri verčiasi be automobilio. Šio, kaip ir ji, neturėjo nei jos tėvai, nei seneliai. Ne todėl, kad negalėtų įpirkti, o todėl, kad nenorėjo - labai mėgo vaikščioti pėsčiomis.

„Tiesa, tenka susidurti su sunkumais, kaip parsigabenti iš parduotuvės maisto produktus – ypač per pandemiją, kai einu apsipirkti kur kas rečiau. Tačiau, nepaisant to, manau, kad gyvenu sveikiau nei kaimynas, kuris važiuoja į tą pačią parduotuvę, esančią vos už kampo, – kartais tik batono – automobiliu“, - atviravo Irma, sukaitusi nuo gatvės šokio žingsnelių, kuriuos bandė įvaldyti, kaip prisipažino, taip pat pirmą kartą gyvenime.

Šventę Vienybės aikštėje papuošė ir diskusija „Darnus pokalbis“ apie aktyvų gyvenimo būdą, į ką sportuojant labiausiai reikia atkreipti dėmesį, kaip sveikai maitintis, ir panašiai, kurioje dalyvavo „Šešios trim“ įkūrėjas Mindaugas Šatkus bei Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvis – maratonininkas Remigijus Kančys.

Tačiau visus taškus ant „i“ sudėjo šiame prasmingame šurmulyje su močiute dalyvavęs penkiametis Nojus. „Kai užaugsiu, nepirksiu automobilio! Pirksiu dviratį, o už sutaupytus pinigus keliausiu juo po pasaulį!“ – žadėjo mažasis šventės, vainikavusios Europos darnaus judumo savaitės renginių ciklą Kaune, dalyvis.

Sekmadienio rytą palikę Vilnių keliautojai pirmą naktį praleido įsirengę stovyklavietę šalia Nemuno, Prienų rajone. Šiandien jų laukia 120 km, tai didžiausias dienos atstumas, kurį reikia nuvažiuoti viso žygio metu. Keliautojai nakvynei įsikurs jau už Jurbarko. O kitą dieną planuoja pasiekti marias ir Nidą.

„Keliauti priežasčių yra daug. Pėsčiomis gal per lėtai, dviračiu viskas vyksta greičiau. Gavęs patirties supratau, kad ir kitus galiu įkvėpti, uždegti, pamokyti, todėl ėmiau organizuoti žygius į Palangoje vykstantį festivalį „Sportas visiems“. Pernai festivalis datą pakeitė, o mūsų žygis tęsia tradiciją keliauti vasarą“, – sako 2 tūkst. km iš Vilniaus į Paryžių vienas dviračiu nukeliavęs Simonas.

Vyras pasakoja, kad keliaujant 450 km gali nutikti visko. Vakar sprogo viena padanga, net keturis kartus užklupo stiprus lietus, patikrinęs visus neperlijamais vadinamus drabužius. „Mus sulijo kaip šunis, iki paskutinio siūlelio. Tačiau šie momentai įsimena geriausiai. Grikių košė nebūtų tokia skani, jei mūsų nebūtų suliję. Tokiomis akimirkomis gali įvertinti savo ištvermę, tikslus, patikrinti save. Taip, tai išėjimas iš komforto zonos. Bet išėjimas iš komforto – gyvenimas. Kviečiu žmones gyventi. Savo noru niekada nesugalvotum išvažiuoti dviračiu lietui lyjant. O čia nėra kur dingti. Palaiko tai, kad prieš ir už tavęs važiuoja žmonės, ant kurių irgi lyja. Ir jie nesuka atgal, jie važiuoja toliau. Po savaitės tokios kelionės mes kiekvienas turėsime 30 naujų draugų, bičiulių, nes tokie žygiai labai suartina“, – tvirtina ekstremalių laukinių stovyklų jaunimui ir suaugusiems organizatorius.

Kartu keliaujantys jauni sveikuolių sąjungos savanoriai Mantvydas Kriaučiūnas ir Patrikas Poškaitis ne pirmą kartą išsiruošia į tokią kelionę. Kartu su S. Dailide daug metų dalyvaujantys visose laukinio jaunimo stovyklose, ekstremaliuose žygiuose žiemą ir vasarą, jaunuoliai šiais metais patys birželio 25-27 d. rengia laukinį savaitgalį ir kviečia bendraamžius tris dienas aktyviai praleisti laukinėje gamtoje.

„Mane motyvuoja Simono veikla, jis visiškai jai atsiduoda, sugeba suburti pozityvius žmones, uždegti juos kelionėms, žino įdomias vietas. Dar labiau patinka, kad baigėsi mokykla. Tas jausmas, kai sėdi ant dviračio ir keliauji, o po to nereikia grįžti į mokyklą, nes prasideda atostogos – labai geras. Laužas, gamta ramina, leidžia atsipalaiduoti. Ir ateityje planuoju dalyvauti tokiose kelionėse“, – dalijasi vienuoliktą klasę baigęs ir 2019 metų savanorio titulą pelnęs kėdainietis P. Poškaitis.

Tokį atstumą įveikti per nepilną savaitę – nemažas iššūkis net ir daugiau nei 2 tūkst. km dviračiu įveikusiam Mantvydui. Pernai mokyklą baigęs vaikinas vienas savo dviračiu iškeliavo Simono pramintais takais Vilnius-Prancūzija: „Tokiose kelionėse svarbu numinti užsibrėžtą atstumą, o važiuojant grupėje tai padaryti daug paprasčiau. Kai sunku, mes elgiamės kitaip, tą pastebėti yra įdomu. Jei pradžioje kelionės tikslai atrodo per dideli, kelionėse suprantu, kad galiu įveikti iššūkius, pasiekti tikslą, išbandyti save, tuo pačiu susipažįstu su naujais žmonėmis, mėgaujuosi gamta valgydamas maistą, virtą ant laužo, aktyviai leidžiu laiką. Kelionės suteikia patirties, duoda žinių“.

50-ies metų įveikusi „nepagydomas“ ligas – Bechterevo ligą ir reumatoidinį artritą – Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės narė Ksavera Vaištariene nesirgo ir nevartojo jokių vaistų iki savo mirties. Save laimingiausia moterimi Lietuvoje vadinusi 88-erių moteris noriai dalijosi patirtimi, kaip atsikratyti tradicinei medicinai neįveikiamų ligų. „Turime kuo daugiau kalbėti apie mitybos galią. Žmogus gali išgydyti save“, – visada kartojo K. Vaištarienė.

Lietuvos vegetarų motina tituluota moteris tvirtino, kad daugelį neva nepagydomų ligų galima įveikti pakeitus mitybą – atsisakius mėsos, pasninkaujant, laikantis grikių pasninko. Jos praktikoje daugybė atvejų, kai konsultuoti žmonės pasveiko, nors medikai juos jau buvo „nurašę“.

Atminimui – grikių iššūkis

„Šis iššūkis yra skirtas K.i Vaištarienei ir jos darbams atminti. Todėl kviečiame į jį jungtis ne tik naujokus, kurie norėtų pajusti kaip palengvėja kūnas, krenta svoris, sugrįžta normalus kraujo spaudimas, dingsta aukštas cholesterolio lygis, refliuksas, traukiasi odos, sąnarių, virškinimo ir kitos sveikatos problemos. Kviečiame iššūkyje dalyvauti ir tuos, kurie jau visa tai išbandė, žino, kaip tinkama mityba keičia gyvenimo kokybę, kiek energijos suteikia kasdienybėje, kuriems teko galimybė pažinti Ksaverą ir išbandyti jos siūlomus metodus. Tai lyg susitelkimas prisiminti šią iškilią moterį, dalintis jos žiniomis ir toliau“, – sako Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė  Sigita Kriaučiūnienė.

Kaip praneša organizatoriai, iššūkio dalyviams bus pateikiamos grikių pasninko taisyklės, kurias rekomenduodavo K. Vaištarienė, bus skelbiami vaizdo įrašai su K. Vaištarienės atsakymais į dažniausiai grikių iššūkiuose užduodamus klausimus, teikiamos Lietuvos sveikuolių sąjungos lektorių ir iššūkio inciatorių rekomendacijos. Taip pat iššūkio dalyviams bus surengti du nemokiami webinarai apie sveiką mitybą.

Nuo kranto atidžiai prižiūrint ugniagesiui gelbėtojui, vilkinčiam specialų hidrokostiumą, į gana banguotą jūrą nėrė keli šimtai sveikuolių, dar keliasdešimt tūkstančių žmonių jų maudynes stebėjo nuo jūros tilto ir paplūdimio smėlio.

Kurorte šurmuliuojant Stintų šventei, vienas šio renginio akcentų ir yra ši grūdinimosi pamoka.

Svarbiausia šioje šventėje esą pademonstruoti, kad nereikia bijoti gamtos, šalto vandens, kad grūdinimosi procedūros padeda didinti organizmo atsparumą, daro jį ištvermingesniu, apsaugo ne tik nuo ligų, bet ir nuo stresų bei įtampos.

Šis renginys taip pat skirtas šiltam bendraminčių susitikimui, bendravimui, pasikeitimui patirtimis, entuziazmo sveikai gyventi palaikymui.

Šįkart oras buvo ypač palankus tokioms maudynėms – apie 6 laipsnius šilumos. Ir nors tik kelis laipsnius siekė vandens temperatūra, visai nebuvo vėjo, nors saulę slėpė žemi pilki debesys.

Kai kurie „ruoniai“ į bangas nėrė net po kelis kartus. Gelbėtojo neprireikė, nors jis nerimavo, kad gali būti visaip.

Sveikuolių būrys į maudynių vietą atbėgo pajūriu iš pietinės pakrantės pusės.

Jie sugužėjo iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Kaip įprasta, maudynės šaltokame vandenyje ilgai nesitęsia – įbėgus dažniausiai kelis kartus atsitupiama ir brendama į krantą.

Išlipę iš vandens sveikuoliai neskubėjo šokti į drabužius, dauguma jų dalijosi įspūdžiais, fotografavosi atminimui bei smagiai mojo juos stebintiesiems.

Sveikuolių teigimu, jūros vanduo nebuvo šaltas. Vis dėlto, pripažįstama, kad maudynių kokybė priklauso ir nuo nuotaikos.

Pirmosios "ruonių" maudynės kurorte buvo suorganizuotos 1987-ųjų žiemą, tačiau tradicija pajūryje jos tapo nuo 1992 m.

1997-aisiais ledinių maudynių mėgėjai Palangoje pasiekė rekordą – tąsyk į bangas puolė net 1514 "ruonių" iš 45 Lietuvos sveikuolių klubų.

Tačiau po to aistruolių, pasineriančių į žiemišką jūrą, vis mažėjo. 2007 m. į Palangą jų atvyko apie 150, o 2008 m. – tik 100.

2009 metais ruonių maudynės persikėlė į Aukštaitiją.

Prieš ketverius metus į Baltijos nėrė bangas apie 200 sveikuolių, panašiai, kaip ir šiandien.

Kaip įprasta, sveikuolių maudynės sutraukia gausų būrį žiūrovų, kurie išsirikiuoja ant tilto bei jo prieigose.

Dažnas stebėdamas maudynių dalyvius kraipė galvą ir stebėjosi jų energingumu bei entuziazmu.

Lygiai prieš tris metus gimusi Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidento Simono Dailidės idėja šiais metais į Trakuose vykusį renginį pritraukė ir didžiulį būrį žiūrovų, rašoma organizatorių pranešime.

Skaisti pavasario saulė ir nedidelis žiemiškas šaltukas (termometras rodė 4 laipsnius Celsijaus žemiau nulio) puikiai nuteikė Trakuose, prie Galvės ežero susirinkusius drąsuolius. Visi plaukikai buvo apdovanoti ne tik nuostabos pilnais stebėtojų šūksniais, bet ir originaliais medaliais. Greičiausiam dalyviui įveikti 25 metrų eketę prireikė 14,07 sekundės.

Lietuvos sveikuolių sąjungos iniciatyva organizuojamų renginių dėka ledinio vandens entuziastų skaičius kasmet vis didėja. „Palangos ruonių šventė“, 30 dienų ledinės eketės iššūkis ir 25 metrų plaukimo ekete varžybos paskatina vis daugiau žmonių išdrįsti panerti į ledinį vandenį ir patiems pajusti neįkainuojamą grūdinimosi naudą.

„Grūdinimasis šaltu vandeniu neabejotinai padeda žmogaus kūnui atgauti jėgas ir pasisemti energijos iš gamtos. Kai žmogus nugali baimę šaltam vandeniui, jis savo gyvenime gali įveikti daug didesnes baimes ir peržengti prote susikurtas ribas“, – įsitikinęs ledinių maudynių iniciatorius S. Dailidė.

Sustiprėjusi imuninė sistema, stangresnė oda ir kūnas, padidėjęs pasitikėjimas savimi, geresnė miego kokybė, – tai tik keletas iš daugelio teiginių apie grūdinimosi naudą organizmui, kuriuos vieną po kito vardijo ledinio vandens entuziastai.

Visi startavę dalyviai sėkmingai įveikė distanciją, jokių netikėtumų nebuvo. Šios varžybos išskirtinės tuo, kad ne rezultatas čia buvo svarbiausias. Didžiausia pergalė – nugalėti baimę prieš patį save.

25 metrų plaukimo eketėje moterų grupės prizininkės:

1 vieta Roberta Jasikonytė 16:88

2 vieta Viktorija Guseva 23:74

3 vieta Jekaterina Stepanova 23:83

25 metrų plaukimo eketėje jaunimo grupės prizininkai:

1 vieta Piotr Jakubovich 15:56

2 vieta Edvinas Narkevič 17:56

3 vieta Gabrielius Skuminas 18:41

25 metrų plaukimo eketėje vyrų grupės prizininkai:

1 vieta Alexis Papageorgiou 14:07

2 vieta Karolis Blažys 14:59

3 vieta Rokas Vinclovas 14:84

25 metrų plaukimo eketėje veteranų grupės prizininkai:

1 vieta Ramūnas Grumbinas 14:80

2 vieta Egidijus Jankauskas 16:47

3 vieta Virginijus Narkevičius 17:67

Šį ketvirtadienio vakarą, 20 val.,  LNK pokalbių laidoje „Valanda su Rūta“ bus atsakyta į visus šiuos klausimus.

„Skiepai, grūdinimasis, nubėgti kilometrai namuose ant bėgtakio ir pirtis su česnaku“, – tokius savo sveikatos receptus atskleis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Politikas prisipažins jau 12 metų nevartojantis alkoholio, vengiantis cukraus, miltinių patiekalų. Jis parodys, kaip pasigaminti sveikuolišką kokteilį, kurį geria kone kasdien.

Studijoje ne vieną sugraudins 50-mečio Rimvydo Vekeroto istorija. Prieš 12 metų po persirgto gripo vyrui sustreikavo širdis, teko ją persodinti. Tikėdamasis sulaukti donoro širdies, Rimvydas pasakos laukęs ne mažesnio stebuklo – sūnaus. „Laukdamas donoro dar negimusiam sūnui parašiau laišką, jei nesulaukęs jo gimimo mirčiau...“, – jaudinančią istoriją pasakos R. Vekerotas.

Norite užkirsti kelią gripui per pirmą parą? Vos jaučiate, kad liga kimba, kas pusvalandį ar valandą išgerkite po pusę gramo ar gramą vitamino C. Gerkite tol, kol nepajusite sukant pilvo.

Verslininkas, „Neregėta Lietuva“ albumo autorius Marius Jovaiša bus atviras – nors kasmet skiepijasi su  visa šeima, ne tik sveikai maitinasi, bet ir grūdinasi. Kone kas savaitę verslininko socialinio tinklo paskyroje pasirodo vis naujų nuotraukų ar vaizdo įrašų, kuriuose Marius tai trinasi sniegu, tai bėga ledu, tai plaukioja ledinėje eketėje.

„Norite užkirsti kelią gripui per pirmą parą? Vos jaučiate, kad liga kimba, kas pusvalandį ar valandą išgerkite po pusę gramo ar gramą vitamino C. Gerkite tol, kol nepajusite sukant pilvo. Taip pat išgerkite šviežiai spaustų citrusinių vaisių sulčių per pirmas penkias minutes nuo jų išspaudimo. Vitaminu C dirbtinai pakelsite imunitetą, ir organizmas pats laimės kovą prieš virusą“, – patarimais dalinsis Lietuvos sveikatos rūmų narė, knygų autorė ir žolininkė Nijolė Degutienė.

Tuo tarpu saviugdos ir rytų kovos menų treneris, Lietuvos, Europos ir pasaulio bušido bei šidokano karatė čempionas Jordanas Poškaitis priims laidos vedėjos Rūtos Mikelkevičiūtės jam mestą iššūkį ir lediniu vandeniu bus apipiltas tiesiog studijoje.

Masines sveikuolių maudynes stebėję smalsuoliai apgulė visą Palangos tiltą, kopas, kad kuo geriau matytų, kaip keli šimtai vadinamųjų ruonių neria į ledines bangas. Tarp jų buvo ir vaikų, ir paauglių, ir garbaus amžiaus žmonių.

Be dideles žiūrovų minias pritraukiančių žiemos maudynių Baltijos jūroje, grūdinimosi šventės „Palangos ruoniai 2019“ metu vyko susitikimai su lektoriais - sertifikuotu Wim Hof Method instruktoriumi Arūnu Degučiu ir Lietuvos sveikuolių sąjungos lektore, stovyklų vadove, GRLPWR užsiėmimų paauglėms įkūrėja Egle Kislovski.

Lietuvoje vis dar tęsiasi 30 dienų ledinės eketės iššūkis, prie grūdinimosi lediniu vandeniu paskatinęs prisijungti vis daugiau žmonių. Vasario 16-ąją laukia paskutinioji šio iššūkio diena, o kovo 2 dieną ledinio vandens entuziastai dalyvaus 25 metrų eketės plaukimo varžybose Trakuose.