Britas Stu Innesas serga II tipo diabetu ir du kartus per dieną privalo gerti vaistus. Kartą per savaitę reikalingos ir injekcijos. Tačiau, kai vyras nuėjo į vaistinę jam buvo pasakyta, kad vaistų nėra, mat juos išpirko norintieji numesti svorio. Nors daktaras įtraukė S. Innesą į laukiančiųjų alternatyvių vaistų sąrašą, praėjo du mėnesiai, tačiau vaistų jis negavo.

„Man buvo labai pikta, nes taip neturėtų būti. Šimtai tūkstančių žmonių nuo diabeto vartoja tą patį vaistą, todėl turėsime laukti net iki metų pabaigos, kad gautume vaistus“, – piktinosi S. Innesas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau S. Innesas ne vienintelis laukia vaistų. Priežastis nėra tiekimo sutrikimai. Pasaulyje populiarėja pavojingas būdas mesti svorį – naudoti diabetikams skirtus vaistus. Rytų Londono vaistinių darbuotojas teigė, kad vos tik atsiradus vaistų papildymui, juos kaipmat užsisako kitos vaistinės.

Tai beprotybė.

„Tai beprotybė. Nes gydytojai, kurie išrašo vaistą, nežino, ar jo yra vaistinėse. Pacientas ateina, mes pasakome, kad vaisto nėra, pacientas vėl skambina gydytojui. Taip sukuriama daugiau darbo tiek mums, tiek medikams“, – apie problemą pasakojo vaistininkas Kashemas Rayhanas.

Situacija tokia bloga, kad valdžios institucijos netgi išleido įspėjimą, kad vaistai turėtų būti skiriami tik diabetu sergantiems žmonėms. Teigiama, kad vaistų trūkumas tęsis mažiausiai iki metų pabaigos.

„Sveikatos institucijos nurodė gydytojams neskirti vaistų niekam, išskyrus II tipo diabetui gydyti. Vaistai tokie paklausūs, jie laikomi magiškomis injekcijomis metant svorį. Žmonės moka gydytojams už receptus arba perka nelegaliai“, – teigė žurnalistė Emma Birchley.

„Raginame žmones nepirkti vaistų internete, nes nežinote, ką gaunate, kokios vaistų dozės. Parduodantieji vaistus tą daro nelegaliai, todėl būtina juos sustabdyti“, – įspėjo sergančiųjų diabetu organizacijos vadovas Douglas Twenefouras.

Vaistus gaminančios įmonės teigia dirbančios ištisą parą, kad pagamintų daugiau diabetikams reikalingų vaistų. Tuo metu gydytojai įspėja vaistus ne pagal paskirtį vartojančius ir sulieknėti norinčius žmones – tai gali sukelti sunkių sveikatos problemų, tarp jų ir vėžį.

Žiūrėdama į paauglystės nuotraukas D. Filmanavičiūtė sako nesuprantanti, kodėl galvojo, kad jai reikia mesti svorį.

„Galvoju, kas man buvo su galva negerai? Liekna, faina pana“, – sakė pašnekovė.

Anot jos, buvo laikas, kai ji valgė vien obuolius ir versdavo save bėgioti po du kilometrus du kartus per dieną.

„Dabar truputį juokinga – pirmi vaikinai, pirmos simpatijos, į kažką lygiuojiesi, sau netinki, nes esi bjaurusis ančiukas ir panašiai“, – kalbėjo Dovilė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Moteris pasakojo, kad jau dirbdama žiniasklaidos srityje, vartojo nesaugias, turguje pirktas tabletes, turėjusias padėti mesti svorį.

„Nuo tų tablečių putos per nasrus griūva, galva sukasi. Rašau tekstą ir suprantu, kad jo neparašysiu“, – pasakojo ji.

Nuo tų tablečių putos per nasrus griūva, galva sukasi.

Dabar D. Filmanavičiūtė supranta, kad elgėsi neatsakingai ir kvailokai.

„Pasižiūriu nuotraukas iš tų laikų – man dar priaugti svorio būtų buvę visai sveika“, – prisiminė pašnekovė.

Apie tai, kodėl nepaklūsta visuomenės brukamiems grožio standartams ir kaip už savo laimę kovojo dainininkė Ieva Zasimauskaitė – gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“ tik per LNK.lt ir LNK eteryje.

Apie sunkumus metant svorį pasakojo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas, asmeninė trenerė Gintarė Zvėga,  baleto šokėja Marija Simona Šimulynaitė, „TikTok“ žvaigždė Brigita Povilionienė.

Savo istoriją atskleidė ir asmeninis treneris Bronius Šukys, išgarsėjęs permainingais santykiais su grožio specialiste Justina Partike. Tačiau raumenis auginančiam Broniui numesti kilogramai buvo didelis smūgis.

„Svėriau 114 kilogramų, galvojau, augsiu toliau, bet susitikau su Justina, keitėsi gyvenamoji vieta, iš Kauno persikėliau į Klaipėdą, stresas, reikėjo atsisakyti visų klientų, o turėjau 50 žmonių armiją. Klaipėdoje teko susirasti naują darbą, naujus klientus. Dar prisidėjo santykiai, o, kai išsiskyrėm, reikėjo ir butą susirasti. Žiūriu, svoris krenta, krenta, krenta“, – guodėsi B. Šukys, ne savo noru netekęs 14 kilogramų.

LNK nuotr. 

Įspūdingos išvaizdos sportininkas atskleidė, kokią didelę reikšmę jis teikia savo mitybai. „Labai svarbi maisto kokybė. Kaip atrodo mano diena? Aš pasidarau valgyti trims dienoms iš karto: pasiimu 18 dėžučių, susisveriu kiekvienoje po 100 gramų grikių, užpilu karštu vandeniu – ir grikiai jau paruošti.  Pasiimu 15 lakštų folijos, sudedu mėsytę po 200 gramų – lašišą, jautieną, vištieną –  įdedu į orkaitę ir iškepu. Paskui į lėkštę įmeti grikius, mėsą, salotas, avokadą, alyvuogių ir turi 6-7 valgius per dieną. Taip per mėnesį suvalgau 36 kilogramus mėsos, 90 avokadų, alyvuogių, riešutų, plius geriu proteinų papildus“, – pasakojo Bronius. 

Visos lieknėjimo dramos ir svorio augimo istorijos laidoje „KK2 penktadienis“ –  šį vakarą, 19.30 val., per LNK.

„Pats baisiausias dalykas yra nekęsti savęs“, –  prisipažino žinomo dainininko Merūno žmona Erika Vitulskienė. Moteris pasakoja, kad kovoja su svoriu kone visą gyvenimą. „Mano svoris banguoja 35 kg aukštyn ir žemyn, kaip amerikietiški kalneliai. Daugiausiai esu svėrusi 110 kg. Taip pat buvo laikas, kai buvau gerokai sulieknėjusi, bet dėl to aš pusę metų per dieną suvalgydavau tik pusę lėkštelės salotų ir išgerdavau penkis puodelius kavos“, – apie svorio metimo kančias pasakojo Erika ir pridūrė, kad po tokios dietos blogiausiai darosi su galva.

„Visur mačiau tik kalorijas. Įsivaizduokit, keliu vandens stiklinę nuo stalo ir stresuoju, kiek kalorijų turi vanduo. Skaičiuodavau, kiek kalorijų turi uoga ir kiek tų uogų galiu suvalgyti, kiek salotų lapai turi kalorijų ir taip toliau. Rankinėje nešiodavausi svarstykles ir sverdavau visą maistą. 600 kalorijų per dieną buvo maksimumas, kiek galima suvalgyti.  Taip gyventi neįmanoma, tai nesąmonė ir beprotiška kančia“, – sakė savo vardo mados namų įkūrėja E. Vitulskienė.

LNK nuotr. 

Atlikėja ir žurnalistė Sandra Žutautienė sakė puikiai suprantanti Eriką: „Buvo laikas, kai leisdavau sau suvartoti tik 200 kalorijų. Atsipjauni ketvirtadalį banano, suvalgai agurką, kiaušinį ir viskas, daugiau nieko negalima. Po tokios dietos nualpau ir net ligoninėje atsidūriau. Taip pat laikiausi bado, skysčių dietos, kai 30 dienų gėriau tik sriubos skystį ir visokius skystus gėrimus. Nukrito 15 kg, bet vos per du mėnesius viskas grįžo su kaupu.“

Sandros svoris, kaip ir Erikos, taip pat nuolatos šokinėja – tai plius 15 kg, tai minus 15 kg. Po skyrybų su vyru žinoma moteris pajuto, kad liūdnas emocijas skandina valgydama ir taip per trejetą mėnesių priaugo beveik 40 kg. „Pamenu, kai reikėjo darbui naują aprangą pasisiūti ir siuvėja pastebėjo, kad aš labai pasitaisius. Ji pamatavo mano krūtinę, liemenį ir matmenys buvo vienodi –138 cm. Man buvo smūgis“, – prisiminė Sandra.

LNK nuotr. 

Po kurio laiko moteris pasisvėrė pas bičiulę radusi svarstykles. Jos parodė net 105 kg. „Mano savivertė buvo žemiau grindų, bet aš, pamačiusi tuos skaičius, vis tiek nuėjau prie šaldytuvo ir gerai pavalgiau. Valgiau taip kelias dienas kol svoris pasiekė 107 kg. Atsistojau prieš veidrodį, apsiverkiau, pažiūrėjau į save ir garsiai pasakiau – aš tavęs nekenčiu. Kai aš sau pasakiau tai, tik tada supratau, kad turiu kažką daryti“, – neslėpė Sandra, dabar jau numetusi 50 kilogramų.

LNK nuotr. 

Bene įspūdingiausią pokytį pademonstravo klaipėdietis Mindaugas Salys. Būdamas 20-30 metų amžiaus, Mindaugas svėrė 210 kg. „Valgiau viską: po 4-5 cepelinus, mišraines, riebią mėsą, batoną, keptą duoną užgerdavau alumi, vakaro užkandis buvo du didžiausi pakeliai čipsų ir du litrai limonado“, – apie savo mitybą pasakojo Mindaugas.

LNK nuotr. 

Svorį mesti vyras nusprendė tada, kai gavo darbą aplinkos apsaugos inspekcijoje ir jam reikėjo gaudyti brakonierius: „Įsivaizduokit, kaip aš, sverdamas 210 kg, pasivyčiau ir pagaučiau bėgantį brakonierių? Niekaip. Naujas darbas tapo mano motyvacija.“ Vyras per trejus metus numetė daugiau nuo 100 kg, dabar ruošiasi fitneso varžyboms ir ketina tapti treneriu.

O štai E. Vitulskienė po ilgų kančių dėl svorio, šiandien sakė nusprendusi tiesiog būti laiminga. „Man svorio metimas yra nelaimė ir nuolatinė saviplaka. Aš savęs nekęsdavau net ir numetusi svorio. O dabar esu psichologinės ramybės kelyje, dėkoju savo kūnui, kad jis iškenčia stresus, leidžia man judėti ir gyventi. Atsikėlus ryte mano pirma frazė sau būna tokia: ačiū, kad nesergu, ačiū, kad galiu girdėti, matyti, paliesti, jausti“, – pasakojo Erika.

Visos istorijos – šį ketvirtadienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „Bučiuoju. Rūta“ .

Kaunietė Irena Brazauskaitė, anksčiau praradusi tikėjimą tapti lieknesne ir sveikesne, šiandien džiaugiasi atsikračiusi net 25 kilogramų.

Moteris papasakojo savo istoriją. Ji teigė, kad su svorio problemomis ji kovojo nuo pat jaunų dienų.

„Didelis antsvoris sveikatai daro didelę žalą. Vienu metu jau galvojau, kad gali tekti atsisėsti net ir į neįgaliojo  vežimėlį. Iš prigimties niekuomet nebuvau liekna kaip balerina. Jau mokyklos laikais susidūriau su sunkumais, patyčiomis. Spręsti svorio problemų tėvai veždavo mane į Kauną pas vieną profesorių“, – jaunystę prisiminė pašnekovė.

Irena atskleidė, kad bėgant metams didelis antsvoris išprovokavo ir sveikatos problemų atsiradimą.

„Bėgant metams tie kilogramai vis kaupėsi ir kaupėsi. Atsirado problemų su sąnariais. Pradėjau jausti skausmus, vos paeidavau. Žinoma, to ėjimo ir nebūdavo daug, nes skaudėdavo kojas“, – atviravo I. Brazauskaitė.

Anot moters, pokyčiams ją paskatino svarstyklėse pamatytas šokiruojantis skaičius. Tuo pačiu, ji visai netyčia rado informacijos apie vieno mokslininko, vaistininko ir funkcinio maisto kūrėjo jau kuris laikas vystomą sveikatinimo projektą, kurio metu galima sužinoti, kaip teisingai elgtis su organizmu, jei kamuoja antsvoris ir sutrikęs virškinimas. Moteris ryžosi jame sudalyvauti.

Vieną kartą aš užlipau ant svarstyklių ir pamačiau, kad svoris siekia 128 kilogramus. Tuomet supratau, kad jau reikia kažką su savimi daryti, tačiau laikytis dietų – ne išeitis, nes po jų papildomi kilogramai vis tiek sugrįžta.

„Vieną kartą aš užlipau ant svarstyklių ir pamačiau, kad svoris siekia 128 kilogramus. Tuomet supratau, kad jau reikia kažką su savimi daryti, tačiau laikytis dietų – ne išeitis, nes po jų papildomi kilogramai vis tiek sugrįžta. Jaunystėje skaičiuodavau kalorijas, bet kilogramai po to grįždavo dvigubai. Visuomet galvojau, kad mano amžiuje jau yra neįmanoma kažką pakeisti. Tačiau vieną dieną paskaičiau apie vieną sveikatinimo projektą bei svorį padedantį mesti  produktą ir pradėjau juo domėtis“, – pasakojo kaunietė.

Irena džiaugėsi, kad dėl projekto jai pavyko atsisakyti ir vienos didžiausių ją kamavusių priklausomybių.

„Kiekvieną dieną suvalgydavau torto ar saldumynų, o dabar pro juos galiu praeiti pro šalį. Dingo poreikis saldumynams, susitvarkė žarnyno veikla. Išmokau valgyti ne viską iš eilės“, – apie mitybos pokyčius kalbėjo I. Brazauskaitė.

Tačiau mitybos pokyčiai buvo ne vieninteliai, kurie pradžiugino moterį – ėmė kristi ir ilgai kamavę papildomi kilogramai.

„25 kilogramų atsikračiau per maždaug 8 mėnesius. Aplinkiniai džiaugėsi ir domėjosi, ar kažką iš vis valgau. Aš valgydavau, alkana niekuomet nevaikščiodavau. Mano pavyzdžiu pasekė ir mano kolegė“, – pasakojo projekto dalyvė.

Su ištirpusiais kilogramais, anot pašnekovės, atėjo ir dar daugiau privalumų.

„Dar vienas svarbus pasikeitimas – spintoje atsirado kur kas mažesnio dydžio rūbų. Dabar tikrai norisi puoštis. Galiu vilkėti nebe lygaus sukirpimo plačius drabužius. Esu labai patenkinta“, – džiugesio neslėpė moteris.

Moteris pasakojo, kad metant svorį netrūko ir sunkumų, tačiau juos padėjo įveikti vienas labai svarbus ir paprastas dalykas, kurį patartų ir kitiems.

„Sunkiausia, turbūt, buvo atsisakyti saldumynų, tortų, pyragaičių, kuriuos be galo mėgau. Visuomet svarbu tikėti savimi. Manau, kad pasieksiu dar geresnių rezultatų. Norėčiau visiems palinkėti tikėti savimi, imtis veiksmų ir tuomet viskas pavyks“, – kalbėjo I. Brazauskaitė.

I. Brazauskaitės svorio metimo istorija laidoje „Sveikas rytojus“ sekmadienį, 12 val. per TV8 televiziją.

Socialinėje erdvėje ji išgarsėjo po to, kai ėmė viešinti savo pasiekimus metant svorį. Skaičiai įspūdingi – nuo 220 iki 80 kilogramų. Tačiau šiandien laidoje – ne apie numestus kilogramus, o apie tai, kiek plastinių operacijų Ugnei prireikė tam, kad neliktų nukarusios odos ar kitų problemų po to, kai ji neteko daugiau nei pusės savo svorio.

„Visos plastinės operacijos man buvo būtinybė...“, – pasakos Ugnė.

Moteris pajuokaus, kad ji turbūt yra daugiausiai randų turintis žmogus. „Kažkada net bandžiau primesti, kokie trys metrai turbūt...“ – pusiau juokais, pusiau rimtai sakys U. Usevičiūtė. Tačiau ji sako nenorinti, kad ją matantys žmonės galvotų, esą tik plastinės operacijos gali pakeisti gyvenimą.

„Kad būčiau tokia, kokia esu, reikėjo velniškai daug padirbėti su savimi – iš esmės pakeisti ne tik mitybą, bet ir gyvenimo būdą“, – sakys Ugnė. Kaip ir prieš kelerius metus, taip ir dabar Ugnė sako nuvilsianti tuos, kurie tikisi stebuklingo recepto ar piliulės, kurią išgėrus nepageidaujami kilogramai išnyks be jokių papildomų pastangų.

„Tai nesąmonė“, – sako verslininkė ir neslepia pasipiktinimo, kad vis dar atsiranda naivuolių galvojančių, kad numesti svorį jai padėjo skrandžio operacija arba plastikos chirurgai, nepageidaujamus kilogramus tiesiog nupjovę. Nusprendę atsikratyti antsvorio, pasak Ugnės, turi įsisąmoninti, kad šis kelias neturi finišo. Norint išlaikyti pasiektus rezultatus jūsų laukia ultramaratonas be pabaigos.

Gyvenimo būdo laida „Nuo... Iki...“ jau šį pirmadienio vakarą, 20 val., per LNK.

Dietistė Živilė Dumbraitė besirūpinantiems sveika mityba siūlo nesiblaškyti tarp skirtingų rekomendacijų ir pasikliauti svarbiausia taisykle – įsiklausyti į savo kūno signalus. Būtent jie pasako, kada, kiek ir ko reikia suvalgyti, kad jaustumėtės gerai.

Mitas: privaloma valgyti tris ar penkis kartus

Penkis, tris, du... Tai kiek kartų valgyti? Ž. Dumbraitė sako, kad nėra ir negali būti vieno absoliutaus atsakymo, kiek kartų per dieną turėtumėte valgyti. Viskas priklauso nuo žmogaus dienotvarkės ir įpročių.

„Taip, dažniausia rekomendacija – trys pagrindiniai valgymai ir vienas arba du užkandžiavimai per dieną. Tačiau jei dirbate naktimis ar slankiuoju grafiku, jūsų kūnas nori maisto neįprastu metu, todėl valgymo dažnumas ir laikas tikrai gali keistis. Rekomenduojama valgyti kas 3–4 valandas, tad siūlyčiau tuo vadovautis ir susidaryti savo mitybos režimą pagal asmeninę dienotvarkę.  Bet atsižvelkite ir į savo kūno siunčiamus alkio ir sotumo signalus – jie geriausiai parodo, kiek ir kada reikia valgyti”, – teigia dietistė.

Mitas: jei meti svorį – neužkandžiauk

Ž. Dumbraitė sako, kad pirmiausia reikia atsikratyti nuomonės, jog užkandžiai yra lieknėjimo priešai. „Kita vertus, užkandžiai nėra būtini. Tiesiog įvertinkite savo dienos režimą: jei laiko tarpai tarp pagrindinių valgymų yra ilgesni nei 4 valandos, rekomenduoju į racioną įtraukti užkandžių. O jie gali būti patys įvairiausi ir net labai palankūs sveikatai“, – tvirtina dietistė.

Kad išalkus nekiltų pagunda prisivalgyti saldumynų, Ž. Dumbraitė pataria užkandžius planuoti iš anksto – visuomet turėti „paruoštukų“ arba ingredientų, kad greitai ir sveikai pavalgytumėte. Dietistė primena, jog valgydami daug skaidulinių medžiagų turintį maistą ilgiau jausitės sotūs.

Manyti, kad atsisakę riebalų sulieknėsite, yra labai paplitęs mitas, galintis žmonėms atnešti daug žalos.

Užkandžiams labai tinka avinžirnių užtepėlės, daržovės, riešutai, duona ar vaisiai. “Sumuštinis irgi gali būti skanus ir sveikatai vertingas maistas – juodą duoną užtepkite trintu avokadu, uždėkite pomidorą ar kiaušinį. Tiesa, pasirinktas užkandis turėtų būti kiek mažesnis nei pagrindiniai valgymai“, – primena Ž. Dumbraitė.

Mitas: jokių vaisių po vakarienės

Dietistė primena, kad svarbiausia ne kada, o kiek vaisių suvalgoma. „Vaisiai rekomenduojami ir reikalingi, nes turi daug vitaminų, skaidulų, būtinų mineralų. Jeigu suvalgysite vieną vaisių likus trims valandoms iki miego, dėl to nekils jokių problemų. O jei prieš miegą dar ir aktyviai pasivaikščiosite, tikrai sudeginsite gautas kalorijas.

„Visgi, jei vienu prisėdimu mėgstate suvalgyti 3–5 obuolius ar bananus, tai tikrai gali turėti įtakos svorio augimui“, – teigia Ž. Dumbraitė. Nepamirškite, kad vaisiuose esantis cukrus yra lengvai išskaidomas ir paverčiamas į energiją. Jeigu jos nesunaudojate, energijos likutis organizme kaupiasi – virsta riebalais ir, galiausiai, nepageidaujamais kilogramais.   

Mitas: kuo mažiau riebalų – tuo sveikiau

„Manyti, kad atsisakę riebalų sulieknėsite, yra labai paplitęs mitas, galintis žmonėms atnešti daug žalos“ – tvirtina Ž. Dumbraitė. Iš maisto gaunami riebalai mums yra gyvybiškai svarbūs ir reikalingi gerai endokrininės sistemos, smegenų, sąnarių veiklai. Jie taip pat užtikrina vitaminų A, D, E ir K pasisavinimą organizme. „Žinoma, rekomenduoju rinktis nesočiuosius riebalus, kurių gausu šalto spaudimo, nerafinuotame alyvuogių, kokosų, linų sėmenų aliejuje, avokaduose, ekologiškuose žuvies produktuose“, – pataria dietistė.    

O sočiųjų riebalų, kurių daugiausia pasterizuoto pieno produktuose, riebioje keptoje mėsoje, ypač kiaulienoje, kiekį reikėtų riboti. Labai nepalankūs sveikatai yra ir hidrinti riebalai dažnai naudojami įvairių pusgaminių ir konditerijos produktų gamyboje. Vartojant daug sočiųjų ir hidrintų riebalų turintį maistą, padidėja rizika susirgti širdies, kraujagyslių sistemos ligomis, tai gali sąlygoti ir nutukimą. Optimali bendra visos dienos riebalų norma lyginant su bendru dienos kalorijų skaičiumi yra 25–30 proc. Iš jų sočiųjų riebalų turi būti ne daugiau kaip 10 procentų. „Kaip ir visur, svarbu balansas ir maisto pasirinkimas. Kuo įvairesnis maistas – tuo geriau“, – pabrėžia Ž. Dumbraitė.   

Mitas: norint sulieknėti reikia atsisakyti duonos         

Dietistės nuomone, atsisakyti tam tikrų produktų ar jų grupių tikrai nereikia, svarbu pasirinkti tinkamus kiekius. „Pastaruoju metu tampa populiaru mažinti suvartojamų angliavandenių kiekį, tačiau dėl to tikrai nereikia atsisakyti duonos. Tai yra nuostabus, įvairiose kultūrose vartojamas produktas, gausus skaidulinių medžiagų ir vitaminų. Yra įvairiausių rūšių duonos, tad tikrai galima eksperimentuoti, ieškoti sau patinkančios ir tinkančios – kaskart į krepšelį įsidėkite dar neragauto skonio.  Nepamirškite atkreipti dėmesio į duonos sudėtį: šimte gramų produkto esantį skaidulinių medžiagų, baltymų, cukraus ir druskos kiekį. Būtent šie kriterijai padės atsirinkti sveikatai palankiausią produktą“, – teigia Ž. Dumbraitė.

Karantino įtaka svoriui

„Daugelis į vaistinę atėjusių pacientų domisi, kokius maisto papildus rinktis, norint numesti antsvorį. Ir šie klausimai aktualūs ne tik moterims. Vyrai irgi teiraujasi, kaip jiems greičiau atsikratyti „karantinio pilvuko“. Į vaistinę susirūpinę užsuka ir tėvai, mat karantino metu jų vaikai neišsikrauna lauke, o daugiausiai laiko leidžia namuose – prie kompiuterių ar planšečių“, – teigia vaistininkas A. Janušauskas.

Pasak jo, pagrindinės antsvorio priežastys yra kelios. Pirmoji – netinkama mityba, kai valgoma nereguliariai, suvartojamas per didelis riebalų ir sočiųjų riebalų turinčių produktų kiekis ar paros maisto raciono energetinė vertė yra per didelė. Taip pat svorio kitimui įtaką daro per mažas fizinis aktyvumas, genetiniai faktoriai ar endokrininės sistemos disfunkcija. Visgi, labiausiai antsvoris susijęs su gyvenimo būdu, o ne genetiniu paveldėjimu. Tik 1-2 proc. žmonių nutunka dėl sutrikusios medžiagų apykaitos.

„Per karantiną daugelio fizinis aktyvumas sumažėjo, todėl sumažėjo ir mums reikalingos energijos poreikis, tačiau mitybos įpročiai taip ir liko nepasikeitę“, – pagrindinę antsvorio priežastį įvardijo „Camelia“ vaistininkas.

Kaip sulieknėti sveikai

Paklausus, kaip per žiemos ir karantino laikotarpį priaugtus kilogramus numesti nepakenkiant sveikatai, A. Janušauskas perspėja, kad lieknėjimas – palaipsnis procesas, todėl pataria nesigriebti drastiškų dietų. Vaistininko nuomone, pirmiausia reikėtų atsisėsti ir apgalvoti, ko trūksta mūsų mitybos racione ir ką būtų galima pakeisti.

„Siūlyčiau pradėti nuo vandens. Kasdien gerkite daugiau vandens, o ypač – prieš valgį. Tokiu būdu medžiagų apykaitą galime padidinti net 24-30 proc. Taip pat sumažinkite produktų, kurių sudėtyje yra pridėtinio cukraus, vartojimą. Pridėtinis cukrus yra vienas blogiausių ingredientų šiuolaikinėje mityboje, kuris gali sukelti nutukimą, II tipo diabetą ir netgi širdies ligas. Net pirkdami sveiką maistą perskaitykite sudėtį, kadangi ir jame gali būti daug pridėtinio cukraus“, – pataria „Camelia“ vaistininkas A. Janušauskas.

Taip pat jo rekomendacijų sąraše – mažesnis suvartojamų rafinuotų ar paprastųjų angliavandenių kiekis, kadangi iš jų pašalinama didelė maistingųjų medžiagų ir ląstelienos dalis. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kiek suvartojate baltymų. Būtent jie yra viena iš svarbiausių maistinių medžiagų lieknėjimui, nes valgant maisto produktus, kurių sudėtyje yra daug baltymų, medžiagų apykaita padidėja 80–100 kalorijų per dieną. Baltymai taip pat svarbūs raumenų vystymuisi.

„Valgykite ir daugiau vaisių bei daržovių. Juose yra nedaug kalorijų, bet daug ląstelienos, vitaminų bei mikroelementų. Jei kartais išalktumėte, su savimi visada turėkite sveiką užkandį. Tai gali būti vaisiai, daržovės, riešutai, jogurtas ar kietai virti kiaušiniai“, – siūlo vaistininkas. A. Janušauskas pataria vartoti žaliąją arbatą, kadangi kofeinas ir katechinai (stipriomis antioksidacinėmis savybėmis pasižymintys organiniai junginiai) skatina medžiagų apykaitą ir riebalų deginimą, bet įspėja, kad ja piktnaudžiauti irgi nereikėtų.

Subalansuotas požiūris į kūną

Lieknėjimas gan dažnai siejamas su išoriniu grožiu, bet, „Camelia“ vaistininko nuomone, tame nėra nieko blogo. Pasak jo, žmonės, matydami savo pokyčius veidrodyje, turi dar daugiau motyvacijos sportuoti, maitintis sveikai ir siekti dar gražesnės figūros. Vis dėlto, kai kurie pacientai nusprendžia numesti svorio tik tuomet, kai dėl antsvorio jiems diagnozuojamos įvairios ligos.

Norintys sužinoti, ar jų kūno svoris atitinka normą ir nekelia pavojaus sveikatai, tai gali padaryti apskaičiuodami savo KMI (kūno masės indeksą). Tam reikalingi du rodikliai – svoris kilogramais ir ūgis centimetrais. Svoris dalijamas iš kvadratu pakelto ūgio ir gautas skaičius nurodo kūno masės indeksą. Apskaičiuoti ir įvertinti KMI galima ir įvairiose interneto svetainėse.

„Džiugu, kad šiuo metu pasaulyje populiarėja pozityvaus požiūrio į kūną judėjimas, kurio tikslas – mokyti žmonės mylėti save tokius, kokie jie yra, ir nesigėdyti savo kūno viešumoje. Tai ypač svarbu, nes daugelis antsvorio turinčių žmonių patiria patyčias. Visgi, reikia nepamiršti prižiūrėti savo sveikatos, kuriai, deja, antsvoris kenkia. Rūpintis savo svoriu ir nepamiršti sportuoti turi visi, kurie nori išlikti sveiki kuo ilgiau“, – teigia A. Janušauskas.

Šiame tyrime buvo siekiama įvertinti septyniolikmečių paauglių su kūno svorio mažinimu susijusį maitinimosi bei fizinio aktyvumo elgesį.

Pasak tyrimą atlikusių mokslininkių, skatinant sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą svarbu suprasti, kokias mitybos ir fizinio aktyvumo strategijas paaugliai taiko kūno svoriui kontroliuoti.

Tyrimo, kuriame dalyvavo 736 paaugliai (59,4 proc. merginų) iš įvairių Kauno miesto mokyklų, rezultatai atskleidė, kad šioje srityje paauglių elgesys yra sveikatai nepalankus.

„Iš mokslinės literatūros ir praktikos žinoma, kad paaugliai savo svorio kontrolei taiko įvairias strategijas, kurios gana dažnai yra žalingos sveikatai. Tačiau mūsų tyrimas atskleidė, kad fizinis aktyvumas irgi gali būti labai neteisingai taikomas“, – teigia LSU prof. dr. R. Jankauskienė.

LSU mokslininkių tyrimas atskleidė, kad populiariausi paauglių svorio mažinimo metodai, susiję su neteisingu fizinio aktyvumo taikymu, yra ilgesnės nei dviejų valandų treniruotės, dalyvavimas daugiau nei vienoje treniruotėje iš eilės, pernelyg intensyvus fizinis krūvis. Be to, nemažai paauglių mano, kad sportuojant reikėtų dėvėti orui nepralaidžią ir prakaitavimą skatinančią aprangą, nevartoti skysčių per treniruotę ir po jos.

Paaugliai supranta, kad fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti kūno svorį, tačiau nežino, kaip ir kokiomis dozėmis tą fizinį krūvį taikyti, nėra supažindinti su perdozuoto fizinio krūvio žala sveikatai.

„Toks elgesys yra sveikatai žalingas, nes, pavyzdžiui, skysčių stoka po treniruotės apsunkina širdies darbą. Orui nepralaidžių drabužių dėvėjimas irgi nėra moksliškai pagrįstas. Na, o per intensyvus ir per ilgas fizinis krūvis gali sukelti fizinį ir psichologinį organizmo išsekimą, ypač, jei dar laikomasi įvairių bado dietų ir kitų moksliškai nepagrįstų mitybos strategijų. Nekoreguojant tokio elgesio paaugliams gali atsirasti valgymo sutrikimų, kuriuos dažnai lydi disfunkcinis mankštinimosi režimas“, – sako prof. dr. R. Jankauskienė.

Tyrimas esą aiškiai parodė, kad paaugliams trūksta fizinio raštingumo – paaugliai supranta, kad fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti kūno svorį, tačiau nežino, kaip ir kokiomis dozėmis tą fizinį krūvį taikyti, nėra supažindinti su perdozuoto fizinio krūvio žala sveikatai.

Todėl, pasak mokslininkų, privalu šių žinių suteikti jiems per fizinio ugdymo pamokas. Be to, mokyklose būtina įgyvendinti sveikatos ugdymo programas, skatinančias sveiką gyvenseną, pozityvų požiūrį į savo kūną, gebėjimą atsispirti socialinės ir kultūrinės aplinkos spaudimui atitikti stereotipinius išvaizdos lūkesčius.

Tyrimą atlikusių specialistų teigimu, sporto treneriai, kurie dirba su paaugliais sveikatingumo centruose, irgi turi suprasti, kad dėl drastiškų kūno pokyčių paaugliai labai išgyvena, todėl ir sportuoti gali labai neteisingai. Treneriai paaugliams esą turėtų akcentuoti kūno funkcionalumo, o ne išvaizdos svarbą.

Dainininkė neslepia, kad dietų ji išbandžiusi nemažai, o prieš šventes laikytis dar vienos ją pastūmėjo noras sugrįžti į senąją savo išvaizdą. „Tiesiog mėgstu save tokią, kokia esu, mėgstu savo apkūnumą ir svorį, bet noriu jį reguliuoti ir prisižiūrėti. Dabar buvau pasiekusi maksimumą, kurio man jau buvo šiek tiek per daug“, – pasakoja Donata. Mergina pamini, kad labiausiai ji nori vėl įtilpti į senąsias sukneles ir mėgstamus kostiumėlius.

Šventinis laikotarpis nėra lengvas tiems, kurie nori suvartoti mažiau kalorijų, bet Donatai tai nesukėlė daug vargo. „Dietos jau laikausi kurį laiką, skrandis susitraukė, atsisakiau cukraus. Nesinorėjo labai daug valgyti“, – sako Donata. Dainininkė atskleidžia, kad pagundų kilo ir joms nepasiduoti buvo per daug sunku, kai reikėjo aplankyti visus artimuosius bei draugus. „Būna, kai sėdi pas mamą, visą maistą žinai, nes panašų gamina per visas šventes. Bet kai nueini pas draugę, ten maistas neragautas, atrodo norisi visko išmėginti. Tai per šventes daviau sau dvi cheat day (liet. įkrovos diena). Bet dabar, po švenčių, bandau grįžti į režimą ir jau beveik pavyko“, – pasakoja atlikėja.

Asmeninio archyvo nuotr.

Laikantis dietos svarbu susikoncentruoti į siekiamą tikslą, Donata nedaugžodžiauja, geriausia motyvacija – rūbai. „Jei atvirai, aš neturiu jokių patarimų, tikriausiai didžiausia motyvacija – pasikabinti prie šaldytuvo suknelę, į kurią nori vėl įtilpti, ir į ją žiūrėti“, – juokiasi pašnekovė.

Donatą galima stebėti „Muzikinės kaukės“ projekte, kuriame žiūrovai jau spėjo pamatyti atlikėjos įvairiapusiškumą ir talentą. Projektas eina į pabaigą, vasario 1-ąją – šou finalas, kuriame susikaus keturi favoritai. Įtampa didžiulė, visi dalyviai laukia dienos, kai galės sužinoti, kas tie išrinktieji. „Mano visi iki šiol buvę įsikūnijimai buvo visiškai išėjimas iš savęs, aš esu visiškai kitokia nei mano įkūnyti atlikėjai, jie buvo mano priešingybės“, – pasakoja dainininkė ir neslepia, kad tikisi patekti į finalą.

Šio šeštadienio laidoje dalyvė įkūnys regio muzikos grupę „Inner Circle“: „Tai mano mėgstamiausias pasirodymas“, – iš karto juokdamasi pasakoja Donata. Atlikėja mano, kad šis pasirodymas buvo didžiausias iššūkis dėl dainos ir sukurto įvaizdžio. „Didesnio išėjimo iš komforto zonos, tikriausiai, nebegalėjo būti“, – juokiasi atlikėja.

Pamatyti Donatos ir kitų dalyvių pasirodymus bus galima jau šeštadienį, 19.30 val., per BTV. Renginių vedėjas Tomas Legenzovas taps pop scenos dievaite Britney Spears, radijo laidų vedėjas Haroldas Šklėrius įkūnys grupę „Coldplay“, o dainininkė Julija Jegorova virs atlikėja Jessie J.