Etikos sargai aiškinsis, ar jie nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu.

„Esą šių metų vasarį M. Sinkevičius ir B. Gailienė nenusišalino savivaldybės tarybos posėdyje svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su parko įrengimu Rimkų mikrorajone. Pranešime nurodoma, jog meras ir vicemerė šiame rajone gyvena“, – teigia VTEK.

Jonavos rajono meras M. Sinkevičius ketvirtadienį BNS teigė nesijaučiantis padaręs nusižengimo, kadangi sprendimas dėl parko įrengimo svarstytas kartu su biudžeto projektu.

„Tiesa, kad gyvenu Chemikų gatvėje, daugiabučiame name, kuris yra Rimkų mikrorajone. Gyvena ne tik vicemerė, bet ir daugiau tarybos narių. Esu tikras, kad pranešėjai yra tarybos nariai, veikiantys opozicijoje“, – sakė Jonavos vadovas.

Parkas man nei per virtuvės langą, nei per balkoną nematomas nei plika akimi, nei su žiūronais, nes jį užstoja kelios eilės kitų daugiabučių.

„Kai nėra rimtos kritikos, belieka ieškoti sliekų ant asfalto, ir gaila, kad tam pasitelkiama VTEK, gaišinamas visų darbas“, – pridūrė jis.

Mero teigimu, parko įrengimo klausimas svarstytas kartu su visu biudžetu.

„Parko finansavimas – kaip ir kitų objektų – yra bendras biudžeto svarstymo metu priimtas sprendimas. Nesijaučiu padaręs nei moralinės, nei teisinės klaidos balsuodamas ir palaikydamas tai, kaip ir palaikydamas visą biudžetą. Jeigu būtų balsavę atskirai, tada dar gali susimąstyt. Jeigu būtų analogija, reikia žiūrėt – kažkoks darželis, į kurį eina vaikai, mokyklos, gatvės šalimais. Tai iš principo už biudžetą negali balsuot“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Jis taip pat teigė, kad parkas yra gana toli nuo jo namų – nutolęs per kelis šimtus metrų.

„Parkas man nei per virtuvės langą, nei per balkoną nematomas nei plika akimi, nei su žiūronais, nes jį užstoja kelios eilės kitų daugiabučių“, – sakė Jonavos rajono meras.

Etikos sargai primena, kad tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo. Tyrimui atlikti VTEK įstatymas numato trijų mėnesių terminą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) ketvirtadienį kaip nepagrįstą atmetė A. Vaitkaus skundą dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo, kuriuo pripažinta, kad jis pažeidė etiką, panaikinimo, BNS pranešė teismo atstovė Sigita Baltaduonė.

Teismo teigimu, A. Vaitkus neįrodė, jog tapęs Klaipėdos uosto vadovu pateikė privačių interesų deklaraciją apie jo sąsajas su uosto verslininkais, jį parėmusiais per Klaipėdos tarybos ir mero rinkimus.

Teismas padarė išvadą, kad šioje situacijoje atsirado pagrindas įžvelgti galimo interesų konflikto grėsmę.

Anot teisėjų kolegijos, su Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašu tarybos rinkimuose dalyvavusiam Klaipėdos uosto vadovui A. Vaitkui taikomi dideli skaidrumo reikalavimai.

„Teismas padarė išvadą, kad šioje situacijoje atsirado pagrindas įžvelgti galimo interesų konflikto grėsmę“, – rašoma pranešime.

Pasak teismo, verslininkų, parėmusių A. Vaitkų rinkimuose, valdomos įmonės užima reikšmingą uosto krovos dalį, o pats A. Vaitkus turėjo priimti su jomis susijusius sprendimus.

VTEK pernai birželį nusprendė, kad A. Vaitkus pažeidė įstatymą nedeklaravęs interesų. Jos teigimu, A. Vaitkus turėjo deklaracijoje nurodyti asmenų, kurie paaukojo lėšų politiniam sąrašui, su kuriuo jis kandidatavo rinkimuose, ir kurie yra tiesiogiai susiję su komercinių interesų uoste turinčiomis įmonėmis.

Nuo 2013-ųjų Klaipėdos uostui vadovavęs A. Vaitkus iš pareigų atleistas 2019-ųjų kovą, kai buvo išrinktas į Klaipėdos savivaldybės tarybą su „valstiečių“ sąrašu. Mero rinkimus jis pralaimėjo antrajame ture.

A. Vaitkų atleido buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis, suabejojęs, ar uosto direktorius liktų nešališkas įmonių, parėmusių A. Vaitkų per savivaldos rinkimus, atžvilgiu. A. Vaitkus šį sprendimą apskundė, tačiau teismai jo skundus atmetė.

VAAT nutartį A. Vaitkus per 30 dienų gali skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).

„Taip, parašiau atsistatydinimo raštą, kadangi visada keliu sau aukštus moralinius reikalavimus ir tiesiog paaiškėjus tam tikroms detalėms, galiu prisipažinti, kad suklydau teisiniuose dalykuose. Tiesiog paslydau“, – BNS sakė M. Bilotienė.

„Tie sprendimai jokio finansinio nuostolio nei Lietuvai, nei man papildomų lėšų neatnešė“, – pridūrė ji.

Ministro Algirdo Monkevičiaus atstovas spaudai Kęstutis Butvydas teigė, kad ministras tenkins M. Bilotienės prašymą.

„Šiandien jie susitiko ryte. Viceministrė pasakė, kad atsižvelgusi į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadą ir politinius reikalavimus darbe, šiandien pateiks ministrui atsistatydinimo pareiškimą“, – BNS sakė K. Butvydas.

„Ministras tai vertina kaip garbingą sprendimą ir šiandien jį tenkins“, – pridūrė patarėjas.

Švietimo viceministre M. Bilotienė buvo paskirta šiemet vasarį, VTEK tyrimas buvo pradėtas sausio pabaigoje.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį pranešė nustačiusi, kad būdama Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros (NMVA) direktore, M. Bilotienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.

Nustatyta, kad ji 2016 metų birželio 20 dienos įsakymu delegavo save vertinti mokyklas, o tų pačių metų liepos 11 dienos įsakymu patvirtino sau aukštesnę kvalifikacinę vertintojos kategoriją.

Dirbdama NMVA M. Bilotienė taip pat turėjo išorės vadovaujančio vertintojo statusą. Privačių interesų deklaracijoje M. Bilotienė nurodė, kad nuo 2008 metų sausio vykdo individualią veiklą švietimo srityje – atostogų metu vertina mokyklų veiklą, veda seminarus. Išorės vertintojų darbas yra apmokamas.

„Aš sau jokių išskirtinių sąlygų nesusidariau, buvo tokia nuostata, tokia sąlyga. Sąžiningai dirbau. Dvigubo atlyginimo niekur negavau“, – teigė M. Bilotienė.

Ji tikina dar galvojanti, ar skųsti trečiadienį priimtą etikos sargų sprendimą.

„Negaliu pasakyti šiandien, dar galvoju. Bet visą laiką galvojau, kad dirbau sąžiningai, kėliau aukščiausius moralinius reikalavimus, kadangi nesu teisininkė, esu pedagogė, tai paslydau“, – sakė M. Bilotienė.

M. Bilotienė nuo 2007 iki 2019 metų dirbo NMVA direktoriaus pavaduotoja, tačiau nuo 2015 metų gegužės 30 dienos iki 2016 metų liepos 11 dienos ji šiai įstaigai vadovavo.

Teisėjų tarybos įkurta komisija svarsto, ar Apeliacinio teismo teisėjai, Kaišiadoryse vakarieniavę pas verslininką Algimantą Radvilą, nepažeidė profesinės etikos, sako Teisėjų tarybos pirmininkas Egidijus Laužikas.

„Teisėjų taryboje penktadienio posėdyje buvo sudaryta komisija. (...) Komisija dabar atlieka tyrimą, tyrimas apibrėžtas tam, kad būtų nustatyta, ar nebuvo nusižengta teisėjo etikos reikalavimams. Jie pateiks išvadą Teisėjų tarybai, o Teisėjų taryba posėdyje svarstys, ar yra pagrindas teisėjams pradėti drausmines bylas, ar nėra pagrindo“, - žurnalistams ketvirtadienį Vilniuje sakė E.Laužikas.

Pasak jo, komisijos išvada bus svarstoma kovo 27 dieną vyksiančiame Teisėjų tarybos posėdyje.

Sausį Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai, grįždami iš Kauno į Vilnių, vakarieniavo pas vienu turtingiausių Kaišiadorių verslininkų įvardijamą Algimantą Radvilą. Dienraštis „Lietuvos rytas“ yra pranešęs, kad verslininkui priklausančiame pramogų centre teisininkai vaišinti įvairiais patiekalais, alkoholiniais gėrimais, jiems grojo muzikantai.

Apeliacinio teismo kancleris Juozas Akstinas dėl šio įvykio pasitraukė iš pareigų. Jis tikina čekio neišsaugojęs. Apeliacinio teismo pirmininkas patvirtino, kad įvykiu domėjosi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos pareigūnai.