Teisininko vengimą tikrintis girtumą teismas prilygino atsakomybei vairuojant neblaiviam.

Kaip pranešė prokuratūra, sausio 30 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priėmė nuosprendį ir juo pripažino, kad sostinėje advokato padėjėju dirbantis S. S. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio.

Bylos duomenimis, S. S., vairuojantis automobilį „Toyota RAV4“, buvo sustabdytas pernai sausio 1-osios vėlų vakarą. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jis neadekvačiai elgėsi, nerišliai kalbėjo, tačiau atsisakė tikrintis blaivumą alkoholio kiekio matuokliu bei vykti į gydymo įstaigą.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Advokato padėjėjas viso baudžiamojo proceso metu savo kaltės nepripažino. Tai, kad jis vairavo neblaivus, buvo įrodyta policijos pareigūnų nustatytais neblaivumo požymiais, liudytojų parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras, tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas advokato padėjėjui skyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus ir du mėnesius.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Gilinosi į uosto reikalus

Viena tokių tarpukario Klaipėdos asmenybių buvo Juozas Jurkūnas. Po 1923 m. perimtas Klaipėdos kraštas, kuriamas Klaipėdos uostas traukė jaunus žmones, naujai „iškeptus“ specialistus.

Iš Seinų krašto dabartinės Lenkijos dalyje kilęs J. Jurkūnas po teisės studijų 1926–1928 m. Lietuvos universiteto Teisės fakultete 1928–1931 m. dar studijavo Briuselio universitete.

Galima drąsiai teigti, kad Klaipėdos uostas buvo vienas iš sėkmingos 30-mečio mokslų daktaro J. Jurkūno veiklos etapų.

Kaune tik 1922 m. įkurtame universitete įgijęs teisės mokslų diplomą ir šios srities supratimą, Briuselyje jis gilinosi į jūrų teisę.

Nenuostabu, kad po kurio laiko, o tiksliau 1933 m. jis atvyko į Klaipėdą ir čia dvejus metus dirbo uosto juriskonsultu. Tai buvo svarbus Klaipėdos uosto kūrimosi laikas. J. Jurkūnas itin gilinosi į uosto reikalus. Jis turėjo supratimą apie juridinę uostų veiklą. Oficialiai buvo laikomas juridinių mokslų daktaru. Jo daktaro disertacija tapo darbas apie Klaipėdos uosto teisinį statusą.

Galima drąsiai teigti, kad Klaipėdos uostas buvo vienas iš sėkmingos 30-mečio mokslų daktaro J. Jurkūno veiklos etapų.

Pradžia: J. Jurkūno kaip teisininko studijos prasidėjo nuo Lietuvos universiteto Kaune 1926 m. Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Juridinių pamatų kūrėjas

Tarpukario Klaipėdoje J. Jurkūno buvo visur pilna. Pavyzdžiui, 1933 m. Klaipėdoje pradėta steigti Prekybos instituto įkūrimo palaikymo draugija. Tarp jos steigėjų, šalia žinomų to meto krašto žmonių – uosto direkcijos pirmininko Balio Šližio, Klaipėdos pašto viršininko Rapolo Aukštuolio, uosto inžinieriaus, profesoriaus Jono Šimoliūno, buvo ir Klaipėdos uosto juriskonsultas J. Jurkūnas.

Gali būti, kad žinomo teisininko svarus žodis įgyvendinant vieną ar kitą to meto projektą buvo ypač reikšmingas. Taip pat gali būti, kad jis parengdavo vieno ar kito projekto veiklos teisinius apmatus.

J. Jurkūno iniciatyvas istorikai mini ir tolesnėje jo veikloje Klaipėdoje ir uoste. 1934 m. jis parengė Lietuvos jūrinei visuomenei ir vandens transportui reikšmingų memorandumų. Jo iniciatyva 1934 m., parengus ir pateikus memorandumą, buvo surengta pirmoji Jūros diena. J. Jurkūnas tapo Jūros dienos komiteto Klaipėdos skyriaus sekretoriumi.

Tais pačiais 1934 m. jis parengė memorandumą dėl Nemuno naudojimo krovinių transportavimui.

Ypač reikšmingi 1935 m. Jis žymiai prisidėjo, kad tų metų kovą Klaipėdoje būtų įsteigta Lietuvos buriuotojų sąjunga. J. Jurkūnas tapo pirmuoju jos pirmininku. Lietuvos buriuotojų sąjungai jis vadovavo nuo 1935 m. kovo 20 d. iki 1936 m. lapkričio 19 d. J. Jurkūnui esant Lietuvos buriuotojų sąjungos pirmininku, 1936 m. Klaipėdoje buvo atidaryta Buriavimo mokykla. J. Jurkūnas minimas ir kaip vienas iš Lietuvos buriavimo sporto vystymo pradininkų Lietuvoje.

Iš jo Lietuvos buriuotojų sąjungos pirmininko pareigas perėmė B. Šližys, vadovavęs šiai institucijai iki 1939 m., kai į Klaipėdą įžengė naciai.

Prisiminimas: Klaipėdos uostas tais laikais, apie 1936 m., kai jo laivybos inspektoriumi buvo J. Jurkūnas. Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Domino ir prekybos laivynas

Dar vienas J. Jurkūno gyvenimo etapas Klaipėdoje susijęs su prekybos laivynu. 1936 m. jis parengė Lietuvos jūrų prekybos laivų vadovybės įstatymą. Įstatymas nustatė Lietuvos laivininkystės rūšis, laivų valdymo tvarką, Susisiekimo ministerijos kompetencijas laivininkystėje.

Kurį laiką, tiksliau 1936–1937 m. J. Jurkūnas buvo Jūrų prekybos laivų vadovybės egzaminų komisijos sekretoriumi.

Prieš tai 1935 m. jis prisidėjo, kad būtų įsteigta Lietuvos jūrininkystės inspekcija. Kurį laiką J. Jurkūnas buvo naujojo darinio vadovu, jūrininkystės inspektoriumi. Tai kažkas tokio, ką Lietuva turėjo po nepriklausomybės atkūrimo, kai buvo įsteigta Lietuvos saugios laivybos administracija. Tik anais laikais tos tarnybos nebuvo tiek smarkiai išpūstos.

Tuo pat metu J. Jurkūnas įsiliejo ir į Lietuvos politinį gyvenimą, buvo Lietuvos tautininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininku. Galbūt ir tai lėmė, kad 1938 m. jis pradėjo darbą Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, 1940 m. tapo Lietuvos diplomatinės tarnybos sekretoriumi Estijos sostinėje Taline.

Sovietams okupavus Lietuvą jis pasitraukė į Berlyną, kur tapo Lietuvos aktyvistų fronto sekretoriumi. 1949 m. emigravo į JAV, gyveno Niujorke ir Los Andžele, mirė 1973 m. Los Andžele.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.

Teisėjas Cliftonas Newmanas (Kliftonas Niumanas) 54 metų A. Murdaugh, kilusį iš elitinės teisėjų ir advokatų šeimos, nuteisė kalėti iki gyvos galvos už 2021 metų birželio 7 dieną įvykdytą sūnaus Paulo (Polo) ir jo žmonos Maggie (Megi) nužudymą.

Atmesdamas A. Murdaugh teiginius apie nekaltumą kaip „neįtikinamus“, teisėjas pasakė susigėdusiam teisininkui, kad jis turėtų „matyti Paulą ir Maggie nakties metu, kai bandysite užmigti“.

„Esu tikra, kad jie atkeliauja tavęs aplankyti“, – kalbėjo teisėjas.

Ketvirtadienį po mažiau nei tris valandas trukusių svarstymų prisiekusieji pripažino A. Murdaugh kaltu dėl žmonos ir sūnaus nušovimo.

Sudėtinga byla apskriejo visą šalį, o platformose „Netflix“ ir HBO pasirodė populiariais tapę vaidybiniai dokumentiniai filmai apie daugiau nei mėnesį trukusį teismo procesą.

Prokuratūros teigimu, A. Murdaugh nužudė savo šeimos narius po to, kai suprato, kad netrukus jie paviešins, kad jis daugelį metų vogė milijonus iš jo advokatų kontoros ir klientų, kad galėtų nusipirkti opioidų, nuo kurių buvo priklausomas.

Už jo kandidatūrą balsavo 57 Seimo nariai, prieš buvo dešimt, devyni susilaikė.

Planuojama, kad pareigas jis pradės eiti lapkričio 10 dieną, davęs priesaiką Seime.

Mykolo Romerio universitete teisininko kvalifikaciją įgijęs T. Blinstrubis šiuo metu yra advokatų profesinės bendrijos „Constitus“ darbuotojas. Anksčiau jis dirbo Vilniaus apygardos administraciniame teisme teisėju, trumpai – prezidentės Dalios Grybauskaitė patarėju, advokatu įvairiose kontorose.

T. Blinstrubis VTEK pakeis dvi kadencijas dirbusį Virginijų Kanapinską.

VTEK sudaro penki nariai. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia prezidentas, Seimo pirmininkas, premjeras, du kandidatus – Lietuvos teisininkų draugija.

Komisija nagrinėja viešųjų ir privačių interesų derinimo klausimus, registruoja lobistus ir prižiūri lobistinę veiklą.

Jau keletą metų A.Milinis teisės klausimais pataria Kauno rajono merui Valerijui Makūnui. Nemažai laiko ir energijos reikalauja ir Kazachstano garbės konsulo Kauno regionui pareigos. VDU Teisės klinikos vadovo pareigos – taip pat neatlygintinos.

Nusprendė nedvejodamas

Paklaustas, kodėl, būdamas labai užimtas žmogus, prisiėmė daug visuomeninių pareigų, A.Milinis pabrėžė, kad yra šio krašto senbuvis ir jaučia pareigą padėti bendruomenei.

"Merui pasiūlius, visuomeniniu konsultantu tapau nedvejodamas. Matau teisinių konsultacijų poreikį, matau prasmę pagal savo galimybes bent kiek prisidėti prie rajone vykstančių pokyčių", – sprendimo motyvus apibūdino patyręs teisininkas.

A.Milinis pabrėžė save laikantis Kauno rajono žmogumi.

"Čia atvykau 1983 m., tapau tuomečio Kauno rajono liaudies teismo teisėju. Ir nuo tada iki šiol esu pakaunėje. Iš pradžių gyvenau Girionyse, paskui – šiek tiek mieste, dabar daug metų gyvenu Ramučiuose", – pasakojo mero visuomeninis konsultantas.

A.Milinis dalį savo laiko skiria ir pedagoginei veiklai – dirba Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakultete.

Stinga teisinio raštingumo

"Daug bendrauju su įvairaus amžiaus žmonėmis ir matau, kaip didėja teisinių žinių poreikis", – atkreipė dėmesį teisės specialistas. Anot jo, be teisinio raštingumo žmogus visuomenėje negali jaustis visavertis.

"Kalbėdamas su studentais pabrėžiu, kad teisė – tai rinkinys kasdienio gyvenimo normų, kurios per laikmetį nusistovi, o kai kurios tampa privalomos ir jų reikia laikytis", – kalbėjo pašnekovas.

Jis pritaria nuogąstavimams, kad daugumai gyventojų neprieinamos kokybiškos teisinės paslaugos, todėl jiems sunku ginti savo teises.

"Dabar viskas brangta. Galima, sakyti, kad teisinių paslaugų brangimas irgi yra neišvengiamas, bet senjorų, mažas pajamas gaunančių, darbo netekusių žmonių tokie paaiškinimai, suprantama, neguodžia. Kvalifikuotos teisinės pagalbos reikia visiems – ir geras, ir kuklias pajamas gaunantiems", – sako A.Milinis.

Matau teisinių konsultacijų poreikį, matau prasmę pagal savo galimybes bent kiek prisidėti prie rajone vykstančių pokyčių.

Jis yra VDU Teisės fakulteto Teisės klinikos vadovas. Šios įstaigos misija – bent iš dalies užpildyti teisinių paslaugų spragas.

"Teisės klinikoje dirbu visuomeniniais pagrindais. Teikiame pirminę teisinę pagalbą. Talkininkų branduolį sudaro gerai besimokantys VDU Teisės fakulteto studentai. Prižiūrint patyrusiems specialistams, jie nemokamai konsultuoja visuomenines organizacijas ir pavienius gyventojus. Suteikiama pirminė teisinė pagalba. Teisminių dokumentų mes nerengiame. Nors konsultacijų poreikis didelis, bet dar nė vienam, kuris kreipėsi pagalbos, nebuvo atsakyta", – pabrėžė teisininkas.

Padeda vietos bendruomenei

Jis priminė, kad kasdieniame gyvenime nuolat pasitaiko situacijų, kurias išnarplioti padeda teisinės žinios.

"Gyvendamas Ramučiuose matau, su kokiais iššūkiais gyvenvietė susidūrė besiplečiant Laisvajai ekonominei zonai (LEZ). Teko nagrinėti sudėtingus žemės klausimus, kovoti su teršėjais. Būdavo, parvažiuoji vakare ir pajunti nuo gamyklos sklindantį kvapą, lyg kas būtų prisvilinęs blynus. Yra ir kitų sričių, kur reikia patarimų. Pavyzdžiui, Karmėlavos gyventojai kreipėsi pagalbos dėl besiplečiančių kapinių", – pasakojo A.Milinis.

Anot jo, turbūt nėra gyvenviečių, kurios neturėtų savo skaudamos vietos ir tai dažnai būna susiję su tam tikrais teisiniais niuansais.

Daug karštų taškų

Į A.Milinio, kaip patarėjo teisės klausimais, veiklos darbotvarkę patenka visuose Kauno rajono gyvenvietėse tai šen, tai ten atsirandantys karštieji taškai.

"Turiu matyti žmonių problemas ir teisiškai pagrindęs jas perduoti sprendimų galią turintiems savivaldybės vadovams, specialistams", – pabrėžė A.Milinis.

Nemažai audrų kelia Ramučių ir besiplečiančios LEZ kaimynystė.

"Iš pradžių gyventojų kasdienybę drumstė krovininiai automobiliai. Reikėjo pastangų, kol pavyko pastatyti jų eismą draudžiančius kelio ženklus. Paskui gatve ėmė lakstyti kurjerių automobiliai ir mamos ėmė nerimauti dėl vaikų saugumo. Kartu su meru Valerijumi Makūnu buvome nuvažiavę pas LEZ direktorių ir kartu ieškojome gyventojams priimtinų sprendimų. LEZ plėtra, žinoma, gerai, tačiau viskas turi būti subalansuota, nepažeidžiant gyventojų teisių", – kalbėjo A.Milinis.

Patyrusį teisininką imponuoja tikras, o ne parodomasis rūpinimasis žmonių reikalais.

"Kauno rajone daug dėmesio skiriama jaunoms šeimoms, švietimui, kultūrai, socialinei sričiai. Džiaugiuosi, kad galiu šie kiek prisidėti prie teigiamų pokyčių", – sakė mero konsultantas.

Jis pastebi, kad sparčiai augančiame krašte nuolat atsiranda iššūkių.

"Savivaldybei reikia rūpintis gatvių būkle, geresniu apšvietimu, vandentvarka. Neseniai savo problemas išdėstė sublokuotų namų kvartale gyvenantys naujakuriai, kurių buitį apkartino nesklandumai dėl nuotekų tinklų eksploatavimo. Atrodo, kad problemos esmė gali būti teisės aktai, dabar į tai gilinuosi", – pasakojo teisininkas.

Sudėtinga gyvenimo tėkmė

A.Milinio pastebėjimu, žvelgiant į artimiausią ateitį, sričių, kuriose reikės teisės specialistų, tik daugės.

"Daug su teisiniu reguliavimu susijusių problemų atsirado pandemijos laikotarpiu. Kai kur prasideda etatų mažinimas, kyla daug neaiškumų dėl darbo vietų stabilumo, finansinės paramos galimybių ir pan. Kasdienybė nuolat pateikia netikėtų situacijų ir taip bus vis dažniau, nes gyvename laikais, kai permainos veja permainas. Įprastą gyvenimo tėkmę ir standartus nuolat koreguoja technologijų proveržis, nuotolinio darbo ypatumai, galimybių paso naujovės", – vardijo specialistas.

Jis pabrėžė, kad dalis periferijoje gyvenančių žmonių nesusigaudo permainose ir dėl to dažnai patenka į sudėtingas situacijas.

"Kai kuriems gyventojams stinga kompiuterinio raštingumo. O kur jo paimsi, kai senjorų išsilavinimo pagrindą sudaro prieš kelis dešimtmečius įgytos žinios?" – svarstė A.Milinis.

Pasak jo, gyvenant itin besikeičiančiame pasaulyje, labai svarbus tampa bendruomeniškumas, kai žmonės padeda vieni kitiems. "Būkime vieni kitiems pakantesni, atlaidesni, galvokime ne tik apie save, bet ir esančius šalia, tada visiems gyventi taps lengviau", – kalbėjo A.Milinis.

Konsulas Kauno regionui

A.Milinis yra Kazachstano Respublikos garbės konsulas Kauno regionui.

Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Praėjusią savaitę Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Valdo Adamkaus bibliotekoje buvo surengta Kazachstano fotografijų paroda, kurioje pristatyta šios šalies gamta, žmonės, kultūra, pasiekimai.

Šią parodą universitetas surengė kartu su Kazachstano Respublikos ambasada Lietuvoje. Gruodžio 16 d. kazachai švęs savo valstybės nepriklausomybės 30-metį, todėl ekspozicijoje daug vietos skiriama ilgamečiam Kazachstano prezidentui Narsultanui Nazarbajevui, taip pat pabrėžiami besiplėtojantys ryšiai su Lietuva.

Nuotraukose – buvusių Lietuvos prezidentų Algirdo Brazausko, Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės susitikimai su Kazachstano vadovu, naujosios sostinės Narsultano vaizdai, meno kolektyvai, akimis neaprėpiamos stepės, kalnai, ežerai.

Parodą pristatęs Kazachstano Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Viktoras Temirbajevas pabrėžė, kad Lietuva ir Kazachstanas galėtų tapti svarbiais ekonominiais tiltais tarp Rytų ir Vakarų. "Mūsų šalyje yra daug gamtinių išteklių, turime išvystytą žemės ūkį, norime stiprinti perdirbimo pramonę, todėl sudarome išskirtines sąlygas investuotojams", – tvirtino ambasadorius.

Kauno rajono meras V.Makūnas dėkojo V.Temirbajevui už dėmesį Kauno rajonui, kuriame ambasadorius lankėsi jau du kartus. V.Temirbajevas pažadėjo merui kitąmet Raudondvario dvare pristatyti aukščiausio lygio Kazachstano meno kolektyvą.

Parodos atidaryme dalyvavo VDU rektorius Juozas Augutis ir LSMU rektorius Rimantas Benetis, būrelis šiuose universitetuose besimokančių kazachų.

Kazachstano Respublikos garbės konsulas Kauno regionui A.Milinis juokavo, kad R.Benečio santykiai su kazachais ypač artimi, nes jis čiupinėja jų širdis – šioje šalyje profesorius yra atlikęs kelis šimtus kardiochirurgijos operacijų.

– Pone advokate, po to, kai neseniai prie Seimo įvyko į riaušes peraugęs skiepų priešininkų mitingas, parlamentaras Petras Gražulis, paklaustas vienos televizijos žurnalistų, atsakė, esą Lietuvos įstatymuose yra įtvirtinta nuostata, kad žmogaus kūnas yra neliečiamas. Todėl, suprask, protestai prieš skiepus yra teisėti ir diskusija dėl to turėtų būti baigta. Ar pritariate tokiam požiūriui?

– Dėl to yra niuansų. Ir neaiškumų yra mažiau, kada Strasbūro teismo Didžioji žiuri išsprendė vadinamąją „čekišką bylą“ – Varvrička, Novotna, Hornych’as, Brožik’as prieš Čekijos Respubliką.

– Tai, beje, įvyko šiemet, kai žiniasklaidoje buvo plačiai skelbiama apie teisme pralaimėjusius antiskiepininkus…

– Svarbu tai, kad tai nebuvo byla, kaip nors susijusi su COVID-19 pandemija. Jos esmė buvo ta, kad kelių nepilnamečių piliečių tėvai nusprendė neskiepyti savo vaikų nuo ligų, nuo kurių paprastai yra skiepijama civilizuotose šalyse. Kitaip tariant, tai yra tradiciniai skiepai, kuriuos daugelis mūsų vaikystėje esame gavę – nuo hepatito B, difterijos, tymų, kiaulytės, raudonukės, pneumokoko ir kitų.

Algimantas Šindeikis/Asmeninio archyvo nuotr.

– Kada šis teisminis ginčas prasidėjo?

– Gana seniai, šio amžiaus pradžioje. Per tą laiką vaikų tėvams buvo paskirtos baudos, su kuriomis ieškovai nesutiko ir tęsė teismo procesus iki pat Strasbūro, nes esą buvo apribotos šių žmonių teisės. Grįžtant prie P. Gražulio, galėtume sakyti, kad vienu kampu vertinant jo požiūrį – jis yra teisus, nes žmogaus orumas pagal mūsų Konstituciją yra neliečiamas. Tačiau mes žinome, kad mūsų pagrindiniame įstatyme nėra absoliučių teisių. Visos teisės yra reliatyvios, priklauso nuo situacijos bei aplinkybių, kada tomis teisėmis yra naudojamasi. Pirmoji problema – ar savo teisėmis besinaudojantis žmogus nepažeidžia kitų žmonių teisių? Taigi P. Gražulis turi teisę neleisti liesti savo kūno, konkretesniu atveju – skiepytis.

– Tačiau…

– Bet kada jis nori įgyvendinti kitas savo teises – teisę į darbą, pasirinkti savo profesiją – tokiu atveju susiduria jo teisės su kitų asmenų teisėmis. Nes kiti žmonės turi teisę į savo sveikatą, tarkime, neužsikrėsti tam tikromis ligomis.

– Ar tai aiškiai nurodo ir Europos Žmogaus teisių teismas (EŽTT)?

– Mūsų aptariamos bylos sprendime teismas labai aiškiai nurodo du labai aiškius principus (teisėjai pasisakė santykiu 16 prieš 1). Skiepų atveju yra ginamos kitų žmonių teisės į sveiką aplinką, prieš grėsmę užsikrėsti tam tikromis ligomis. Kita vertus, kaip tik teismas labai įdomiai suformulavo principą – bandos imunitetas (angl. herd immunity).

– Kaip jį apibrėžia EŽTT?

– EŽTT pastebi, kad dėl tam tikrų sveikatos problemų kai kurie asmenys negali būti paskiepyti. Todėl kiti visuomenės nariai, kurie tokių apribojimų neturi, privalo solidariai prisidėti, kuriant bandos imunitetą.

– Ar yra nustatyti procentiniai „bandos imuniteto“ parametrai?

– Ne, tačiau EŽTT sprendime aiškiai pasisakyta, kad Čekijos vyriausybė buvo teisi už vaikų neskiepijimą skyrusi baudas, kurios nebuvo itin didelės, o pasikėsinimo į žmogaus orumą dėl to neįžvelgė.

– Ar dėl to galima aiškinti, kad mūsų vyriausybė nenusižengia žmogaus teisėms ribodama nesiskiepijančių žmonių galimybes dirbti tam tikroje tarnyboje, judėti, o, tarkime, darbdaviai tuos reikalavimus atliepia?

– Globalioje erdvėje yra nemažai mokslo teorijų, kuriomis mėginama apibrėžti, ar iš tikrųjų pa-matines žmogaus teises galima varžyti, kokia apimtimi ir iki kokio lygio. EŽTT senokai tokiems apribojimams yra numatęs pagrindinį trijų pakopų testą – apribojimai gali būti numatyti niekaip kitaip, kaip tik įstatymu, privalo atitikti pagrindines konvencijas. Trečia vertus, apribojimai turi būti proporcingi siekiamam tikslui. Kitaip tariant, ribojančios priemonės negali būti tokios, kurios neproporcingai pažeistų žmogaus teises.

– Na, pavyzdžiui…

– Ir dėl skiepų negali būti absoliutaus sprendimo. Tarkime, atsisakantis skiepytis žmogus nurodo, kad gyvena vienas, su niekuo nebendrauja, nekontaktuoja, naudojasi maistą pristatančių ekspeditorių paslaugomis ir panašiai. Tokiu atveju visuomenė gal ir neturėtų priežasties versti tokį žmogų skiepytis. Tačiau jeigu tas žmogus lanko kažkurias įstaigas, susitinka su kitais žmonėmis – reikalo esmė keičiasi. Neturėtume versti skiepytis tų, kurie yra sveiki ir gali tai įrodyti…

Labai gerai, kad Strasbūre yra išnagrinėta toji byla, ji duoda labai aiškias gaires ateičiai.

– Tačiau dėl to ir kyla viena didžiausių abejonių: ar už sveikumo įrodymą privalo sumokėti visa visuomenė…

– Taip. Tai dar vienas iš problemos išplaukiantis klausimas – ar galima reikalauti, kad už testavimą sumokėtų visa visuomenė kas kartą, kada konkrečiam žmogui testas yra reikalingas. Aš sakyčiau, kad tam tikriausiai nėra pagrindo. Ypač, jeigu jis pats nusprendė nesiskiepyti, nes jam taip norisi. Įrodyk darbdaviui pats, kad esi sveikas. Todėl, mano požiūriu, yra labai gerai, kad Strasbūre yra išnagrinėta toji byla, ji duoda labai aiškias gaires ateičiai.

– Jeigu P. Gražuliui dėl kurių nors priežasčių negalėtumėte atsakyti teisinės pagalbos prašymo, ar imtumėtės ginti jį teisme?

– Iš viso to, ką kalbėjome, pažymėčiau aiškią ribą: jeigu P. Gražulis būtų atsiskyrėlišką gyvenimą gyvenantis žmogus – galima būtų galvoti. Tačiau kadangi jis yra viešas asmuo – parlamentaras, jis privalo turėti galiojantį testą, kad yra sveikas.

– Be vilčių, kad už testavimą sumokės mokesčių mokėtojai, o ne jis pats asmeniškai?

– Na, kadangi mes jau neblogai suvokiame, kad Seimo nariams yra būtina bendrauti su rinkėjais, galime aptarti tokią galimybę. Ypač, jeigu jis turi problemų, dėl kurių negali vakcinuotis. Tačiau jeigu tik jis turi medicininių priežasčių, o ne atitinkamą asmeninį požiūrį. Visuomenė gali sumokėti už Seimo nario testą dėl jo veiklos specifikos, tačiau neprivalo.

Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnai, metu nustatyta, kad 41-erių kaltinamasis, prisistatęs bendrovės vadovu, sudarė fiktyvią sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su viena Panevėžyje veikiančia mažąja bendrija.

Šio susitarimo pagrindu uždaroji akcinė bendrovė, neva priklausanti neegzistuojančiai įmonių grupei, turėjo teikti teisines paslaugas kitai susitarimo šaliai, o neegzistuojančiai įmonių grupei priklausantys ir su ja bendradarbiaujantys advokatai, teisininkai, advokato padėjėjai ir kiti specialistai turėjo teikti teisines paslaugas.

2018 metų spalio-gruodžio mėnesiais mažoji bendrija apmokėjo kaltinamojo pateiktas devynias sąskaitas faktūras už įvairias teisines paslaugas, žyminio mokesčio sumokėjimą teismui, nors tyrimo metu surinktais duomenimis, realiai šie iš sutarties kilę įsipareigojimai nebuvo vykdomi arba buvo vykdomi netinkamai.

Dažnu atveju pareigų vykdymas buvo imituojamas, be to kaltinamasis savo tikslui pasiekti panaudojo žinomai netikrą dokumentą – Šiaulių apygardos teismo nutartį civilinėje byloje, taip siekdamas pagrįsti neva reikalingą sumokėti trūkstamą žyminį mokestį.

Kaltinamasis, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu ir panaudodamas žinomai netikrą dokumentą, per šiuos kelis mėnesius įgijo svetimą 3918 eurų vertės turtą.

Baudžiamoji byla perduota Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Įtariamajam gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

"Problemų yra nemažai"

Šiuo metu teisines paslaugas švietimo įstaigoms teikia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus specialistas, kuris aptarnauja visus miesto gyventojus.

Esą, įsteigus teisininko etatą Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centre, visos švietimo įstaigos turės galimybę laiku gauti profesionalią konsultaciją teisiniais klausimais.

"Atskiros įstaigos perka teisininkų paslaugas, todėl situacija – sudėtinga. Ypač dabar, kai keičiasi mokytojų darbo sutarčių formos iš valandinio apmokėjimo į etatinį. Reikalingos nuolatinės specialistų konsultacijos ir pagalba sprendžiant ginčus, įvairias situacijas su tėvais. Mūsų Teisės skyriaus specialistai negali aprėpti visų 100 įstaigų, nes problemų yra nemažai. Todėl vieningai nuspręsta, kad toks etatas išties reikalingas", – Finansų ir ekonomikos komitete tokį siūlymą pristatė Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė.

800 eurų neužteks?

Skaičiuojama, kad, be mokesčių valstybei, teisininkui, įgijusiam magistro laipsnį, per mėnesį už darbą reikėtų mokėti apie 856 eurų atlyginimą. Per metus ši suma siektų apie 10 247 eurus.

Tik bakalauro studijas baigęs specialistas gautų apie 713 eurų "į rankas", per metus savivaldybei tai atsieitų maždaug 8 562 eurus.

Anot L.Prižgintienės, ši idėja aptarta su Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos atstovais, Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro specialistais bei kitais miesto švietimo įstaigų vadovais.

Vis dėlto sumanymas sukėlė nemažai klausimų.

Komiteto pirmininko Rimanto Taraškevičiaus manymu, už 800 eurų darbo užmokestį juristo, kuris būtų kompetentingas visais švietimo klausimais, surasti tikrai nepavyks.

"Be to, mes nuolat tai viename, tai kitame padalinyje kuriame papildomų etatų. Jeigu savivaldybės teisininkai nesugeba padėti švietimo įstaigoms, pirkite paslaugą. Arba priimtas žmogus turi atsirasti ne Pedagogų švietimo ir kultūros centre, o šalia kitų savivaldybės teisininkų su konkrečia užduotimi", – pasiūlė R.Taraškevičius.

Jam antrino uostamiesčio vicemerė Judita Simonavičiūtė.

"Mes žinome, kad teisininkų mūsų biudžetinės įstaigos neturi. Klausimas, ar vienu žmogumi mes šią problemą išspręsime?" – klausė ji.

"Neišspręsime", – pridūrė R.Taraškevius.

Komiteto nariai vieningai sutiko, kad teisinė pagalba mokykloms reikalinga, tačiau kol kas nesutariama, kokia forma.

Bijo pokyčių

Kovą švietimo darbuotojus pasiekė naujovė – nuo naujų mokslo metų mokytojų atlyginimai bus skaičiuojami ne tik už pamokų krūvį, o už visas darbo valandas.

Mokytojo etatą sudarys 36 val. per savaitę darbo krūvis, trečdalis jo bus skirta ne pamokoms vesti, o vadinamosioms nekontaktinėms valandoms.

Šiam etatinio darbo apmokėjimo modeliui įvesti Vyriausybė žada skirti 95 mln. eurų.

Nors Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad tai mokytojams suteiks daugiau stabilumo ir saugumo, atlygis už darbą bus socialiai teisingesnis ir nesvyruos, priklausomai nuo pamokų skaičiaus, o šie pokyčiai padės pritraukti į mokyklas jaunų specialistų, patys mokytojai galvoja kitaip.

Naujovės pedagogams pateikia daugiau klausimų nei atsakymų.

Baiminamasi, kad patvirtinus naująją tvarką mokyklų vadovams bus suteikta labai daug galios, taip pat gali tekti atleisti nemažai mokytojų, nes jų bus daugiau nei etatų.

Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo vadovė Laima Juknienė dienraščiui yra sakiusi, esą akivaizdu, kad mokyklos vadovas bus ribojamas tam tikros pinigų sumos. Todėl net ir būdamas labai sąžiningas ir norėdamas geriems mokytojams duoti daug darbo valandų, su per mažu mokyklos biudžetu negalės to padaryti.