Laivas-saugykla „Independence“ bus atjungtas nuo dujų perdavimo sistemos ir peršvartuotas kitoje Klaipėdos uosto vietoje, pranešė „Klaipėdos nafta“. 

Bendrovė nurodė, kad terminalo veiklą sustabdys antradienį 7 valandą ryto, o ją atnaujinti planuojama šeštadienį.

Tuo pačiu metu bus atliekami terminalo akvatorijos valymo darbai, todėl laivas-saugykla bus laikinai patrauktas iš savo įprastos vietos ir peršvartuotas prie bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ krantinės.

Dujų tiekimas vartotojams Lietuvoje bus užtikrinamas iš Latvijos Inčukalnio dujų saugyklos ir, jei bus poreikis, per Lietuvos-Lenkijos dujotiekio jungtį.

SGD terminalui atnaujinus veiklą, naujausio dujų krovinio Klaipėdoje laukiama spalio 8-9 dienomis.

Įvairūs pokyčiai

Įprasta, kad Lietuvoje pasikeitus valdžioms dažnai peržiūrimi ir taisomi buvusių valdžių priimti įstatymai. Tačiau yra ir kiti įstatymų keitimo „dirgikliai“ – noras įstatymus pritaikyti naujoms ES direktyvoms.

Aiškinama, kad viena iš priežasčių, kodėl koreguojamas Vidaus vandenų transporto kodeksas, yra ir ES juridinės bazės pokyčiai.

Keičiant 8 Vidaus vandenų transporto kodekso straipsnius ir dar 3 naikinant siekiama aiškiau reglamentuoti vidaus vandenų transporto priemonių klasifikaciją, avarijų saugos tyrimų procesą.

Įvedamas ir mokymo įstaigų, rengiančių vidaus vandenų transporto specialistus ir pramoginių laivų laivavedžius, akreditavimas. Siekiama patikslinti vidaus vandenų transporto specialistų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pavadinimus ir sąrašą.

Techninę priežiūrą perduos verslui

Naujovių bus ir dėl vidaus vandenų transporto priemonių techninių apžiūrų. Siekiama perduoti vidaus vandenų transporto priemonių, išskyrus burinių jachtų, techninių apžiūrų atlikimą atestuotiems juridiniams asmenims. Iki šiol techninę priežiūrą vykdė Lietuvos transporto saugos administracijos tarnautojai – laivybos inspektoriai.

Šios funkcijos siekiama atsisakyti todėl, kad ta pati administracija ir technines apžiūras vykdė, ir dokumentus išduodavo, ir pati save kontroliuodavo.

Kadangi Lietuvoje labai padaugėjo privačių laivų, prasidėjus laivybos sezonui inspektoriai nebespėdavo patikrinti visų laivų, plūstelėjo skundų lavina.

Manoma, kad, perdavus laivų technines apžiūras atestuotiems subjektams, jos vyktų sparčiau, privatus verslas pritrauktų daugiau reikiamą kvalifikaciją turinčių specialistų. Taip pat viliamasi, kad atestuotas privatus verslas įsigis ir reikiamą įrangą, prietaisus, kurie palengvins laivų techninių apžiūrų vykdymą.

Tai reiškia, kad laivų techninių apžiūrų sistema gali tapti panaši į automobilių apžiūros sistemą.

Išlieka esminis klausimas, kiek didės laivų techninių apžiūrų rinkliava.

Lietuvos transporto saugos administracijoje buvo aiškinama, kad už techninių apžiūrų atlikimą imama valstybės rinkliava nepadengia realių paslaugos suteikimo sąnaudų. Ši paslauga buvusi iš dalies finansuojama biudžeto lėšomis. Aišku, kad, perdavus technines apžiūras vykdyti privatiems subjektams, mokestis kils, nes valstybė privatininkų veiklai finansuoti tikrai neskirs pinigų.

Atskirs komercinę veiklą

Dar vienas esminis pokytis, susijęs su keleivių vežimu laivais reguliariais maršrutais. Kitaip tariant, komercinis vežimas vidaus vandenų laivais bus atskirtas nuo nekomercinio.

Visos, net ir žmogaus raumenų jėga varomos vandens plaukimo priemonės – valtys ar vandens dviračiai, privalės būti registruojami, jei bus naudojami komercinei veiklai arba jei bus eksploatuojami pasienio ruože.

Naujovė ir tai, kad reguliarūs vandens transporto maršrutai turės būti derinami su vietos savivaldybėmis, jei tai daroma vienos savivaldybės ribose. Jei tai daroma kelių savivaldybių ribose, maršrutą derinti jau reikės su Susisiekimo ministerija. Tokia tvarka įvedama tam, kad komercinė veikla būtų geriau matoma, nebūtų vengiama mokesčių.

Kodekse numatoma ir dar viena naujovė – pinigų už įsigytą išankstinį bilietą susigrąžinimo tvarka.

Kalbant apie statybos techninės priežiūros vykdymą, įstatyme numatyta, jog rangovas turi teisę atlikti kitų statybos dalyvių funkcijas, išskyrus paties statomo statinio statybos techninę priežiūrą ir šio statinio bei jo projekto ekspertizę. Būtent ši įstatymo nuostata, vykdant daugiabučio atnaujinimo projekto techninę priežiūrą, tampa vis aktualesnė, nes didžioji dalis rangos darbų perkami su projektavimu.

VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, remiantis pastarųjų keleto metų rangos darbų pirkimų statistika, 90 proc. rangos darbų nuperkama su projektavimu. Tai reiškia, jog techninį darbo projektą rengia pats rangovas.

BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Edvardas Petrauskas projekto administratoriams, besikreipiantiems į BETA su klausimu, ar projektuotojas gali vykdyti statinio statybos techninę priežiūrą, sako: „Atsakymas labai aiškus – kuomet rangos darbai yra perkami su projektavimu ir techninį darbo projektą rengia tas pats rangovas, pagal Statybos įstatymą statybos techninės priežiūros vykdyti jis negali. Projektuotojas gali vykdyti tik projekto priežiūrą“.

Šiuo metu renovacijos procese dalyvauja daugiau kaip 300 statybos sektoriaus bendrovių – projektavimo, statinių techninę priežiūrą atliekančių įmonių, statybinių medžiagų gamintojų, statybinės technikos bei pastolių nuoma užsiimančių įmonių ir kitų rangos organizacijų.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) pareigūnai pastebi, kad nedidelės statybos įmonės ar savo reikmėms pastatus statantys gyventojai techninio prižiūrėtojo samdymą sieja tik su papildomomis išlaidomis. Nesistengiantys turėti kvalifikuotą specialistą statybai prižiūrėti ir mokantys tik už parašą privalomuose statybos dokumentuose, statytojai iš tikrųjų veltui švaisto lėšas, įskaitant ir vėliau reikalingas brokui šalinti.

Statinio statybos techninė priežiūra yra privaloma, išskyrus nesudėtingų statinių statybą ir statinių paprastąjį remontą. Statytojo (užsakovo) nustatyta tvarka paskirtas (pasamdytas) statybos techninis prižiūrėtojas turi ne tik daug pareigų, jam suteikta ir nemažai teisių. Būdamas statybos inžinierius jis privalo tikrinti, kad statyba būtų vykdoma pagal statinio projektą ir kokybiškai. Dėl to techniniam prižiūrėtojui pavesta kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų. Taip pat jis privalo tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų.

Statytojo interesams atstovaujantis statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti, kad rangovas pašalintų statinio projekto, darbų kokybės pažeidimus. Jei šis nevykdo reikalavimų, techninės priežiūros specialistas privalo apie tai pranešti VTPSI ir pareikalauti sustabdyti statybos darbus. O jeigu statinys ar statinio statybos darbai kelia pavojų žmonėms ir aplinkai, prižiūrėtojas gali pats sustabdyti statybą ir kreiptis į VTPSI, kad ši priimtų sprendimą, patvirtinantį ar atšaukiantį jo reikalavimą.

Statinio statybos techninio prižiūrėtojo skyrimo (samdymo) ir techninės priežiūros atlikimo tvarką nustato statybos techninis reglamentas STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“. Už Statybos įstatyme ir minėtame reglamente nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą techninis prižiūrėtojas atsako Civilinio ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų nustatyta tvarka. Kaip ir statinio projektuotojas ar rangovas, taip ir statybos techninis prižiūrėtojas atsakingas už statinio sugriuvimą ar per garantinį terminą nustatytus defektus. Dėl to taip pat privalomas šio specialisto civilinės atsakomybės draudimas. Pagal statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą.

Statinio statybos techninės priežiūros normatyviniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo 289 iki 1448 eurų.