Užpuoliką po dvi paras trukusių gaudynių jį nušovė policija.

Gruodžio 11 dieną tradicinėje Kalėdų mugėje Cherifas Chekattas (Šerifas Šekatas) – nuteistas nusikaltėlis, įtrauktas potencialiai pavojingų ekstremistų sąrašą, – pradėjo šaudyti į susirinkusiuosius, šaukdamas „Allahu Akbar“ („Dievas visų didesnis“).

Keturi Paryžiuje teisiami vyrai kaltinami įvairiais nusikaltimais – nuo terorizmo iki padėjimo tiekti ginklus, įskaitant XIX a. revolverį, kurį per išpuolį panaudojo Ch. Chekattas.

Paryžiaus teisme įtariamieji patvirtino savo pavardes.

Vienam įtariamajam Audrey Mondjehi (Odri Mondžehi) gresia didžiausia bausmė – kalėjimas iki gyvos galvos, jei jis bus pripažintas kaltu dėl kaltinimų terorizmu. Kitiems gresia 10 metų laisvės atėmimo bausmės.

Teismo procesas, kuris turėtų trukti iki balandžio pradžios, yra naujausias teisinis procesas, susijęs su islamistų išpuoliais, kurie Prancūziją purto nuo 2015 metų.

2022-ųjų gruodį Paryžiaus teismas nuteisė visus aštuonis įtariamuosius byloje dėl 2016 metais įvykdytos sunkvežimio atakos Viduržemio jūros pakrantės mieste Nicoje. Per išpuolį žuvo 86 žmonės.

Didelį atgarsį sukėlusioje byloje 2022-ųjų birželį buvo nuteista 20 kaltinamųjų dėl jų vaidmens 2015-ųjų lapkritį Prancūzijos sostinėje įvykdytame išpuolyje. Tąkart žuvo 130 asmenų.

Ekstremistinė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) prisiėmė atsakomybę už išpuolį Strasbūre. Tačiau tuometinis Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe'as Castaneras (Kristofas Kastaneras) teigė, kad iš tikrųjų IS šio išpuolio neplanavo.

Vis dėlto užpuoliko namuose buvo rastas vaizdo įrašas, kuriame jis prisiekia ištikimybę šiai grupuotei.

Daugiau kaip pusantros valandos pietinio Vibo Valentijos miesto teismo pirmininkė Brigida Cavasino (Bridžida Kavasino) skaitė kaltais pripažintųjų pavardes ir jiems skirtas bausmes, kurios svyravo nuo kelių mėnesių iki 30 metų nelaisvės, o visoje šalyje esančiuose kalėjimuose įkalinti asmenys visa tai stebėjo vaizdo ryšiu.

Kaltintojai prašė pripažinti kaltais 322 mafijozus ir jų bendrininkus tarnautojus, veikusius Kalabrijos regione. Keliolikai „'Ndrangheta“ veikėjų jie prašė skirti 30 metų nelaisvės.

Pirmadienį buvo nuteisti maždaug 200 kaltinamųjų, nors tik keturi aukščiausio rango nariai sulaukė griežčiausios prašytos bausmės. Likusieji buvo oficialiai arba faktiškai išteisinti.

Pirmą kartą per tokius teismo procesus kaltinamųjų sąraše buvo daug mafijai tiesiogiai nepriklausančių žmonių, įskaitant policijos aukšto rango pareigūną, kelis merus, kitus valstybės tarnautojus ir verslininkus.

Garsiausias iš jų buvo 70 metų buvęs parlamentaras, advokatas Giancarlo Pittelli (Džankarlas Pitelis). Įtariama, kad jis buvo mafijos organizatorius ir tarpininkas bendraujant su politikos, finansų pasauliais bei neteisėtomis masonų ložėmis. Prokurorai prašė skirti jam 17 metų už grotų, bet teismas nusprendė pasiųsti jį į kalėjimą 11 metų.

Kelios dešimtys teisiamųjų šeimos narių sėdėjo didžiulės, siauros teismo salės gale, žvilgčiodami į televizorių ekranus, kad pamatytų savo artimuosius, ir retkarčiais iš džiaugsmo apsiašarodami dėl švelnaus nuosprendžio.

Šiais nuosprendžiais, kuriuos bus galima apskųsti du kartus, baigėsi didžiausias Italijos mafijos teismo procesas per pastaruosius dešimtmečius, ir tai buvo didžiausias iki šiol smūgis vienam galingiausių pasaulyje organizuoto nusikalstamumo sindikatų.

Valdžios įtvirtinimas

„'Ndrangheta“ ne tik įsitvirtino skurdžiame pietiniame Italijos Kalabrijos regione, bet ir beveik monopolizavo kokaino prekybą Europoje, o dabar veikia daugiau kaip 40 pasaulio šalių.

Vibo Valentijos – provincijos neturtingame pietiniame Kalabrijos regione, kur susiformavo „'Ndrangheta“ – teismas nuo 2021-ųjų sausio išklausė tūkstančius valandų liudijimų, įskaitant daugiau kaip 50-ies buvusių mafijos narių.

Reikia išlaisvinti teritoriją. Reikia sukurti darbo vietų, investuoti daugiau pinigų į švietimą, mesti iššūkį žmonių mentalitetui, kurti pasitikėjimo institucijomis jausmą.

Jie ir kiti liudytojai detaliai papasakojo apie daugybę „'Ndrangheta“ brutalumo atvejų, jos valdžią vietos gyventojams, įskaitant smurtines pasalas, verslininkų reketavimą, valstybinių paraiškų klastojimą, ginklų kaupimą, balsų rinkimą ar „dėkingumo mokesčius“ galingiesiems.

Kaltinamieji priklausė aukščiausiam „'Ndrangheta“ klanui Vibo Valentijoje ar yra su juo susiję. Kaimiškoji Vibo Valentijos provincija yra viena skurdžiausių regione, mafija dusina jos ekonomiką, yra įsiskverbusi į valstybines institucijas ir dešimtmečius terorizuoja jos žmones.

Neabejotinas šios teritorijos bosas, 69 metų Luigi Mancuso (Luidžis Mankusas), pernai buvo išbrauktas iš kaltinamųjų byloje sąrašo, kad būtų teisiamas atskirai.

„Nenorime jūsų“

Šimtai advokatų ir kelios dešimtys žiniasklaidos atstovų pirmadienį dalyvavo skelbiant nuosprendį gerai apsaugotame teismo salės bunkeryje Lamecija Termėje.

Dalyvavo ir 67 metų Rocco Mangiardi (Rokas Mandžiardis), vietos verslininkas, vienas pirmųjų, 2009 metais teisme pasmerkęs „'Ndrangheta“ dėl turto prievartavimo.

R. Mangiardi, kuris nuo to laiko gyvena saugomas policijos, apgailestavo dėl mažo dalyvių skaičiaus svarbiausiu teismo proceso momentu.

„Ši teismo salė turėtų būti pilna piliečių, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

„Kad parodytume teisėjams, jog esame jų pusėje, o tada savo buvimu pasakytume mafiozams: „Mes jūsų nenorime“, – pridūrė jis.

Vibo Valentijos „'Ndrangheta“, kurios narių pravardės skamba kaip iš Holivudo filmų – Vilkas, Storulis, Saldainiukas, Ėriuko kulšis, buvo persmelkusi vietos ekonomiką, varė siaubą verslininkams ir ūkininkams, ir buvo saugoma dalies tarnautojų bei politikų.

Informatoriai – palyginti retas reiškinys šioje mafijoje dėl kraujo ryšių tarp jos narių – pasakojo, kaip ginklai būdavo slepiami kapinių koplyčiose, narkotikai vežami greitosios pagalbos automobiliais, o municipalinis vandens tiekimas nukreipiamas kanapių laukams.

Tie, kas nepritardavo mafijai, prie savo namų slenksčio rasdavo negyvų šuniukų, delfinų ar ožkų galvų, o prie parduotuvių fasadų – kūjų. Arba padegtus savo automobilius.

Tie, kam pasisekdavo mažiau, būdavo sumušami ar paauklėjami kulkomis. Kai kurių žmonių net palaikų niekas niekada nesurado.

Iššūkis mafijai

Ilgai tik gyvulių vagimis laikyta „'Ndrangheta“ klestėjo dešimtmečius, valdžiai tuo metu nukreipus savo pastangas į Sicilijos „Cosa Nostra“. Šios nariai buvo kaltinamieji dabar jau legendiniame 1986–1987 metų teismo procese Palerme.

Šiandien mafijos ekspertai mano, kad „'Ndrangheta“, kurią sudaro apie 150 Kalabrijos šeimų ir su jomis susijusių žmonių, per metus visame pasaulyje surenka daugiau kaip 50 mlrd. eurų iš narkotikų kontrabandos, lupikavimo, valstybės lėšų melžimo ir turto prievartavimo.

Kalabrijoje „'Ndrangheta“ prasigavo praktiškai į visas viešojo gyvenimo sritis, nuo merijų ir ligoninių iki teismų.

Tačiau dabar ji veikia daug plačiau – daugiau nei 40-yje valstybių, sako ekspertai.

Naudodamasi statytiniais, fiktyviomis kompanijomis ir elito malonėmis ši mafija neteisėtai gautus pinigus investuoja į teisėtą ekonomiką, taip dar labiau įtvirtindama savo valdžią.

Mafijos ekspertas Antonio Nicaso (Antonijus Nikasas) prieš nuosprendžio paskelbimą AFP sakė, kad nors šis teismo procesas yra svarbus, dar reikia daug nuveikti siekiant išnaikinti „'Ndrangheta“.

„Reikia išlaisvinti teritoriją. Reikia sukurti darbo vietų, investuoti daugiau pinigų į švietimą, mesti iššūkį žmonių mentalitetui, kurti pasitikėjimo institucijomis jausmą, – kalbėjo ekspertas. – Štai ko reikia, norint mesti iššūkį nusikalstamai organizacijai.“

Rusijos tyrėjų teigimu, išpuolį surengė Ukraina, padedama Kremliui priešiškų aktyvistų, Kyjivas teigė, kad dėl to kaltos Rusijos vidaus kovos.

Per teismo posėdį trečiadienį D. Trepova prisipažino tik iš dalies esanti kalta. „Tvirtai pareiškiu, kad nežinojau, jog nešu sprogstamąjį įtaisą“, – per posėdį sakė ji. Valstybinė naujienų agentūra TASS pranešė, kad ji pripažino dalinę kaltę, kaip ir kartu teisiamas jos pažįstamas Dmitrijus Kazincevas.

Baltus marškinius ir juodą megztinį vilkėjusi terorizmu kaltinama D. Trepova stovėjo stikliniame narve Sankt Peterburgo Vakarų apygardos karo teisme. Prokurorai teigia, kad per renginį vienoje Sankt Peterburgo kavinėje balandžio mėnesį D. Trepova įteikė V. Tatarskiui statulėlę su sprogmenimis. D. Trepova buvo suimta ir prisipažino įteikusi dovaną V. Tatarskiui, bet sakė nežinojusi, kad joje yra bomba. Statulėlė sprogo po kelių minučių, žuvo karinis tinklaraštininkas, buvo sužeista daugiau nei trisdešimt žmonių.

Ji turi būti griežtai nubausta.

„Nesvarbu, ar ji žinojo apie bombą, ar ne, bet ji nužudė ir sužeidė kitus“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienos iš aukų giminaitė Marija Koroliova. Teismo salėje buvo maždaug 25 išpuolio aukos, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas. „Ji turi būti griežtai nubausta“, – sakė M. Koroliova.

V. Tatarskis – tikrasis vardas Maksimas Fominas – buvo vienas žinomiausių Rusijos karinių tinklaraštininkų, tapusių įtakingais per karą Ukrainoje. Šie karštai karą palaikantys tinklaraštininkai, turintys šaltinių kariuomenėje, dažnai skelbia informaciją anksčiau nei Rusijos vyriausybė ir kritikuoja kai kuriuos karinius sprendimus, dėl to sulaukia didžiulio susidomėjimo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po mirties apdovanojo V. Tatarskį aukščiausiu Ordinu už drąsą, „parodytą atliekant profesinę pareigą“.

Maskva kaltina Ukrainą surengus Rusijoje daugybę išpuolių ir žmogžudysčių, dėl to taip pat kaltina Kyjivo Vakarų sąjungininkes arba opoziciją. Vienas tokių išpuolių susprogdinus automobilį buvo nukreiptas į Kremliui ištikimą rašytoją Zacharą Prilepiną, jis buvo sužeistas, žuvo jo padėjėjas. Pernai rugpjūtį per automobilio sprogimą prie Maskvos žuvo žinomo ultranacionalisto dukra Darja Dugina. Rusija apkaltino Ukrainą, Kyjivas neigė prisidėjęs.

Praėjusį mėnesį paskelbtame kaltinamajame akte teigiama, kad D. Trumpas savo valdose „Mar-a-Lago“ Palm Byče, Floridos valstijoje, laikė nesaugomus dokumentus, tarp kurių buvo pažymėtų slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ Pentagono, CŽV ir Nacionalinio saugumo agentūros branduolinio saugumo ir gynybos dokumentų.

Eksprezidentas, 2021 metais pasitraukdamas iš pareigų, išsigabeno įslaptintus dokumentus ir neperdavė jų Nacionaliniam archyvui.

Prokurorai teigia, kad D. Trumpui buvo suteikta ne viena galimybė grąžinti dokumentus, o praėjusių metų rugpjūtį, gavę įrodymų, kad jis sąmoningai laikė daugiau kaip 100 įslaptintų bylų, surengė reidą „Mar-a-Lago“ rezidencijoje.

Kaltinamajame akte pateikiamos nuotraukos, kuriose užfiksuotos „Mar-a-Lago“ rezidencijoje, pokylių salėje, vonios kambaryje ir duše sukrautos dėžės su dokumentais.

Prokurorai įtaria, kad D. Trumpas savo golfo klube Bedminsteryje, Naujajame Džersyje, mažiausiai du kartus rodė įslaptintus dokumentus apie JAV karines operacijas ir planus žmonėms, kuriems nebuvo leista su jais susipažinti.

„Dėžėse saugomuose įslaptintuose dokumentuose buvo informacijos apie Jungtinių Valstijų ir užsienio šalių gynybos ir ginkluotės pajėgumus“, – sakoma kaltinamajame akte.

„Neteisėtas šių įslaptintų dokumentų atskleidimas galėjo kelti pavojų Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui, užsienio santykiams, Jungtinių Valstijų kariuomenės saugumui ir žmonių šaltiniams“, – teigiama jame.

Kaltinamajame akte D. Trumpui pateikti 37 atskiri kaltinimai.

Jie apima 31 kaltinimą dėl „sąmoningo nacionalinės gynybos informacijos laikymo“, susijusio su konkrečiais dokumentais.

Kaltinamajame akte teigiama, kad tarp išvardytų dokumentų buvo informacija apie JAV branduolines programas ir galimą Jungtinių Valstijų bei jų sąjungininkių pažeidžiamumą karinio puolimo atveju, taip pat atsakomųjų veiksmų planai.

Už nuosprendį pagal kiekvieną kaltinimą gresia iki 10 metų kalėjimo.

Kiti šeši kaltinimai apima sąmokslą trukdyti teisingumui, už kurį gresia iki 20 metų laisvės atėmimo bausmė, dokumento ar įrašo slėpimą, už kurį taip pat gresia 20 metų laisvės atėmimo bausmė, ir melagingus pareiškimus.

D. Trumpo asmeninis padėjėjas Waltine'as Nauta (Valtinas Nota) bus teisiamas kartu su juo.

W. Nauta kaltinamas pagalba D. Trumpui slepiant dokumentus buvusio prezidento valdose „Mar-a-Lago“ Floridoje.

D. Trumpas ir W. Nauta kaltę neigia. D. Trumpas teigia, kad kaip buvęs prezidentas jis turėjo teisę saugoti dokumentus.

Jis taip pat sakė, kad pasinaudodamas prezidento įgaliojimais išslaptino minėtus dokumentus, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Šis teismo procesas, po kurio, kaip tikimasi, vyks dar keli, taps išbandymu Ukrainos teisingumo sistemai tokiu metu, kai tarptautinės institucijos taip pat atlieka savo tyrimus dėl Rusijos pajėgų įvykdytų žiaurumų.

21 metų Vadimas Šišimarinas bus teisiamas dėl neginkluoto 62 metų civilio nužudymo vasario 28 dieną Ukrainos šiaurės rytuose.

Jo bylą nagrinės Kyjivo Solomjankos rajono teismas. Teismo posėdžio pradžia numatyta 14 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. 

Kariui iš Irkutsko srities Sibire gresia įkalinimas iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir tyčine žmogžudyste.

„Jis supranta, kuo yra kaltinamas“, – naujienų agentūrai AFP sakė V. Šišimarino advokatas Viktoras Ovsianikovas, neatskleidęs, kokios pozicijos laikysis gynyba.

Ukrainos pareigūnai sako, kad V. Šišimarinas bendradarbiauja su tyrėjais ir pripažįsta incidento, įvykusio praėjus vos keturioms dienoms nuo Rusijos invazijos pradžios, faktus.

Pasak prokurorų, V. Šišimarinas vadovavo tankų divizijos daliniui, kai jo kolona buvo atakuota.

Po atakos V. Šišimarinas ir dar keturi kartu sprukę kariai pavogė automobilį ir važiuodami netoli Šupachivkos kaimo Sumų regione sutiko kelio pakraščiu dviračiu važiavusį 62 metų vyrą.

„Vienas iš karių liepė kaltinamajam nužudyti civilį, kad šis apie juos nepraneštų“, – nurodė prokuratūra.

Tuomet V. Šišimarinas pro automobilio langą šovė į civilį iš Kalašnikovo automato.

„Vyras mirė vietoje, vos už kelių dešimčių metrų nuo savo namų“, – rašoma prokuratūros pranešime.

„Aiškus signalas“

Gegužės pradžioje Ukrainos pareigūnai pranešė apie V. Šišimarino suėmimą, tačiau tąsyk nepateikė išsamesnės informacijos. Buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame šis karys sakė, jog atvyko kovoti į Ukrainą, kad „finansiškai paremtų savo motiną“.

Savo veiksmus jis paaiškino taip: „Man buvo įsakyta šauti. Aš šoviau į jį vieną kartą. Jis nukrito, ir mes tęsėme kelionę.“

Pasak kario advokato V. Ovsianikovo, ši byla sudėtinga.

„Tai pirmoji tokia byla Ukrainoje su tokiu kaltinamuoju aktu. Nėra atitinkamos teisinės praktikos ar nuosprendžių tokiose bylose. Mes tai išspręsime“, – sakė jis.

Pasak V. Ovsianikovo, jis nepastebėjo jokių valdžios institucijų daromų teisių pažeidimų.

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova virtinėje įrašų socialiniame tinkle „Twitter“ pabrėžė šios bylos svarbą jos šaliai.

„Atliekame daugiau kaip 11 tūkst. tyrimų dėl karo nusikaltimų ir turime jau 40 įtariamųjų“, – sakė ji.

„Šiuo pirmuoju teismo procesu mes siunčiame aiškų signalą, kad kiekvienas nusikaltėlis, kiekvienas asmuo, kuris įsakė vykdyti nusikaltimus Ukrainoje arba padėjo juos vykdyti, neišvengs atsakomybės“, – pabrėžė generalinė prokurorė.

Ketvirtadienį prieš teismą turėtų stoti dar du rusų kariai, kaltinami apšaudę raketomis civilinę infrastruktūrą šiaurės rytinėje Charkivo srityje.

„Aš privačiai kalbėjausi su G. Floydo šeima, tai gera šeima. Jie ragino siekti santarvės ir rimties nepriklausomai nuo to, koks bus verdiktas, - pareiškė J. Bidenas, antradienį Baltuosiuose rūmuose atsakydamas į žurnalistų klausimus. – Aš meldžiuosi, kad verdiktas būtų teisingas, nes, mano nuomone, liudijimų yra pakankamai“.

Buvusio policininko Dereko Chauvino, kaltinamo netyčiniu afroamerikiečio G. Floydo nužudymu, teismo procesas vyksta Mineapolyje (Minesotos valstija). Jis prasidėjo kovo 8 d.

Praėjusių metų gegužės 25 d. D. Chauvinas, sulaikydamas G. Floydą, panaudojo smaugiamąjį veiksmą.  Netrukus po to afroamerikietis mirė ligoninėje. Gegužės 26 d. D. Chauvinas ir dar trys pareigūnai, dalyvavę sulaikant G. Floydą, buvo atleisti iš darbo.

JAV nacionalinė gvardija skirs apie 250 kariškių saugumui Vašingtone užtikrinti, kadangi, paskelbus nuosprendį D. Chauvino byloje, gali kilti protestai.

Prisiekusiųjų rinkimų procesas saugumo sumetimais vyks nedalyvaujant visuomenei. Jis truks iki penktadienio. Prisiekusieji renkami iš 100 pretendentų. Pirmadienį 17 jų buvo atmesta, tarp jų – dvi moterys. Visi jie reiškė susirūpinimą dėl galimo narkomafijos kartelio keršto.

Viena moteris sakė, jog baiminasi, kad „El Chapo“ šeima gali keršyti prisiekusiesiems ir jų šeimoms. Ji jaučianti „baimę“ ir „nesaugumą“.

Prisiekusiesiems galios griežčiausios saugumo priemonės: jų pavardės nebus skelbiamos, jie kaskart į teismą bus eskortuojami. Spėjama, kad procesas dėl didelių saugumo priemonių ir apsaugos programų gali tapti brangiausiu JAV istorijoje.

Procese, kuris turėtų trukti keturis mėnesius, 61-erių J. Guzmanui, be kita ko, teks atsakyti už narkotikų kontrabandą, ginklų prekybą ir pinigų plovimą. Remiantis kaltintojais, jo vadovaujamas Meksikos „Sinaloa“ kartelis 1989-2014 metais į JAV įvežė beveik 155 tonas kokaino ir didelius kiekius kitų narkotikų. J. Guzmanui gresia kalėjimas iki gyvos galvos griežto režimo kalėjime.

J. Guzmanas, kuris Meksikoje dukart pabėgo iš kalėjimo ir kuris 2017 metų sausį buvo išduotas JAV, nuo tada kasdien 23 valandas praleidžia belangėje vienutėje. Jį lankyti gali tik jo advokatai ir septynmetės jo dvynukės. „El Chiapo“ 29-erių metų žmona Emma Coronel lankymo teisės neturi. 

„Šis teismo procesas tikriausiai bus brangiausias per JAV istoriją“, – sakė teisininkas iš Šiaurės Karolinos Robas Heroy, gynęs kitus meksikiečių narkotikų baronus. Kaštai apims apsaugos programas bent jau kai kuriems iš kelių šimtų numatomų liudytojų.

JAV žiniasklaidoje prieš kelias dienas pasirodė pranešimai, kad su vaikais skrisdamas privačiu lėktuvu, B. Pittas elgėsi šiurkščiai. Tai paskatino 41-erių metų A. Jolie pradėti skyrybų procesą. Ji reikalauja teisės į visų šešių vaikų globą.

„FTB toliau renka faktus ir vertins, ar reikia pradėti federalinio lygio tyrimą“, – sakoma pranešime.

Šiame pranešime spaudai nebuvo pateikta jokių papildomų detalių apie incidentą. Jame pasakyta tik tiek, kad jis įvyko Jungtinių Valstijų orlaivių jurisdikcijoje, „o konkrečiai – lėktuve, kuriuo skrido ponas B. Pittas su vaikais“.

Los Andželo policijos departamentas ketvirtadienį paneigė, kad vykdo tyrimą dėl 52-jų metų B. Pitto elgesio.

„Savo registruose neturime jokių pranešimų ar pareiškimų, susijusių su B. Pittu. Taip pat nevykdome jokių tyrimų dėl jo elgesio“, – naujienų agentūrai AFP sakė policijos atstovas Lorenzo Quezada (Lorensas Kesada).

Los Andželo apygardos Vaikų ir šeimos reikalų tarnybos taip pat nurodė, kad nė vienas leidinys nėra gavęs jų patvirtinimų dėl kaltinimų B. Pittui.

Keli leidiniai antradienį pranešė, kad B. Pittas šiurkščiai elgėsi su bent vienu iš šešių savo vaikų.

A. Jolie ir B. Pittas yra vieni populiariausių Amerikos aktorių. Pora buvo praminta „Brangelina“ – pačia prašmatniausia ir populiariausia Holivudo pora.

Jie draugavo nuo 2004 metų, o susituokė Prancūzijoje prieš dvejus metus.

Jiedu turi tris biologines ir tris įvaikintas atžalas.

Daug triukšmo sukėlęs teismo procesas dėl Klaipėdos savivaldybės valdininko kyšininkavimo pagaliau baigėsi teisingumo triumfu – Alfonsas Šimkus jau atsidūrė belangėje. Tai yra pirmas Klaipėdos valdininkas, kuris už kyšininkavimą sėdo už grotų.

Sprendžia, kur kalės

Ne vienus metus trunkantis teismo procesas buvo suskaidytas į penkias bylas.

Vienoje bylų Apeliaciniam teismui paskelbus iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmės sušvelnintą nuosprendį, buvęs savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius susikrovė reikalingiausią mantą ir, palikęs prabangų namą šalia Kretingos, išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių.

68-erių A.Šimkus, pasak jo advokato, jau dvi savaitės yra suimtas. Nuteistojo gynėjas Osvaldas Martinkus dienraščiui patvirtino, kad eksdirektorius, vos palikęs namus, pasijuto blogai.

"Jis gulėjo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Nors šiuo metu yra pateiktas kasacinis skundas, tačiau teismo nutarties vykdymas dėl to nėra stabdomas", – tikino advokatas.

Šiuo metu dar sprendžiama tai, kurgi kalės pagarsėjęs uostamiesčio valdininkas – pataisos namuose Pravieniškėse, kartu su kitais kriminaliniais nusikaltėliais, ar vadinamuosiuose policininkų ir valstybės tarnautojų pataisos namuose, esančiuose Sniego gatvėje Vilniuje.

Klausė, kuo dirbo

Užvakar Klaipėdos savivaldybės darbuotojai sulaukė keisto skambučio iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Esą buvo teirautasi, ar A.Šimkus tikrai dirbo Miesto ūkio departamento vadovu.

"Net jei būtum buvęs ministru, vis tiek jie klaus, ar buvai valstybės tarnautojas", – pastebėjo O.Martinkus.

Vilniaus pataisos namų vadovas Arvydas Ižička tikino, kad kol kas šio nuteistojo savo įstaigoje jis dar nesulaukė.

"Ne aš priimu sprendimus, kur nuteistasis atliks bausmę. Kol kas tokio asmens bylos neturiu. Pas mus kartą per savaitę atvežami nuteistieji – penktadieniais", – aiškino A.Ižička.

Pinigus vežė į namus

A.Šimkus į belangę pasiųstas už tai, kad iš uostamiesčio verslininko Vytauto Nemunio kaip kyšį gavo automobilį "Toyota RAV 4". Trejus metus tenaudotas automobilis tuo metu buvo vertas 55 tūkst. litų (15,9 tūkst. eurų).

Nusikalstamas sandoris įvyko 2008 metais. Įmonės vardu registruotas automobilis buvo parduotas A.Šimkaus pasirinktam asmeniui.

Šis po sandėrio įvykdymo automobilį dar kartą perpardavė, o gautus 55 tūkst. litų (15,9 tūkst. eurų) atvežė į Kretingos rajone esančią sodų bendriją "Ąžuolas" ir A.Šimkaus gyvenamojo namo pirmajame aukšte perdavė savivaldybės valdininkui.

Įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiui, iš A.Šimkaus turi būti konfiskuoti 55 tūkst. litų, (15,9 tūkst. eurų), kuriuos jis įgijo nusikalstamu būdu.

Už papirkimą į pataisos namų belangę turėjo sėsti ir A.Šimkaus bendrininkas V.Nemunis. Anksčiau dėl finansinių nusikaltimų teistas verslininkas šį kartą nuteistas už didelės vertės patikėto svetimo turto pasisavinimą bei iššvaistymą.

Tačiau V.Nemuniui žemesniosios instancijos teismo skirtą laisvės atėmimo bausmę Apeliacinis teismas pakeitė 45,5 tūkst. litų bauda.

Namo vertė – įspūdinga

Kadangi tai ne vienintelė byla, kurioje A.Šimkus laukia galutinio teismo sprendimo, žurnalistai domėjosi, kokio turto turi buvęs klerkas. Ar pavyks teisėsaugininkams išieškoti priteistas sumas iš šio valdininko, pagarsėjusio dar ir tuo, kad kyšį ėmė ir paminklu?

Žurnalistams pasukus į Kretingos rajone esančią sodų bendriją "Ąžuolas", iš pradžių žvilgsniai nukrypo į tuščius sodų ir daržų sklypus. Tačiau įvažiavus asfaltuota Lelijų gatvele gilyn į bendrijos valdas, prieš akis ėmė kilti dviaukščiai gyvenamieji namai.

Nors A.Šimkus jau mažiausiai dvi savaitės svečiuojasi belangėje, jo gyvenamojo namo varteliai vidurdienį buvo plačiai atverti.

Šešių arų sklypą ir vieno aukšto su mansarda namą juosia metalinė tvora, vidinį kiemą nuo pašalinių akių saugo prižiūrima gyvatvorė.

Turint omenyje šiuo metu internete įdėtus parduodamo nekilnojamojo turto skelbimus, šioje sodų bendrijoje už vieną arą yra prašoma beveik 9,2 tūkst. litų, vadinasi, vien už tuščią 6 arų sklypą būtų prašoma 55,2 tūkst. litų, o tai yra 16 tūkst. eurų.

A.Šimkaus valdose be gyvenamojo 132 kv. metrų namo šiame sklype stovi ūkinis pastatas, kaip nuosavybė registruotas net ir 35 kv. metrų šiltnamis.

Kadangi aplinka išpuoselėta, iki namo veda asfaltuotas kelias, o sklypas ribojasi su aplinką prižiūrinčių kaimynų valdomis, specialistai spėja, kad šios A.Šimkaus valdos vertos rimto pirkėjo.

Sklypo vertę esą didina ir puikus susisiekimas su Kretinga –  atstumas vos trys kilometrai, o iki Palangos – 10 kilometrų.

"Nors šiuo metu kainos yra šiek tiek kritusios, tačiau už tokį gyvenamąjį namą šioje vietoje galima būtų prašyti 350 tūkst. litų (101,4 tūkst. eurų)", – dienraštį konsultavo nekilnojamojo turto specialistai.

Turto nepadalijo

Tačiau valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, visas šis turtas, kaip ir butas, priklauso A.Šimkaus žmonai Vitalijai Šimkienei.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Vitalijus Gulenkovas, paklaustas, ar pavyks teisėsaugininkams pasiekti norimą teisingumą, aiškino, kad A.Šimkus mėgino gudrauti ir teismą įtikinėjo, kad nieko neturi, o visas turtas esą priklauso jo žmonai.

"Formaliai ištuoka nebuvo įforminta, kaip tuo metu reikalavo įstatymas. Nėra nei teismo sprendimo, o ištuoka nebuvo įregistruota Civilinės metrikacijos tarnyboje. Jis teigia, kad yra išsituokęs, tačiau ištuoka neįregistruota. O ir teisme jo buvo klausiama, tad kam tada jam reikėjo paminklų ant uošvių kapo? Jis aiškino, kad na, tiesiog įvykdė tai, ko žmona prašė. Esą tai ji čia viskam vadovavo ir viską valdė. Tačiau manęs tokie pasakojimai neįtikina", – teismo posėdžių detales prisiminė prokuroras.

Prokuroras suabejojo teisiamojo įtikinėjimais, kad jis su žmona esą neturėjo nieko bendra, nes, teisėsaugininkų akimis, A.Šimkus vis tiek vedė bendrą ūkį su žmona. O formaliosios ištuokos metu turtas nebuvo atidalintas.

Pats A.Šimkus žurnalistams teismo procesuose yra patvirtinęs, kad su žmona išsituokė dar 1975 metais.

Mėgo brangias mašinas

Ar užbaigus visus penkis teismų procesus antstoliams pavyktų išieškoti priteistas baudų sumas ir paskirtą konfiskuoti turtą? Panašu, kad bent jau vieno būstų V.Šimkienei tektų atsisakyti.

A.Šimkaus pečius slegia ir kita byla, kurioje jis kaltinamas 117 tūkst. litų vertės automobilio "Volvo S60" neteisėtu įgijimu. A.Šimkus naujutėlę mašiną gavo kaip atlygį iš verslininkų už pagalbą viešajame savivaldybės konkurse.

Į teisiamųjų suolą kartu su A.Šimkumi sėdo ir bendrovės savininkas bei pagrindinis akcininkas Pranciškus Jurgutis. Be 117 tūkst. litų vertės automobilio teismas yra priėmęs sprendimą konfiskuoti 132 tūkst. 668 litų A.Šimkaus vertės turto bei 6,5 tūkst. litų.

Bylos duomenimis, 800 tūkst. litų miesto biudžetui pabrangę gatvės remonto darbai turėjo papildyti konkursą laimėjusios įmonės kišenę. Įmonė, atsidėkodama A.Šimkui, pervedė 132 tūkst. litų statybų bendrovei "Parama" už neva su rekonstrukcija susijusius darbus. Tačiau šie pinigai buvo skirti A.Šimkaus buto J.Janonio gatvėje remontui.

Gudruolis valdininkas tokiu būdu įsigijo šarvuotas lauko duris, prieškambario baldus, tualeto, vonios, kambario, rūbinės, miegamojo duris, klozetą, dušo kabiną, virtuvinių baldų komplektą bei buitinę techniką – garų rinktuvą, dujinę viryklę, kepimo krosnį, integruotus į virtuvės komplekto baldus, skalbimo mašiną, šaldytuvą, mikrobangų krosnelę, 6 šviestuvus.

A.Šimkus iš įmonės generalinio direktoriaus pareikalavo dar ir 60 tūkst. litų kyšio už vienos gatvės Klaipėdoje remontą.

Pralobo 330 tūkst. litų?

Buvęs valdininkas pralobo net ir giminės atminimo įamžinimo sąskaita.

Baudžiamosios bylos duomenimis, A.Šimkus įkalbėjo bendrovės "Klaipėdos keliai" direktorių Juozą Rukšėną, kad šis įmonės lėšomis sumokėtų 9,5 tūkst. litų už paminklą tuomečio valdininko uošviams.

Buvusiam valstybės tarnautojui prireikė ir daugiau pirkinių. Už 7 790 litų A.Šimkus nusipirko keturis lengvo lydinio ratlankius, keturis dangtelius jiems, mašinos salono kilimėlių komplektą, keturias padangas, keturis litrus variklio alyvos.

"Iš visų penkių A.Šimkaus bylų sprendimas dėl laisvės atėmimo įsiteisėjo tik penktojoje byloje, nors ir yra pateiktas kasacinis skundas. Kitose bylose dar laukiama galutinių sprendimų. Trečioji ir ketvirtoji byla įstrigo apeliacijų stadijos", – neslėpė advokatas O.Martinkus.

Preliminariais skaičiavimais, pagal bylose minimas kaip kyšius gautas sumas, A.Šimkus iš viso galėjo pralobti arti 330 tūkst. litų, o tai siekia 95,6 tūkst. eurų.

Pareigūnai pripažįsta, kad tik šios sumos yra žinomos, teismas nenagrinėjo, kaip pūtėsi šio valdininko turtas dar prieš pradedant rinkti bylos įkalčius.